2020-01-08 Nr. AB-692-3-61-3-02538-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-897-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02538-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. V-110 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui yra paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tai, kad jis, neturėdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nustatytos pareigos atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00406-15 (toliau – ir ikiteisminis tyrimas), bei būdamas atsakingas už ikiteisminių dokumentų tinkamą naudojimą, saugojimą ir grąžinimą, neperdavė procesinio dokumento – nutarimo dėl slapto G. L. sekimo originalo kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga kitam tyrėjui bei kitų procesinių dokumentų – prokuroro N. M. priimtų nutarimų, kurie įregistruoti Integruotojo baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) ir tokie pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip tarnybinis pažeidimas – aplaidus pareigų nevykdymas.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jam atliekant ikiteisminį tyrimą, apie slaptą sekimą buvo žinoma tik iš vyriausiojo tyrėjo N. A. žodžiu suteiktos informacijos. N. A., būdamas sekimo iniciatorius ir valdydamas visą informaciją, priėmė sprendimą sekti be teismo sankcijos, surašydamas nutarimą dėl slapto sekimo. Pareiškėjo teigimu, nors sekimas vyko 2016 m. vasario 5 d., tačiau N. A. minėtą nutarimą surašė 2016 m. vasario 8 d. ir į nutarimą save įrašė kaip Šiaulių apygardos valdybos darbuotoją. Šis nutarimas pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. vasario 8 d., kurį pareiškėjas el. paštu persiuntė prokurorui N. M..

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad pareiškėjo darbo vietoje buvo atlikta krata, o ne apžiūra, todėl tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti. Be to, pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su dokumentais, kurie buvo paimti. Taip pat pabrėžė, kad surašydamas 2017 m. balandžio 17 d. tarnybinį pranešimą ir juo informuodamas FNTT vadovus apie sekimo metu gautos informacijos, reikšmingos nusikaltimo tyrimui, praradimą, nesankcionavus teisėjui neturėjo tikslo viešai apšmeižti ikiteisminio tyrimo pareigūno, kuris buvo susijęs su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjo teigimu, 2017 m. birželio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-5-5958 (toliau – ir Išvada) yra neišsami, subjektyvi ir šališka, todėl jos pagrindu konstatuoti pareiškėjo veiksmų neteisėtumą nėra jokio pagrindo.

5. Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BPK 18 straipsnio 1 dalies ir FNTT direktoriaus 2005 m. birželio 20 įsakymu Nr. 52-V patvirtinto darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 105 punkto reikalavimus, todėl jo veiksmai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas – aplaidus pareigų nevykdymas. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pas pareiškėją buvo rastas nutarimas dėl slapto G. L. sekimo. Tačiau pareiškėjas 2017 m. balandžio 14 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir melagingai informavo FNTT vadovus apie procesinio dokumento dingimą ikiteisminiame tyrime, tuo pačiu pareikalaudamas, kad būtų nustatytos dokumento dingimo priežastys ir kalti asmenys. Tokiu būdu buvo suklaidintas FNTT vadovas, kuris iniciavo tarnybinį patikrinimą minėtoms aplinkybėms nustatyti. Be to, viešai buvo apšmeižtas pareigūnas, t. y. N. A., apkaltinus jį dokumento neišsaugojimu (praradimu).

7. Atsakovas teigė, kad atlikus pareiškėjo darbo vietos patikrinimą, buvo rasti ir paimti N. A. pasirašytas 2016 m. vasario 8 d. nutarimas dėl slapto G. L. sekimo, šio dokumento kopija ir kiti procesiniai dokumentai, susiję su ikiteisminiu tyrimu. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas N. A. negrąžino nutarimo dėl slapto G. L. sekimo. Be to, pareiškėjas minėtų dokumentų neperdavė tolesniam tyrimui, o laikė juos savo darbo vietoje, nors teisės aktai numato, kad visi procesiniai dokumentai turi būti laikomi tik kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Aplinkybė, kad sekimas vyko 2016 m. vasario 5 d., o nutarimas dėl sekimo surašytas 2016 m. vasario 8 d. ir yra įrašyta, jog šį nutarimą pasirašė Šiaulių apygardos valdybos darbuotojas, atsakovas pripažino kaip techninę klaidą, kuri jokių pasekmių nesukėlė. Patikrinimo darbo vietoje metu pareiškėjas su protokolu susipažino ir jokių pretenzijų dėl atliekamų veiksmų nereiškė, protokolą pasirašė.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 2 d. pranešimu Nr. 04/8-1-5071 dėl tarnybinio nusižengimo buvo informuotas, jog galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. netinkamai atliko savo pareigas: neatidėliotinu atveju atlikus procesinę prievartos priemonę, pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymo nustatytų priemonių užtikrinti galimybę prokurorui įstatymo nustatytu terminu kreiptis su prašymu į teismą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, patvirtinančios procesinės prievartos taikymo teisėtumą, gavimo;

žinodamas, kad nėra gauta procesinės prievartos priemonės teisėtumą patvirtinanti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, nevykdė įstatymo nustatytų reikalavimų sunaikinti taikant procesinę prievartos priemonę gautų duomenų ir neišsaugojo ikiteisminio tyrimo bylos procesinio dokumento. Pareiškėjas 2017 m. birželio 8 d. pateikė paaiškinimus dėl galimai padaryto pažeidimo. 2017 m. birželio 22 d. pranešimu Nr. 1/8-5-1737 pareiškėjas buvo informuotas, kad galimai padarė kitą tarnybinį nusižengimą, t. y. būdamas atsakingas už ikiteisminių dokumentų tinkamą naudojimą, saugojimą ir grąžinimą, neperdavė procesinių dokumentų kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tyrėjui, kuriam buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą ir nesilaikė valstybės tarnautojo etikos principų, pavyzdingo ir deramo elgesio reikalavimų. 2017 m. birželio 2 d. buvo atlikta pareiškėjo darbo vietos apžiūra. 2017 m. birželio 27 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl galimai padarytų kitų tarnybinių nusižengimų.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. birželio 30 d. surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, neturėdamas nuo 2017 m. vasario 24 d. BPK įtvirtintos pareigos atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00406-15, pagal perdavimo aktą kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2017 m. vasario 24 d. SUV NVTS vyresniajai tyrėjai R. B., kuriai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00406-15, neperdavė N. A. priimto ir pasirašyto nutarimo dėl G. L. slapto sekimo (originalo) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro N. M. priimtų ir IBPS registruotų procesinių dokumentų: 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16 atmesti prašymą; 2016 m. kovo 25 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16 atsisakyti grąžinti daiktus; 2016 m. kovo 24 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16; 2016 m. kovo 25 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16 atmesti prašymą, ir juos laikė savo darbo vietoje Vilniaus apygardos valdyboje, 423 kabinete, iki 2017 m. birželio 2 d., kai buvo atliktas patikrinimas, ir tokiu būdu savo veiksmais pažeidė BPK 18 straipsnio 1 dalies ir Darbo reglamento 105 punkto reikalavimus.

Be to, A. P., iš anksto žinodamas, kad SUV OS vyriausiasis tyrėjas N. A., būdamas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00406-15 grupės tyrėju, priėmė nutarimą dėl slapto G. L. sekimo, kurį perdavė jam, kad jis kreiptųsi į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, patvirtinančios procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą, patvirtinimo, taip pat, kad minėto nutarimo A. P. 2017 m. vasario 24 d. neperdavė kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga vyresniajai tyrėjai R. B. bei kad nutarimo originalą laiko savo darbo vietoje, turėdamas išankstinį tikslą viešai apšmeižti ikiteisminio tyrimo pareigūną – vyriausiąjį tyrėją N. A., pažeisdamas etikos ir pagarbos žmogui ir pavyzdingumo principus, 2017 m. balandžio 14 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 04/5-3-14-3638, kuriame, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis, melagingai informavo FNTT vadovus apie procesinio dokumento dingimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00406-15 ir pareikalavo nustatyti dokumento dingimo priežastys ir kaltus asmenis, dėl ko kilo neigiamos pasekmės. Taip buvo suklaidintas FNTT vadovas, kuris tikrovės neatitinkančios ir melagingos informacijos pagrindu inicijavo tarnybiniame pranešime Nr. 04/5-3-14-3638 nurodytų aplinkybių atitikties faktinėms aplinkybėms tyrimą ir 2017 m. birželio 2 d. tarnybinį patikrinimą; taip pat viešai buvo apšmeižtas pareigūnas – SUV NVTS vyriausiasis tyrėjas N. A., apkaltinant jį dėl dokumento dingimo.

Tokiu būdu A. P. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Etikos kodekso 6.1, 6.9, 7.1., 7.11, 7.14, 11.4 punktus, FNTT vidaus tvarkos taisyklių 33 punkto reikalavimus. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

10. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas laikė ginčo dokumentą savo darbo vietoje kabinete iki 2017 m. birželio 2 d., kol FNTT vadovo pavedimu buvo atliktas jo darbo vietos, esančios Vilniaus apygardos valdyboje, patikrinimas. Faktinė aplinkybė, kad asmens G. L. sekimas vyko 2016 m. vasario 5 d., o nutarimas dėl jo sekimo surašytas 2016 m. vasario 8 d. ir į jį įrašyta, kad nutarimą pasirašė Šiaulių apygardos valdybos darbuotojas, niekaip nekeičia minėtos išvados. Teismas sutiko su atsakovu, jog tai pripažintina technine klaida (rašymo apsirikimu), kuri jokių pasekmių nesukėlė. Teismas vertino, kad tiek 2017 m. birželio 2 d. pavedimas Nr. 04/8-1-5067, tiek 2017 m. birželio 2 d. patikrinimo aktas patvirtina, jog pareiškėjo darbo vietoje buvo atlikta darbo vietos apžiūra (patikrinimas), kurios metu buvo patikrinti (apžiūrėti) daiktai ir paimti dokumentai. Pareiškėjo teiginį, kad jam nebuvo leista susipažinti su dokumentais, kurie buvo paimti, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes patikrinimo darbo vietoje metu pareiškėjas su protokolu susipažino ir jokių pretenzijų dėl atliekamų veiksmų nereiškė bei jį pasirašė. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ginčo dokumentas pas pareiškėją buvo jo darbo vietoje, įrodo, jog pareiškėjas negalėjo nežinoti apie tai, todėl nurodydamas priešingai, elgėsi nesąžiningai, pateikdamas melagingą informaciją apie dokumento dingimą

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (neveikimas), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas, todėl tesimas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog Išvadoje nenustatytas vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – neteisėta veika.

12. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kokius veiksmus privalo atlikti, tačiau jų neatliko dėl aplaidumo, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti pareigas, pareiškėjas taip pat nenurodė. Todėl pareiškėjo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjui inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus jis turėjo įgalinimus ir privalėjo veikti, pažeidimas, yra nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos pagal teisės aktų reikalavimus jis privalėjo atlikti. Įvertinęs Išvados turinį, teismas sprendė, kad ji negalėtų būti laikytina neišsamia ir (ar) nepagrįsta, o vidaus tarnybos įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 33 straipsnio 2 dalyje išvardytų tarnybinių nuobaudų.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę, taip pat tai, jog pareiškėjui FNTT 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. TE-78 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, seniai dirba vidaus tarnyboje (33 m.), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendė, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra ne per griežta, ji atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, rėmėsi Išvada, kurią pagrindė objektyviu ir nedviprasmišku faktinių aplinkybių išdėstymu bei teisės aktų nuostatomis, dėl kurių nesilaikymo pareiškėjas buvo įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, todėl Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 14. Pareiškėjas A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas suklaidino teismą, nukreipdamas dėmesį į vieno klaidingai surašyto dokumento paiešką, tuo nuslėpdamas svarbių bylos tyrimui dokumentų praradimo faktą. Paaiškina, kad jam atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00406-15, apie slaptą sekimą buvo žinoma tik iš SUV OS vyriausiojo tyrėjo N. A. žodžiu suteiktos informacijos. N. A., būdamas sekimo iniciatoriumi ir valdydamas visą su tuo susijusią informaciją, priėmė sprendimą sekti be teismo sankcijos, surašydamas nutarimą dėl slapto sekimo ir padarydamas jame dvi klaidas, t. y. neteisingai įrašydamas 2016 m. vasario 8 d. datą ir įrašydamas save kaip Šiaulių apygardos valdybos darbuotoją. Nurodo, kad siekiant patvirtinti procesinės prievartos priemonės teisėtumą teisėjui buvo privaloma pateikti: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą (surašytą N. A.); CD su fiksuotu pokalbiu dėl susitikimo, šio pokalbio išklotinę; nutarimą dėl slapto sekimo (be klaidų); sekimo protokolą. Taigi akivaizdu, kad be šios papildomos medžiagos ikiteisminio tyrimo teisėjas nebūtų tvirtinęs procesinės prievartos teisėtumo. N. A. surašytame nutarime padarytos klaidos neteisingai nurodant baudžiamojo proceso subjektą ir sprendimo laiką, todėl toks dokumentas yra negaliojantis. Atsakovas, vertindamas šias klaidas kaip nereikšmingas, sumenkino procesinio dokumento paruošimo reikšmę, klaidino teismą, teigdamas, kad klaidos nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Visi atsakovo išvardinti motyvai dėl nuobaudos skyrimo A. P. taikytini tik tuo atveju, jei N. A., nurodžius jam padarytas jo priimtame nutarime dėl slapto sekimo klaidas, būtų jas ištaisęs, tuomet tokio dokumento neperdavimas būtų laikomas tarnybiniu nusižengimu. Siekiant nuslėpti šį faktą, pradėtas tyrimas dėl klaidingai surašyto dokumento neperdavimo.

16. Pareiškėjas pažymi, kad 2017 m. birželio 2 d. patikrinimo akte prokuroro N. M. priimti nutarimai, registruoti IBPS, nenurodyti. Apie tai, kad jie buvo paimti darbo vietos patikrinimo metu, A. P. tapo žinoma tik iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą. Tokių dokumentų paėmimas nebuvo pavestas tikrintojams, nebuvo atskirai fiksuotas patikrinimo akte, todėl neginčijamas jų paėmimas būtų laikomas tik tuo atveju, jei surašytame patikrinimo akte minimame juodos spalvos segtuve buvę dokumentai būtų sunumeruoti, persiūti, anspauduoti ir pasirašyti jį paimančių ir A. P. parašais. Kadangi tai padaryta nebuvo, kilus ginčui šių dokumentų paėmimas, neatlikus išvardytų procedūrų, yra abejotinas, todėl paskirta pareiškėjui nuobauda naikintina. Pareiškėjas teigia, kad visi išvardyti dokumentai yra darbinės kopijos, kurios buvo paliktos ankstesnėje A. P. darbo vietoje, nefiksuojant bylos perdavimo dokumentuose, o šių dokumentų originalai yra byloje.

17. Pareiškėjas pabrėžia, kad padaryta visiškai nepagrįsta išvada, jog jis turėjo išankstinį tikslą viešai apšmeižti ikiteisminio tyrimo pareigūną, kuris yra susijęs su ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00406-15 atlikimu, nes nebuvo vertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir aplinkybės, prieštaraujančios šiai išvadai. Be to, 2016 m. vasario 8 d. nutarime dėl slapto sekimo N. A. nurodo ketinimą naudoti technines priemones, jis 2016 m. vasario 5 d., atlikęs sekimą, pranešė A. P., girdint kitiems darbuotojams, apie techninėmis priemonėmis fiksuotą sekimą (atliekant patikrinimą darbuotojų paaiškinimai nepaimti); slaptą sekimą atliko su dar dviem skyriaus pareigūnais (kuriu paaiškinimai taip pat nepaimti), 2016 m. vasario 8 d. bylos tyrimo grupės susirinkimo metu pranešė apie techninių priemonių panaudojimą sekimo metu (tyrimo grupės narių paaiškinimai nepaimti). Nei vienas iš sekimo sankcionavimui turėjusių būti paruoštų ir teisėjui pateiktų dokumentų A. P. nebuvo pateikti ir iki 2017 m. vasario 24 d., todėl nuomonė dėl išankstinio pareiškėjo noro apšmeižti N. A. yra tik patikrinimą dariusių asmenų suvokimo problema. Pareiškėjas neturėjo tų dokumentų, kuriuos jis privalėjo perduoti su byla, bet neperdavė, taip pat jis neturėjo išankstinio tikslo apšmeižti.

18. Atsakovas FNTT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą.

19. Atsakovas nurodo, kad įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes buvo padaryta pagrįsta išvada, jog procesinis dokumentas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00406-15 dėl G. L. slapto sekimo nebuvo prarastas, o buvo laikomas pas pareiškėja, nors tolesnis ikiteisminio tyrimo atlikimas buvo pavestas kitam pareigūnui. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių faktinių duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių perduoti vyresniajai tyrėjai R. B. kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taigi teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes atlikti savo pareigas tinkamai, tačiau jų neatliko dėl sąmoningai pasirinkto elgesio modelio, o kitų objektyvių aplinkybių, trukdžiusių vykdyti pareigas, pareiškėjas nenurodė.

