a00dfdaf-8201-4aeb-ac47-3739e971f97d · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-259-390/2020 Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01130-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RenForest“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-527-523/2019 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RenForest“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Lygnum“, A.

M. ir A. V. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinė miÅ¡kų tarnyba ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RenForest“ 2128,42 Eur žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė taip pat prašė bylÄ nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad atsakovės darbuotojas, vykdydamas miÅ¡ko kirtimo darbus pagal rangos sutartį, III miÅ¡kų grupės brandžiame medyne savavaliÅ¡kai neteisėtai neplynu kirtimu iÅ¡kirto 4 bioįvairovei svarbius žalių Ä Å¾uolų medžius, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo (toliau – MiÅ¡kų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus bei padarė žalÄ aplinkai.

2. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

3. Atsakovė pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose nurodė, kad pastebėjusi neteisėtai atsakovės darbuotojo A. V. per neapsižiÅ«rėjimÄ iÅ¡kirstus bioįvairovei paliktinus keturis Ä Å¾uolus, siekdama nepadaryti jokios žalos gamtai, vietoje iÅ¡kirstų keturių Ä Å¾uolų, miÅ¡ko bioįvairovei iÅ¡saugoti paliko kitus medžius, kurie atitiko visus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus ir kriterijus. Nors 2016 m. kovo 10 d. nutarimu ieÅ¡kovės pareigÅ«nų buvo paskirta 80 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62(1) straipsnio 1 dalį atsakovės darbuotojui A.

V., t. y. nustatyti kalti atsakovės darbuotojo neteisėti veiksmai, tačiau ieÅ¡kovei reikalaujant iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimo yra bÅ«tina nustatyti ir patį žalos padarymo faktÄ bei, jei Å¡i žala padaryta, jos konkretų dydį. Taip pat papildomai prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 299 straipsniu, priimti atskirÄ jÄ nutartį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mai 2019 m. spalio 28 d. sprendimu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2018 m. lapkričio 19 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Atmetė atsakovės UAB „RenForest“ praÅ¡ymÄ dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „RenForest“ 21,37 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

5. Teismas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 18 d. ieÅ¡kovė iÅ¡davė leidimÄ serija A Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. kirsti miÅ¡kÄ su sÄ lyga, kad bioįvairovei bus palikta 24 medžiai ir 10 stuobrių sausuolių. Pagal minėtÄ leidimÄ 2015 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta Stataus miÅ¡ko pardavimo sutartis su UAB „Lygnum“, kuri su atsakove 2013 m. sausio 31 d. buvo sudariusi rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atlikti miÅ¡ko kirtimo ir iÅ¡vežimo darbus. Atlikus patikrinimÄ , 2016 m. vasario 4 d. pažymoje nustatyta, kad, vykdant kirtimus, plynu kirtimu savavaliÅ¡kai buvo iÅ¡kirsti keturi žali Ä Å¾uolo medžiai, skirti bioįvairovei, iÅ¡ viso 9,254 m3. 2016 m. vasario 25 d.

A. V., vykdžiusio miÅ¡ko kirtimÄ , atžvilgiu suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 621 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ . IeÅ¡kovė 2016 m. kovo 10 d. nutarimu už šį pažeidimÄ paskyrė A. V. 80 Eur dydžio baudÄ . IeÅ¡kovė 2016 m. vasario 25 d. pateikė raÅ¡ytinę pretenzijÄ atsakovei, reikalaudama per 40 dienų atlyginti 2 128,42 Eur dydžio aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . Kartu pateiktas ir Žalos aplinkai paskaičiavimo aktas, pretenzija atsakovei įteikta pasiraÅ¡ytinai.

Atsakovė jų neginčijo, paskaičiuotos žalos dydžio neatlygino.

6. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ginčas byloje yra dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.

7. Teismas nurodė, kad A. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir nutarimÄ , kuris yra įsiteisėjęs. Už žalÄ aplinkai, padarytÄ A. V. aplaidžiai vykdant darbo funkcijÄ , numatytÄ jo pareiginiuose nuostatuose, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio pagrindu kyla netiesioginė jo darbdavio, t. y. atsakovės deliktinė civilinė atsakomybė. Å ių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad byloje yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai.

8. IeÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad bioįvairovei paliktinų medžių sÄ lygos yra vertinamos iki kirtimo, atsakovės palikti medžiai yra nepriekirta ir jie nevertintini kaip bioįvairovei paliktini medžiai. Atsakovės pozicija – kad jokios žalos gamtai nepadarė, kadangi po jos atliktų miÅ¡ko plyno kirtimo darbų palikti kitos rÅ«Å¡ies 28 vnt. medžių, kurie atitinka teisės normų reikalavimus, o neturėjimas leidimo kirsti minėtus Ä Å¾uolus yra tik formalumas, 9. Teismas nurodė, kad nėra ginčo, jog minėti Ä Å¾uolo medžiai buvo nukirsti neturint nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo juos kirsti.

Tokiais neteisėtais veiksmais buvo pakenkta miÅ¡ko ekosistemoms, sunaikinti miÅ¡ko iÅ¡tekliai (MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad jokia žala gamtai nebuvo padaryta, nes po jos atliktų miÅ¡ko plyno kirtimo darbų palikti kitos rÅ«Å¡ies 28 vnt. medžių, kurie atitinka teisės normų reikalavimus. Pažymėjo, kad miÅ¡kininkas – specialistas, įvertinęs tuo metu buvusiÄ miÅ¡ko padėtį, medžių iÅ¡dėstymÄ , vyraujančiÄ augavietę ir kt. aplinkos savybes, vadovaudamasis teisės aktų nustatytais reikalavimais, atrinko ir pažymėjo bÅ«tent Ä Å¾uolus kaip bioįvairovei svarbius paliktinus medžius, laikydamas, kad bÅ«simoje numatyto dydžio plynoje kirtavietėje (biržėje) esamai ekosistemai jie yra tinkamiausi.

Teismas sprendė, kad leidimo kirsti miÅ¡kÄ turėjimas/neturėjimas negali bÅ«ti suprantamas ir vertinamas kaip formalumas. Atsakovė vykdė miÅ¡ko kirtimo darbus, kurių vykdymas nesant tokio leidimo pagal galiojančius teisės aktus yra negalimas. Ąžuolo medžiai nukirsti savavaliÅ¡kai, neteisėtai. Teismas sprendė, kad, nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė žalos padarymo faktÄ .

10. Byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. paliekamų biologinei įvairovei svarbių keturių žalių Ä Å¾uolo medžių iÅ¡kirtimas nesant nustatyta tvarka iÅ¡duoto leidimo, taip pat, teismo vertinimu, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai, nes bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų padarytas tiesioginis neigiamas poveikis miÅ¡ko bÅ«klei, dėl jų kilo žala aplinkai. Teismas laikė įrodytu, kad bÅ«tent atsakovės veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. padaryta žala.

11. Teismas konstatavo, kad 2 128,42 Eur padarytos žalos aplinkai dydis apskaičiuotas teisingai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika.

12. Teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių suteikiančių pagrindÄ priimti atskirÄ jį nutartį (CPK 299 straipsnis). Pažymėjo, kad esant pagrindui, atsakovė turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismas byloje priimtų atskirÄ jÄ nutartį, turi tik teisę atkreipti dėmesį į tam tikras aplinkybes, sudarančias pagrindÄ jÄ priimti (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1321-264/2014).

13. Atsakovės praÅ¡ymÄ dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidytų priteisimo teismas atmetė (CPK 93 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „RenForest“ praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rÅ«mų 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį visa apimtimi atmesti kaip nepagrįstÄ . Jei teismas nuspręstų atsakovei UAB „RenForest“ taikyti civilinę atsakomybę dėl aplinkai (miÅ¡kui) padarytos žalos atlyginimo, apeliantė praÅ¡o nesivadovauti ieÅ¡kovės akivaizdžiai suklastoto dokumento pagrindu pateiktais žalos dydžio paskaičiavimais, bet nustatant aplinkai padarytos žalos dydį remiantis kitais byloje esančiais įrodymais - 2016-01-06 prekių pirkimo - pardavimo aktu.

Perskirstyti visas atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsakovės patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisiant jas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei bei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Ginčas tarp Å¡alių iÅ¡ esmės yra kilęs dėl paties aplinkai (miÅ¡kui) padarytos žalos bÅ«vimo fakto nustatymo. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai neįrodė Å¡ios sÄ lygos (CPK 178 straipsnis).

Teismas, motyvuodamas savo sprendimÄ nustatant patį aplinkai (miÅ¡kui) padarytÄ Å¾alos faktÄ , nesirėmė nei viena faktine bylos aplinkybe, nenurodė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio aplinkai padarytos žalos, kaip aplinkos, jos elementų, funkcinių savybių pablogėjimo (neigiama įtaka), egzistavimo faktÄ . Taip pat aktuali ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 32 straipsnyje įtvirtinta aplinkai padarytos žalos sÄ voka. 14.2. Nenustačius aplinkai (miÅ¡kui) padarytos žalos fakto, objektyviai neįmanoma nustatyti ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. 14.3.

Teismas priėmė neteisingÄ , nepagrįstÄ ir visiÅ¡kai nemotyvuotÄ sprendimÄ , kuris, nenustačius ir neįrodžius paties aplinkai (miÅ¡kui) padarytos žalos fakto, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų asmeniui taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, visa apimtimi yra naikintinas, o visi ieÅ¡kinio reikalavimai yra atmestini, kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. 14.4. NežiÅ«rint į tai, kad atskirosios nutarties priėmimas yra teismo diskrecijos teisė, tačiau pažymėtina, kad visiÅ¡kai nepateikęs jokio teisinio vertinimo, jokių teisinių motyvų ar/ir argumentų, net neužsiminęs apie ieÅ¡kovo teismui pateikto akivaizdžiai suklastoto dokumento – biržės taÅ¡kavimo lapo (t. 1, b. l.

9) egzistavimÄ , teismas vis dėlto vadovavosi tokiu dokumentu, kurio pagrindu ieÅ¡kovas paskaičiavo neva aplinkai (miÅ¡kui) padarytos žalos dydį, juolab, kad byloje atsakovės yra pateikti dokumentai, nurodantys, kad neteisėtai iÅ¡kirstų 4 vnt. Ä Å¾uolo medienos tÅ«rį sudarė 5,042 ktm, kuriuos už 705,88 Eur trečiajam asmeniui - UAB „Lygnum“ pardavė miÅ¡ko savininkės - trečiojo asmens A. M. įgaliotas asmuo J. V.. 14.5. Teismas priėmė sprendimÄ , neteisėtai ir neleistinai prilygindamas atsakovės darbuotojo neteisėtus veiksmus pačiam aplinkai padarytos žalos faktui ir net nustatė aplinkai padarytos žalos dydį vien tik remdamasis akivaizdžiai suklastoto dokumento pagrindu ieÅ¡kovės atliktais paskaičiavimais. Taigi, tokie teismo veiksmai ne tik, kad neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teismų praktikos, bet net ir visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Nagrinėjamos bylos atžvilgiu aplinkybė, kad įstatymų nustatyta tvarka neturinti iÅ¡duoto leidimo atsakovė iÅ¡kirto 4 vnt. bioįvairovei svarbių žalių Ä Å¾uolo medžių, nustatyta ir ginčo dėl to nebuvo. Žala nagrinėjamos bylos atveju siejama su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu miÅ¡ko bÅ«klei.

Žala, padaryta neteisėtai iÅ¡kertant miÅ¡kÄ , traktuojama kaip reikÅ¡minga ir didelė žala aplinkai, nes tokiu bÅ«du pažeidžiamas biotopas, sunaikinama miÅ¡ko aplinka kaip buveinė, kurios atsikÅ«rimo ciklas siekia maždaug 100 metų. 15.2. Jokie teisės aktai, reglamentuojantys bioįvairovei paliktinų medžių atrinkimÄ , nesuteikia teisės vykdyti „sukeitimÄ â€œ po miÅ¡ko kirtimo. PrieÅ¡ingai, teisės aktų nuostatos imperatyviai įpareigoja „atrinkti“ tokius medžius iki miÅ¡ko kirtimo.

Pagal leidimÄ kirtėjas turėjo teisę neiÅ¡kirsti nė vieno medžio, tačiau privalėjo nekirsti medžių, kurie įtraukti kaip bioįvairovei paliktini (ypatingoji leidimo sÄ lyga). 15.3. Atsakovės deklaruojama Å«kinė veikla susijusi su miÅ¡kininkyste. Atsakovė susipažinusi su miÅ¡kų tvarkymÄ ir naudojimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, todėl privalėjo iÅ¡manyti, kad neturėjo teisės kirsti miÅ¡kininko - specialisto biologinei įvairovei pažymėtus paliktinus medžius.

Atlikdama miÅ¡ko kirtimÄ atsakovė turėjo bÅ«ti pakankamai apdairi, rÅ«pestinga ir atidi. 15.4. IeÅ¡kovės nuomone, ieÅ¡kovė įrodė žalos faktÄ ir kitas bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, kurias turi įrodyti ieÅ¡kovas. 15.5. Skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieÅ¡kovė teismui pateikė suklastotÄ biržės taksavimo lapÄ ir jo pagrindu neteisingai apskaičiavo žalÄ aplinkai, pagrįstos tik atsakovės nuomone. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei 2016 m. vasario 25 d.

įteikta pretenzija Nr. S-4K-03, kurios (joje esančių paskaičiavimų ir kt. duomenų), atsakovė neginčijo iki ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dėl žalos atlyginimo. 15.6. Skunde paminėta teismų praktika negali bÅ«ti vadovaujamasi nagrinėjamos bylos atžvilgiu, kadangi bylose nustatytos aplinkybės nėra analogiÅ¡kos ir iÅ¡ esmės skiriasi nuo aplinkybių, nustatytų nagrinėjamos bylos atžvilgiu.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „Lygnum“ praÅ¡o tenkinti apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. Byloje ieÅ¡kovė nepateikė nei vieno įrodymo, iÅ¡skyrus tai, kad 4 vnt. Ä Å¾uolo medžių buvo iÅ¡kirsti tam neturint leidimo - bet tai susiję tik su apeliantės neteisėtais veiksmais, dėl kurių Å¡ioje byloje ginčo nėra, o konstatuoti aplinkai padalytos žalos faktÄ nėra pagrindo.

PrieÅ¡ingai, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių vienareikÅ¡miai daryti iÅ¡vadÄ , kad vietoje neteisėtai iÅ¡kirstų bioįvairovei iÅ¡saugoti 4 vnt. Ä Å¾uolo medžių, apeliantei bioįvairovei iÅ¡saugoti palikus kitos rÅ«Å¡ies ir net didesnį kiekį medžių, aplinkos bÅ«klė ne tik, kad nei kiek nepablogėjo, bet netgi galėjo pagerėti. 16.2. Sutiktina su apeliantės pozicija dėl ieÅ¡kovės suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo, juos pateikiant teismui, kaip tam tikrÄ Ä¯rodymÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės 4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

5. Atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus (nutarties 12 punktas), daroma iÅ¡vada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių bei liudytojo paaiÅ¡kinimus, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimÄ dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo.

6. Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigÅ«nai turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau Å¡iuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę susipina su vieÅ¡osios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, tai yra tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

7. Civilinė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ aplinkai kyla, kai ieÅ¡kovas įrodo civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas, tai yra pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žala aplinkai, tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamÄ aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimÄ . Ä®rodinėdamas Å¡iÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ieÅ¡kovas privalo įrodyti du elementus:

žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, tai yra atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalÄ sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė, padarius tokio pobÅ«džio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Dėl žalos padarymo fakto, bÅ«tinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, sÄ lygos.

8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – žalos, konkrečiai dėl aplinkai padarytos žalos, fakto nustatymo.

9. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sÄ vokÄ . Remiantis Å¡ia norma, žala aplinkai - tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraÅ¡tovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

10. MiÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 19-21 punktuose nurodyta, kad medžiai miÅ¡ke gali bÅ«ti kertami tik turint tam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 patvirtinto Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ . Kaip tinkamai nurodė apylinkės teismas, leidimas kirsti miÅ¡kÄ yra dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti miÅ¡kÄ jame nurodytu mastu ir sÄ lygomis.

11. Nagrinėjamu atveju 2015 m. lapkričio 18 d. leidime kirsti miÅ¡kÄ buvo numatytos ypatingos sÄ lygos – palikti bioįvairovei kirtimo dokumentuose nurodytus 24 vnt. medžių ir 10 vnt. stuobrių, sausuolių. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog buvo ginčijamas 2015 m. lapkričio 18 d. leidimo kirsti miÅ¡kÄ privataus miÅ¡ko savininkui serija A Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ar toks leidimas yra negaliojantis.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žala konstatuotina bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamÄ (net ir netiesioginį) poveikį Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje nurodytų aplinkos elementų bÅ«klei. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:

1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei;

2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme;

3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes);

4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovės nurodytais argumentais, kad miÅ¡kas (kaip aplinkos objektas) yra vieningos ekologinės sistemos dalis. BÅ«damas sudedamoji aplinkos dalis, miÅ¡kas daro poveikį kitiems aplinkos komponentams. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ar gali įvykti reikÅ¡mingi ekosistemos ar jos elementų natÅ«ralių funkcijų pokyčiai (pažeistas ekosistemos stabilumas). Pagal MiÅ¡ko kirtimų taisyklių 9.3. punktÄ biologinei įvairovei svarbÅ«s medžiai kirtavietėse paliekami suirti.

Todėl atsakovei iÅ¡kirtus 2015 m. lapkričio 18 d. leidime kirsti miÅ¡kÄ ir jį lydinčiuose dokumentuose (biržės brėžinyje) numatytus bioįvairovei skirtus 4 vnt. žalius Ä Å¾uolo medžius, ieÅ¡kovė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarytos žalos faktÄ siejo su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu neigiamu poveikiu miÅ¡ko bÅ«klei, t. y. miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui. Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad žala gamtai buvo padaryta.

14. Apeliantė skunde nurodo, kad žala aplinkai nepadaryta, kadangi vietoje neteisėtai iÅ¡kirstų 4 vnt. bioįvairovės iÅ¡saugojimui paliktinų Ä Å¾uolo medžių, atsakovė paliko kitus neiÅ¡kirstus medžius ir net jų didesnį kiekį, kurie po neteisėto medžių kirtimo buvo užfiksuoti 2016 m. balandžio 5 d. sudarytos komisijos (komisijai vietoje apžiÅ«rėjus plyno kirtimo biržėje paliktus neiÅ¡kirstus medžius) paliktų medžių biologinei įvairovei iÅ¡saugoti medžių matavimo lape.

15. Žalos padarymo metu galiojo teisinis reglamentavimas, t. y. Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) 32 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad gamtos iÅ¡teklių naudotojai bei asmenys, vykdantys Å«kinę veiklÄ , privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos bÅ«klę, esant galimybei, iki pirminės bÅ«klės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovė, kurios Å«kinė veikla susijusi su miÅ¡kininkyste ir kuri yra susipažinusi su miÅ¡kų tvarkymÄ ir naudojimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, iÅ¡kirtusi sau ekonomiÅ¡kumo atžvilgiu naudingesnius medžius (Ä Å¾uolus), siekė kiek įmanoma atkurti kirtavietės bÅ«klę palikdama bioįvairovės iÅ¡saugojimui kitus neiÅ¡kirstus medžius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žalÄ padariusio asmens atlikti veiksmai ir priemonių ėmimasis natÅ«ra siekiant atkurti aplinkos bÅ«klę yra reikÅ¡mingi apskaičiuojant galutinį žalos dydį.

Pirminės aplinkos atkÅ«rimo iki buvusios bÅ«klės priemonės, siekiant atkurti natÅ«ra aplinkÄ , yra bÅ«tinas, tačiau tai nėra vienintelis žalos atlyginimo bÅ«das, ypač tais atvejais, kai aplinkos bÅ«klė visiÅ¡kai neatkuriama iki pradinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

16. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad visi palikti ir komisijos užfiksuoti medžiai, jų rÅ«Å¡inė sudėtis, kiekis, kiti rodikliai kaip nors galėjo neatitikti teisės aktuose nustatytų biologinei įvairovei paliktinų medžių reikalavimų. Teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl paliktų neiÅ¡kirstų medžių bioįvairovės iÅ¡saugojimui galėtų bÅ«ti vertinamos nagrinėjant žalos atlyginimo dydžio sumažinimo klausimÄ , tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė tokio praÅ¡ymo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė.

17. Fizinius ir juridinius asmenis, padariusius žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, įpareigoja visiÅ¡kai jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę. Žalos apskaičiavimo tvarkÄ nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (MiÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio l dalis). Dėl žalos dydžio 18. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad žalos dydis yra apskaičiuotas netiksliai, nes 9,254 m3 bendras medžių tÅ«ris nustatytas Biržės taksavimo lape, kuris, atsakovės nuomone, yra ieÅ¡kovės suklastotas dokumentas, todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, turėjo vadovautis atsakovės į bylÄ pateiktu įrodymu – 2016 m. sausio 6 d. prekių pirkimo – pardavimo aktu, kuriame nurodyta, kad UAB „Lygnum“ direktoriaus pavaduotojas K.

K. iÅ¡ A. M. už 705,88 Eur nupirko Ä Å¾uolo rÄ stus (5,042 ktm), o dėl suklastoto dokumento turėjo priimti atskirÄ jÄ nutartį (CPK 299 straipsnis). Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

19. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

20. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiÅ¡kiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiÅ¡kusį apie įrodymo suklastojimÄ asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiÅ¡kimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba iÅ¡reikalauti kitus įrodymus.

21. Kadangi apeliantė klausimo dėl ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teisme nekėlė, nepateikė įrodymų - alternatyvaus, pvz. atestuotų nepriklausomų medienos matuotojų medienos paskaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti valstybinės institucijos Biržės taksavimo lapuose pateiktais duomenimis ar juos laikyti suklastotais ( CPK 178 straipsnis). Ä®vertinant nurodytÄ argumentacijÄ konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi aptartais įrodymais ir teisingai nustatė žalos dydį.

22. Dėl atsakovės pateikto dokumento, kuriame, atsakovės teigimu, užfiksuotas neteisėtai iškirstos medienos kiekis, teisėjų kolegija pažymi, kad jis nėra pakankamai informatyvus, todėl vadovautis jame nurodoma informacija nėra teisinio pagrindo.

23. Iš žalos paskaičiavimo akto, kuris pasirašytas vyr. specialisto L. P., matyti, kad žala skaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, t. y. yra aiškiai nurodyta, kuo vadovaujantis buvo apskaičiuotas žalos dydis.

24. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra objektyvaus pagrindo abejoti duomenų teisingumu ir sprendžia, kad byloje yra įrodyta ir apskaičiuota, kad bendras neteisėtai iÅ¡kirstų 4 vnt. Ä Å¾uolo medienos tÅ«ris yra 9 254 m3 bei padaryta žala – 2 128,42 Eur ( CK 6. 281 straipsnis).

25. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog faktinių duomenų įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

26. Atsižvelgus į visų byloje surinktų, iÅ¡ įvairių įrodinėjimo priemonių gautų faktinių duomenų tarpusavio ryšį, jų atitiktį ir prieÅ¡taravimus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir priimdamas sprendimÄ tinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 29. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jai bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Gintautas Koriaginas Algimantas Kukalis RÅ«ta Palubinskaitė