a011c8da-583d-4e5e-a0ed-17419d2a1095 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-574/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01335-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1; 2.4.6.4.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, nukentėjusiajam A.

K., nuteistajam A. A. ir jo gynėjui advokatui Arnui Paliukėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, A. A. skirtas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡ A. A. nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. K. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei J. K. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. IÅ¡ A. A. nukentėjusiosios J. K. naudai priteista 1 100 Eur proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. A. A. nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , jis, nuo 2020 m. gruodžio 13 d. iki 2021 m. sausio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ bei valandÄ , užėjo į J.

K. ir Č. K. priklausantį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Š.“), kur tyčia sugadino J. K. ir Č. K. priklausantį turtÄ , t. y. iÅ¡ žemės su įbetonuotais stulpais iÅ¡kėlė dvivėrius tvoros vartus ir nuvyniojo dalį tinklinės tvoros, viso aÅ¡tuonių metrų atkarpÄ , taip deformavo tvoros tinklÄ , taigi tyčiÄ sugadino svetimÄ nukentėjusiajai J. K. ir Č. K. priklausantį turtÄ ir viso padarė 219,46 Eur turtinę žalÄ .

2. Be to, A. A. 2021 m. sausio 4 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytÄ valandÄ , A. K. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Š.“), tyčia sugadino svetimÄ nukentėjusiam priklausantį turtÄ , t. y. jo papraÅ¡ytas nenustatytas asmuo keltuvu nuo betoninių pamatų nutraukė medinį lauko tualetÄ su sandėliuku, taigi tyčia iÅ¡griovė 770 Eur vertės betoninius pamatus bei 650 Eur vertės medinį statinį, viso nukentėjusiajam A. K. padarė 1 420 Eur turtinę žalÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3.1. Nurodo, jog buvo nepagrįstai apkaltintas ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ir yra priimamas tik tuomet, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai įrodytas nepažeidžiant baudžiamojo proceso nuostatų bei nekaltumo prezumpcijos, o visos byloje esančios abejonės sprendžiamos kaltinamojo naudai (Barber, Messeguė and Jabardo v.

Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti.; Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015). 3.2. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas rėmėsi vien prielaidomis, kadangi byloje nėra jokių jo kaltės įrodymų padarius nusikalstamas veikas. Vieninteliai įrodymai byloje – tai liudytojų, kurie nurodė, jog tarp jo ir nukentėjusiųjų vyksta ginčai dėl sklypo ribų, parodymai.

Vis tik, vien esantys nesutarimai neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bÅ«tent jis sugadino nukentėjusiųjų turtÄ . Labai tikėtina, kad kaimynai, su kuriais nesutaria, tyčia jį apkalba arba dėl jo ankstesnių pasisakymų mano, kad tuos veiksmus padarė bÅ«tent jis. Tačiau tai tik subjektyvi nukentėjusiųjų nuomonė ir tai negali bÅ«ti pagrindas priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Jis nėra linkęs nusikalsti, ankščiau nėra teistas. 3.3. Esminiu įrodymu byloje laikytas jo telefoninis pakalbis su nukentėjusiÄ ja J.

K., kurio metu jis pasakė sugadinęs jos ir A. K. turtÄ . Tačiau pokalbio metu jis sakė netiesÄ , yra greitai užsiplieskiantis žmogus, todėl kartais supykęs gali priÅ¡nekėti visokių nebÅ«tų dalykų. Å iuo atveju jam paskambino nukentėjusioji ir apkaltino pavogus jos tvorÄ , supyko dėl tokio jos požiÅ«rio į jį ir priÅ¡nekėjo daug iÅ¡galvotų dalykų. 3.4. Teismas nesivadovavo liudytojo R. K. parodymais, patvirtinančiais, kad jo santykiai su kaimynais buvo ir yra geri, kad jokių pretenzijų R.

K. dėl sklypo ribų, tvorų nereiÅ¡kė, analogiÅ¡kas aplinkybes dėl jo santykių su kaimynais nurodė ir Č. R.. Taigi, tarp liudytojų parodymų yra daug prieÅ¡taravimų. 3.5. Inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos žiemÄ , esant daug sniego, todėl policijos pareigÅ«nai turėjo rasti kažkokių pėdsakų, kurie parodytų, jog bÅ«tent jis (ne)padarė nusikalstamas veikas. Buvo iÅ¡tirti jo telefoniniai skambučiai, apklausti atitinkamÄ technikÄ turintys asmenys, su kuriais palaikė bent minimaliausiÄ ryšį, visi nurodė, kad jokio tualeto su sandėliuku nenukėlinėjo.

Jis tokios technikos taip pat neturi. Teismas pats nustatė, kad sugadinti A. K. turto jis savo jėgomis negalėjo, tam buvo panaudota technika, tačiau kas panaudojo technikÄ , nenustatyta. Visa tai, jo įsitikinimu, parodo, kad tyrimas buvo atliktas pavirÅ¡utiniÅ¡kai, net nesistengiant nustatyti tikrojo kaltininko. 3.6. Be to, teismas nuosprendyje nurodo, jog jis pats neigdamas savo kaltę nenurodė kitų galimų asmenų, turėjusių motyvÄ sugadinti nukentėjusiesiems priklausantį turtÄ . Tokiu bÅ«du teismas įrodinėjimo ir kaltų asmenų suradimo pareigÄ visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė jam.

Nesuprantama kodėl bÅ«tent jis privalo žinoti, kas kitas galėjo ar turėjo motyvÄ sugadinti nukentėjusiųjų turtÄ . Jis negali žinoti su kuo bendrauja nukentėjusieji, kas jiems gali kenkti, ar ne jie patys sugadino turtÄ ir, galbÅ«t, pabandė tiesiog pasipelnyti jo sÄ skaita, nusikalstamas veikas galėjo padaryti bet kas. 3.7. Teismas taip pat nepagrįstai iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius ir jų naudai priteisė 700 Eur (A. K.) ir 500 Eur (J. K.) sumas neturtinei žalai atlyginti.

Å iuo atveju abu civiliniai ieÅ¡kovai tik deklaratyviai nurodė, kad dėl nusikalstamų veikų patyrė neturtinę žalÄ , tačiau jos nepagrindė jokiais įrodymais, todėl neturtinė žala neturėjo bÅ«ti priteista. Be to, priteisdamas nurodytas sumas teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-350/2021 už tyčia apgadintÄ automobilį (BK 187 str. 3 d.) nukentėjusiajam priteisė 100 Eur neturtinės žalos;

Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi už visÄ subraižytÄ automobilį priteisė 50 Eur neturtinės žalos; Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-243-919/2020 už 75 tujų krÅ«mų nupjovimÄ priteisė 300 Eur neturtinės žalos. Taigi, maksimalus neturtinės žalos dydis panaÅ¡iose bylose yra 300 Eur, tačiau Å¡iuo atveju teismas priteisė ženkliai daugiau, t. y. 500 ir 700 Eur. 3.8. Taip pat teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į padarytos turtinės žalos dydį, nes nukentėjusiajai priteisė daugiau nei du kartus didesnę sumÄ neturtinės žalos, nei ji patyrė turtinės žalos.

Juolab, kad turtinė žala buvo atlyginta draudimo ir jai nereikėjo laukti, kol ji bus atlyginta, t. y. patyrė ženkliai mažiau nepatogumų ir iÅ¡gyvenimų. 3.9. Be to, pažymėtina, kad labai dažnai teismai neturtinės žalos visiÅ¡kai nepriteisia, nes pats kalto asmens nuteisimas yra pakankama satisfakcija. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-910-387/2012, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog „Nukentėjusiajai kaltininko elgesys negalėjo bÅ«ti netikėtas, kadangi, kaltinamasis anksčiau yra ne kartÄ teigęs, jog nukentėjusiosios tvora stovi jo žemėje, dėl ko, jo manymu, jis turi teisę jÄ nugriauti.

Atsižvelgdamas į Å¡ios konkrečios situacijos ypatumus, siekdamas užtikrinti skirtingų teisėtų interesų pusiausvyrÄ bei pripažindamas, jog nukentėjusioji patyrė dėl įvykdyto nusikaltimo neturtinę žalÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas kaltinamojo atžvilgiu laikytinas pakankama nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos kompensacija bei moraline satisfakcija, todėl materialine iÅ¡raiÅ¡ka nukentėjusiosios patirta neturtinė žala niekaip neturi bÅ«ti įvertinta“. 3.10.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai priteisė visas J. K. patirtas 1 100 eurų atstovavimo išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Šiuo atveju civilinė ieškovė pateikė civilinį ieškinį dėl 907,96 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo.

Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo buvo visiškai atmesta, o dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir jai priteista 500 Eur. Taigi, nuosprendžiu buvo patenkinti 26,20 procentai ieškinio reikalavimų, o priteista 100 procentų patirtų atstovavimo išlaidų.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. A. ir jo gynėjas, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 7.

Byloje nustatyta, jog A. K. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (sodų bendrija „Š“), buvo sugadintas nukentėjusiam priklausantis turtas, t. y. nuo betoninių pamatų nutrauktas medinis lauko tualetas su sandėliuku ir nukentėjusiajam padaryta 1 420 Eur dydžio turtinė žala. Nurodytos aplinkybės atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Priešingai nei nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, rėmėsi ne tik jo ir nukentėjusiosios J.

K. telefoninio pokalbio garso įrašu, bei nukentėjusiojo A. K. parodymais, tačiau ir kitomis byloje surinktais įrodymais.

8. IÅ¡ tarp A. A. ir nukentėjusiosios J. K. vykusio telefoninio pokalbio garso įraÅ¡o ir pagal jį suraÅ¡yto protokolo matyti, kad pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad „ <...> pirmadienį ar kada, pasikviečiau savo draugÄ , tai tuos stulpus <...> iÅ¡rovė <...> vis tiek sulūžo tas metalas, aÅ¡ tuos betonus į kampÄ sudėjau prie tualeto ten kampe, užklojau gražiai, tÄ tualetÄ paėmiau <...> pakėliau su krautuvu ir nuvežiau prie jos namuko, tÄ rudÄ â€œ (t. 1, b. 164-168). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis pokalbio metu buvo įpykęs, todėl priÅ¡nekėjo nebÅ«tų dalykų, tačiau tokie nuteistojo teiginiai laikytini nepagrįsta gynybine versija.

Tarp A. A. vykęs pokalbis pakankamai ilgas, kalbama apie nesutarimus dėl žemės sklypų ribų, taip pat kitomis temomis, taigi, iÅ¡ pokalbio matyti, jog tai nebuvo situacija, iÅ¡ kurios galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog A. A. save apkalbėjo. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta ir tai matyti iÅ¡ fotonuotraukų, kad įvykio vietoje užfiksuotas rudos spalvos statinys (sandėliukas ir tualetas), duobė su betoniniais pamatais, kurie yra sulaužyti, taip pat duobėje matyti sulaužyti metaliniai strypai, sudėtos betoninio pamato detalės, aplink statinio stogÄ apvyniotas metalinis trosas (1 t., b. l. 49-59).

Be to, palyginus byloje esančias nuotraukas, kuriose matyti tualeto padėtis iki jo perkėlimo, pateiktas nukentėjusiojo A. K. (1 t., b. l.

15) ir po perkėlimo, esančias įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 54), matyti, jog tualetas su sandėliuku buvo perkeltas į sklypo viršų, greta kitų sklype esančių statinių. Taigi nurodytose nuotraukose užfiksuoti vaizdai iš esmės atitinka nuteistojo nukentėjusiajai telefonu nurodytas aplinkybes, t. y., tai, jog perkėlimo metu buvo sulaužyti rudos spalvos statinio betoniniai pamatai, sulaužytas metalas, tualetas perkeltas šalia kitų sklype esančių statinių (namuko).

9. Be kita ko, apeliantas taip pat nurodo, jog policijos pareigÅ«nai nukentėjusiojo sklype nerado transporto priemonės, kurios pagalba jis galėjo perkelti statinį vėžių, tačiau nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog atvykęs į sklypÄ 2021 m. sausio 9 d. tokias vėžes pastebėjo (1 t. b. l. 62). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 4 d. kontaktavo su asmenimis dirbančiais UAB „L.“ ir AB „K.“ (2 t., b. l. 18), A. B. dirbęs AB „K.“, nors ir nurodė, jog įvykio dienÄ nebendravo su nuteistuoju ir jam nepadėjo, tačiau pripažino ankščiau padėjęs jam atlikti darbus sode, iÅ¡ liudytojo parodymų matyti, jog nuteistasis pats ankščiau yra dirbęs minėtoje įmonėje (2 t., b. l. 13). Taip pat ankstesnės sklypo savininkės J. M. teigimu, nuteistasis yra iÅ¡važinėjęs visÄ jos sodo sklypÄ , ne kartÄ grasino iÅ¡griauti sklype buvusį tualetÄ (2 t., b. l. 32-33).

10. Taigi, nurodytus netiesioginius įrodymus jungiant į vienÄ nuosekliÄ grandinę, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis telefonu apibÅ«dino iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos ir pareigÅ«nų įvykio vietos apžiÅ«ros metu, taip pat ankstesnius nusiskundimus dėl ankščiau J. M. priklausiusiame sklype esančio tualeto ir sandėliuko statinio, darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog nuteistasis skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis sugadino A. K. priklausantį statinį ir tokiu bÅ«du padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 11. Skundžiamu nuosprendžiu byloje taip pat nustatyta, jog J. K. ir Č. K. priklausančiame žemės sklype, iÅ¡ žemės su įbetonuotais stulpais buvo iÅ¡kelti dvivėriai tvoros vartai ir nuvyniota dalis tinklinės tvoros, viso aÅ¡tuonių metrų atkarpa ir padaryta 219,46 Eur turtinė žala. Nuteistojo teigimu jis nurodytų veiksmų neatliko, tačiau atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ su nurodytais argumentais nesutiktina.

12. Tai, jog nuardė dalį tvoros nuteistasis nurodė telefoninio pokalbio su J. K. metu, nurodydamas, kad „<...> Taip nusiėmiau tÄ tvorÄ , nuėmiau jÅ«sų vartelius. „<...> JÅ«sų varteliai kur yra taip? JÅ«sų varteliai kur atseit įvažiuodavot. Čia yra mano žemė“ (1 t., b. l. 164-168). Tapačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu akistatos su nukentėjusiÄ ja metu – „AÅ¡ paaiÅ¡kinau, jog grioviau savo sklypo tvorÄ bei vartus“ (1 t., b. l. 175-176).

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino, jog vietoje, kurioje nukentėjusioji nurodo buvo jos sklypui priklausantys varteliai, yra jo varteliai ir jo žemė (3 t., b. l. 34). Taigi, nuteistasis iÅ¡ esmės pripažįsta, jog iÅ¡griovė aptariamus vartus, bei nuardė tvorÄ , nurodydamas, kad Å¡i tvora priklauso jam. Vis tik, iÅ¡ byloje esančių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å irvintų skyriaus pateiktų duomenų matyti, jog aptariama tvora bei varteliai buvo J.

K. priklausančio sklypo teritorijoje (1 t., b. l. 191-197, 200).

13. Nurodytų duomenų nepaneigia ir tai, jog apeliaciniame skunde nuteistojo nurodomi liudytojai R. K. ir Č. R. teigė, jog nesutarimų tarp jų ir nuteistojo nėra buvę, kadangi nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina aukščiau nurodytų aplinkybių visetas. Be kita ko, byloje nėra nustatyta ir aplinkybių, kurių pagrindu nukentėjusieji bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį dėl jiems padarytos turtinės žalos. Taigi nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu taip pat padarius ir BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Ä® bylÄ apeliacinės instancijos teisme pateiktas PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Å irvintų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos praneÅ¡imas apie įvykį, jog 2020 m. rugsėjo 11 d. sodų bendrijoje „Š“ kilo gaisras ir iÅ¡degė A. A. priklausančio automobilio „Moskvich“ salonas, nėra susiję su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jokiu aspektu nepatvirtina gynybos versijos, jog nukentėjusiųjų turtÄ galėjo sugadinti kitas asmuo ar asmenys.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ nuteistajam skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, jog pastarasis pats neįvardino asmenų, kurie galėjo padaryti aptariamas nusikalstamas veikas. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas analizavo tiek nuteistÄ jį teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, ir skundžiamÄ nuosprendį priėmė remdamasis byloje iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visetu, o ne iÅ¡imtinai remiantis tuo, jog nebuvo nustatytas kitas asmuo galėjęs padaryti aptariamas nusikalstamas veikas.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių 15. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiųjų J. K. ir A. K. civiliniai ieÅ¡kiniai dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ nuteistojo J. K. naudai priteisiant 500 Eur sumÄ , o A. K. naudai 700 Eur sumÄ . Nuteistojo teigimu, nukentėjusiųjų ieÅ¡kiniai tenkinti nepagrįstai, kadangi civiliniai ieÅ¡kovai patirtos neturtinės žalos nepagrindė jokiais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų civilinius ieÅ¡kinius (1 t., b. l. 81-83, 141-144), bei skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nukentėjusiesiems nustatytas neturtinės žalos dydis yra teisingas ir pagrįstas.

16. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog dėl nuteistojo veiksmų, padaryto nesunkaus nusikaltimo, nukentėjusiajam A. K. padaryta 1 420 Eur dydžio turtinė žala, draudimo bendrovė 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo 1625,60 Eur draudiminę iÅ¡mokÄ (taikant 40 Eur iÅ¡skaitÄ ) (3 t., b. l. 30).

Atsižvelgiant į tai, kad tyčine nusikalstama veika buvo sugadintas nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantis turtas, dėl nusikalstamos veikos jis patyrė ir fizinius nepatogumus – negali naudotis savo turtu kaip įprastai, pilnavertiškai, sugadinto turto atstatymui reikalinga atlikti papildomus darbus, nukentėjusiajam priteista jau minėto dydžio žala. Apeliacinės instancijos teismas nesutikti su skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, reikšmingoms neturtinės žalos nustatymui, neturi pagrindo, akivaizdu, jog nuteistojo veika buvo pažeista nukentėjusiojo nuosavybės teisės, jo sklype nenustatyta transporto priemone perkelti statiniai, tokie veiksmai nors ir nėra itin pavojingi, tačiau dėl jų patiriama baimė, bejėgiškumas, nežinomybė dėl nepasaugotos nuosavybės, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir tinkamas.

17. Nukentėjusioji J. K. taip pat nurodė patyrusi neturtinę žalÄ , dėl jos atžvilgiu padaryto baudžiamojo nusižengimo ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tai prisidėjo prie jos psichinės ir fizinės bÅ«klės. Neabejotina, jog dėl nuteistojo veiksmų, nuosavybės pažeidimo, nukentėjusioji patyrė nemalonius iÅ¡gyvenimus, taip pat yra priversta imtis papildomų darbų – tvoros atstatymo. Taigi nekyla abejonių, jog nukentėjusioji patyrė neturtinę žalÄ , kuri pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu tinkamai įvertinta 500 Eur suma.

18. Nors nuteistasis nurodo, jog priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo apygardos teismų formuojamos praktikos tokio pobÅ«džio bylose, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo nurodomas nuosprendis byloje Nr. 1A-156-350/2021 ir nutartis byloje Nr. 1A-243-919/2020 buvo panaikinti kasacine tvarka. Be kita ko, taip pat nėra pagrindo vadovautis ir nurodoma Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-910-387/2012, kadangi nurodytu atveju nesutarimai tarp kaimynų tęsėsi ne vienerius metus, antai nagrinėjamu atveju nukentėjusioji neįtarė, jog nuteistasis gali imtis tokio pobÅ«džio veiksmų ir savavaliÅ¡kai iÅ¡griauti jai priklausančiÄ tvorÄ , be to sodybÄ pastaroji įsigijo tik 2020 m. gegužę, o nusikalstama veika padaryta 2020 m. gruodžio-sausio mėnesį, taigi nepraėjus nei metams nuo sodybos įsigijimo.

19. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje tinkamai nustatė nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ , sumažinti jÄ dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomo aplinkybių nėra jokio pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 20. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi tenkino nukentėjusiosios J. K. praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginimo, kadangi pastarosios civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ne visa apimtimi. Teisėjų kolegija su nurodytais apelianto argumentais sutinka.

21. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal bendrai bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ reglamentuojančio CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimo daliai.

22. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios bei civilinės ieÅ¡kovės J. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas tik iÅ¡ dalies, todėl jai priteisiamų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis mažintinas, tačiau, atsižvelgiant ir į tai, jog J. K. Å¡ioje byloje yra pripažinta nukentėjusiÄ ja, jos atstovavimo interesas neapsiribojo vien civilinio ieÅ¡kiniu, bylos nagrinėjimo metu jÄ atstovavo advokatas, kuris dalyvavo ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajai J.

K. priteista iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 800 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti. IÅ¡ A. A. nukentėjusiosios J. K. naudai priteistų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti sumÄ sumažinti iki 800 Eur. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė Jurgita Mačionytė