20. Atsakovas pažymi, kad teisės aktuose darbinio dokumento sąvokos ar darbinių dokumentų kopijų nėra, o procesiniai dokumentai, šiuo konkrečiu atveju – prokuroro N. M. priimti nutarimai, sukurti IBPS ir atspausdinti su detaliais metaduomenimis yra laikytini dokumentais, kurių metaduomenys užtikrina dokumento įrodomąją vertę ir autentiškumą, ir tokie dokumentai vienareikšmiškai vertintini originaliais dokumentais (o ne darbinėmis dokumentų kopijomis) ir turi būti laikomi tik kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taip pat pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti ir aptarti N. A. priimtame nutarime dėl G. L. slapto sekimo netikslumai, kurie buvo įvertinti kaip techninės ir neesminės klaidos, ir kurie nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, o pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių teisinių argumentų.

21. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas ne tik betarpiškai dalyvavo patikrinime, bet ir matė paimto segtuvo turinį, kuris buvo sunumeruotas patikrinimo metu, perskaitė patikrinimo aktą, kuriame buvo nurodytas paimtų dokumentų skaičius bei pasirašė patikrinimo aktą. Todėl teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, jog pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo leista susipažinti su dokumentais, kurie buvo paimti, yra nepagristas, nes patikrinimo darbo vietoje metu pareiškėjas su protokolu susipažino ir jokiu pretenzijų dėl atliekamų veiksmų nereiškė. Atsakovas akcentuoja ir tai, kad būtent savo 2017 m. balandžio 14 d. pranešimu pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, melagingai informavo savo vadovus apie procesinio dokumento dingimą, dėl ko buvo inicijuotas pranešime Nr. 04/5-3-14-3638 nurodytų aplinkybių atitikties faktinėms aplinkybėms tyrimas ir 2017 m. birželio 2 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. Taigi teismas teisingai konstatavo, kad nustatytos aplinkybės įrodo, jog pareiškėjas negalėjo nežinoti apie tai, kad procesinis dokumentas yra pas jį, todėl savo pranešime nurodydamas priešingai, elgėsi nesąžiningai. Pareiškėjo teiginys, kad šios išvados padarytos nevertinant A. P. pateiktų paaiškinimų ir aplinkybių, prieštaraujančių išvadai, nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais.

22. Atsakovas pažymi, kad teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių teisinių argumentų ir faktinių duomenų, kurių pagrindu reikėtų teismo ištirtus įrodymus nurodytais aspektais vertinti iš naujo, taip pat pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė bei nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl FNTT direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-110, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo A. P. tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas po to, kai 2017 m. birželio 2 d. pranešimu Nr. 04/8-1-5071 ir 2017 m. birželio 22 d. pranešimu Nr. 1/8-5-1737 dėl tarnybinio nusižengimo jis buvo informuotas, jog galimai padarė tarnybinį nusižengimą, buvo gauti pareiškėjo paaiškinimai ir 2017 m. birželio 2 d. buvo atlikta pareiškėjo darbo vietos apžiūra. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. birželio 30 d. surašyta Išvada, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, 2017 m. vasario 24 d.

SUV NVTS vyresniajai tyrėjai R. B., kuriai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00406-15, neperdavė N. A. priimto ir pasirašyto nutarimo dėl G. L. slapto sekimo (originalo) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro N. M. priimtų ir IBPS registruotų procesinių dokumentų: 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16 atmesti prašymą; 2016 m. kovo 25 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16 atsisakyti grąžinti daiktus; 2016 m. kovo 24 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16; 2016 m. kovo 25 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16 atmesti prašymą, ir juos laikė savo darbo vietoje Vilniaus apygardos valdyboje, 423 kabinete, iki 2017 m. birželio 2 d., kai buvo atliktas patikrinimas, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė BPK 18 straipsnio 1 dalies ir Darbo reglamento 105 punkto reikalavimus.

Be to, A. P., iš anksto žinodamas, kad SUV OS vyriausiasis tyrėjas N. A., būdamas ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00406-15 grupės tyrėju, priėmė nutarimą dėl slapto G. L. sekimo, kurį perdavė jam, kad jis kreiptųsi į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, patvirtinančios procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą, patvirtinimo, taip pat, kad minėto nutarimo pareiškėjas neperdavė vyresniajai tyrėjai R. B. bei kad nutarimo originalą laiko savo darbo vietoje, Vilniaus apygardos valdyboje, 423 kabinete, turėdamas išankstinį tikslą viešai apšmeižti ikiteisminio tyrimo pareigūną – vyriausiąjį tyrėją N. A., pažeisdamas etikos ir pagarbos žmogui ir pavyzdingumo principus, 2017 m. balandžio 14 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 04/5-3-14-3638, kuriame, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis, melagingai informavo FNTT vadovus apie procesinio dokumento dingimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00406-15 ir pareikalavo nustatyti dokumento dingimo priežastis ir kaltus asmenis, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – buvo suklaidintas FNTT vadovas, kuris tikrovės neatitinkančios ir melagingos informacijos pagrindu inicijavo tarnybiniame pranešime Nr. 04/5-3-14-3638 nurodytų aplinkybių atitikties faktinėms aplinkybėms tyrimą ir 2017 m. birželio 2 d. tarnybinį patikrinimą; taip pat viešai buvo apšmeižtas pareigūnas – SUV NVTS vyriausiasis tyrėjas N. A., apkaltinant jį dėl dokumento dingimo.

Todėl A. P. savo veiksmais pažeidė Tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Etikos kodekso 6.1, 6.9, 7.1, 7.11, 7.14, 11.4 punktus, FNTT vidaus tvarkos taisyklių 33 punkto reikalavimus.

25. FNTT direktoriaus 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-110 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

26. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė, konstatavęs, kad įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę, taip pat tai, jog pareiškėjui FNTT 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. TE-78 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pareiškėjas seniai dirba vidaus tarnyboje (33 m.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu, manydamas, jog tarnybinė nuobauda jam negalėjo būti skirta. Pareiškėjo vertinimu, jis neturėjo tų dokumentų, kuriuos jis privalėjo perduoti su byla, bet neperdavė (t. y. be papildomos medžiagos ikiteisminio tyrimo teisėjas nebūtų tvirtinęs procesinės prievartos teisėtumo, o dėl N. A. surašytame nutarime padarytų klaidų nutarimas dėl slapto G. L. sekimo yra negaliojantis), taip pat pareiškėjas neturėjo išankstinio tikslo apšmeižti N. A.. Be to, pareiškėjas pažymi, kad 2017 m. birželio 2 d. patikrinimo akte prokuroro N. M. priimti nutarimai, registruoti IBPS, nenurodyti, apie tai, kad jie buvo paimti darbo vietos patikrinimo metu, A. P. tapo žinoma tik iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas mano, kad šių dokumentų paėmimas, neatlikus jo išvardytų procedūrų, yra abejotinas, todėl paskirta pareiškėjui nuobauda turi būti panaikintina.

29. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda (papeikimas) skirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 10 dalimi. Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio (Tarnybinės nuobaudos ir jų skyrimas) 1 dalyje be kita ko, nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą pareigūnui gali būti skiriamas griežtas papeikimas. Tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas (10 dalis).

30. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3480-629/2019 ir kt.).

31. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamas Įsakymas (b. l. 5) yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą (b. l. 6–18), kuri yra neatsiejama Įsakymo dalis ir kurioje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra aiškiai nurodyta, už kokį konkretų padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda (šios nutarties 24 punktas). Pareiškėjo nuomonę, kad jis neturėjo tų dokumentų, kuriuos jis privalėjo perduoti su byla, bet neperdavė, paneigia bylos medžiaga, iš kurios vienareikšmiškai matyti, jog atlikus patikrinimą, pareiškėjo darbo vietos, esančios kabinete Nr. 423 adresu Šermukšnių g. 3, Vilniuje, seife buvo rasti ir paimti 2016 m. vasario 8 d. priimtas ir pasirašytas N. A. nutarimas dėl slapto G. L. sekimo originalas, šio dokumento kopija bei kiti procesiniai dokumentai (t. y. prokuroro N. M. priimti ir IBPS registruoti procesiniai dokumentai: 2016 m. balandžio 13 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16 atmesti prašymą; 2016 m. kovo 25 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16 atsisakyti grąžinti daiktus; 2016 m. kovo 24 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16; 2016 m. kovo 25 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 05-2-00004-16 atmesti prašymą), susiję su ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00406-15 medžiaga (b. l. 74–75).

32. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00406-15 nuo 2016 m. sausio 24 d. atliko pareiškėjas, tačiau vėliau R. B. buvo pavesta toliau atlikti šį ikiteisminį tyrimą, todėl pareiškėjas nebeturėjo BPK 18 straipsnyje įtvirtintos pareigos atlikti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00406-15 ir 2017 m. vasario 24 d. pareiškėjas perdavė ikiteisminio tyrimo medžiagą, išskyrus ginčo dokumentus. Pabrėžtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktos abejonės, ar prokuroro N. M. priimti nutarimai, registruoti IBPS, iš tiesų buvo paimti pareiškėjo darbo vietos patikrinimo metu, yra atmestinos kaip deklaratyvios ir paneigtos minėta bylos medžiaga. Pareiškėjo vertinimą, kad N. A. nutarimas buvo surašytas su klaidomis, todėl jo negalėjo perduoti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00406-15 atliekančiai tyrėjai R. B., paneigia BPK 18 straipsnio 1 dalies ir Darbo reglamento 105 punkto nuostatose įtvirtinta pareigūno atsakomybė ir atitinkamos pareigos (šiuo atveju – pareiškėjui), kurias, pareiškėjas, būdamas itin patyręs, t. y. minėtoje tarnyboje dirbdamas 33 metus, gerai žinojo. Todėl už paties pareiškėjo subjektyvų vertinimą, dėl kurio jis nutarė neperduoti visų turimų (t. y. 2017 m. birželio 2 d. rastų pas pareiškėją) ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00406-15 procesinių dokumentų ir juos laikė neteisėtai pas save daugiau kaip 3 mėn., pareiškėjas turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes.

33. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog pareiškėjas, manydamas, kad N. A. nutarimas surašytas su klaidomis, informavo N. A., R. B. ar kitus atsakingus asmenis apie šias klaidas, siekdamas neužkirsti kelio ikiteisminiam tyrimui Nr. 02-2-00406-15. Taip pat kaip Išvadoje nurodyta ir byloje nepaneigta, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių faktinių duomenų, jog pareiškėjas neturėjo galimybių perduoti minėtų dokumentų tyrėjai R. B. kartu su kita minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo atlikto pažeidimo – ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00406-15 dalies procesinių dokumentų neteisėto laikymo, – kurį atsakovas pagrįstai Išvadoje vertino kaip aplaidų savo pareigų nevykdymą, kilo tam tikros neigiamos pasekmės (per tris dienas nebuvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos taikymo teisėtumą) (b. l. 15–16).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir atsakovo pozicija, kad Išvadoje visiškai pagrįstai ir teisingai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Etikos kodekso 6.1, 6.9, 7.1., 7.11, 7.14, 11.4 punktus, FNTT vidaus tvarkos taisyklių 33 punkto reikalavimus, kadangi jis 2017 m. balandžio 14 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 04/5-3-14-3638, kuriame, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis melagingai informavo FNTT vadovus apie procesinio dokumento dingimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00406-15 ir pareikalavo nustatyti dokumento dingimo priežastis ir kaltus asmenis, dėl ko kilo neigiamos pasekmės – buvo suklaidintas FNTT vadovas, kuris tikrovės neatitinkančios ir melagingos informacijos pagrindu inicijavo tarnybiniame pranešime Nr. 04/5-3-14-3638 nurodytų aplinkybių atitikties faktinėms aplinkybėms tyrimą ir 2017 m. birželio 2 d. tarnybinį patikrinimą; taip pat viešai buvo apšmeižtas pareigūnas – SUV NVTS vyriausiasis tyrėjas N. A., apkaltinant jį dėl dokumento dingimo. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šiuo atveju konstatuotina aiški pareiškėjo tyčia atliekant šį pažeidimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog jis neturėjo išankstinio tikslo apšmeižti N. A., nenurodo jokių pagrįstų argumentų ir niekaip nepaneigia pagrįstai padarytos išvados apie melagingą pareiškėjo pranešimą dėl procesinio dokumento dingimo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00406-15 ir viešą pareigūno apšmeižimą. Priešingai, byloje esanti medžiaga patvirtina minėtą pareiškėjo padarytą pažeidimą ir apeliacinės instancijos teismas pritaria su tuo susijusiems pirmosios instancijos teismo motyvams, papildomai jų nekartodamas.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad šiuo atveju yra nustatyti visi ginčo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu skirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas – drausminės atsakomybės tikslų aspektu yra tinkama ir proporcinga šioje nutartyje patvirtintiems pareiškėjo padarytiems pažeidimams.

36. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, bei priėmė teisingą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė