A-520-2664-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–2664/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00048-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.1; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo atstovui T. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas: 1) įpareigoti viešąją įstaigą „Ekoagros“ (toliau – ir VšĮ „Ekoagros“, atsakovas) priimti sprendimą dėl žemės ūkio valdai (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) poveikio priemonės taikymo po VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) sprendimo, kaip nurodyta VšĮ „Ekoagros“ apeliacijos procedūrose; 2) jei VšĮ „Ekoagros“ sprendimas dėl žemės ūkio valdai (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) poveikio priemonės taikymo po Apeliacinės komisijos sprendimo neturi būti priimtas, atnaujinti skundo dėl 2011 m. spalio 21 d. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos priimto nutarimo Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(19)) (toliau – ir Nutarimas Nr. 4) padavimo terminą; 3) panaikinti 2011 m. spalio 21 d. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos priimtą nutarimą Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(19)), kuriuo buvo nepatenkintas pareiškėjo prašymas ir paliktas galioti VšĮ „Ekoagros“ priimtas sprendimas; 4) pakeisti 2011 m. spalio 4 d. VšĮ „Ekoagros“ nutarimu Nr. NUT-K-11-02314 (toliau – ir Nutarimas Nr. NUT-K-11-02314) pareiškėjo ūkiui (žemės ūkio valdos identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) pritaikytą V lygio poveikio priemonę – ūkio nesertifikavimą – į švelnesnę V lygio poveikio priemonę – dalies ūkio, t. y. ekologinės gamybos ūkio laukų Nr. 1 ir Nr. 3 (kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), nesertifikavimą; 5) panaikinti 2011 m. spalio 4 d. VšĮ „Ekoagros“ sprendimą Nr. SK-(4054) (toliau – ir Sprendimas Nr. SK-(4054)), kuriuo buvo panaikintas 2010 m. liepos 21 d. patvirtinamojo dokumento Nr. SER-K-10-00558 bei nutarimo išrašo Nr. NUS-K-10-00590 galiojimas bei nutraukta 2010 m. gegužės 3 d. sudaryta sutartis Nr. SUT-K-10-00969 (toliau – ir Sutartis).

Pareiškėjas nurodė, kad ekologinės gamybos ūkio tikrinimo metu 2011 m. rugsėjo 20 d. ir papildomo patikrinimo metu 2011 m. rugsėjo 28 d. buvo nustatyta, kad 2011 metų rugsėjo pradžioje laukuose Nr. 1 (plotas 0,90 ha) ir Nr. 2 (plotas 0,90 ha), esančiuose kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudota sintetiniu beicu iš dalies beicuota žieminių kviečių sėkla. Todėl VšĮ „Ekoagros“ 2011 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. NUT-K-11-02314 pareiškėjo ūkiui (žemės ūkio valdos identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) taikė V lygio poveikio priemonę – ūkio nesertifikavimą, pagal neatitikčių vertinimo procedūros, patvirtintos 2009 m. gegužės 27 d. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymu Nr. V-36 (2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-52 redakciją) A priedo 25 neatitiktį, be to, pareiškėjas buvo informuotas, kad 2011 m. spalio 4 d. VšĮ „Ekoagros“ sprendimu Nr. SK-(4054) „Dėl ūkio nesertifikavimo ir sutarties nutraukimo“ nuo 2011 m. spalio 4 d. nustoja galioti pareiškėjo ūkiui 2010 m. liepos 21 d. išduotas patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-10-00558, nutarimo išrašas Nr. NUS-K-10-00590 bei nutraukiama su pareiškėju 2010 m. gegužės 3 d. sudaryta sutartis Nr. SUT-K-10-00969.

Nurodė, jog, vadovaudamasis Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, (toliau – ir Ekologinio žemės ūkio taisyklės) nuostatomis su skundu kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ apeliacinę komisiją, prašydamas pakeisti priimtą nutarimą/sprendimą ir pakeisti pritaikytą poveikio priemonę į švelnesnę – ūkio dalies, kurioje buvo aptikta sintetiniu beicu iš dalis apdorota sėkla, nesertifikavimą. 2011 m. spalio 21 d. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė nutarimą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo ir paliko galioti sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros“ priimtą nutarimą. Teigė, jog su VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos priimtu nutarimu nesutiko, kadangi Apeliacinės komisijos nariai neįsigilino į pateiktų su skundu dokumentų turinį, netinkamai juos vertino, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl to nepagrįstai netenkino prašymo. Minimame VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos nutarime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, taip pat pareiškėjas nebuvo informuotas apie apskundimo tvarką, pateikiant informaciją apie Apeliacinės komisijos sprendimą, todėl skundą pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Žemės ūkio ministerija), vadovaudamasis Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatomis, numatančiomis, kad apeliacijų dėl sertifikavimo įstaigos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką bei procedūras nustato sertifikavimo įstaiga, bei skundo padavimo metu, t. y. 2011 m. lapkričio 14 d., VšĮ „Ekoagros“ internetiniame tinklapyje nurodyta tvarka, jog skundai dėl VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimų per 1 mėnesį paduodami Žemės ūkio ministerijai. Atkreipė dėmesį, kad minėtos sertifikavimo įstaigos nustatyta (patvirtinta) apeliacijos tvarka (teisės aktas, dokumentas) niekur nėra skelbiama.

Teigė, jog 2011 m. lapkričio 30 d. gavo Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 31N-G-1275-1573, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad ministerija pagal kompetenciją nenagrinėja su ekologinės gamybos sertifikavimu susijusių skundų ir dėl to negali pradėti administracinės procedūros. Darė išvadą, kad skundo padavimo metu VšĮ „Ekoagros“ internetiniame puslapyje pateiktoje informacijoje apie apeliacijos procedūras, kurias, vadovaujantis minėtomis Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, ji pati nustato, buvo nurodyta klaidinga (neteisinga) informacija, kuri ir lėmė skundo padavimą netinkamai institucijai. Nurodė, jog po minėto Žemės ūkio ministerijos rašto gavimo, peržiūrint VšĮ „Ekoagros“ internetinį tinklalapį, pastebėjo, jog ten nurodyta informacija, susijusi su apeliacinėmis nagrinėjimo procedūromis, yra pakeista, nuostatos dėl kreipimosi su skundu į Žemės ūkio ministeriją panaikintos. Šiuo metu minėtame internetiniame tinklalapyje be informacijos apie skundo pateikimą Apeliacinei komisijai yra nurodyta, kad atsakovas, atsižvelgdamas į Apeliacinės komisijos rekomendacijas, priima atitinkamą sprendimą ir apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėją raštu per 7 darbo dienas nuo apeliacijos svarstymo Apeliacinės komisijos posėdyje datos. VšĮ „Ekoagros“ nutarimą pareiškėjas gali per 1 mėnesį nuo nutarimo priėmimo apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodė, jog iki šiol yra gavęs tik informaciją apie VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimą, bet nėra gavęs nurodyto VšĮ „Ekoagros“ sprendimo, kuris turėtų būti priimtas po minėtos apeliacijos komisijos sprendimo, ir teigė, jog paprašė VšĮ „Ekoagros“ jį pateikti, tačiau atsakovas raštu Nr. K-(314) informavo, kad jam buvo išsiųstas raštas Nr. K-(279), kuriame buvo nurodyta, kad Apeliacinė komisija, įvertinusi prašymą, palieka galioti 2011 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. NUT-K-11-02314. Nurodė, jog Apeliacinės komisijos posėdis vyko ir pareiškėjo skundas buvo svarstomas 2011 m. spalio 21 d., todėl iki 2011 m. lapkričio 2 d. turėjo būti priimtas atitinkamas VšĮ „Ekoagros“ sprendimas (po Apeliacinės komisijos svarstymo) ir apie jį pateikta informacija. Tačiau toks sprendimas, nors ir buvo papildomai paprašyta, pateiktas nėra.

Pareiškėjas teigė, jog skundžiamas VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 2 dalies reikalavimo, jame apskundimo tvarka nenurodyta, ji nebuvo išaiškinta nei sprendimo įteikimo, nei informavimo apie sprendimą metu.

Pažymėjo, jog nesutinka su 2011 m. spalio 4 d. VšĮ „Ekoagros“ sprendimu Nr. SK-(4054) „Dėl ūkio nesertifikavimo ir sutarties nutraukimo“, 2011 m. spalio 4 d. VšĮ „Ekoagros“ nutarimu Nr. NUT-K-11-02314 bei 2011 m. spalio 21 d. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos nutarimu (posėdžio protokolas Nr. AP-5(19)). Teigė, jog vertindama skundą Apeliacinė komisija nurodė, jog pareiškėjo sertifikuotas ekologinės gamybos plotas yra 53,80 ha, tačiau jo ekologinės gamybos ūkio plotas yra 81,24 ha, kaip ir buvo užfiksuota Ekologinės gamybos ūkio tikrinimo protokole Nr. PAG-K-11-02669.

Pabrėžė, kad svarstydama darbotvarkės klausimą dėl skundo, Apeliacinė komisija nurodė, jog pareiškėjas „pažeidimo nelaiko sąmoningu“, tačiau šios aplinkybės detaliau neanalizavo. Apeliacinė komisija neįsigilino į skunde nurodytas aplinkybes, dėl ko minima situacija buvo įvertinta netinkamai. Teigė, jog minimas pažeidimas (neatitiktis) atsirado dėl klaidos (nesusipratimo). Pareiškėjo ir jo samdomo darbuotojo veiksmais nebuvo siekiama veikti priešingai teisės aktų nustatytai tvarkai, suklaidinti sertifikavimo įstaigą, sukelti kam nors žalą. Pažeidimas atsirado dėl to, jog nesupratęs ar tinkamai neišklausęs nurodymų pasamdytas darbuotojas du šalia esančius laukus, iš kurių vienas buvo ekologinės gamybos, apsėjo kaip įprastinės gamybos laukus.

Nesutiko su Apeliacinės komisijos nurodymu, kad jo skundas - „tai bandymas grįsti samdos jėgos naudojimu, pažeidimą peradresuojant kitam“. Teigė, jog Apeliacinės komisijos nurodymas, kurį, atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, galima suprasti taip, jog darbuotojas ekologinės gamybos ūkio laukus apsėjo jam specialiai šiam laukui palikta iš dalies beicuota sėkla, yra neteisingas ir nepagrįstas.

Nesutiko su Apeliacinės komisijos nurodymu, kad „sintetinio beico ar trąšų panaudojimas ekologiniame ūkyje yra griežtai baudžiamas ir individualizuotai švelninti poveikio priemonių neverta“. Nurodė, jog Apeliacinė komisija nėra pateikusi jokių argumentų, kodėl poveikio priemonės švelninimas yra netaikytinas. Pažymėjo, jog 2009 m. gegužės 27 d. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymu Nr. V-36 (2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija) A priedo 25-ai neatitikčiai numatyta tik viena pati griežčiausia poveikio priemonė – ūkio neatestavimas, todėl spręsdamas dėl poveikio priemonės atitinkamas pareigūnas neturi galimybės diferencijuoti jos pagal pažeidimo (neatitikties) mastą ir pasekmes. Sutiko, kad yra nubaustas pagrįstai, tačiau manė, kad, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybe, sukeltas pasekmes, jam paskirta poveikio priemonė (ūkio nesertifikavimas) yra pernelyg griežta. Nurodė, jog ekologinės gamybos ūkio plotas žemės ūkyje sudaro 81,24 ha, pažeidimas (neatitiktis) buvo nustatytas labai mažoje ūkio dalyje, t. y. tik dviejuose laukuose, kurių bendras plotas yra 1,80 ha, kurie sudaro tik 2,22 procento viso pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio ploto. Manė, jog jo padarytas pažeidimas nėra pavojingas, jis nesukėlė jokių padarinių, niekam nebuvo padaryta žala, todėl poveikio priemonės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę poveikio priemonę nei nurodyta prie 2009 m. gegužės 27 d. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymu Nr. V-35 (2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija) patvirtinto A priedo 25 neatitikties. Nurodė, jog šiame įsakyme nustatant V lygio poveikio priemones yra numatytas platesnis sąrašas negu tik viso ūkio nesertifikavimas, V lygio poveikio priemonė gali būti ir ūkio dalies nesertifikavimas.

Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ atsiliepimu prašė pareiškėjo A. G. skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2010 m. gegužės 3 d. pareiškėjas A. G. ir VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį Nr. SUT-K-10-00969, pagal kurią pareiškėjas užsako, kad VšĮ „Ekoagros“ atliktų užsakovo vykdomos ekologinio žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimą ir išduotų patvirtinamąjį dokumentą, jei užsakovo vykdoma veikla atitinka reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškiems žemės ūkio produktams gaminti ir ženklinti, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog 2011 m. rugsėjo 20 d. kasmetinio pareiškėjo ūkio tikrinimo ir 2011 m. rugsėjo 28 d. papildomo tikrinimo metu nustatyta, kad 2011 metų rugsėjo mėnesio pradžioje pareiškėjo dirbamuose laukuose Nr. 1 (0,90 ha), Nr. 3 (0,90 ha), esančiuose kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), panaudota sintetiniu beicu beicuota žieminių kviečių sėkla kitų metų derliui, o sintetinio beico panaudojimas vykdant ekologinio žemės ūkio veiklą yra draudžiamas teisės aktų normomis. Nurodė, jog VšĮ „Ekoagros“ 2011 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. NUT-K-ll-02314 pagrindu priėmė sprendimą nesertifikuoti pareiškėjo A. G. ūkio, pritaikant Neatitikčių vertinimo procedūros (PR-05), patvirtintos 2009 m. gegužės 27 d. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymu Nr. V-36 (2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija), A priedo 25 neatitiktį – ūkio nesertifikavimą. Dėl šio pažeidimo buvo panaikintas/anuliuotas pareiškėjo A. G. ūkiui išduotas patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-10-00558, nutarimo išrašas Nr. NUS-K-10-00590 bei nutraukta 2010 m. gegužės 3 d. pareiškėjo A. G. ir VšĮ „Ekoagros“ sudaryta sutartis Nr. SUT-K-10-00969. Pabrėžė, jog nesutikdamas su VšĮ „Ekoagros“ priimtais Nutarimu Nr. NUT-K-11-02314 ir Sprendimu Nr. SK-(4054), pareiškėjas kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinę komisiją, kuri, 2011 m. spalio 21 d. išnagrinėjusi pareiškėjo A. G. prašymus, jų netenkino ir paliko galioti Nutarimo Nr. NUT-K-11-02314 pagrindu 2011 m. spalio 4 d. priimtą VšĮ „Ekoagros“ sprendimą Nr. SK-(4054).

Atkreipė dėmesį, jog 2010 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-20 pakeitus Neatitikčių vertinimo procedūrą (2011 m. birželio 1 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-52 redakcija), kuri tuoj po patvirtinimo viešai skelbiama VšĮ „Ekoagros“ tinklalapyje, minėtos Neatitikčių vertinimo procedūros 25 punkte nustatyta, kad patikros metu nustačius, jog sertifikuojamuose laukuose naudojamos neleistinos medžiagos (sintetinių trąšų, pesticidų, beicuotos sėklos ir kitų ekologinėje gamyboje neleidžiamų medžiagų panaudojimas sertifikuojamoje ūkio dalyje/visame ūkyje), nustatoma 5 lygio neatitiktis, taikoma poveikio priemonė – ūkio nesertifikavimas. Pabrėžė, jog už pareiškėjo ūkyje nustatytą pažeidimą – neleistinų medžiagų panaudojimą – yra numatyta vienintelė priemonė – nesertifikuoti pareiškėjo ūkio, tad jokios alternatyvos nėra leistinos ir galimos pagal anksčiau nurodytą Neatitikčių vertinimo procedūros (PR-05) 7 leidimo A priedą, patvirtintą 2009 m. gegužės 27 d. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymu Nr. V-36 (2011 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija).

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog 53,80 ha nurodytas plotas – tai 2010 metais sertifikuotas plotas, o 81,24 ha – 2011 metais patikrintas ir norimas sertifikuoti plotas.

Dėl VšĮ „Ekoagros“ pareigos pateikti sprendimą po Apeliacinės komisijos išvados atsakovas pažymėjo, jog VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, jo netenkino ir paliko galioti sertifikavimo įstaigos priimtą sprendimą, t. y. 2011 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. SK-(4054), naujas sprendimas nebuvo priimtas. Nurodė, jog pareiškėjas, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, per 7 darbo dienas nuo apeliacijos svarstymo Apeliacinės komisijos posėdyje datos, buvo informuotas apie priimtą sprendimą, t. y. 2011 m. spalio 27 d. raštu Nr. K-(279), be to, pareiškėjo prašymu, 2011 m. gruodžio 4 d. jam buvo išsiųstas papildomas paaiškinimas, raštas Nr. K-(314).

Pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos priimtu sprendimu, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, vertintina kaip paties pareiškėjo aplaidumas, nes, kaip ir nurodo pats pareiškėjas, jis vadovavosi Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatomis, kurios viešai prieinamos kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kurių (2011 m. balandžio 6 d. redakcija Nr. 3D-301) 19 punkte nustatyta, kad sertifikavimo įstaigos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami ABTĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. galiojančiose Ekologinio žemės ūkio taisyklėse neliko nuostatos, jog sertifikavimo įstaigos sprendimai gali būti skundžiami per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Žemės ūkio ministerijai, kaip buvo nustatyta 2010 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 3D-921 redakcija, galiojusia iki 2011 m. balandžio 13 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: atnaujino terminą skundui paduoti dėl 2011 m. spalio 21 d. VšĮ „Ekoagros” apeliacinės komisijos priimto nutarimo Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(15)) panaikinimo; panaikino 2011 m. spalio 4 d. VšĮ „Ekoagros” nutarimą Nr. NUT-K-11-02314, 2011 m. spalio 4 d. VšĮ „Ekoagros” sprendimą Nr. SK-(4054), 2011 m. spalio 21 d. VšĮ „Ekoagros” apeliacinės komisijos priimtą nutarimą Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(19)); kitą skundo dalį atmetė.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalimi, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Ekologinio žemės ūkio taisyklių 18, 19 punktais. Pažymėjo, jog pareiškėjas skundą teismui padavė 2012 m. sausio 4 d., t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nustatė, jog bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ „Ekoagros” apeliacinė komisija 2011 m. spalio 25 d. išnagrinėjusi pareiškėjo A. G. prašymus ir palikusi galioti Nutarimo Nr. NUT-K-11-02314 pagrindu 2011 m. spalio 4 d. priimtą VšĮ „Ekoagros” sprendimą Nr. SK-(4054), nenurodė šio sprendimo apskundimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, termino paduoti skundą dėl apeliacinės komisijos sprendimo praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Nustatė, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl Apeliacinės komisijos nutarimo su 2011 m. lapkričio 14 d. skundu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kuri informavo, kad ministerija pagal kompetenciją nenagrinėja su ekologinės gamybos sertifikavimu susijusių skundų ir dėl to negali pradėti administracinės procedūros Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas siekė įgyvendinti teisę apskųsti sprendimą, tik šią savo teisę realizavo netinkamai, todėl įvertinus šią aplinkybę nagrinėjamos bylos kontekste, kad atsakovas nebuvo tinkamai išaiškinęs pareiškėjui teisės skųsti ginčijamą sprendimą tvarkos, terminą skundui dėl 2011 m. spalio 21 d. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos priimto nutarimo Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(15)) paduoti atnaujino.

Teismas rėmėsi 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (toliau – ir Reglamentas) 1 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsniu, 2 straipsnio o punktu bei 3 dalimi. Nurodė, jog žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 3D-11 „Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ 2 punktu VšĮ „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir įstaigai suteiktas kodas LT EKO 01, o Kokybės politikos departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriui pavesta kontroliuoti sertifikavimo įstaigų, susijusių su Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatytų funkcijų vykdymu, veiklą. Sprendimas dėl sertifikavimo įstaigos funkcijų pavedimo buvo priimtas įgyvendinant 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Įgyvendinimo Reglamentas). Pažymėjo, kad kompetentingos institucijos – Žemės ūkio ministerijos sprendimu pripažinta kontrolės institucija VšĮ „Ekoagros“ įgijo pareigą vykdyti Reglamento numatytus uždavinius, laikydamasi šiame Reglamente išdėstytų nuostatų. Nagrinėjamu atveju įgyvendinant šią nustatytą funkciją tarp pareiškėjo ir atsakovo 2010 m. gegužės 3 d. buvo sudaryta sutartis dėl vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo.

Teismas rėmėsi Reglamento 30 straipsniu ir nustatė, jog nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu buvo panaikintas nutarimo išrašas Nr. NUS-K-10-00590, kurio pagrindu buvo sertifikuoti pareiškėjo ūkyje auginami augalai, o kadangi šio dokumento panaikinimas reiškia draudimą parduoti produkciją kaip ekologinę, t. y. atitinka Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, pažeidimo pobūdis bei pritaikytos sankcijos sudaro pagrindą pažeidimą vertinti kaip rimtą Reglamento 30 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Pažymėjo, jog todėl byloje nagrinėjamas pažeidimas vertinamas pagal Reglamento 30 straipsnio ir Įgyvendinimo Reglamento 91 straipsnio nuostatas, kadangi skundžiamu sprendimu buvo panaikintas nutarimo išrašas Nr. NUS-K-11-00872. Nustatė, jog šio dokumento anuliavimas reiškia draudimą parduoti produkciją kaip ekologinę, t. y. atitinka Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį. Darė išvadą, kad tokiu atveju turi būti taikomos Reglamento 30 straipsnio 1 dalies nuostatos ir sprendimas priimamas bendrai, dalyvaujant dviem institucijoms – kontrolės institucijai (VšĮ „Ekoagros“) ir kompetentingai institucijai (Žemės ūkio ministerijai), todėl šiuo atveju vien tik VšĮ „Ekoagros“ priimtas sprendimas vertinamas kaip nekompetentingo subjekto priimtas sprendimas. Konstatavo, kad pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas tokiu atveju administracinis aktas turi būti panaikinamas kaip neteisėtas. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-1245/2010 buvo išaiškinta, kad nustačius, jog administracinį sprendimą priėmė nekompetentingas asmuo, nebetenka teisinės prasmės svarstyti kitų skundo argumentų.

Teismas darė išvadą, jog skundžiamas Sprendimas Nr. SK-(4054) yra įvertintas kaip priimtas nekompetentingo subjekto dėl to, kad šiuo metu nėra jokio galiojančio teisės akto, kuris iš anksto išreikštų Žemės ūkio ministerijos poziciją ir nustatytų prekybos produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas, laikotarpį. Pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo ūkio nesertifikavimo jis rėmėsi VšĮ „Ekoagros“ 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 (2011 m. birželio 1 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-52 redakcija) patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra (25 punktu). Teismas konstatavo, kad Neatitikčių vertinimo procedūra paskelbta tik VšĮ „Ekoagros“ internetiniame puslapyje, todėl negali būti taikoma priimant administracinius sprendimus. Darė išvadą, kad VšĮ „Ekoagros“ priimtas norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas tokiems teisės aktams skelbti nustatyta tvarka, todėl negalioja.

Nustatė, kad atsakovas, informuodamas pareiškėją apie ūkio nesertifikavimą, nurodė, kad 2010 m. gegužės 3 d. su pareiškėju sudaryta sutartis Nr. SUT-K-10-00969 nutraukiama nuo 2011 m. lapkričio 5 d., nesilaikius Sutarties 2.1.1. punkte numatytų įsipareigojimų. Vertindamas šiuos bylos duomenis, pažymėjo, kad nei Reglamentas, nei Įgyvendinimo Reglamentas nenumato kontrolės institucijos teisės atsisakyti teikti sertifikavimo paslaugas.

Pažymėjo, jog, nors pareiškėjas prašė pakeisti 2011 m. spalio 4 d. VšĮ „Ekoagros“ nutarimą Nr. NUT-K-11-02314, tačiau nagrinėjamu atveju nustačius ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, kad administracinis sprendimas priimtas viršijant suteiktą kompetenciją, VšĮ „Ekoagros“ 2011 m. spalio 4 d. nutarimas Nr. NUT-K-11-02314 panaikinamas, nes priešingu atveju pareiškėjo pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikino ir šio nutarimo pagrindu priimtus sprendimus – 2011 m. spalio 4 d. VšĮ „Ekoagros“ sprendimą Nr. SK-(4054); 2011 m. spalio 21 d. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos nutarimą Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(19)).

III. Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:

1) Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Nustačius, jog pareiškėjas A. G. ekologinės gamybos ūkyje naudojo neleistinas medžiagas, VšĮ „Ekoagros“ Nutarimu Nr. NUT-K-11-02314 priėmė sprendimą nesertifikuoti pareiškėjo ūkio. Pažymi, jog padaryto pažeidimo pobūdis nesudaro pagrindo pažeidimą vertinti kaip rimtą pažeidimą, kadangi pažeidimas nedaro įtakos galutiniam produktui, o išlieka padaryta žala aplinkosaugai, kas yra neleistina pagal teisės aktus, kartu ir pagal Agrarinės aplinkosaugos programą „Ekologinis ūkininkavimas“. Todėl, atsakovo nuomone, Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka – sprendimas priimamas bendrai, dalyvaujant dviem institucijoms – VšĮ „Ekoagros“ ir Žemės ūkio ministerijai – netaikytina. Teigia, jog šiuo atveju, kuomet už padarytą pažeidimą – neleistinų sintetinių medžiagų panaudojimą ekologinės gamybos ūkyje, buvo priimtas sprendimas nesertifikuoti pareiškėjo ūkio, kontrolės institucija, t. y. VšĮ „Ekoagros“, turėjo pareigą, numatytą Reglamento 30 straipsnio 2 dalyje – nedelsiant pranešti kompetentingai institucijai, t. y. Žemės ūkio ministerijai, kurią ir įvykdė.

2) Pareiškėjo ūkio nesertifikavimas neatima iš pareiškėjo teisės kreiptis į kontrolės instituciją sudaryti naują sutartį sertifikavimo darbams atlikti, o su pareiškėju sudaryta Sutartis nutraukta būtent nesilaikius 2.1.1. punkte numatytų įsipareigojimų – laikytis reglamentų, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų atsakovo raštu pateiktų reikalavimų.

3) 2000 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, kurios parengtos, vadovaujantis teisės aktais, kartu ir 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 889/2008, VšĮ „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal šiuo įsakymu patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles (2011 m. balandžio 6 d. Nr. 3D-301). Ekologinio žemės ūkio taisyklių V dalies 25 punkte nustatyta, kad ūkio subjektui, pažeidusiam Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Įgyvendinimo Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, sertifikavimo įstaiga atitinkamai taiko sertifikavimo įstaigos nustatytas poveikio priemones. Teigia, jog įgyvendindamas iš Reglamento ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatų kylančią teisę sertifikuoti ekologinius ūkius, nustatyti neatitiktis ir taikyti poveikio priemones, VšĮ „Ekoagros“ direktorius 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtino Neatitikčių ir poveikio priemonių procedūras (PR-05). Pažymi, kad laikantis Reglamento 27 straipsnio 6 dalies b punkto nuostatų, VšĮ „Ekoagros“ Taryba, į kurios sudėtį įeina ir kompetentingos institucijos atstovai, tvirtina kasmetinę VšĮ „Ekoagros“ veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie atitinkamų metų sertifikavimo rezultatus. Nurodo, jog 2010 m. gegužės 18 d. Taryba vienbalsiai pasisakė „už“ siūlymą griežtinti poveikio priemonę ir nesertifikuoti viso ūkio, o ne tik lauko, kuriame buvo panaudotos sintetinės medžiagos.

4) VšĮ „Ekoagros“ pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymą nepatenka į ratą subjektų, priimančių atitinkamus teisės aktus, kuriuos tam, kad jie galiotų, privalu skelbti „Valstybės žiniose“. Remiasi Leidimo sertifikuoti ekologinę gamybą, produkcijos perdirbimą ir teikimą rinkai suteikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 3D-78, ir teigia, jog VšĮ „Ekoagros“ jokiu būdu nelaikytina valstybės valdymo ar kolegialia institucija, kurios vadovo priimti teisės aktai tam, kad galiotų, turi būti paskelbti „Valstybės žiniose“.

Pareiškėjas A. G. atsiliepimu prašo netenkinti apeliacinio skundo, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti tokie argumentai:

1) Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Reglamento nuostatas, padarė tinkamą ir pagrįstą išvadą, kad vien tik VšĮ „Ekoagros“ priimtas sprendimas (Nutarimas Nr. NUT-K-11-02314) vertintinas kaip nekompetentingo subjekto priimtas sprendimas. Mano, jog apeliaciniame skunde nurodydamas, kad pareiškėjo ūkyje nustatytas pažeidimas nėra vertintinas kaip rimtas, apeliantas patvirtina, jog jo sprendimai prieštarauja Reglamento nuostatoms, kadangi nustatęs pareiškėjo ekologinės gamybos ūkio labai mažoje dalyje (tik 1,80 ha iš 81,24 ha) naudojamas neleistinas medžiagas, priėmė sprendimą nesertifikuoti viso ūkio, t. y. uždraudė parduoti visą produkciją kaip ekologinę (priemonė pagal Reglamento 30 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą). Teigia, jog apeliantas konstatuodamas (nurodydamas), kad pažeidimas nėra rimtas, nepaisant to pareiškėjui paskyrė priemonę, kuri pagal Reglamento 30 straipsnio 1 dalies nuostatas yra taikoma tik rimtam pažeidimui. Mano, kad VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus patvirtintų Neatitikčių ir poveikio priemonių procedūrų 25 punkto nuostatos neatitinka Reglamento reikalavimų, kadangi nesuteikia galimybės poveikio priemonę diferencijuoti pagal pažeisto reikalavimo svarbą, neteisėtos veiklos pobūdį bei atsižvelgti į konkrečias aplinkybes.

2) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad Neatitikčių vertinimo procedūra, kuri buvo paskelbta tik VšĮ „Ekoagros“ internetiniame tinklalapyje, negali būti taikoma priimant sprendimus, kadangi minimas norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Mano, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog VšĮ „Ekoagros“ nepatenka į ratą subjektų, priimančių atitinkamus teisės aktus, kuriuos tam, kad jie galiotų, privalu skelbti „Valstybės žiniose“. Nurodo, jog VšĮ „Ekoagros“ steigėjai yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, viešoji įstaiga įsteigta kaip specializuota sertifikavimo įstaiga, siekiant įgyvendinti sertifikavimo įstaigoms keliamus reikalavimus. Teigia, jog, vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 bei kitų teisės aktų nuostatomis Žemės ūkio ministerijos sprendimu VšĮ „Ekoagros“ pripažinta sertifikavimo ir kontrolės institucija, ji gavo įgaliojimus vykdyti tikrinimą ir sertifikavimą ekologinės gamybos srityje pagal minėtame Reglamente išdėstytas nuostatas. Pažymi, jog VšĮ „Ekoagros“ yra vienintelė institucija Lietuvoje vykdanti ekologinės gamybos sertifikavimo ir kontrolės darbus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – atsakovo VšĮ „Ekoagros“ 2011 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. NUT-K-11-02314, kuriuo pareiškėjo A. G. ūkiui (žemės ūkio valdos identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) pritaikyta V lygio poveikio priemonė – ūkio nesertifikavimas; 2011 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. SK-(4054), kuriuo buvo panaikintas 2010 m. liepos 21 d. patvirtinamojo dokumento Nr. SER-K-10-00558 bei nutarimo išrašo Nr. NUS-K-10-00590 galiojimas ir nutraukta 2010 m. gegužės 3 d. sudaryta sutartis Nr. SUT-K-10-00969; atsakovo VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos nutarimo Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(19)) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas VšĮ „Ekoagros“, priimdamas 2011 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. NUT-K-11-02314, viršijo jam suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šį nutarimą panaikino. Taip pat pirmosios instancijos teismas panaikino ir šio nutarimo pagrindu priimtus sprendimus – 2011 m. spalio 4 d. atsakovo sprendimą Nr. SK-(4054), 2011 m. spalio 21 d. atsakovo apeliacinės komisijos nutarimą Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(19)).

Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė tuo, kad pareiškėjo skundžiamu Sprendimu Nr. SK-(4054) buvo panaikintas nutarimo išrašas Nr. NUS-K-10-00590, kurio pagrindu buvo sertifikuoti pareiškėjo ūkyje auginami augalai, o šio nutarimo išrašo anuliavimas reiškia draudimą parduoti produkciją kaip ekologinę, t. y. atitinka Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, todėl tokiu atveju turėjo būti taikomos Reglamento 30 straipsnio 1 dalies nuostatos ir sprendimas priimamas bendrai, dalyvaujant dviem institucijoms – kontrolės institucijai (VšĮ „Ekoagros“) ir kompetentingai institucijai (Žemės ūkio ministerijai). Kadangi nagrinėjamu atveju sprendimą priėmė vien tik atsakovas VšĮ „Ekoagros“, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo priimtą 2011 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. NUT-K-11-02314 įvertino kaip nekompetentingo subjekto priimtą aktą ir dėl to jį ir jo pagrindu priimtus kitus aktus panaikino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo, atsakovo nagrinėjamoje byloje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui, proceso šalių pateiktus įrodymus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, Žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją apeliacinės instancijos teismui, daro išvadą, kad pagal bylos duomenis nėra faktinio ir teisinio pagrindo minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą pripažinti pagrįsta ir teisėta.

Pagal bylos duomenis 2010 m. gegužės 3 d. pareiškėjas A. G. ir atsakovas VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį Nr. SUT-K-10-00969, kurios objektas – pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimas ir patvirtinamojo dokumento išdavimas, jei pareiškėjo vykdoma veikla atitinka reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškiems žemės ūkio produktams gaminti ir ženklinti, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Sutarties 2.1.1. punktu pareiškėjas įsipareigojo nuo prašymo dėl ekologinės gamybos sertifikavimo pateikimo dienos laikytis reglamentų, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų atsakovo raštu pateiktų dokumentų reikalavimų. Pareiškėjo ūkiui 2010 m. liepos 21 d. buvo išduoti: patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-10-00558, nutarimo išrašas Nr. NUS-K-10-00590, kuriame buvo nurodyta, kas yra sertifikuota pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės, ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus. Šiuos dokumentus pareiškėjui išdavė VšĮ „Ekoagros“, kuri nurodoma, kaip kontrolės įstaiga (b. l. 153). Pažymėtina, kad byloje išsamiai neišnagrinėtos aplinkybės, ar VšĮ „Ekoagros“ yra kontrolės institucija, ar kontrolės įstaiga.

VšĮ „Ekoagros“ 2011 m. rugsėjo 20 d. patikrino pareiškėjo ūkį, esantį (duomenys neskelbtini) (bendras plotas - 4,37 ha, įprastinės gamybos ūkio plotas - 8,24 ha, ekologinės gamybos ūkio plotas - 81,24 ha ), ir nustatė, kad pareiškėjo dirbamuose laukuose Nr. 1 (0,90 ha), Nr. 3 (0,90 ha), esančiuose žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), panaudota sintetiniu beicu beicuota žieminių kviečių sėkla. 2011 m. rugsėjo 28 d. papildomo patikrinimo protokole Nr. PAG P-K-11-00460 užfiksuota, kad apžiūrėti du ekologinės gamybos laukai Nr. 1 ir Nr. 3 (kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie yra (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tolygiai toje pačioje pasėtoje eilėje per visą lauką dalis panaudotos sėklos buvo pasėta beicuota, o dalis sėklos pasėta nebeicuota.

Atsakovas 2011 m. spalio 4 d. raštu Nr. SK-(4054) informavo pareiškėją, kad tikrinimų metu nustatyta, jog 2011 metų rugsėjo pradžioje laukuose Nr. 1 (0,90 ha), Nr. 3 (0,90 ha), esančiuose kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), panaudota sintetiniu beicu beicuota žieminių kviečių sėkla, todėl VšĮ „Ekoagros“ 2011 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. NUT-K-11-02314 pareiškėjo ūkiui (žemės ūkio valdos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) taikė V lygio neatitiktį (ūkio nesertifikavimą), pagal Neatitikčių vertinimo procedūros, patvirtintos 2009 m. gegužės 27 d. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymu Nr. V-36 (2011 m. lapkričio 1 d. įsakymo Nr. V-52 redakcija), A priedo 25 neatitiktį; kad pareiškėjo ūkiui 2010 m. liepos 21 d. išduoti patvirtinamasis dokumentas Nr. SER-K-10-005, nutarimo išrašas Nr. NUS-K-10-00590 nustoja galioti nuo šio laiško parašymo dienos; kad 2010 m. gegužės 3 d. su pareiškėju sudaryta sutartis Nr. SUT-K-10-00969 nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 5 d., kadangi nesilaikyta sutarties 2.1.1. punkte numatytų įsipareigojimų. Pareiškėjas dėl atsakovo priimtų Nutarimo Nr. NUT-K-11-02314 ir Sprendimo Nr. SK-(4054) kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“ apeliacinę komisiją, kuri, 2011 m. spalio 25 d. išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, jų netenkino ir paliko galioti Nutarimo Nr. NUT-K-11-02314 pagrindu 2011 m. spalio 4 d. priimtą Sprendimą Nr. SK-(4054).

Vertinant VšĮ „Ekoagros“ kompetenciją priimti pareiškėjo nagrinėjamoje byloje ginčijamus aktus, pažymėtina, jog Reglamento 2 straipsnyje, apibrėžiančiame sąvokas, n) punkte nurodoma, kad kompetentinga institucija – centrinė valstybės narės institucija, turinti organizuoti oficialią kontrolę ekologinės gamybos srityje pagal šiame reglamente išdėstytas nuostatas, o) punkte nurodoma, kad kontrolės institucija – valstybės narės viešoji administracinė organizacija, kuriai kompetentinga institucija savo visus įgaliojimus vykdyti tikrinimą ir sertifikavimą ekologinės gamybos srityje, arba dalį tokių įgaliojimų; ir p) punkte nurodyta, kad kontrolės įstaiga – nepriklausoma privati trečioji šalis, vykdanti tikrinimą ir sertifikavimą ekologinės gamybos srityje pagal šiame Reglamente išdėstytas nuostatas. Reglamento 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės sukuria kontrolės sistemą ir paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, atsakingų už šiuo Reglamentu pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 nustatytų pareigų vykdymo kontrolę. Reglamento 27 straipsnio 4 dalis numato, kad kompetentinga institucija gali savo kontrolės kompetenciją patikėti vienai ar daugiau kitų kontrolės institucijų (a) arba gali pavesti kontrolės užduotis vienai ar daugiau kontrolės įstaigų (tokiu atveju paskiriamos institucijos, atsakingos už tokių įstaigų patvirtinimą ir priežiūrą) (b).

Žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 3D-11 „Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ 2 punktu VšĮ „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles, o Išteklių ir kokybės politikos departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriui pavesta kontroliuoti sertifikavimo įstaigų, susijusių su Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatytų funkcijų vykdymu, veiklą. Žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 buvo patvirtintos Ekologinio ūkio taisyklės (byloje vadovaujamasi redakcija, galiojusia nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2012 m. balandžio 22 d.), kurių 4 punkte nurodyta, kad ekologinės gamybos sertifikavimas – procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų tvarkant, gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinę augaliją. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai sutarčiai. Ekologinio žemės ūkio taisyklių 25 punkte nustatyta, kad ekologine gamyba užsiimančiam ūkio subjektui, pažeidusiam Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, sertifikavimo įstaiga taiko sertifikavimo įstaigos nustatytas poveikio priemones. Teismų praktikoje nurodoma, kad VšĮ „Ekoagros“ yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, o Žemės ūkio ministerija yra viešojo administravimo subjektas, per savo struktūrinius padalinius vykdantis sertifikavimo įstaigų kontrolę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1560/2012, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2012). Pagal bylos duomenis Žemės ūkio ministerija yra kompetentinga institucija (Reglamento 2 straipsnio n punktas).

Reglamento 29 straipsnyje numatyta, kad Reglamento 27 straipsnio 4 dalyje nurodytos kontrolės institucijos ir kontrolės įstaigos pateikia patvirtinamuosius dokumentus bet kuriam ūkio subjektui, kuriam taikoma jų kontrolė ir kuris savo veiklos srityje atitinka šiame Reglamente nustatytus reikalavimus. Patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodomas bent jau ūkio subjektas ir produktų rūšis ar asortimentas bei galiojimo laikotarpis.

Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nustatomas neatitikimas, susijęs su šiame Reglamente nustatytų reikalavimų laikymusi, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga užtikrina, kad nebūtų pateiktos jokios su ekologinės gamybos metodu susijusios nuorodos ženklinant ir reklamuojant visą produktų partiją arba gaminamus produktus, kuriems šis neatitikimas turi poveikį, jeigu tai proporcinga pažeisto reikalavimo svarbai ir neteisėtos veiklos pobūdžiui bei konkrečioms aplinkybėms. Taip pat numatyta, kad jei nustatomas rimtas pažeidimas arba pažeidimas, sukeliantis ilgalaikes pasekmes, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga su valstybės narės kompetentinga institucija sutartam laikotarpiui uždraudžia atitinkamam ūkio subjektui prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VšĮ „Ekoagros“ nutarimas, kuriuo panaikinti ekologinės gamybos ūkiui išduotas patvirtinamasis dokumentas bei nutarimo išrašas, asmuo informuotas, kad nutraukiama sutartis, o ūkiui išduoti patvirtinamieji dokumentai nustoja galioti nuo nutarimo dėl ekologinės gamybos priėmimo dienos, savo esme atitinka Reglamento 30 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, nes asmuo neteko teisės prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje, bei nutraukta sutartis dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2012). Šioje byloje taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas iš ekologinės gamybos perėjo į įprastinę, ir norint vėl užsiimti ekologine gamyba, jam iš naujo bus taikomas pereinamasis laikotarpis, o šios situacijos teisinis reglamentavimas yra apibrėžtas žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2012 m. balandžio 22 d.) 23 punkte, 24 punkte, Reglamento 17 straipsnyje „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, Įgyvendinimo reglamento II antraštinės dalies 5 skyriuje „Perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio taisyklės“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui A. G. anuliavus patvirtinamąjį dokumentą, teisės aktais nebuvo nustatytas specialus terminas dėl draudimo užsiimti ekologine žemės ūkio gamyba, todėl jis, siekdamas ja užsiimti, turėjo įvykdyti pereinamojo laikotarpio reikalavimus, kurie nustatyti tiek Ekologinio ūkio taisyklėse, tiek reglamentuose. Pereinamasis laikotarpis vertintinas Reglamento 30 straipsnio 1 dalies prasme sutartu su kompetentinga institucija laikotarpiu. Pažymėtina, kad Žemės ūkio ministerija apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog Reglamento 30 straipsnio 1 dalimi iš esmės reikalaujama tik suderinti draudimo laikotarpį, o ne kiekvienu atveju priimti kolegialius sprendimus (b. l. 139-140).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant ir vertinant atsakovo veiksmus, taikant Reglamento 30 straipsnio reikalavimus, poveikio priemones pareiškėjo ūkiui, nustatant aplinkybes, kaip turėjo įformintas sprendimas uždrausti atitinkamam ūkio subjektui prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje, į nagrinėjamą bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtraukta Žemės ūkio ministerija.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad sprendimu buvo nustatyta, jog atsakovas nepagrįstai informavo pareiškėją apie ūkio nesertifikavimą, nurodė, kad 2010 m. gegužės 3 d. su pareiškėju sudaryta sutartis Nr. SUT-K-10-00969 nutraukiama nuo 2011 m. lapkričio 5 d., nes nei Reglamentas, nei Įgyvendinimo Reglamentas nenumato kontrolės institucijos teisės atsisakyti teikti sertifikavimo paslaugas. Reglamento ir Įgyvendinimo Reglamento pažeidimai gali būti konstatuojami ir už juos baudžiama Reglamente ir Įgyvendinimo Reglamente numatytomis priemonėmis, bet ne atsakovo VšĮ „Ekoagros“ pasirinktu bet kuriuo kitu būdu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis atsakovas, remdamasis Neatitikčių vertinimo procedūra, patvirtinta atsakovo direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36, priėmė sprendimą nesertifikuoti pareiškėjo ūkio, o šio sprendimo pagrindu pareiškėjas buvo informuotas apie ūkio nesertifikavimą ir sutarties nutraukimą.

Vertinant šiuos pirmosios instancijos teismo argumentus, pažymėtina, kad Reglamento 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kompetentinga institucija, tvirtindama kontrolės įstaigą, atsižvelgia į Reglamento 27 straipsnio 5 dalies nuostatas ir į standartinę kontrolės procedūrą, kurios turi būti laikomasi ir kurioje išsamiai aprašomos kontrolės ir atsargumo priemonės, kurias įstaiga įsipareigoja taikyti jos kontroliuojamiems subjektams (a); į priemones, kurias kontrolės įstaiga ketina taikyti, nustačius neatitikimų ir (arba) pažeidimų (b). Be to, 2009 m. gegužės 27 d. galiojusių Ekologinio žemės ūkio taisyklių 20 punktas numatė, kad ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamintojui ir (arba) tvarkytojui, pažeidusiam Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, vertinama sertifikavimo įstaigos nustatyta neatitiktis. Leidimo sertifikuoti ekologinę gamybą, produkcijos perdirbimą ir tiekimą rinkai suteikimo taisyklių (žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 3D-78), kurios numato reikalavimus įstaigoms, siekiančioms užsiimti ekologinės gamybos, produkcijos perdirbimo ir tiekimo rinkai sertifikavimu, numatė, kad įstaiga, siekianti užsiimti ekologinės gamybos, produkcijos perdirbimo ir tiekimo rinkami sertifikavimu, Žemės ūkio ministerijai turi pateikti tam tikrus dokumentus, iš jų ir fizinių ir juridinių asmenų sertifikavimo, sertifikato galiojimo sustabdymo ir desertifikavimo procedūrų aprašymą (5.8 punktas). Taigi Žemės ūkio ministerija pavedė atsakovui vykdyti ekologiškų produktų sertifikavimą, nustatė, kad atsakovas gali nustatyti neatitiktis ir taikyti poveikio priemones.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad atsakovas VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentingas nustatyti Neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovo patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2012).

Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėta Neatitikčių vertinimo procedūra paskelbta tik VšĮ „Ekoagros“ internetiniame tinklalapyje, todėl negali būti taikoma priimant administracinius sprendimus, ir atsižvelgęs į reikalavimus oficialiam teisės aktui paskelbti, pripažino, kad VšĮ „Ekoagros“ priimtas norminis teisės aktas nebuvo paskelbtas tokiems teisės aktams skelbti nustatyta tvarka, todėl negalioja. Su tokia pozicija nesutiktina, nes atsakovas VšĮ „Ekoagros“ nėra subjektas, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (ministrai, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovai ir kolegialios institucijos), kurių norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2012).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje skundo negrindė tuo, kad Neatitikčių vertinimo procedūros jam nebuvo žinomos. Pareiškėjas skunde teigė, kad nepagrįstai Neatitikčių vertinimo procedūros A priedo 25 neatitikčiai numatyta tik viena pati griežčiausia poveikio priemonė – ūkio nesertifikavimas, kad atsižvelgus į jo (pareiškėjo) padaryto pažeidimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, jam paskirta poveikio priemonė (ūkio nesertifikavimas) yra pernelyg griežta.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas reiškė reikalavimus, nenagrinėjo, nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, susijusių su pareiškėjo ūkiui paskirtos poveikio priemonės (ūkio nesertifikavimas) pagrįstumu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas nenagrinėtas iš esmės, t. y. neišnagrinėti visi faktiniai ir teisiniai klausimai, susiję su pareiškėjo ūkiui paskirtos poveikio priemonės (ūkio nesertifikavimas) pagrįstumu ir teisėtumu (ABTĮ 86 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinti Nutarimas Nr. NUT-K-11-02314, Sprendimas Nr. SK-(4054), Apeliacinės komisijos nutarimas Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(19)), atmestas pareiškėjo reikalavimas pakeisti Nutarimu Nr. NUT-K-11-02314 pareiškėjo ūkiui (žemės ūkio valdos identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) pritaikytą poveikio priemonę, panaikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje taip pat patenkino pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo dėl 2011 m. spalio 21 d. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinės komisijos priimto nutarimo Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(15)) panaikinimo padavimo terminą, nes nustatė, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą paduoti skundą dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis). Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu nėra ginčijama, todėl paliktina galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikinti 2011 m. spalio 4 d. viešosios įstaigos „Ekoagros‘‘ nutarimas Nr. NUT-K-11-02314, 2011 m. spalio 4 d. viešosios įstaigos „Ekoagros“ sprendimas Nr. SK-(4054), 2011 m. spalio 21 d. viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinės komisijos nutarimas Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(19)), atmestas pareiškėjo A. G. skundo reikalavimas pakeisti 2011 m. spalio 4 d. viešosios įstaigos „Ekoagros“ nutarimu Nr. NUT-K-11-02314 pareiškėjo ūkiui (žemės ūkio valdos identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)) pritaikytą V lygio poveikio priemonę – ūkio nesertifikavimą – į švelnesnę V lygio poveikio priemonę – dalies ūkio, t. y. ekologinės gamybos ūkio laukų Nr. 1 ir Nr. 3 (kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), nesertifikavimą, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Sprendimo dalį, kuria atnaujintas terminas pareiškėjui A. G. skundui dėl 2011 m. spalio 21 d. viešosios įstaigos „Ekoagros“ apeliacinės komisijos priimto nutarimo Nr. 4 (posėdžio protokolas Nr. AP-5(15)) panaikinimo paduoti, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Irmantas Jarukaitis Dalia Višinskienė