a00a4fae-0224-4397-bba3-bda0140d93f1 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Audronė Kartanienė                                                                                                                                               Nuorašas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Ovidijus Ramanauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-203-303/2011Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00251-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. sausio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,teisėjų Lauretos Ulbienės, Viktoro Dovidaičio, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei, gynėjui adv.

Dariui AÅ¡akai,nuteistajam R. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 225 str. 1 d. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir nuteistas 40 MGL dydžio, t.y. 5200 Lt (penkių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų litų) bauda.LR BK 72 str. 2 d. pagrindu iÅ¡ R. P. konfiskuoti 2000 Lt (du tÅ«kstančiai litų).

IÅ¡ R. P. priteista 999 Lt (devyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt devyni litai) „M. LT, UAB“ neturtinės (moralinės) žalos atlyginimas. IÅ¡ kaltinimo pagal LR BK 225 str. 2 d. (dėl 2000 Lt kyÅ¡io paėmimo iÅ¡ T. J.) R. P. iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .                 Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė : R. P. nuteistas už tai, kad bÅ«damas M. LT, UAB transporto vadybininkų grupės vadovu, valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, ir pagal pareiginius nuostatus atsakingu už krovinių gabenimÄ transportu, aprÅ«pinimÄ transportu, jo panaudojimÄ , krovinių vežimo, iÅ¡krovimo darbų paslaugų bei ekspedijavimo sutarčių sudarymÄ , sutarčių sÄ lygų vykdymo prevencijÄ ir apmokėjimo sÄ lygų kontrolę, už bendrovės vežančio transporto priežiÅ«rÄ , taip pat, pagal pareiginius nuostatus organizuodamas, kontroliuodamas ir atsakydamas už pavaldžių darbuotojų darbÄ , 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, M.

LT, UAB patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarnybiniame kabinete, reikalavo iÅ¡ UAB „A.“ transporto vadovo V. D. mokėti jam vienÄ procentÄ nuo mėnesinės UAB „A.“ apyvartos, už tai tiesiogiai pažadėdamas padėti pratęsti vežimų organizavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „A.“ ir M. LT, UAB, ir 2009 metų balandžio mėnesį, tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , M. LT, UAB patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo tarnybiniame kabinete, už savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens teisėtÄ veikimÄ , savo naudai, priėmė iÅ¡ V.

D. 1000 litų kyšį.R. P., tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2010 sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytÄ dienÄ , M. LT, UAB patalpose, savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už savo kaip valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui teisėtÄ veikimÄ , savo naudai priėmė iÅ¡ V. D. 1000 litų kyšį. Be to, R. P. buvo kaltinamas tuo, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, už savo teisėtÄ veikimÄ , 2010-01-07 apie 15.30 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, iÅ¡ UAB „T.T.“ direktoriaus T.

J. paėmė 2000 litų kyšį. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-12 apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, netenkinti M. LT, UAB civilinio ieÅ¡kinio dėl padarytos neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo. Mano, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, teismas netinkamai pritaikė materialines baudžiamojo įstatymo nuostatas, dėl ko veika, neturinti nusikaltimo požymių visumos, buvo kvalifikuota kaip nusikalstama, bei padarė procesinių pažeidimų, neteisingai taikydamas LR BPK nuostatas.

Remdamasis skunde iÅ¡vardintomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais motyvais, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Skunde teigiama, kad teismas netinkamai kvalifikavo atliktÄ veikÄ ir nenustatė visų LR BK 225 str. 1 d. nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Nurodoma, kad teismas padarė nemotyvuotÄ ir jokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis laikytinas valstybės tarnautojui prilygintinu asmeniu, motyvuotai nenustatė ir nepateikė argumentų, kad apeliantas, dirbdamas M.

LT, UAB transporto grupės vadovu, būtų turėjęs administracinius įgaliojimus arba teisę veikti įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje dirba, vardu. Apeliantas nurodo, kad sprendžiant vežimo organizavimo, vežimo sutarčių sudarymo ar jų pratęsimo klausimus, aukštesni vadovai, prieš priimant sprendimus, atsiklausdavo jo nuomonės, jis pasisakydavo dėl vieno ar kito vežėjo tinkamumo ir galimumo toliau bendradarbiauti su įmone, tačiau ne visada į jo nuomonę buvo atsižvelgiama.

Todėl mano, kad jis negalėjo turėti įtakos priimant sprendimus dėl vežimo sutarčių pratęsimo ar sudarymo, neturėjo teisės be aukÅ¡tesnių vadovų žinios ir savarankiÅ¡kai sudaryti sandorius (savo vardu pasiraÅ¡yti sutartyje) ar atlikti kitokius juridinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus, susijusius su vežimo sutarčių pratęsimu ar naujų sutarčių sudarymu, kÄ patvirtina aplinkybė, jog visos sutartys, dėl kurių neva buvo duoti kyÅ¡iai, yra pasiraÅ¡yti generalinio direktoriaus G.

J. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jog jis negali bÅ«ti priskirtas valstybės tarnautojui prilyginamam asmeniui, kadangi neatitinka visų tokiems asmenims keliamų reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad pats kyÅ¡io priėmimo faktas, kaip bÅ«tinas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 1 d., objektyvusis požymis, nėra užfiksuotas ar pagrįstas objektyviais įrodymais. Apelianto mano, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, t.y. nenustatė ir nenagrinėjo bÅ«tinojo jam inkriminuojamo nusikaltimo požymio – kaltės. Nurodo, kad jis neveikė tiesiogine tyčia, kadangi tiek pagal jo užimamas pareigas, tiek pagal įmonėje nusistovėjusiÄ sprendimų priėmimo praktikÄ (tvarkÄ ), negalėjo savęs sÄ moningai laikyti valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu.

Žinodamas, kad neturi sprendžiamojo balso ir negali savo nuožiÅ«ra vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti sprendimo ar pasiraÅ¡yti sutarčių su vežėjais, savęs neidentifikavo kaip kyÅ¡io gavėjÄ ir nesuvokė, dėl kokių priežasčių jam buvo perduodami pinigai. Å iÄ aplinkybę, pasak apelianto, patvirtina tai, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, kad jis bÅ«tų tiesiogiai ar netiesiogiai protegavęs (raginęs) aukÅ¡tesnius vadovus pratęsti sutartis su UAB „A.". Dėl ko jam buvo duodami pinigai, teigia nesupratęs, ir vertino juos kaip dovanas Å¡venčių proga, t.y. nebuvo pasiryžęs atlikti ar neatlikti kyÅ¡io davėjui palankaus teisėto veikimo ar neveikimo, dėl ko iÅ¡ esmės nesuvokė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų kyÅ¡ininkavimo sudėties požymių.

Todėl mano, kad jo veiksmuose negali bÅ«ti nustatyti tiesioginės tyčios požymiai.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas nuosprendį iÅ¡ esmės tik neobjektyviais liudytojo V. D. parodymais, kurie buvo duoti esant dideliam spaudimui iÅ¡ M. LT, UAB pusės, padarė esminį procesinį pažeidimÄ , kuris galėjo turėti lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo jo atžvilgiu klausimÄ . Remdamasis LR BPK 83 str. 1 d. nuostata, kad liudytojas privalo duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, nurodo, jog liudytojas V.

D. neÅ¡nekėjo objektyvios tiesos, kadangi bijojo, kad praras pelningus M. LT, UAB užsakymus ir dėl to bankrutuos. Tuo tarpu teismas padarė neteisingÄ ir bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra realaus pagrindo manyti, kad V. D. davė apeliantui nepalankius parodymus, bijodamas, kad prieÅ¡ingu atveju jo atstovaujama bendrovė praras naudingus M. LT, UAB užsakymus. Nepasisakydamas dėl liudytojų R. G., J. Å ., V. M., E. M. ir B. K. parodymų, kurie apeliantui yra palankÅ«s, nenurodydamas nei vieno motyvo, argumento, dėl ko Å¡iuos įrodymus atmetė ir jais nesivadovavo priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, įvertino ne visus byloje iÅ¡tirtus įrodymus, savo sprendime neiÅ¡dėstė aiÅ¡kiai ir nuosekliai jo veikos kvalifikavimo pagal LR BK 225 str. 1 d. motyvų ir iÅ¡vadų, ir tokiu bÅ«du pažeidė LR BPK 301 str. l d., 305 str. l d. numatytus reikalavimus.Apeliantas mano, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytos iÅ¡vados taipogi neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Liudytojas V. D., jo nuomone, prieÅ¡ingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, davė nenuoseklius, prieÅ¡taringus ir objektyvios tiesos neatitinkančius parodymus. Nurodo, kad vežimo sutartis su UAB „A." be jokio papildomo atlygio buvo pratęsta prieÅ¡ V. D. paliekant pinigus jo kabinete, kas, pasak apelianto, reiÅ¡kia, kad nėra realaus pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie pinigai buvo duoti kaip kyÅ¡is už vežimo sutarties su UAB „A." pratęsimÄ . Apeliantas mano, kad pastarasis liudytojas klaidina teismÄ , nurodydamas, jog 2008 m. lapkričio mėn. iÅ¡ jo buvo reikalaujama sumokėti kyšį, t.y. 1 proc. nuo UAB „A." mėnesinės apyvartos, už vežimo sutarties pratęsimÄ , kadangi sutartis dar galiojo daugiau nei pusmetį, ir jam nebuvo jokio pagrindo derėtis ir reikalauti kyÅ¡io už sutarties pratęsimÄ , be to, teismas nenurodė, kokie byloje surinkti įrodymai patvirtina V.

D. duotų parodymų teisingumÄ . Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojo V. D. ir kitų liudytojų parodymai iÅ¡ esmės skiriasi ir tarp jų nėra nenutrÅ«kstamojo ryÅ¡io.Skunde teigiama, jog teismas visas gynybos versijas atmetė, nepateikdamas jokių svarių motyvų, kodėl kaltinamojo gynybos pozicija buvo atmesta.Darydamas iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir iÅ¡ esmės neteisingas, dėl ko turi bÅ«ti panaikintas, jo atžvilgiu priimant naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, apeliantas praÅ¡o netenkinti byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio.

Pažymi, kad dėl to, jog jo atlikta veika neturi nusikaltimo požymių bei nėra įrodyta jo kaltė, jam neturėtų kilti pareiga atlyginti M. LT, UAB dėl nuskalstamos veikos padarytÄ neturtinę (moralinę) žalÄ .Teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo R. P. skundÄ atmesti. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R.

P. kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , jo veiksmų juridinis vertinimas pagal LR BK 225 str. 1 d. yra teisingas.              LR BK 225 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris bÅ«damas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį už teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Visos Å¡iame straipsnyje nurodytos veikos yra alternatyvios ir pakanka padaryti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad atsirastų pagal šį straipsnį atsakomybė.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, R.

P. nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai reikalavo ir priėmė kyšį už savo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, teisėtÄ veikimÄ . Sprendžiant iÅ¡ byloje užfiksuotų apelianto parodymų, paties 2000 Lt priėmimo iÅ¡ V. D. fakto R. P. neginčija, tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal LR BK 225 str. 1 d. Nurodo, kad iÅ¡ V. D. gautus pinigus paėmė ir iÅ¡leido savo reikmėms, kadangi juos įvertino kaip nieko neįpareigojančiÄ dovanÄ .

Be to, tvirtina, kad tokie jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nusikalstama veika, numatyta LR BK 225 str. 1 d., kadangi nėra visų įstatymo numatytų sÄ lygų jį laikyti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.  Tačiau byloje surinktų neginčijamų įrodymų visuma objektyviai patvirtina, jog R. P., pagal jo vykdytas pareigas bendrovėje priskirtinas valstybės tarnautojui prilyginamų asmenų kategorijai, ir, pasinaudodamas savo statusu, siekė įgyti asmeninės naudos už jam priskirtų funkcijų vykdymÄ reikalaudamas ir priimdamas piniginį atlygį iÅ¡ V.

D.             LR BK 225 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektu, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, gali bÅ«ti pripažintas tik specialaus subjekto požymius turintis asmuo, t.y. valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. LR BK 230 str. 3 d. numato, kad valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu pripažintinas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas vieÅ¡ajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti Å¡io juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.             BÅ«tinosios sÄ lygos R.

P. pripažinti valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu nagrinėjamos bylos kontekste reikia nustatyti, kad pastarasis jam inkriminuojamos veikos metu dirbo M. LT, UAB ir turėjo administracinius įgaliojimus arba turėjo teisę veikti šio juridinio asmens vardu.              Aplinkybę, jog R. P. iki jo sulaikymo įtariant nusikaltimo, numatyto LR BK 225 str. 1 d., padarymu, dirbo M. LT, UAB patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai, to neginčija ir pats nuteistasis. Iš 2002-09-30 sudarytos darbo sutarties Nr. 20765 matyti, kad nuo 2008-11-01 R.

P. buvo paskirtas į transporto vadybininkų grupės vadovo pareigas (1 t., b.l. 147). IÅ¡ Å¡ios pareigybės pareiginių nuostatų matyti, kad bÅ«damas transporto vadybininkų grupės vadovu R. P. buvo atsakingu už krovinių gabenimÄ transportu, aprÅ«pinimÄ transportu, jo panaudojimÄ , krovinių vežimo, iÅ¡krovimo darbų paslaugų bei ekspedijavimo sutarčių sudarymÄ , sutarčių sÄ lygų vykdymo prevencijÄ ir apmokėjimo sÄ lygų kontrolę, už bendrovės vežančio transporto priežiÅ«rÄ , taip pat privalėjo organizuoti bei kontroliuoti pavaldžių darbuotojų darbÄ (1 t., b.l. 149-150).

IÅ¡ bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklių matyti, kad transporto vadybininkų grupės vadovo pareigybė įtraukta į bendrovės administracijos pareigÅ«nų sÄ raÅ¡Ä (1 t., b.l. 136-139). Å i pareigybė įtraukta ir į darbuotojų, kuriems rekomenduojama pildyti privačių interesų deklaracijÄ , pareigybių sÄ raÅ¡Ä , kuris yra patvirtintas M. LT, UAB generalinio direktoriaus įsakymu. Å io įsakymo kontekste darbuotojams priskiriami bendrovės administracijos vadovas bei kiti bendrovėje dirbantys asmenys, kurie turi teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius ir juos pasiraÅ¡yti, ar tik dalyvauti (bet nepasiraÅ¡yti, o derėtis, rinkti medžiagÄ , ruoÅ¡ti projektus ir pan.) juos sudarant ir taip daryti įtakÄ sprendimui (1 t., b.l. 128-129, 130-135).               IÅ¡dėstytų aplinkybių bei kitų byloje surinktų duomenų analizė leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog M.

LT, UAB transporto vadybininkų grupės vadovo pareigas einantis asmuo privalo vykdyti veiklÄ , kuria užtikrinamas juridinio asmens savarankiÅ¡kas funkcionavimas, kad jis galėtų atlikti savo funkcijas, t.y. Å¡ias pareigas einančiam asmeniui M. LT, UAB lokaliniais norminiais teisės aktais yra suteikti administraciniai įgaliojimai, kas suteikia pagrindÄ jį laikyti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės tarnautojo prilyginto asmens įgaliojimai LR BK 225 str. 1 d. prasme nereiÅ¡kia, kad jie turi bÅ«ti vienvaldiÅ¡ki, t.y. kad Å¡ie įgaliojimai suteiktų teisę priimti galutinius sprendimus.

Sprendžiant klausimÄ , ar kaltininkas atitinka specialaus LR BK 225 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymius, suteiktų jam įgaliojimų apimtis ir svarba reikÅ¡mės neturi. Pažymėtina ir tai, kad pagal M. LT, UAB patvirtintų transporto vadybininkų grupės vadovo pareigybinių nuostatų 3.2.5. punktÄ Å¡ias pareigas einantis asmuo privalo tinkamai atstovauti bendrovę valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, vykdydamas savo funkcijas. Å i nuostata suponuoja, jog atskiro įgaliojimo pagrindu transporto vadybininkų grupės vadovui gali bÅ«ti suteikta teisė veikti bendrovės vardu, kÄ patvirtina ir byloje esantys M.

LT, UAB dokumentai, susiję su Sandėlių ir transporto logistikos departamento direktoriaus R. R. pavadavimu, jo kasmetinių atostogų metu (1 t., b.l. 96-101). Pastarosios aplinkybės tik sustiprina pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog R. P., atsižvelgiant į jo darbinę veiklÄ M. LT, UAB, laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.              Apeliacinio skundo argumentas dėl R. P. inkriminuojamo nusikaltimo subjektyviosios pusės atmestinas. LR BK 225 str. numatyto nusikaltimo – kyÅ¡ininkavimo subjektyvioji pusė, kaip pagrįstai pažymi apeliantas, apibÅ«dinama tik tiesiogine tyčia.

Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, kad:

1) jis yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo;

2) žino savo įgaliojimus, pareigas, kurias jį vykdyti įpareigoja įstatymai, kiti teisės aktai;

3) gaunama iÅ¡ kyÅ¡io davėjo turtinė nauda yra neteisėtas atlygis už konkretų teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus;

4) kyÅ¡io davėjas irgi supranta, jog turtinę naudÄ suteikia neteisėtai;

5) veikÄ atlieka kyšį duodančio asmens (ar jo giminaičių, artimųjų, draugų) interesais. Kaltininko elgesį kyÅ¡ininkavimo atveju iÅ¡ esmės lemia savanaudiÅ¡kos paskatos, siekis neteisėtai gauti turtinės naudos. Kaip jau minėta, R. P. kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai. Su jais R. P. nustatyta tvarka supažindintas (1 t., b.l. 140, 141). IÅ¡ R. P. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, matyti, kad jis savo funkcijas, jam einant transporto vadybininkų grupės vadovo pareigas, žinojo ir vykdė, taip pat suprato jo atliekamų veiksmų, vykdant bendrovės jam priskirtus įgaliojimus, įtakÄ aukÅ¡tesniems vadovams priimant galutinius sprendimus, bÅ«tinus tinkamam bendrovės funkcionavimui.

Apeliaciniame skunde R. P. taip pat patvirtina, jog aukÅ¡tesniems vadovams jis iÅ¡reikÅ¡davo savo nuomonę dėl vieno ar kito vežėjo tinkamumo ir galimumo toliau bendradarbiauti su bendrove (1 t., 179-180; 2 t., b.l. 102, 113). Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog R. P., M. LT, UAB eidamas transporto vadybininkų grupės vadovo pareigas, suvokė savo statusÄ bendrovėje, tuo tarpu aplinkybė, jog jis neturėjo teisės priimti galutinius sprendimus, kaip jau minėta, esminės reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ , ar kaltininkas atitinka specialaus LR BK 225 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymius, neturi.      Kita vertus, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ M.

LT, UAB vidaus darbo tvarkos taisyklių matyti, kad 125.12, 134 punktuose yra nustatytas draudimas bendrovės darbuotojams kyÅ¡ininkauti, siÅ«lyti ar imti komisinius ar kitokias pinigines iÅ¡mokas, siekti asmeniÅ¡kai pasipelnyti prisidengiant bendrovės vardu ar interesais, taip pat nustatyta, jog siekiant neįžeisti kliento ar verslo partnerio priimtos dovanos, gali bÅ«ti priimamos tik bendrovės vardu, apie gautÄ dovanÄ bÅ«tina praneÅ¡ti tiesioginiam vadovui (t. 1, b. l. 120-121). Su Å¡iomis taisyklėmis, kaip jau minėta, R.

P. buvo supažindintas. Tai pastarasis patvirtino savo paraÅ¡u (1 t., b.l. 140). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apie iÅ¡ V. D. gautÄ , pasak R. P., „Naujametinę dovanÄ â€œ pastarasis niekam nepranešė. PrieÅ¡ingai, voke rastus pinigus pasiliko ir iÅ¡leido savo reikmėms. Pažymėtina ir tai, kad R. P., suprasdamas, jog jokio pagrindo gauti pinigines dovanas iÅ¡ V. D. jis neturėjo (juolab, kad, kaip teigia pats apeliantas, su pastaruoju jį siejo tik darbiniai santykiai), jam perduotus pinigus, duodamas parodymus teisme, įvertino kaip padėkÄ .

Ir nors apie tai, kad kaip M. LT, UAB darbuotojas jis neturi teisės priimti jokių dovanų, žinojo, pinigus priėmė ir iÅ¡naudojo asmeniniais tikslais (1 t., b.l. 179-180; 2 t., b.l. 102). Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. P., paimdamas iÅ¡ V. D. jam perduotas pinigines sumas (du kartus po 1000 Lt), suvokė jam perduodamų pinigų paskirtį, juolab, kad pagal liudytojo V. D. parodymus, nuteistasis pats reikalavo piniginio atlygio už tai, kad su pastarojo įmone UAB „A.“ bÅ«tų pratęsta transporto paslaugų sutartis.

Pinigus liudytojas nurodo mokėjęs, nenorėdamas prarasti jo įmonei pelningų užsakymų (1 t. b.l. 28-29; 2 t., b.l. 94-95).   Netikėti šiais liudytojo V. D. parodymais, kuriuos pastarasis nuosekliai patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, priešingai ne mano apeliantas, teismas neturėjo jokio pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu patvirtina ir kita bylos medžiaga. Taigi iš liudytojo R. G. parodymų matyti, kad šis iš kitų vežėjų vairuotojų buvo girdėjęs, jog R.

P. ima piniginį atlygį už tai, kad tam tikras vežėjas turėtų daugiau užsakymų (1 t., b.l. 32; 2 t., 96). Liudytojas V. K., M. LT, UAB įvykio metu dirbęs apsaugos departamento darbuotoju, taipogi patvirtino girdėjęs vairuotojų kalbas, jog norint gauti pelningesnius reisus, reikia R. P. duoti kyšį. Pasklidus tokio pobūdžio informacijai, nuteistojo R. P. kabinete buvo įrengta vaizdo kamera. Vaizdo įraše buvo užfiksuota, kaip vežėjus atstovaujantys asmenys R. P. perdavė butelį, vokus, kaip buvo įtariama, su pinigais (1 t., b.l. 41-42; 2 t., b.l. 97).

Kad 2010 m. sausio mėnesį, V. D. jam iÅ¡ties padavė vokÄ , kuriame buvo 2000 lt., nuteistasis patvirtino ir savo paties raÅ¡ytame bendrovės vadovybei pasiaiÅ¡kinime, nurodydamas ir tai, kad gautus iÅ¡ UAB „ A.“ direktoriaus V. D. pinigus, jis pasiėmė sau. Taipogi pastarasis nurodė gavęs ir iÅ¡ UAB „T.T.“ direktoriaus T. J. vokÄ , kuriame buvo 3000 lt, kuriuos, kaip pripažino R. P., taipogi pasiėmė sau (1 t., b.l. 174). Aukščiau aptarti duomenys, prieÅ¡ingai nei mano R. P., pagrįstai teismui leido apelianto parodymus įvertinti kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ir juos atmesti, objektyviai nustatyti faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl R.

P. kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 225 str. 1 d., atkreipiant apelianto dėmesį į tai, kad įrodymais gali bÅ«ti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikÅ¡mingÄ aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, bei patikrinti ar paneigti tiriamas versijas, ir tokių duomenų, kaip jau minėta, pagrįsti nuteistojo R. P. kaltei dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 1 d., padarymo, byloje pakanka. Tuo tarpu apelianto skunde nurodytų liudytojų R.

G., J. Å ., V. M., E. M. bei B. K. parodymai, nagrinėjamu atveju, neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, kadangi jie apie konkretų R. P. inkriminuojamos veikos faktÄ , nieko nežinodami, negalėjo nei paneigti nei patvirtinti teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Reikia pažymėti ir tai, kad įrodymai byloje surinkti, iÅ¡tirti ir įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatų, ir, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nuosprendį pirmosios instancijos teismas pagrindė tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas, ar padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Apeliacinio skundo argumentas, jog byloje apklaustas liudytojas V. D., bijodamas prarasti jo įmonei pelningus M. LT, UAB užsakymus, galėjo teismui duoti neobjektyvius parodymus, taipogi yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V.

D. bÅ«tų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti R. P. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jų tarpusavio santykiai nebuvo konfliktiÅ¡ki (2 t., b.l. 102). Tam neprieÅ¡tarauja ir aplinkybė, jog pareiÅ¡kimÄ dėl R. P. veikos, liudytojas V. D. teisėsaugos pareigÅ«nams pateikė tik po to, kai R. P. jau buvo sulaikytas (2 t., b.l. 27, 173). Tuo tarpu apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog V. D. įmonė UAB „A.“ vykdė tik M. LT, UAB užsakymus, leidžia teigti prieÅ¡ingai, o bÅ«tent:

R. P., žinodamas tai, pats siekė paveikti įmonę atstovaujantį V. D., tikslu savo naudai gauti iš pastarojo kyšį, juolab, kad pagrindo abejoti, jog R. P. gali įtakoti sprendimus dėl sutarčių sudarymo, V. D. neturėjo. Pastarasis žinojo, kad R. P. gali spręsti vežimų skaičių bei organizavo vežimo sutarčių pasirašymo klausimus. Be to, jam kaip transporto vadybininkų grupės vadovui, buvo paduodamos UAB „A.“ vadovo pasirašytos sutartys, taip pat iš pastarojo buvo atsiimamos ir M.

LT, UAB atstovų pasiraÅ¡ytos sutartys (1 t. b.l. 28-29; 2 t., b.l. 94-95). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kyÅ¡io priėmimo kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės, kada asmuo gavo neteisėtÄ atlygį – prieÅ¡ kokių nors veiksmų atlikimÄ (neatlikimÄ ) kyÅ¡io davėjo interesais, ar po jų, taip pat ar priėmus kyšį buvo patenkinti kyÅ¡io davėjo interesai, ar kaltininkas net nebandė jų tenkinti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistasis neturėjo jokio pagrindo derėtis su V.

D. ir reikalauti iÅ¡ jo kyÅ¡io už sutarties pratęsimÄ , kadangi jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu M. LT, UAB sutartys su UAB „A.“ dar galiojo, o V. D. duodamas jį kaltinančius parodymus, klaidina teismÄ , taipogi atmestini. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei įvertinusi surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, jog R. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ yra įrodyta, jo veiksmų juridinis vertinimas pagal LR BK 225 str. 1 d. yra teisingas, todėl nėra ir teisinio pagrindo tenkinti pastarojo apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais dalyje dėl M.

LT, UAB priteisto civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:              nuteistojo R. P. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                                                           Laureta Ulbienė                                                                                                                                                   Viktoras DovidaitisNuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkė                                                                                                    Audronė Kartanienė