2023-04-26 Nr. AB-12986-3-62-3-00384-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-358-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00384-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (V. K.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. kovo 15 d. buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus į trečiąjį sektorių tęsti laisvės atėmimo bausmę. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. sausio 26 d. naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas jo asmens privatumas, dušuose kai kur nebuvo įrengti dozatoriai, o įrengti buvo skirti tik plaukų priežiūros skysčiui, tačiau jie buvo pildomi retkarčiais ir įtartinu skysčiu. Tvirtino, kad nuo 2021 m. sausio 14 d. vietoj skirtų trijų valandų pasivaikščioti lauke galėjo pasivaikščioti tik vieną valandą, o kartais sąlygos pasivaikščiojimui visai nebuvo sudaromos. Teigė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. buvo varžoma jo religinė laisvė, kadangi nebuvo įrengta koplyčia, kurioje būtų galėjęs atlikti religines apeigas. Be to, pareiškėjas teigė, kad buvo suklaidintas pataisos įstaigos administracijos ir jam nepagrįstai nebuvo leista dalyvauti 2021 m. gruodžio 23 d. vykusiame koplytėlės atidaryme. Dėl šių priežasčių pareiškėjas teigė patyręs pažeminimą, nepatogumus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus išgyvenimus.

3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje, iš esmės pakartojęs skunde nurodytas faktines aplinkybes, prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Paaiškino, kad nesutinka su atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog bibliotekoje yra religinė atributika, pažymėjo, jog atsakovo atstovas nepateikė įrodymų (nuotraukų) šiam argumentui pagrįsti. Paaiškino, kad dėl religinės atributikos suteikimo į pataisos įstaigos administraciją ne kartą kreipėsi žodžiu, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama ir religine atributika (Biblija) nebuvo aprūpintas. Paaiškino, kad trečiajame sektoriuje įrengtoje baptistų koplyčioje 2022 metais galėjo lankytis, tačiau pravoslavų stačiatikių tikėjimo dvasininkas į pataisos įstaigą neatvykdavo. Dėl šios priežasties pareiškėjas prašė sudaryti galimybę susitikti su baptistų tikėjimo dvasininku. Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad jam buvo užtikrinta teisė tris valandas pasivaikščioti lauke. Nurodė, kad teisė į pasivaikščiojimus buvo pažeidžiama nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2022 m. pradžios, vėliau buvo suteikiama pasivaikščioti po dvi valandas per dieną, o šiuo metu lauke gali pasivaikščioti tris valandas. Paaiškino, kad dušuose esantys dozatoriai prausimosi priemonėmis buvo užpildomi tik retkarčiais, dozatoriuose esantis skystis buvo nekokybiškas, prausiantis neputojo, todėl šios priemonės neatitiko joms keliamų standartų reikalavimų, dėl ko duše turėjo naudotis savo prausimosi priemonėmis. Pareiškėjas patikslino, kad skunde išdėstyti reikalavimai keliami iki kreipimosi su skundu į teismą dienos. Teigė, kad pataisos įstaigoje patekti pas psichologus yra sunku, dėl emocinės būsenos kreipėsi į gydytojus, jam buvo konstatuota sunki depresija, skirti vaistai.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad teisės aktai nenumato pareigos įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse, tačiau šiuo metu klausimas dėl privatumo užtikrinimo bendrose dušinėse sprendžiamas. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK dušinėse ginčo laikotarpiu buvo įrengti dozatoriai ir kad įstaiga užtikrino jų periodinį užpildymą skystu muilu ir šampūnu, o esant poreikiui – ir nedelsiant; sulaužyti ir sugadinti dozatoriai keičiami naujais; įstaiga užtikrina naudojamų higienos prekių atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams. Pareiškėjas yra priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, todėl jis turėjo teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pasivaikščiojimo grafikas buvo diferencijuojamas pagal nuteistiesiems priskiriamas grupes kas vieną valandą, taip siekiant nepažeisti nuteistųjų ir suimtųjų teisių bei vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus; grafike nurodoma pasivaikščiojimo laiko pradžia konkrečioms kameroms, be to, jame nurodyta, kad nuteistųjų bei suimtųjų pasivaikščiojimo laikas, įgyvendinant atskiro laikymo reikalavimus, gali skirtis nuo nurodomo laiko, jo netrumpinant ir nepažeidžiant minėtų įstatymų. Pataisos įstaigos trečiajame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate yra įrengtas laisvalaikio kambarys, todėl, esant poreikiui, religines apeigas nuteistieji gali atlikti šiame laisvalaikio kambaryje, kuriame yra religinė atributika; atliekantys bausmę asmenys be apribojimų gali lankytis klubo patalpoje, kurioje yra pastatytas kryžius, yra kita religinė atributika, čia galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų. 2021 m. gruodžio 23 d. Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje vyko koplytėlės atidarymas, kuriame dalyvavo ribotas skaičius asmenų: įstaigos administracijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Kauno Arkivyskupijos atstovai, nuteistieji koplyčios atidarymo ceremonijoje nedalyvavo, todėl pareiškėjas nebuvo atvestas į minėtą renginį.

6. Atsakovo atstovas 2022 m. balandžio 8 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, užtikrindami pareiškėjui teisę į pasivaikščiojimą. Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2022 m. vasario 9 d. bausmę atliko paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygomis, nuolat rakinamose gyvenamosiose patalpose. Teisės aktai nenumato reikalavimo dušo patalpose įrengti atskirus dozatorius šampūnui ir kūno prausikliui. Pataisos įstaiga, nurodžiusi, kad yra sudariusi higienos prekių pirkimo–pardavimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Sanitex“ (toliau – ir UAB „Sanitex“), kuri parduoda higienos prekes, atitinkančias technines specifikacijas, teigė, jog užtikrina naudojamų higienos prekių atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2020 m. kovo 15 d. – 2022 m. vasario 9 d. laikotarpiu atliko patikrinimą tik trečiojo sektoriaus 7 ir 8 būrių dušinėse, patikrinimo metu pažeidimų nenustatė. Pažymėjo, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į NVSC ar į pataisos įstaigos administraciją su skundais dėl kalinimo sąlygų ar prašymais atlikti patikrinimus patalpose, kuriuose gyveno.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. liepos 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas pradedant administracinės bylos iškėlimo teisme diena, t. y. 2022 m. vasario 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kirą skundo dalį atmetė.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš Pravieniškių PN-AK neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. dėl privatumo dušuose neužtikrinimo 2020 m. kovo 19 d. – 2021 m. gegužės 7 d. ir 2021 m. gruodžio 2 d. – 2022 m. sausio 26 d. laikotarpiais; dozatorių nebuvimo dušo patalpoje ir prausimosi priemonių trūkumo bei netinkamos jų kokybės 2020 m. kovo 15 d. – 2022 m. vasario 9 d. laikotarpiu; pasivaikščiojimui skirto laiko neužtikrinimo 2021 m. sausio 14 d. – 2022 m. vasario 9 d. laikotarpiu; religinės laisvės suvaržymo 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 23 d. laikotarpiu ir neužtikrintos galimybės dalyvauti 2021 m. gruodžio 23 d. vykusiame koplyčios atidarymo renginyje.

9. Teismas, įvertinęs pataisos įstaigos pateiktus duomenis ir nustatęs, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK trečiąjį sektorių buvo perkeltas 2020 m. kovo 17 d., o ne 2020 m. kovo 15 d., kaip nurodė skunde, patikslino ginčo laikotarpį dėl dozatorių nebuvimo trečiojo sektoriaus dušo patalpoje ir prausimosi priemonių trūkumo bei netinkamos jų kokybės nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2022 m. vasario 9 d., religinės laisvės suvaržymo nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pripažino, jog iki 2020 m. kovo 17 d. laisvės atėmimo bausmę atliko pirmajame sektoriuje, kuriame buvo įrengta koplyčia.

10. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas bei, vertindamas skundo argumentų dėl privatumo dušo patalpoje pagrįstumą, apžvelgė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, šiai skundo daliai aktualų teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją analogiško ginčo bylose, atsižvelgė į Pravieniškių PN-AK pripažinimą, kad trečiojo sektoriaus dušo patalpose pertvaros neįrengtos, ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiais buvo pažeidžiamas ir pareiškėjas dėl pertvarų duše nebuvimo galėjo patirti neigiamus emocinius išgyvenimus.

11. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje esančiose dušo patalpose ne visur buvo įrengti dozatoriai, o esantys dozatoriai buvo skirti tik plaukų priežiūrai, jie priemonėmis buvo užpildomi tik retkarčiais, o šių priemonių kokybė buvo prasta, pagrįstumo, vertino Pravieniškių PN-AK paaiškinimus šiuo aspektu bei patalpų aprūpinimo normose įtvirtintus reikalavimus, teisminės praktikos išaiškinimus šiuo aspektu. Teismas vertino pareiškėjo argumentus kaip neišsamius, nepagrįstus faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kad dėl dozatorių nebuvimo, jų neužpildymo prausimosi skysčiu būtų nustatyta tvarka teikęs skundus. Teismas kaip pagrįstą pripažino Pravieniškių PN-AK teiginį, kad teisės aktai nenumato, jog pataisos namų dušinėje turi būti įrengti atskiri šampūno ir kūno prausiklio dozatoriai. Teismas, įvertinęs Pravieniškių PN-AK su UAB „Sanitex“ 2020 m. sausio 3 d. sudarytos higienos prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 76-2 turinį, neabejojo įstaigai tiekiamų higienos priemonių (kūno ir plaukų prausiklio) atitikimu sutarties techninės specifikacijos sąlygoms. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, kad kompetentingos kontrolės institucijos per atliktus patikrinimus būtų konstatavusios netinkamą kūno ir plaukų prausiklio kokybę, dušinių neaprūpinimą šia higienos priemone. Teismas pareiškėjo argumentus vertino kaip deklaratyvius, todėl atmetė.

12. Teismas dėl pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimus apžvelgė šiai ginčo daliai aktualų teisinį reglamentavimą, vertino pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimus šiuo aspektu, taip pat Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. kovo 1 d. pažymos Nr. 63-536, Pravieniškių PN-AK 2021 m. sausio 14 d. trečiojo sektoriaus suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo grafiko Nr. 43-793, 2021 m. sausio 18 d. trečiojo sektoriaus suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo grafiko Nr. 43-10140, 2021 m. spalio 12 d. trečiojo sektoriaus nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko Nr. 43-18226 turinį bei nurodė, kad pasivaikščiojimo grafikuose pateikiama informacija apie skirtingoms nuteistųjų kategorijoms suteikiamus pasivaikščiojimus nėra aiški, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl patikimumo. Pravieniškių PN-AK nepateikus abejonių nekeliančių įrodymų, neginčytinai patvirtinančių pareiškėjo pasivaikščiojimo lauke teisės visa apimtimi užtikrinimą, yra pagrindas pripažinti, kad 2021 m. sausio 14 d. – 2022 m. vasario 9 d. laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo teisę į pasivaikščiojimus.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino iš to, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje, į kurį jis buvo perkeltas 2020 m. kovo 17 d., t. y. nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. (iki koplyčios atidarymo) buvo varžoma jo tikėjimo laisvė, kadangi buvo neįrengta koplyčia, dėl to nebuvo kur atlikti religinių apeigų, ir kad nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti koplyčios atidaryme 2021 m. gruodžio 23 d., suklaidinant jį, kad nuteistieji koplyčios atidaryme nedalyvavo, nors per televiziją parodė, jog koplyčios atidaryme nuteistieji dalyvavo.

14. Teismas, apžvelgęs šiai skundo daliai aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, kad nepriklausomai nuo inicijuojamų religinių apeigų masto (ar vienas, ar bendruomenėje, su dvasininku ar be jo), iš esmės vien tik dėl sakralinio susikaupimo, tylos bei ramybės reikalaujančio pobūdžio religinėms apeigoms atlikti atsakovas yra įpareigotas užtikrinti tam atskiras patalpas, kurios būtų įrengtos pagal dvasininkų rekomendacijas su religine atributika. Teisės aktai įpareigoja įrengti vietą religinėms apeigoms atlikti pagal dvasininkų rekomendacijas, tokia vieta pataisos įstaigoje privalo būti ir jos paskirtis turi būti ne daugiafunkcinė, derinant religinių apeigų galimybę su kitomis tuo pačiu metu vykdomomis veiklomis. Nors religinių apeigų atlikimas neturėtų būti suprantamas išimtinai kaip tokių apeigų atlikimas vien tik koplyčioje, tačiau bet kokiu atveju tam turi būti skiriama atskira patalpa, sudarant religines apeigas atliekančiam ir / ar besimeldžiančiam asmeniui sakraliai privačią erdvę, kurioje būtų išlaikyta rimtis, susikaupimas ir tyla.

15. Teismas nurodė, kad koplyčios nebuvimo faktą pareiškėjas skunde vertina kaip esminę priežastį, trukdžiusią jam realizuoti tikėjimo laisvę, ir kaip neturtinę žalą sukėlusį faktorių iš esmės nurodo tik tai, kad jis neturėjo galimybės religines apeigas atlikti koplyčioje. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes dėl religinės laisvės neužtikrinimo, t. y. kad bibliotekoje nebuvo religinės atributikos (Biblijos), nebuvo suteikta galimybė susitikti nei su stačiatikių dvasininku, nei su baptistų dvasininku, nors, kaip teigė, išpažįsta stačiatikybę.

16. Teismas vertino atsakovo atstovo paaiškinimus aptariamu aspektu ir pažymėjo, kad religinės apeigos gali vykti ne tik vedamos dvasininko, religinių apeigų sąvoka apima ir kitas jos išraiškos formas, t. y. pavienių asmenų, tikros tikinčiųjų bendruomenės maldos ir susikaupimo procesas, dalyvaujant ar nedalyvaujant dvasininkui. Pagal teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į kiekvieno asmens religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, nuteistiesiems leidžiama turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą.

17. Teismas sprendė, kad nėra objektyvaus pagrindo abejoti atsakovo atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis apie pataisos įstaigoje sudarytas galimybes išpažinti pasirinktą tikėjimą ir atlikti religines apeigas, ir konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje laisvalaikio kambaryje ir klubo patalpose pareiškėjas turėjo galimybę atlikti išpažįstamo tikėjimo religines apeigas.

18. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų apie apribotą teisę susitikti su dvasininkais, atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną. Teismas, įvertinęs Vyriausybės priimtų nutarimų nuostatas, siekiant įgyvendinti laikinąsias prevencijos ir apsaugos nuo koronaviruso (Covid-19) plitimo priemones, darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, atsižvelgę į Vyriausybės priimtus nutarimus, siekdami užkirsti kelią Covid-19 sukeliamos ligos plitimui, turėjo teisę riboti kontaktinį dvasininkų dalyvavimą religinėse apeigose.

19. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų teikęs raštiškus prašymus sudaryti sąlygas tam skirtoje vietoje atlikti religines apeigas, susitikti su išpažįstamo tikėjimo dvasininku, o Pravieniškių PN-AK administracija į tokio turinio prašymus būtų nereagavusi ar netinkamai reagavusi.

20. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikto 2021 m. gruodžio 20 d. prašymo sudaryti galimybę dalyvauti 2021 m. gruodžio 23 d. vyksiančiame koplyčios trečiajame sektoriuje atidaryme ir Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. 7-6205 „Atsakymas į prašymą“ turinį, sprendė, kad nėra pagrindo abejoti nuosekliais Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis, jog 2021 m. gruodžio 23 d. vykusiame trečiojo sektoriaus koplyčios atidaryme nuteistieji nedalyvavo. Be to, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokie nuteistieji, jo žiniomis, dalyvavo koplyčios atidaryme, kurios televizijos ir kokioje transliuotoje laidoje matė, kad šiame renginyje dalyvavo ir nuteistieji, jo argumentai apie neužtikrintą galimybę dalyvauti trečiojo sektoriaus koplyčios atidaryme nepagrįsti. Teismas nepripažino, kad ginčo laikotarpiu būtų pažeista pareiškėjo teisė išpažinti tikėjimą.

21. Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinęs nustatytų pažeidimų mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis ginčo atveju taikoma EŽTT ir Lietuvos teismų praktika bei protingumo ir teisingumo principais, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju dėl tinkamų bausmės atlikimo sąlygų Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje neužtikrinimo, t. y. pataisos įstaigai neužtikrintus asmens privatumo naudojantis dušo patalpa, pažeidus pareiškėjo teisę 3 valandas kasdien pasivaikščioti, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 300 Eur. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vertino tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pataisos įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms dėl nurodytų kalinimo sąlygų pažeidimų nesiskundė, dėl jų keliamų problemų psichologinės pagalbos nesikreipė. Be to, nenustatė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis byloje Nr. TA-1381-552/2021).

22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteisė pareiškėjui ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 28 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas.

24. Pareiškėjo teigimu, teismo dėl nustatytų pažeidimų priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus, nes pažeidimai buvo tęstiniai, vyko pakankamai ilgą laiką. Teismas dėl tikėjimo laisvės suvaržymo laikotarpį skaičiavo nuo 2020 m. kovo 17 d., kai pareiškėjas buvo perkeltas į trečiąjį sektorių, nors suvaržymas vyko dar pareiškėjui būnant pirmajame sektoriuje kamerų tipo patalpose, iš kurių jis nebuvo vedamas į koplyčią, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. Teismas pripažino faktą, kad trečiajame sektoriuje koplyčia iki 2021 m. gruodžio 23 d. įrengta nebuvo. Teismo argumentas, kad nuteistieji koplyčios atidaryme nedalyvavo, yra nepagrįstas. Atidarymas buvo transliuojamas per televiziją. Pareiškėjas prašymus dėl išpažinties atlikimo, atitinkamos atributikos gavimo bei galimybės susitikti su stačiatikių dvasininku buvo teikęs ir anksčiau, dėl to taip pat kreipėsi į teismą, tačiau tuo metu buvo taikomi apribojimai dėl Covid-19, buvo siūloma kreiptis į dvasininkus laiškais, tačiau tokia forma atlikti išpažintį nėra įmanoma. Be to, nebuvo užtikrinta teisė į sakralinį susikaupimą, tylos bei ramybės buvimą. Pataisos įstaiga prašymų sudaryti galimybes atlikti religines apeigas neregistruoja. Pravieniškių PN-AK neįrodė, kad yra įrengę specialiai pritaikytas dvasinėms apeigoms atlikti patalpas, kuriuose būti atitinkama atribūtika, kryžius ir literatūra, neneigė, kad negali sudaryti sąlygas išpažinčiai atlikti, dėl to teko kreiptis į medikus, teikti skundą teismui, pablogėjo psichinė sveikata. Dėl dozatorių dušo patalpose ir prausiklio kokybės įrodomąją naštą turi atsakovo atstovas, nes pareiškėjo teisės yra suvaržytos ir jis negali nustatyti įpilamo į dozatorius skysčio kokybės ir jo paskirties.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 28 d. sprendimą pakeisti: pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

26. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai įvertino, „jog šiuose pasivaikščiojimo grafikuose pateikiama informacija apie skirtingoms nuteistųjų kategorijoms suteikiamus pasivaikščiojimus nėra aiški, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl patikimumo.“ Atsakovo vertinimu, teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, nes pataisos įstaigos trečiajame sektoriuje 2021 m. sausio mėnesį laisvės atėmimo bausmę atliko nuteistieji ir kardomąjį kalinimą atliko suimtieji. Kadangi paprastosios grupės nuteistųjų (pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą priklauso 3 val. pasivaikščioti) ir suimtųjų (pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnio 1 dalį priklauso 1 val. pasivaikščioti)) pasivaikščiojimo trukmė skiriasi, pasivaikščiojimo grafikas buvo diferencijuojamas pagal nuteistiesiems priskiriamas grupes, grafike diferencijavimas buvo sudarytas tam, kad nebūtų pažeistos nuteistųjų ir suimtųjų teisės, taip pat vykdomos Lietuvos Respublikos įstatymų normos. Pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu buvo bendro pobūdžio, neindividualizuoti, taip pat pareiškėjas su skundais tokiu klausimu į įstaiga nesikreipė. Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama analogiška situacija dėl pasivaikščiojimo laiko užtikrinimo, t. y. pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl suteikto per trumpo laiko pasivaikščiojimui lauke, atsižvelgdamas į pateiktus laiko grafikus, pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus (Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-277-505/2022).

27. Atsakovo atstovo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi konstatuotina, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Aktuali aptarimu aspektu yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. TA-845-261/2021.

28. Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeistos tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl ginčo dalyko sukeltų pasekmių, taip pat nenustačius, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

29. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Pareiškėjo teigimu, teismas pakankamai aiškiai pasisakė dėl aplinkybių, kurioms esant priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas, vadovaudamasis atitinkama teismų praktika. Atsakovas apeliaciniame skunde nepaneigė neteisėtų veiksmų egzistavimo fakto, nepateikė naujų paaiškinimų.

31. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėju, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo pagrįstumą. Pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos pakartotinis nagrinėjimas iš naujo. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas taip pat pateikė apeliacinį skundą ir prašo vadovautis jame išdėstytais argumentais.

33. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo, vertinant aplinkybes dėl koplyčios neįrengimo, stačiatikių dvasininko ir religinės atributikos nebūvimo įkalinimo įstaigoje, atkreipti dėmesį į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. I1-715-320/2021. Taip pat prašo vadovautis naujausia teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-468-968/2022, EŽTT 2022 m. kovo 1 sprendimu byloje Einikis ir kt. prieš Lietuvą), kuri, pareiškėjo teigimu, sudaro pagrindą priteisti jam jo prašomą 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir 5 procentų procesines palūkanas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Pravieniškių PN-AK administracija laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. sausio 26 d. neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis dušu bei nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2022 m. vasario 9 d. pažeidė pareiškėjo teisę į 3 valandų trukmės pasivaikščiojimus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuria įvertino 300 Eur suma.

36. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas. Pareiškėjas teigia, kad teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas dėl nustatytų tęstinių pažeidimų nėra adekvatus, neatitinkantis teismų priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus dėl religinės laisvės suvaržymo, dėl dozatorių dušo patalpose ir prausiklio kokybės. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus dėl pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimus, privatumo užtikrinimo dušo patalpose, pirmosios instancijos teismo parinkto neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Primintina, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo apibrėžtu ginčo laikotarpiu dėl religinės laisvės suvaržymo. Nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo varžoma jo religinė laisvė, kadangi nebuvo įrengta bažnyčia, nebuvo kur atlikti dvasinių apeigų. Koplyčia buvo įrengta ir jos atidarymas įvyko tik 2021 m. gruodžio 23 d. Pareiškėjas apeliaciniame skunde patikslino, kad jis nebuvo vedamas į koplyčią taip pat nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., jam būnant pirmajame sektoriuje. Pasak pareiškėjo, šis laikotarpis pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų šiuo aspektu pagrįstumą bei galimai jo teisės į nurodytu laikotarpiu patirtos neturtinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad pats pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo atkreipti dėmesį į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų įsiteisėjusį 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. I1-715-320/2021, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. 7-4221 pagrįstumo, kuriuo pareiškėjo prašymas sudaryti sąlygas susitikti su stačiatikių dvasininku buvo atmestas. Teismas šioje byloje pripažino minėtą Pravieniškių PN-AK raštą pagrįstu bei atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl neaprūpinimo religine atributika. Aktualu yra tai, kad minėtos išnagrinėtos bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl pažeidimų, susijusių su religinės laisvės suvaržymu. Tačiau pareiškėjas nereiškė atsakovo atstovui pretenzijų dėl jo nevedimo į bažnyčią ir šioje byloje akcentuojamu laikotarpiu – nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. Nustatytos aplinkybės suponuoja vertinimą, kad pareiškėjas nemanė, kad nurodytu laikotarpiu jo religijos laisvė, nevedant jo į koplyčią, buvo suvaržyta. Nusiskundimų neišdėstymas prašyme Pravieniškių PN-AK administracijai bet jų nurodymas tik teismui, sudaro pagrįstą pagrindą atmesti pareiškėjo argumentus aptariamu aspektu. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

40. Taip pat atmestini kaip deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto Pravieniškių PN-AK atsisakymo leisti pareiškėjui dalyvauti koplyčios atidaryme. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog teismo argumentas, kad nuteistieji koplyčios atidaryme nedalyvavo, yra nepagrįstas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas išsamiai pasisakė dėl šio pareiškėjo nusiskundimo, vertino Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 31 d. atsakymo į pareiškėjo prašymą turinį, kuris buvo motyvuojamas tuo, kad nuteistieji koplyčios atidarymo ceremonijoje nedalyvavo, dalyvavo tik įstaigos administracija, Kalėjimų departamento bei Kauno Arkivyskupijos atstovai. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nebuvo vienintelis nuteistasis, kuriam buvo atsisakyta leisti dalyvauti koplyčios atidaryme, ką patvirtino atsakovo atstovo parengtas atsakymas kitam nuteistajam. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu vertino kaip deklaratyvius, pabrėždamas, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokie nuteistieji, jo žiniomis, dalyvavo koplyčios atidaryme, kurios televizijos ir kokioje transliuotoje laidoje jis matė, kad šiame renginyje dalyvavo ir nuteistieji. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo dalimi, išsamių prieštaravimo argumentų nepateikė.

41. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Covid-19 pandemija ginčo laikotarpiu buvo objektyvi priežastis riboti kontaktinį dvasininkų dalyvavimą religinėse apeigose. Minėtame Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų įsiteisėjusiajame 2021 m. balandžio 19 d. sprendime, kuriuo pareiškėjas neskundė, atitinkamai su jo sutiko, byloje Nr. I1-715-320/2021 taip pat buvo nustatyta, kad nėra galimybės tokių susitikimų organizuoti dėl Covid-19 grėsmės. Šių aplinkybių kontekste atmestini pareiškėjo argumentai dėl nesudarytos galimybės atlikti išpažintį, nes šiuo atveju pagrįstai prioritetas buvo teikiamas nuteistųjų, pataisos įstaigoje tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų sveikatai.

42. Pažymėtina, kad kreipimosi į įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar įstaiga, žinodama apie pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo akcentuojami jo teisių pažeidimai dėl religinės laisvės suvaržymo, nesant ginčo laikotarpiu duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymais sudaryti galimybę atlikti religines apeigas, o Pravieniškių PN-AK administracija į tokio turinio prašymus būtų nereagavusi ar netinkamai reagavusi, pagrįstai nenustatyti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naujus argumentus, kad dėl suvaržytos religinės laisvės jam teko kreiptis į medikus, pablogėjo jo psichinė sveikata. Šių argumentų pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kita vertus, byloje yra Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. kovo 2 d. pažyma, kuria Resocializacijos skyriaus psichologė patvirtino, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 9 d. dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių ir pan., be kita ko, ir dėl religinių apeigų atlikimo, nesikreipė.

43. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl dozatorių dušo patalpose ir prausiklio kokybės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitą kompetentingą instituciją dėl dozatorių ir, jo nuomone, netinkamos higienos priemonės (prausiklio) kokybės, konstatuojama, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu. Be to, pareiškėjo nusiskundimus paneigia ir pirmosios instancijos teismo atlikta Pravieniškių PN-AK su UAB „Sanitex“ 2020 m. sausio 3 d. sudarytos higienos prekių pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 76-2 bei pagal šią sutartį pataisos įstaigai tiekiamos higienos prekės – kūno ir plaukų prausiklio techninės specifikacijos turinio analizė. Aktualu ir tai, kad bylos duomenimis, kompetentingos kontrolės institucijos per atliktus patikrinimus nenustatė netinkamos kūno ir plaukų prausiklio kokybės, dušinių neaprūpinimo šia higienos priemone.

44. Vertinant atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl netinkamai įvertintų įrodymų (pasivaikščiojimo grafikų) pagrįstumą, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo pateiktus trečiojo sektoriaus suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo grafikus laikė nepatikimais įrodymais, teigdamas, kad šiuose pasivaikščiojimo grafikuose pateikiama informacija apie skirtingoms nuteistųjų kategorijoms suteikiamus pasivaikščiojimus nėra aiški. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą bei apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 12 d. yra priskirtas paprastajai grupei. Vadovaujantis BVK 73 straipsnio 5 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pataisos įstaigoje trečiajame sektoriuje 2021 m. sausio mėnesį laisvės atėmimo bausmę atliko nuteistieji ir kardomąjį kalinimą suėmimą atliko suimtieji. Vadovaujantis BVK 73 straipsnio 5 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji buvo vedami pasivaikščioti 3 valandas, o vadovaujantis SVĮ 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji vedami pasivaikščioti 1 valandą. Kadangi paprastos grupės nuteistųjų ir suimtųjų pasivaikščiojimo laikas, remiantis minėtais teisės aktais skiriasi, pasivaikščiojimo grafikas buvo diferencijuojamas pagal nuteistiesiems priskiriamas grupes kas vieną valandą, grafike diferencijavimas buvo sudarytas tam, kad nepažeisti nuteistųjų ir suimtųjų teisių bei vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų normas. Grafike nurodoma pasivaikščiojimo laiko pradžia konkrečioms, nurodytoms kameros. Taip pat grafike yra nurodyta, kad nuteistųjų bei suimtųjų pasivaikščiojimo laikas, įgyvendinant atskiro laikymo reikalavimus gali skirtis nuo nurodomo laiko, jo netrumpinant ir nepažeidžiant minėtų įstatymų. Atkreipė dėmesį, kad nuteistajam ar suimtajam, padariusiam teisės pažeidimą, pasivaikščiojimas gali būti nutraukiamas arba, nuteistajam ar suimtajam pareiškus norą grįžti į gyvenamąją patalą, pasivaikščiojimas gali būti sutrumpintas, kadangi pasivaikščiojimo grafikas yra dinaminis laiko atžvilgiu.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-1318-662/2022, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, kuriame pirmosios instancijos teismas sprendė dėl kito Pravieniškių PN-AK kalinčio asmens teisės į pasivaikščiojimus Pravieniškių PN-AK apribojimo bei vadovavosi tokios pačios formos, kaip ir nagrinėjamoje byloje, trečiojo sektoriaus suimtųjų (nutesitųjų) pasivaikščiojimo grafikais, neabejojo Pravieniškių PN-AK pateiktų įrodymų patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktų grafikų turinį, sprendė, kad atsakovo atstovo pateikti grafikai sudaro galimybes nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai grupei, 3 val. pasivaikščioti lauke, užtikrinant BVK 73 straipsnio 5 punkte įtvirtintas tokių nuteistųjų teises. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti ir nagrinėjamoje byloje Pravieniškių PN-AK pateiktų grafikų patikimumu bei atitinkamai konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus neužtikrinant pareiškėjui teisės į 3 valandų trukmės kasdienius pasivaikščiojimus. Aptariamoje dalyje aktualu yra ir tai, kad pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius, kad nuo 2021 m. sausio 14 d. nebuvo sudaromos sąlygos pasivaikščioti lauke, vietoje 3 valandų tik 1 valandą per dieną, kartais pasivaikščiojimo sąlygos apskritai nebuvo sudaromos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai (nagrinėjamu atveju nurodant konkrečias dienas). Be to, minėta, kad kreipimasis į kalinimo įstaigos administraciją su prašymu užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas, yra reikšminga aplinkybė, vertinant, ar atitinkama institucija, šiuo atveju Pravieniškių PA-AK, nevykdė pareigos užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl jo teisės į pasivaikščiojimus pažeidimo, nėra pateikta, todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuoti pareiškėjo teisės pažeidimo aptariamu aspektu nėra pagrindo.

46. Dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo dalies dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

47. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas neneigia, kad pertvaros ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK dušo patalpose įrengtos nebuvo, o pareiškėjas teigia, kad dėl to patyrė diskomfortą, orumo pažeminimą, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, neigiamus išgyvenimus. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktiką, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.), t. y. Pravieniškių PN-AK prieš pareiškėją atlikto neteisėtus veiksmus, o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

48. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

49. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018 ir kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad naujausioje teismų praktikoje, įvertinus individualias aplinkybes, yra pripažįstama, jog dėl Pravieniškių PN-AK analogiško pažeidimo priteistina piniginė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1040-1047/2022, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-3-502/2023, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-274-520/2023).

51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu nesuteikimas), mastą (1 kartą per savaitę) ir trukmę (ginčo laikotarpiai – nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. ir nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. sausio 26 d.; iš viso 68 savaitės), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų pareiškėjas kreiptųsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ar būtų pakenkta pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, bei į minėtą naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą bylose dėl analogiško pažeidimo, sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo dėl nustatyto pažeidimo priteistą 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį ir nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 680 Eur.

52. Pareiškėjo prašomos 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo trukmę bei mastą, priteisti nėra pagrindo, nes ji neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų bei aptartų neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaujantis teismų praktika bylose, kuriuose buvo sprendžiama dėl privatumo pažeidimo naudojantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kameroje esančiu sanitariniu mazgu. Pabrėžtina, kad šis pažeidimas, be kita ko, įvertinus nuteistųjų asmenų laikymo Lukiškių TI-K režimą, yra labiau pažeidžiantis nuteistųjų asmens teises.

53. Dėl pareiškėjo akcentuojamos teismų praktikos, kurios pagrindu prašoma nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, aktualu tai, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

54. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, nepripažįstant pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimus pažeidimo, tačiau priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 680 Eur neturtinei žalai atlyginti už privatumo naudojantis dušu pažeidimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 28 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui V. K. (V. K.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), priteisti 680 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo administracinės bylos iškėlimo (2022 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis