a00fae45-40fb-45cf-be3c-ffdb7bf4e04d · Å iaulių apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-53-1065/2019 Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00201-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 6.1; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.3; 21.14.9. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2019 m. birželio 10 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M., institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , - atstovams J.

G. ir K. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio M. kaime, L. seniÅ«nijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, dirbančio UAB „T“ direktoriumi, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusio, neteisto, administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv.

M. k., L. sen., Pakruojo r., Å iauliai, UAB „T“ direktorius, bÅ«damas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių ir pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuotas nuostatas, kadangi nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, neužtikrino, jog UAB „T“ veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai, kad darbuotojai R. P., esant darbo sutarties požymiams, bÅ«tų leista pradėti dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį, nustatyta tvarka ir laiku apie darbo pradžiÄ praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui.

Vadovaujantis 2018 m. gruodžio 13 d. patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei darbuotojų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. L., Pakruojo r. sav., dirbo UAB „T“ priklausančioje kavinėje. R. P. nurodė, kad superka kavinei reikalingus produktus, suplauna indus, valo patalpas. Dirba kiekvienÄ dienÄ po 1-1,5 valandos. Tarėsi dėl minimalaus darbo užmokesčio. R. P. dirbo darbdavio naudai, tačiau, esant darbo santykių požymiams, nebuvo užtikrinta, kad apie asmens darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios bÅ«tų praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai.

Darbo sutartis su R. P. taip pat nebuvo pasiraÅ¡yta. Bendrovės direktorius, bÅ«damas atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų - darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d., leido dirbti UAB „T“ priklausančioje kavinėje, nustatyta tvarka nesudarius darbo sutarties raÅ¡tu. Minėtu laikotarpiu darbuotoja R. P. dirbo nelegaliai, negalėjo pasinaudoti dirbančiam asmeniui priklausančiomis teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, nes nelegalus darbus truko nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalys numato, kad bÅ«tent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria drausmines nuobaudas. Pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Dėl Å¡ių priežasčių konstatuotina, kad bendrovės vadovas E. M. neužtikrino, kad R.

P. jo vadovaujamoje bendrovėje pradėtų dirbti tik nustatyta tvarka sudarius su juo darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Dėl E. M. veiksmų R. P. negalėjo pasinaudoti dirbančiam asmeniui priklausančiomis teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, nes nelegalus darbus truko pakankamai ilgÄ laikÄ . Bendrovės direktoriui, keliami itin aukÅ¡ti reikalavimai. Sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio - veiksmų ar neveikimo tam tikroje situacijoje, dėl jo suvokimo, kaip reikėtų veikti, dėl jo galimybių veikti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į aplinkybes, nulemtas jo statuso.

Asmuo einantis direktoriaus pareigas, privalo bÅ«ti susipažinęs su AB įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta atsakomybe organizuojant kasdieninę bendrovės veiklÄ , priimant į darbÄ ir atleidžiant darbuotojus, sudarant ir nutraukiant su jais darbo sutartis, žinoti, bendrovės vadovo, elgesį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir suvokti, kaip turi bÅ«ti elgiamasi, kokie veiksmai gali bÅ«ti atliekami konkrečiose situacijose, taigi jo elgesys - veiksmai ar neveikimas, laikytini sÄ moningu valiniu pasirinkimu ir kvalifikuotini kaip tyčia.

E. M. neužtikrino, kad darbuotoja R. P. pradėtų dirbti tik pasiraÅ¡ius darbo sutartį, įteikus antrÄ darbo sutarties egzempliorių, apie asmens darbo pradžiÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡us VSDFV teritoriniam skyriui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, tuo padarydamas administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė J. G. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d. apsilankius kavinukėje L., kuri priklauso UAB „T“, buvo rasta darbuotoja dirbanti Å¡ioje kavinėje, konkrečiai virtuvėje, dirbanti nesudarius darbo sutarties, pažeidžiant įstatymÄ , nesilaikant nustatytų taisyklių, tai R. P.. Jinai nurodė, kad superka reikalingus produktus, plauna indus, patalpas ir kad dirba kiekvienÄ dienÄ nuo 1 iki 1,5 valandos.

Taip pat paminėjo, kad pavykus kavinei dirbti ir pritraukti klientÅ«ros, bus įdarbinta, kad tarėsi dėl minimalaus darbo užmokesčio. Taigi, realiai atlikdama darbo santykius, susitarusi dėl darbo užmokesčio, tačiau nebuvo nei sudaryta darbo sutartis, nei praneÅ¡ta Sodrai. PraÅ¡o E. M. pripažinti kaltu ir skirti sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ . Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su padarytu nusižengimu sutinka. Užmokesčio jai nemokėjo, nes gyvena kartu keturi metai, yra sugyventiniai.

Jis neįsivaizdavo, kad kÄ nors čia pažeidžia, nes anksčiau turėjo įmonę ir Å¡eimos nariai galėdavo padėti, o čia su uždarÄ ja akcine bendrove yra kitaip. Bendrovėje dirba penki darbuotojai, veikla kavinė – užkandinė. Nežino, ar tuomet ji darbavosi, ji jam padeda, klientų neaptarnauja. LėkÅ¡tes suplauna, kai kÄ nuperka. Ten antrame aukÅ¡te yra kambariukas, kuriame jie gyvena. Kai kavinukė atsidarė, tai ir padėdavo. Kavinukę atidarė lapkričio mėnesį. Padarė pažeidimÄ , gailisi, kad taip pasielgė.

Liudytoja R. P. parodė, kad Å¡iuo metu gyvena kartu su E. M.. Turi vienÄ patalpÄ , kurioje laikas nuo laiko gyvena. Kavinė buvo atidaryta, kad sukurti darbo vietÄ . Ji, praradusi darbÄ , atvyko į tÄ kraÅ¡tÄ gyventi. Lapkričio 3 d. buvo atidaryta kavinė. Eidavo susipažinti su darbo specifika ir pavalgyti, suplaudavo indus, reikėjo susipažinti ir su moteriÅ¡kėmis susibendrauti. TÄ dienÄ , kai atvyko darbo inspekcija, buvo atėjusi pavalgyti. Kavinėje tikrai dirbo, paaiÅ¡kinime parašė, kÄ ten dirbo.

Atlygio už tokį darbÄ negavo, kadangi skaitė, kad yra bendra. Å iuo metu yra įdarbinta. Nemano, kad tai buvo darbas, tai buvo pažintinis buvimas. Gruodžio mėnesį kavinės darbo valandos buvo nuo 11 val. iki 18 val., virėjos dirbo kiek ilgiau. Meniu sudaro virėja. Produktus supirkdavo abu, važiuodavo į parduotuves kartu. Tiesioginio atlyginimo negaudavo. Kai pradėjo kavinė dirbti, jokios naudos negaudavo. Reikėjo padirbti ir pasižiÅ«rėti, ar veikla apsimoka. Kavinėje bÅ«davo kaip kokiÄ dienÄ , kartais visai neatvažiuodavo.

Atvykimo tikslo, kad kažkÄ dirbti – nebÅ«davo. Nelabai laiko, kad čia yra darbas. Liudytoja Z. R. parodė, kad dirba UAB „T“ buhaltere. Jos darbo vieta namuose, dirba nuotoliniu bÅ«du, kavinėje nebÅ«na, kartais nueina kavos atsigerti. DarbÄ kavinėje organizuoja pats savininkas. Savininkas superka maistÄ . InventorizacijÄ atlieka savininkas ir virėjos. Liudytoja R. B. parodė, kad dirbo UAB „T“ barmene iki Å¡ių metų balandžio mėnesio. Kavinėje dirbo ji ir virėja D. Virėja suraÅ¡ydavo ko trÅ«ksta, paduodavo savininkui arba R. ir jie supirkdavo.

Visus reikalus derindavo su savininku, bÅ«davo kad ir abu atvažiuodavo. R. P. yra Å¡efo draugė, taip ir pažinojo. BÅ«davo, kad atvažiuodavo pavalgyti, bet kiekvienÄ dienÄ nebÅ«davo. Ji asmeniÅ¡kai kavinei nevadovavo. Kai atvyko darbo inspekcija, buvo išėjusi iÅ¡ darbo, ji atvažiavo ryte, paÅ¡nekėjo su R. ir jÄ iÅ¡leido. Teismas konstatuoja: ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbÄ . Nelegalaus darbo sÄ voka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbÄ vertinti kaip nelegalų, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Å iuo atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo požymiai, be to ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. pripažino padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojų, pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ , tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. kaltę, be jo paties savo kaltės pripažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – raÅ¡ytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, paaiÅ¡kinimai, VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai.

Nors teismo posėdžio metu R. P. nurodė, kad nevertina savo buvimo kavinėje ir prisidėjimo prie jos veiklos, kaip darbo, tačiau duodama pirminį paaiÅ¡kinimÄ nurodė, kad superka kavinei reikalingus produktus, suplauna indus, valo patalpas. Su darbdaviu tarėsi dėl minimalaus dydžio darbo užmokesčio. Liudytoja R. B. paaiÅ¡kino, kad esant darbo priemonių (produktų) poreikiui, virėja, sudariusi sÄ raÅ¡Ä , paduodavo jį arba E. M., arba R. P.. Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad E. M. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. TokiÄ galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma valstybės prievartos priemonė, naudai.

Tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panaÅ¡iai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.). Skiriant administracinę nuobaudÄ E. M., atsižvelgtina į jo padarytos veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. M. kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokio pobÅ«džio nusižengimÄ E. M. padarė pirmÄ kartÄ , nusižengimas padarytas ne piktybiÅ¡kai, nesant didelio masto, o faktiÅ¡kai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Taip pat negalima neįvertinti ir to fakto, kad R. P. yra E. M. sugyventinė, t. y. Å¡eimos narys, kuri papraÅ¡yta E. M., sutiko jam padėti, nes laikė, kad kavinės verslas yra jų bendras. Taigi, nepadaryta didelės žalos paties darbuotojo interesams.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta nors ir minimali 1000 Eur dydžio bauda yra aiÅ¡kiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Atsižvelgdamas į visas aukščiau iÅ¡vardintas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, jog yra pagrindo tikėti, kad E. M. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje, bus įgyvendinti ir pasiekti, paskiriant E. M. mažesnę baudÄ , nei numatytas sankcijoje už padarytÄ nusižengimÄ baudos minimumas, todėl jis baustinas 400 eurų bauda (ANK 25, 32, 34–36 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635–637, 646 straipsniais, 675 straipsnio 2 dalimi, 676 straipsniu, n u t a r ė : E. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jį nubausti 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) bauda. Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos į valstybės pajamas, sumokant jÄ Ä¯ valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodÄ (ROIK: 18095626620).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus. Teisėja Kristina Jurevičienė