2024-09-18 Nr. AB-13280-3-61-3-01520-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2143-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01520-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. F. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja I. F. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. 24S98548 (toliau – ir Sprendimas).

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl 2023 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 23S112170 panaikinimo. Skundas buvo atmestas, nes pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę Lietuvos valstybei; pareiškėja prieš 12 metų buvo Baltarusijos pasienietė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024 panaikino Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S112170 ir įpareigojo Migracijos departamentą asmens prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi išnagrinėti iš naujo.

2.2. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą 2024 m. balandžio 12 d. Sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-1083-552/2024 pateiktus išaiškinimus, pakartojo tuos pačius argumentus.

2.3. Grėsmė valstybės saugumui turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), turi būti reali, o ne tariama ar spėjama. Grėsmės turinys negali būti plečiamas. Toks sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis viešojo administravimo, taip pat ir proporcingumo bei objektyvumo, principais. Nei atsakovas, nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) neįvertino ir nepateikė argumentų dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui realumo bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo, keliamo grėsmės valstybės saugumui lygio ir individualios situacijos bei jo ryšių su Lietuvos valstybe. Vienintelė aplinkybė, lėmusi atsakovo ir VSD išvadas dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui, yra jos dirbtas darbas prieš 12 metų Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyboje kontroliere, tačiau tokios buvusios darbinės funkcijos negali būti a priori (nepatikrinus faktų) laikomi grėsme.

2.4. Migracijos departamento argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti svarbų sprendimą vieninteliu argumentu, jog asmuo kelia grėsmę, yra neteisėta, o toks sprendimas laikomas neišsamiu ir nemotyvuotu.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Pareiškėja 2023 m. birželio 12 d. pateikė prašymą pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Klausimyne pareiškėja nurodė, kad dirbo Baltarusijos Respublikos pasienio kontrolės punkte (2007–2012 m., kontrolierius). VSD pateikė išvadą, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos pasienio kontrolės punkte, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

3.2. Migracijos departamentas priėmė 2023 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 23S112170 panaikinti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi ir 2023 m. liepos 21 d. sprendimą nutraukti pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą. Pareiškėja apskundė sprendimą Nr. 23S112170 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 24 d. neskundžiamu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA1083-552/2024 panaikino Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S112170 ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi išnagrinėti iš naujo.

3.3. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi ir įvertinęs visus faktus, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.

3.4. Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją (užpildytas klausimynas, apklausa, šeimos ryšiai, ekonominiai-socialiniai ryšiai su Lietuva ir Baltarusija) ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, pripažindamas, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumu.

3.5. Ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės valstybę klausimas. Tolesnė pareiškėjos teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės, taip pat ar yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo“ (toliau – ir Įstatymas) 130 straipsnyje numatyti pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti į užsienietį į kilmės valstybę. Priimtas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo, jei toks bus priimtas, galės būti skundžiamas teismui. Sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. VSD 2023 m. liepos 11 d. raštu Nr. 18-7608 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėja (Baltarusijos Respublikos pilietė), nuo 2007 m. iki 2012 m. dirbdama Baltarusijos Respublikos pasienio kontrolės punkte, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

4.2. Pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam režimui.

4.3. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjai gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant uždraudimo atvykti, leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos neišdavimo klausimus. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.

4.4. Priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, be kita ko, šias bylai aktualias aplinkybes:

6.1. Pareiškėja nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. pagal terminuotą sutartį dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki dabar pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini).

6.2. Pareiškėja 2023 m. birželio 12 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Klausimyne pareiškėja nurodė, kad dirbo Baltarusijos Respublikos pasienio kontrolės punkte (2007–2012 metais, kontroliere).

6.3. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 12 d. gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Respublikos pasienio kontrolės punkte, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

6.4. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD išvadą, 2023 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. 23S112170 panaikinti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi ir 2023 m. liepos 21 d. sprendimą nutraukti pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą. Pareiškėja apskundė sprendimą Nr. 23S112170 teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu skundą atmetė. 2024 m. sausio 24 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija panaikino Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S112170 ir įpareigojo Migracijos departamentą asmens prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi išnagrinėti iš naujo.

6.5. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, 2024 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 24S98548 panaikinti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, kadangi jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo 4, 54 straipsnius, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama tik jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Sprendžiant dėl leidimo gyventi panaikinimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama.

8. Teismas pažymėjo, kad Sprendime konstatuota, kad pareiškėja nuo 2013 m. gyvena, o nuo 2014 m. yra įdarbinta Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi asmens šeiminiai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra nustatyti ir jie vertintini kaip ilgalaikiai ir stiprūs. Įvertinus tai, kad Baltarusijoje tebegyvena asmeniui artimi žmonės (motina ir du jo broliai) ir atsižvelgus į šiandieninę geopolitinę situaciją, darytina išvada, kad šia prasme asmuo yra pažeidžiamas, nes manipuliuojant jo ryšiais su Baltarusijoje gyvenančiais artimaisiais, jis gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant rinkti informaciją ar pasitelkiant jį priešiškų valstybių jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Taip pat akcentuota, jog aplinkybė, kad anksčiau oficialiai nėra užfiksuota, jog asmuo būtų veikęs prieš Lietuvą, savaime nepaneigia nustatytų svarbių aplinkybių.

9. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjos darbas Baltarusijos Respublikos pasienio kontrolės punkte (2007–2012 m., kontroliere), VSD surinktos informacijos kontekste, kelia grėsmę valstybės saugumui. Teismo vertinimu, vien faktas, kad pareiškėja nuo 2013 m. gyvena Lietuvoje, nuo 2012 m. nebedirba Baltarusijos Respublikos Polocko miesto pasienio būryje, savaime nereiškia, jog jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Teismas sprendė, jog vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį, pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendime išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai, kad ginčijamame Sprendime yra atkartoti 2023 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 23S112170 argumentai ar, kad ginčijamame Sprendime buvo ignoruojamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 24 d. sprendimas byloje Nr. eA1083-552/2024, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš Sprendimo turinio, nors esminis šio sprendimo pagrindas yra VSD išvadoje pateikta informacija dėl pareiškėjos tarnybos Baltarusijos Respublikos Polocko miesto pasienio būryje, tačiau iš šio sprendimo turinio taip pat nustatyta, kad atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją (užpildytas klausimynas, apklausa, šeimos ryšiai, ekonominiai-socialiniai ryšiai su Lietuvą ir Baltarusiją) ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada.

11. Dėl šeiminių, socialinių, ekonominių pareiškėjos ryšių su Lietuvos Respublika teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į nustatytas grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias aplinkybes, pareiškėjos asmeniniai interesai, šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, išlaikyti atitinkami egzaminai siekiant gauti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal atitinkamą procedūrą ir pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei į šiandieninę geopolitinę situaciją, pripažino pareiškėjos leidimo nuolat gyventi panaikinimą proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

12. Teismo vertinimu, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ)10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Iš Sprendimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis informacijos, susijusios su pareiškėja, vertinimas. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Sprendime ir VSD Išvadoje negali būti laikoma tinkamu pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu. Nagrinėjamos situacijos kontekste pabrėžtinas proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjos teisinei padėčiai.

14.2. Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Atsakovas nesurinko jokių kompromituojančių įrodymų.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindais argumentais:

15.1. Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją (užpildytas klausimynas, apklausa, šeimos ryšiai, ekonominiai-socialiniai ryšiai su Lietuvą ir Baltarusiją) ir juos įvertino kartu su VSD pateikta išvada, pripažindamas, kad pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

15.2. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tad sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

15.3. Sprendimas išduoti nuolatinį leidimą gyventi iš esmės reiškė, kad Lietuvos Respublika leidžia atitinkamam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, itin priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, leidimas nuolat gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir kruopščiai patikrinus, ar yra visos reikiamos sąlygos išduoti tokį leidimą ir nėra pagrindų, dėl kurių leidimą atsisakytina išduoti. Minėtos aplinkybės taip pat reiškia, kad išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui galėjo būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant laikiną leidimą gyventi, vizą ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką ir joje būti. Įprasta ir teisinga, kad kuo daugiau teisių suteikiama asmeniui, tuo daugiau iš jo gali būti reikalaujama atsakomybės bei šias teises atitinkančių pareigų vykdymo.

15.4. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėja, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir visai visuomenei reikšminga vertybė. Teismo sprendimas priimtas tinkamai laikantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatyto imperatyvo visus valstybės institucijų priimamus sprendimus, taip pat ir susijusius su užsieniečių teisine padėtimi, analizuoti tuo aspektu, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą patvirtina naujausia administracinių teismų praktika ir geopolitinė situacija.

16.2. Pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos pasienio tarnyba. Vien faktas, kad šiuo metu Pareiškėja tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

16.3. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas kvietė pareiškėją atvykti pokalbio į Migracijos departamento tarnybines patalpas, tačiau pareiškėja, atvykusi į Migracijos departamentą, atsisakė dalyvauti pokalbyje. Taip pat pareiškėja nedalyvavo žodiniame teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjos – Lietuvai priešiškos Baltarusijos Respublikos pilietės – atsisakymas atvirai, nuoširdžiai ir betarpiškai pateikti paaiškinimus bei bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos – valstybės, kurioje nuolat gyventi siekia pareiškėja – valdžios institucijomis rodo, kad pareiškėja neturi tikslo su Lietuvos valstybe ir jos institucijomis užmegzti savitarpio pasitikėjimu pagrįstų santykių.

16.4. Pareiškėjos siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiamas prioritetas prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad pareiškėja turi pakankamai stiprius ryšius su Baltarusija. Baltarusijoje iki šiol gyvena pareiškėjos artimieji giminaičiai (Baltarusijos Respublikos piliečiai) – motina ir du pareiškėjos broliai, tikėtina, ir kiti artimieji giminaičiai, draugai, pažįstami, kolegos. Gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu (po plataus masto Rusijos karinės agresijos pradžios) pareiškėja vyko į Baltarusiją. Stiprius ryšius su Baltarusija turinčios pareiškėjos, kurios atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas likti gyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien pareiškėjos interesais.

16.5. Nors pareiškėja teigia, kad yra išlaikiusi lietuvių kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos žinių egzaminus ir rengiasi įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia jos realaus lietuvių kalbos mokėjimo. Nors Pareiškėja savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaruoja nuo 2013 m. (faktiškai gyvena nuo 2011 m.), tačiau ji iki šiol nėra išmokusi lietuvių kalbos – pvz., administracinėje byloje Nr. eI2-11279-764/2023 teismo posėdžio metu Pareiškėja bendravo tik rusų kalba. Valstybinės kalbos mokėjimas yra būtina prielaida užsieniečiui integruotis į visuomenę, suvokti tautos mentalitetą ir jos siekius, valstybės konstitucinę santvarką, susipažinti su tautos ir valstybės istorija, kultūra, papročiais ir tradicijomis, pasirengti prisiimti atsakomybę už valstybės dabartį ir ateitį.

16.6. Pareiškėja taip pat nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Tarnybos (darbo) pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 24S98548, kuriuo atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes ji kelia grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjos pateiktus, tiek VSD nurodytus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl Migracijos departamento Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra pagrindo jo naikinti nei remiantis pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais.

19. Pareiškėja su teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas neteisingai interpretavo bei taikė galiojančių teisės aktų nuostatas, neobjektyviai įvertino pareiškėjos individualią situaciją, Sprendimo formalumą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis <...>. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, remiantis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Pareiškėja pateikė atsakovui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento klausimyne pareiškėja nurodė, kad dirbo Baltarusijos Respublikos pasienio kontrolės punkte (2007–2012 metais, kontroliere). Migracijos departamentas pakvietė pareiškėją 2024 m. vasario 26 d. atvykti į Migracijos departamento skyrių apklausai. Pareiškėja, atvykusi į Migracijos departamentą, atsisakė dalyvauti žodinėje apklausoje ir paprašė pateikti jai klausimus raštu. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 4 d. raštu Nr. 24SD4 pareiškėjai pateikė klausimus, prašydamas išsamiai ir sąžiningai į juos atsakyti. 2024 m. kovo 12 d. pareiškėja raštu pateikė atsakymus į Migracijos departamento klausimus. Pareiškėja nurodė, kad 2006–2011 metais dirbo Baltarusijos Respublikos Polocko miesto pasienio būryje kontroliere. Migracijos departamentas, nustatęs ilgalaikius pareiškėjos asmeninius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, atsižvelgęs į aplinkybę, kad pareiškėja dirbo valstybinėse Baltarusijos struktūrose, į tai, kad Baltarusijoje tebegyvena asmeniui artimi žmonės (motina ir du pareiškėjos broliai), į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikimo metodus ir principus bei įvertinęs šiandieninę geopolitinę situaciją, priėjo prie išvados, kad šia prasme asmuo yra pažeidžiamas, nes manipuliuojant jo ryšiais su Baltarusijoje gyvenančiais artimaisiais, jis gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant rinkti informaciją ar pasitelkiant jį priešiškų valstybių jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais.

24. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, taip pat įvertino kompetentingos institucijos – VSD – pateiktą išvadą (dėl kurios turinio byloje tarp šalių nėra ginčo), kurioje nurodoma, kad asmuo, 2007–2012 m. dirbdamas Baltarusijos Respublikos pasienio kontrolės punkte kontrolieriumi, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. VSD pateikė išvadą, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog išdavus pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

25. Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, jog Migracijos departamentas, prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024, atliko pareiškėjos apklausą (žodžiu pareiškėja atsisakė dalyvauti apklausoje, klausimai jai buvo pateikti raštu, pareiškėja pateikė rašytinius atsakymus), atsižvelgė į pareiškėjos šeiminius, socialinius, ekonominius ryšius. Taigi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad Migracijos departamentas formaliai priėmė Sprendimą, neatliko jokio vertinimo, perrašė ankstesnį sprendimą, atmetami. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamento Sprendime detaliai išanalizuotos aplinkybės, susijusios su (i) pareiškėjos gyvenamąja vieta (t. y. nustatyta, kad ji savo gyvenamąją vietą nuo 2013 m. lapkričio 28 d. deklaruoja Lietuvoje), (ii) jos gyvenimo Lietuvoje aplinkybėmis (t. y. nurodoma, kad pirmasis leidimas nuolat gyventi pareiškėjai buvo išduotas 2013 m., o vėliau leidimas nuolat gyventi buvo keičiamas, išduotas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje), (iii) jos šeiminiais ryšiais (t. y. nustatyta, kad jos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis, byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini)), (iv) ekonominiais ryšiais (t. y. nustatyta, kad pareiškėja nuo 2013 m. dirba Lietuvoje, turi nekilnojamojo turto), (v) ryšius Baltarusijoje (Baltarusijoje gyvena pareiškėjos motina ir du broliai). Migracijos departamentas, ginčijamame Sprendime įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad nustatyti asmens ryšiai Lietuvos Respublikoje negali būti vertinami aukščiau už asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui ir negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo užtikrinimas ir sprendė, kad pareiškėjos leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

26. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų, įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių, faktų buvimą ar nebuvimą.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, Baltarusijos žvalgybos veiklą, Rusijos Federacijos įtaką Baltarusijos Respublikai, be kita ko, ir dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 str. 1 d.) bei su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, protingumo bei teisingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo atmesti VSD ir Migracijos departamento atliktą pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimą bei Migracijos departamento Sprendime atliktą pareiškėjos individualios situacijos vertinimą.

Pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų, paneigiančių VSD išvadoje ar Migracijos departamento Sprendime nurodytas aplinkybes ir situacijos vertinimo proporcingumą, pareiškėjos pažeidžiamumą. Pareiškėja nepateikė platesnių paaiškinimų ir įrodymų apie savo darbo Baltarusijos pasienyje aplinkybes, išėjimo iš darbo priežastis (nurodo, kad baigėsi sutartis), ryšius su Baltarusijos Respublikoje esančiais asmenimis, integracijos Lietuvoje lygį. Rašytiniai atsakymai labai lakoniški, Migracijos departamento žodinėje apklausoje dalyvauti atsisakyta, teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, jai atstovavo advokatas.

Skundžiamame Sprendime cituojama pareiškėja, nurodanti skirtingas darbo pradžios ir pabaigos datas: pildydama klausimyną pareiškėja nurodė, kad Baltarusijos Respublikos pasienio kontrolės punkte kontroliere dirbo 2007–2012 m., o 2024 m. kovo 4 d. rašytiniuose atsakymuose nurodė, kad 2006–2011 m. Pareiškėja savo teiginių apie išlaikytą Konstitucijos egzaminą, lietuvių kalbos mokėjimo lygį, ruošimąsi gauti pilietybę nepagrindė jokiais įrodymais. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja, atvykusi į Migracijos departamentą apklausai, atsisakė dalyvauti žodinėje apklausoje ir paprašė pateikti jai klausimus raštu.

Migracijos departamentas 2024 m. kovo 4 d. raštu Nr. 24SD4 pareiškėjai pateikė klausimus, į kuriuos ji atsakė 2024 m. kovo 12 d. raštu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, jai atstovavo advokatas, kuris į teisėjos klausimą, kodėl nedalyvauja pareiškėja, atsakė, kad jis jai patarė taip elgtis. Taigi atliktas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) pareiškėjos situacijos vertinimas sprendžiant dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo, pagrįstas pareiškėjos elgesiu, atliktais veiksmais, jų pobūdžiu tiek praeityje, tiek dabartyje.

28. Pareiškėja nesutinka su išvada, kad jos darbas Polocko pasienio būryje vertintinas kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui ir lemia jos teisės į leidimo nuolat gyventi išdavimą praradimą. Nagrinėjamu atveju išvada apie potencialią pareiškėjos keliamą grėsmę ir jos pažeidžiamumą sprendžiant dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo padaryta įvertinus visas aplinkybes ir daroma ne iš pavienio fakto, o iš aplinkybių visumos: pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl darbo vietos, vykdytų funkcijų, trukmės (tarnavo Baltarusijos Respublikos pasienio kontrolės punkte 2006–2011 / 2007–2012 metais kontroliere), esamų ryšių su Baltarusijos Respublika (Baltarusijoje tebegyvena asmeniui artimi žmonės (motina ir du pareiškėjos broliai), integracijos lygį, įvertinus Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą ir šiandieninę geopolitinę situaciją.

29. Vertinant aplinkybę, jog Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis, Lietuvos Respublikos pilietis, konstatuotina, kad pareiškėja turi ilgalaikius socialinius ir ekonominius ryšius. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010; 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-520/2024 ir kt.). Esant aukščiau įvardintoms nustatytoms aplinkybėms, nepaneigiančioms pareiškėjos pažeidžiamumo, nulemto jos elgesio, pareiškėjos siekis gyventi ir dirbti nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje pagrindu negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Todėl jos siekiui gyventi Lietuvoje nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje pagrindu (Sprendime teisingai nustatytomis, detaliai išvardintomis ir išsamiai įvertintomis aplinkybėmis) negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

30. Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai paminėtina, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pagal kurią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje A., C. ir B. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje A. prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93)), darytina išvada, kad teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, jame įvertintas pareiškėjos socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis, integracijos lygis ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos asmeniniai interesai neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos sprendžiant dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, o jame pareiškėjai taikytos priemonės (panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje) yra proporcingos. Ginčijamu sprendimu nespręstas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai itin skausmingai paveiks pareiškėjos šeimos santykius. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2164-552/2024).

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindų nesutikti su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje turint leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui. Ši išvada pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą, atlikus nustatytų pareiškėjos ryšių perspektyvinį vertinimą, įvertinus bylos duomenimis patvirtintą pareiškėjos darbą Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės kontroliuojamame valstybiniame subjekte, dabartinę situaciją, Rusijos Federacijos įtaką Baltarusijos Respublikai, taip pat atsižvelgus į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat Rusijos Federacijos politinio režimo priešiškumą Lietuvos Respublikai tiek kaip suvereniai šaliai, tiek kaip NATO ir Europos Sąjungos narei.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

34. Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos I. F. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė