2019-04-10 Nr. AB-9074-3-62-3-00166-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-268-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00166-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų (teisių perėmėjas – Marijampolės pataisos namai), (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2018 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 1R-213) pakeitus pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į sveikatą ir teisė nebūti kankinamam.

Pareiškėjo nuomone, 2018 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. 1R-213 įtvirtinta nuteistųjų daiktų paėmimo tvarka, pagal kurią gali būti atimami ir sunaikinami daiktai, nesantys leistinų turėti daiktų sąraše ar viršijantys nustatytą bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, jeigu nėra nurodyta giminaičių, sutuoktinio ar kitų asmenų, kuriems gali būti perduodami saugoti daiktai, riboja pareiškėjo teisę į nuosavybę. 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punktas, kuris nustato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, pareiškėjo teigimu, sukelia pareiškėjui neigiamus padarinius, nes nėra užtikrinama pareiškėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo metu. Be to, 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 uždraudus naudoti sporto inventoriui skirtas pirštines, pareiškėjas nebegali užsiimti sportu šaltuoju metų laiku.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 buvo apribota pareiškėjo teisė rūpintis savo mityba ir sveikata. Pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, dėl ko jis turi naudoti vitaminus ir papildus, kuriuos šiuo metu yra draudžiama turėti, o tai kenkia pareiškėjo sveikatai. 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 buvo nustatyti papildomi ribojimai, dėl kurių pareiškėjas negali nusipirkti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, konservuotų, marinuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų. Be to, apribojus maisto ir pakuočių dydį iki 500 ml / g, laisvės atėmimo parduotuvės nespėjo prisitaikyti ir netiekia mažesnės pakuotėse maisto gaminių, todėl pareiškėjui nėra sudaryta galimybė įsigyti būtinų maisto produktų.

Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo patikros.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi konstatavo, jog skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui paduoti keliamų reikalavimų ir įpareigojo pareiškėją pašalinti nurodytus trūkumus iki 2019 m. vasario 26 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo skunde iš esmės cituoja teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr.1R-213 nustatytus apribojimus, tačiau aiškiai ir konkrečiai neįvardijo, kokius ir kokiais konkrečiais laikotarpiais neteisėtus veiksmus, sukėlusius pareiškėjui neturtinę žalą, atliko Kybartų pataisos namai. Teismas pareiškėjui išsamiai paaiškino, kokias aplinkybes ir įrodymus turi nurodyti pareiškėjas, siekiant įvertinti, ar Kybartų pataisos namai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių būtų pagrindas pareiškėjui priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad skunde pareiškėjas privalo nurodyti faktines aplinkybes, patvirtinančias jo teisių pažeidimus (nurodant tokių pažeidimų konkrečius faktus, jų padarymo laiką, aplinkybes ir pan.), taip pat privalo pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. pateikė teismui prašymą „Dėl trūkumų pašalinimo“ (toliau – ir patikslintas skundas). Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog tikėtina, kad Kybartų pataisos namai pareiškėjo teises pažeidžia ne savo iniciatyva, bet vykdydami teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. Kybartų pataisos namai pažeidžia pareiškėjo teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje: jam neparduodami pienas ir aliejus, daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, konservai ir pomidorų padažas, datulės, medus, uogienė. Kybartų pataisos namų administracija atiminėja stalo įrankius, indus ir arbatos puodelius. Pareiškėjas teigė, kad tris savaites jam nesudarius galimybės apsipirkti parduotuvėje, pareiškėjas Kybartų pataisos namų direktoriui pateikė skundą, tačiau rašytinio atsakymo negavo. Dėl minėtų Kybartų pataisos namų veiksmų pareiškėjas patiria didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, yra psichologiškai palūžęs.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo nepaduotu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog skunde, kuriuo prašoma priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimą, turi būti nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai, patvirtinantys skundo argumentus. Teismas išanalizavęs patikslinto skundo turinį, darė išvadą, kad jame pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių dėl konkretaus jo teisių pažeidimo, t. y. nenurodė konkrečių faktų, įvardijant konkretų jų padarymo laiką, konkrečias Kybartų pataisos namų įvykdytų pažeidimų padarymo aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tiek pirminiame skunde, tiek ir patikslintame skunde apsiribojo teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakyme Nr.1R-213 nustatytų apribojimų citavimu, abstrakčiais teiginiais apie jo teisių galimus pažeidimus. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo pateikto skundo bei patikslinto skundo (pareiškėjo įvardyto prašymu) negalima tinkamai apibrėžti ginčo dalyko, bylos nagrinėjimo ribų.

Teismas konstatavo, kad, pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, jo skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėjas J. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei kitais teisės aktais, nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pažeidė jo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, teismas tokiu būdu nevykdė pareigos laikytis elgesio taisyklių ir padarė neteisėtą veiką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme.

Pareiškėjo nuomone, teismui pateiktas skundas buvo rašytinis, pateikta tiek skundo kopijų, kiek yra proceso dalyvių, skundas buvo pasirašytas, skunde buvo aiškiai įvardintas reikalavimas priteisti padarytą žalą bei pateikti paaiškinimai teismui, šalinant nustatytus trūkumus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pažeidė jo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šios straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Iš paduoto skundo matyti, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kybartų pataisos namų, tačiau nenurodė, kokius konkrečius veiksmus atliko Kybartų pataisos namai, kuriuos būtų galima pripažinti neteisėtais, be kita ko, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Skunde patirtą neturtinę žalą pareiškėjas siejo su teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakyme Nr.1R-213 nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš patikslinto skundo, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nuo 2018 m. spalio 19 d. Kybartų pataisos namai pažeidžia jo teisę apsipirkti pataisos namų parduotuvėje, riboja pareiškėjo teisę į nuosavybę, tačiau šių teiginių nedetalizavo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė tikslių datų, kada ir kokių produktų jam nebuvo parduota, nepaaiškino, ar buvo pasiūlytos alternatyvios prekės įsigyti. Be to, pareiškėjas nedetalizavo, kada ir dėl kokių priežasčių iš jo buvo atimta patalynė, stalo įrankiai, indai ir arbatos puodeliai, taip pat nepaaiškino, kaip ribojama jo galimybė sportuoti, neturint specialių pirštinių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nenurodė Kybartų pataisos namų įvykdytų pažeidimų konkrečių faktų, įvardijant konkretų jų padarymo laiką, konkrečias padarymo aplinkybes, be kita ko, iš pareiškėjo pateikto skundo bei patikslinto skundo negalima tinkamai apibrėžti ginčo dalyko, bylos nagrinėjimo ribų. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijama teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis neapriboja pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, nes pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas teisiškai svarbias faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados laikyti nepaduotu pareiškėjo skundą pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė