2020-04-09 Nr. AB-7127-3-63-3-01228-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-751-438-2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01228-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Gargždų švara“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. Z. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo VšĮ „Gargždų švara“ 2018 m. birželio 18 d. raštą Nr. GŠ (1.5)-290 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą vietinę rinkliavą nekilnojamojo turto objektui, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), už 2018 m. perskaičiuoti pritaikant Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų, Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 1 priedo 21 punktą „Sodų paskirties objektai“.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad sodų paskirties objektams yra taikomas pastovus vietinės rinkliavos dydis 15 Eur ir kintamas vietinės rinkliavos dydis 8 Eur, t. y. viso 23 Eur vietinė rinkliava. Mokėjimo pranešime Nr. 10045485 dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. objekto paskirtis nurodyta kaip kita (sodų), tačiau tiek pastovusis (34 Eur), tiek kintamasis (0,8 Eur x 12 mėn.= 9,60 Eur) vietinės rinkliavos dydis paskaičiuotas kaip už individualų namą kaime - viso 43,60 Eur. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu atlikti perskaičiavimą, tačiau jis atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad nekilnojamojo turto objektas yra naudojamas kaip gyvenamosios paskirties turto objektas. Dėl to buvo priskaityta dvigubai didesnė vietinė rinkliava už 2018 m., t. y. vietoj 23 Eur atsakovas reikalauja mokėti 43,60 Eur.

3. Vietinės rinkliavos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), viešajame registre yra įregistruotas kaip sodo pastatas, t. y. trumpalaikiam ar sezoniniam laikotarpiui gyventi pritaikytas pastatas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas” 2 lentelės 4 punktą, sodo namai yra priskirti negyvenamųjų pastatų kategorijai. Pareiškėjo nuomone, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. gegužės 7 d. raštas Nr.(4.6.11.)RA-1794 patvirtina, kad pareiškėjas neturi nuosavybės teise įregistruotų gyvenamosios paskirties nekilnojamųjų daiktų. Tiek VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294, tiek 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintos Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės (100.2 punktas) nenumato draudimo asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą pastate, kurio paskirtis Nekilnojamojo turto registre yra „kita (sodų)“ (namas sodų bendrijoje). 2013 m. balandžio 15 d. raštu Nr. GŠ-003/420 pareiškėjas buvo kviestas į VšĮ „Gargždų švara“ dėl nekilnojamojo turto objekto paskirties tikslinimo ir vietinės rinkliavos tarifo perskaičiavimo, nuvykus pareiškėjui priklausančiam turto objektui buvo taikomas kitos paskirties (sodų) rinkliavos dydis, nors tuo metu pareiškėjas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta tuo adresu deklaruota nuo 2013 m. kovo 7 d.). Pareiškėjo nuomone, gyvenamosios vietos deklaravimas sodo pastate nekeičia nekilnojamojo turto paskirties, nurodytos viešajame registre, pagal kurią turi būti skaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis.

4. Atsakovas VšĮ „Gargždų švara“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. liepos 14 d. gavo iš sodininkų bendrijos „Viltis“ pirmininkės duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto objekte (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gyvena nuolat ir šiuo adresu deklaruota jo gyvenamoji vieta. Remiantis gautais duomenimis, atsakovas priėmė sprendimą dėl atliekų turėtojų duomenų tikslinimo ir nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė vietinės rinkliavos administravimo parametrą - individualus namas kaime, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji.

6. Remiantis surinktais faktiniais duomenimis, už 2018 metų laikotarpį už nekilnojamojo turto objektą adresu (duomenys neskelbtini) vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą buvo paskaičiuota pritaikius vietinės rinkliavos administravimo parametrą - turto vienetas, kuris priskiriamas nekilnojamojo turto objektų grupei - individualūs namai kaime. Už šį laikotarpį 2018 m. sausio 18 d. suformuotas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10045485, kuris išsiųstas pareiškėjo adresu (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2.2 punktu gyvenamosios vietos sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 2.16 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Atsakovo teigimu, surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. yra naudojamas kaip gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. Z. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teisės pagrindu valdo nekilnojamąjį daiktą – sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl jam kyla prievolė Nuostatų nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą. Iš atsakovo 2018 m. sausio 18 d. mokėjimo pranešimo Nr. 10045485 matyti, kad atsakovas paskaičiavo pareiškėjui vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., objektą adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis - kita (sodų), pastoviosios dalies dydis - 2,8333 Eur, kintamosios dalies dydis - 0,8000 Eur, vietinės rinkliavos dydis - 43,60 Eur. Pareiškėjas, gavęs 2018 m. sauso 18 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10045485, 2018 m. gegužės 22 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog mokėjimo pranešime nurodyta klaida – vietinės rinkliavos dydis nurodytas didesnis, nei nustatytas Nuostatų 1 priedo 7 punkte. Dėl nurodytos aplinkybės pareiškėjas prašė perskaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto objektui, adresu (duomenys neskelbtini).

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iš 2018 m. sausio 18 d. mokėjimo pranešime Nr. 10045485 nurodytų pastoviosios ir kintamosios dalies dydžių matyti, jog pareiškėjui vietinė rinkliava buvo skaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo lentelės 4 punkte numatytą nekilnojamojo turto objekto grupę - individualūs namai kaime. Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. lapkričio 23 d., 2018 m. vasario 21 d., 2018 m. gegužės 7 d. raštus), patvirtinančius, kad pareiškėjas nuosavybės teise neturi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų, ir kad ginčo nekilnojamojo turto objekto paskirtis nebuvo keista.

11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos metodika (toliau – ir Metodika) ir Nuostatais, pažymėjo, jog byloje esantys 2017 m. gruodžio 20 d. patikros vietoje išvada Nr. VI-2017-84 ir 2017 m. gruodžio 20 d. patikros vietoje aktas patvirtina, kad nuvykus ginčo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu, nustatyta, jog įvertinus patikros metu nustatytas aplinkybes, pastatas yra gyvenamas bei pasiūlyta taikyti vietinės rinkliavos tarifą pagal faktinę naudojimo paskirtį kaip gyvenamajam namui. Posėdžio metu pasitvirtinus faktui dėl gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nutarta palikti galioti mokestį, kaip nuolat gyvenamam pastatui. 2017 m. liepos 13 d. ir 2018 m. birželio 11 d. elektroniniais laiškais, adresuotais atsakovui, S/B „Viltis“ pirmininkė patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjas ginčo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu gyvena nuolatos. VĮ Registrų centro Gyventojų registro išraše nurodyta, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 7 d. gyvenamąją vietą deklaravo ginčo nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad faktiniai bylos duomenys iš esmės patvirtino, jog pareiškėjas nuolat gyvena ginčo nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nei skunde, nei kituose bylos medžiagoje esančiuose paaiškinimuose, neneigė aplinkybės, kad nuolat gyvena ginčo nekilnojamojo turto objekte bei nepateikė įrodymų, kad nuolat gyvena kitoje vietoje.

13. Šiuo atveju atsakovas, atlikęs patikrą vietoje, vadovaudamasis gauta informacija iš sodininkų bendrijos pirmininkės, fizinių asmenų, paties pareiškėjo ir Gyventojų registro centro, nustatė, kad pareiškėjas ginčo nekilnojamojo turto objekte nuolat gyvena, todėl perskaičiavo pareiškėjo mokėtiną vietinę rinkliavą ir pateikė pareiškėjui mokėjimo pranešimą. Teismo vertinimu, nustačius aplinkybę, jog pareiškėjas nuolat gyvena ginčo nekilnojamojo turto objekte, nėra pagrindo perskaičiuoti 2018 m. sausio 18 d. mokėjimo pranešime Nr. 10045485 paskaičiuotos vietinės rinkliavos dydį.

14. Teismas sprendė, jog ginčijamame Rašte aiškiai ir konkrečiai nurodytos aplinkybės ir argumentai, dėl kurių atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2018 m. gegužės 22 d. prašymą, nurodytas atsisakymo teisinis pagrindas, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį kaip išvestinį.

III. 15. Pareiškėjas V. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo gyvenimas (periodinis, epizodinis ar nuolatinis) negyvenamųjų pastatų kategorijai priskirtame tikslinės sodo paskirties pastate sudaro pagrindą taikyti vietinės rinkliavos parametrą kaip individualiam namui kaime, nes faktas, kad sodo pastate yra gyvenama, nekilnojamojo turto paskirties nepakeičia. Teismas neatkreipė dėmesio, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių sąlygų, numatytų Nuostatų 37.1 punkte, egzistavimą ir sudarančių pagrindą tikslinti atliekų turėtojų duomenis – kad pareiškėjas turtą naudoja pagal kitą, nei įregistruota, paskirtį. Pareiškėjo nuomone, patikros vietoje išvados aktai nepatvirtina pareiškėjui priklausančio turto objekto naudojimo pagal kitą, nei įregistruota paskirtį, nes minėtuose dokumentuose neužsimenama apie tai, kad sodininkystės veikla nevykdoma. Taigi, pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino pateiktus dokumentus, padarė nepagrįstas išvadas ir suteikė galimybė atsakovui be pagrindo, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, apskaičiuoti ir pritaikyti didesnę vietinę rinkliavą nei leidžia teisės normos.

17. Atsakovas VšĮ „Gargždų švara“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Nuostatų 37 punktu pakanka vienos aplinkybės pagrindui dėl duomenų tikslinimo. Šiuo atveju duomenų tikslinimui surinkti faktiniai duomenys – informacija iš sodininkų bendrijos „Viltis“ pirmininkės, patikros vietoje išvados Nr. VI201784, Nr. VI-2018-27, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pasitarimo protokolas Nr. A6-330, V. Z. deklaruota gyvenamoji vieta, patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. yra naudojamas kaip gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas. Be to, šios faktinės aplinkybės neneigia pats pareiškėjas tai patvirtindamas 2018 m. birželio 6 d. patikros vietoje metu. Pareiškėjas, teigdamas, kad jis šiame objekte yra nuolat poilsiaujantis sodininkas, pats patvirtina, kad nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini), jis nuolat būna visais metų laikais. Todėl, vadovaujantis Nuostatų 29, 33 ir 37 straipsniais, atsakovas priėmė sprendimą nuo 2017 m rugpjūčio 1 d. už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), pakeisti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą administravimo parametrą iš sodų paskirties į gyvenamosios paskirties ir skaičiuoti vietinę rinkliavą pritaikius vietinės rinkliavos perimetrą, numatytą Nuostatų I priedo 4 eilutėje – turto vienetas, kuris priskiriamas nekilnojamojo turto objektų grupei – individualūs namai kaime.

19. Nuostatai numato galimybę vietinę rinkliavą skaičiuoti ne pagal teisinę pastato naudojimo paskirtį, registruotą Nekilnojamojo turto registre, bet ir pagal tiesioginę (realią) pastato naudojimo paskirtį. Juk rinkliavos dydį negali nulemti teisinis formalumas, nes tai prieštarautų teisingumo bei protingumo kriterijams. Nustačius kad pastatas realiai buvo naudojamas kitokiai paskirčiai, nei registruota Nekilnojamojo turto registre, vietinė rinkliava koreguojama perskaičiuojant pagal faktinę statinio naudojimo paskirtį.

20. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, rėmėsi galiojančiais teisės aktais, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ „Gargždų švara“ 2018 m. birželio 18 d. rašto Nr. GŠ-(1.5)-290 „Dėl vietinės rinkliavos“, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perskaičiuoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad jog pareiškėjas nuolat gyvena ginčo nekilnojamojo turto objekte, todėl sprendė, jog nėra pagrindo perskaičiuoti 2018 m. sausio 18 d. mokėjimo pranešime Nr. 10045485 paskaičiuotos vietinės rinkliavos dydį.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog faktas, kad sodo pastate yra gyvenama, nekilnojamojo turto paskirties nepakeičia.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; kt.). Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas, išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija. Administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, be kita ko, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 konstatuota, jog konkretus atliekų turėtojo mokėtinas rinkliavos dydis priklauso nuo: 1) nekilnojamojo turto objekto tipo (statinys / žemės sklypas), 2) nekilnojamojo turto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties, 3) pagal nekilnojamojo turto tipą ir pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį apskaičiuotą galinčių susikaupti metinę atliekų normą bei 4) nekilnojamojo turto vienetą (namas, kotedžas, sodo sklypas, garažas) arba bendrąjį statinio plotą. Teismų praktikoje pažymima, kad mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo patalpų naudojimo faktinės paskirties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012; 2014 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1519/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat buvo išaiškinta, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant (2014 m. sausio 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tiesiogiai nustato Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų, Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais). Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede.

28. Pagal Nuostatų 29 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius tvarkydamas Registro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka, gali naudotis VĮ Registrų centro, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Mokesčių mokėtojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybės administracijos, rajono sodininkų ir garažų bendrijų, daugiabučių namų administratorių ir namų bendrijų pirmininkų, nekilnojamojo turto objektų savininkų bei kitų subjektų turimais duomenimis. Registras gali būti papildytas duomenimis apie naudojamus nekilnojamojo turto registre neįregistruotus nekilnojamojo turto objektus, ne pagal paskirtį naudojamus nekilnojamojo turto objektus ir naudojamus nekilnojamojo turto objektus, kurių paveldėjimo dokumentai nesutvarkyti, vadovaujantis gauta informacija iš Savivaldybės administracijos, seniūnijų, sodininkų ir garažų bendrijų pirmininkų, fizinių ir juridinių asmenų bei kitų šaltinių (Nuostatų 33 p.).

29. Nuostatų 12.2 punkte nurodyta, kad administratorius turi teisę priimti sprendimą taikyti kitos paskirties vietinę rinkliavą, jeigu pagal Nuostatų 37 str. 1 p. buvo nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas naudoja nekilnojamąjį turtą pagal kitą, nei įregistruota, paskirtį. Nustačius tokį faktą, administratorius perskaičiuoja tokiam vietinės rinkliavos mokėtojui vietinę rinkliavą nuo paskirties pasikeitimo nustatymo fakto ir pateikia patikslintą mokėjimo pranešimą.

30. Pagal Nuostatų 37 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali priimti sprendimą dėl atliekų turėtojų duomenų tikslinimo šiais atvejais: 1) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui atlikus patikrą vietoje arba vadovaujantis gauta informacija iš Savivaldybės administracijos, seniūnijų, sodininkų ir garažų bendrijų pirmininkų, fizinių ir juridinių asmenų bei kitų šaltinių nustačius duomenis, kurie skiriasi pagal faktinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį, jame vykdomos veikos pobūdį bei nustačius turto naudojimo intensyvumo faktą; 2) atliekų turėtojui pateikus prašymą dėl duomenų tikslinimo ir prašyme pateiktą informaciją pagrindžiančius dokumentus.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iš 2018 m. sausio 18 d. mokėjimo pranešime Nr. 10045485 nurodytų pastoviosios ir kintamosios dalies dydžių matyti, jog pareiškėjui vietinė rinkliava buvo skaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo lentelės 4 punkte numatytą nekilnojamojo turto objekto grupę - individualūs namai kaime. Pareiškėjas, nesutikdamas su perskaičiuotu vietinės rinkliavos dydžiu, su skundu kreipėsi į atsakovą, kuris skundžiamu Raštu netenkinto pareiškėjo prašymo perskaičiuoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. kovo 7 d. pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), sodininkų bendrija „Viltis“ pateikė informaciją, kad pareiškėjas minėtu adresu gyvena nuolat, 2017 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. birželio 6 d. buvo atlikti patikrinimai pareiškėjo gyvenamojoje vietoje dalyvaujant atsakovo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos darbuotojams, kurių metu buvo nustatyta, jog nekilnojamojo turto objekte adresu (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Registrų centre“ registruotas kaip sodo pastatas, pareiškėjas gyvena nuolat. Minėti duomenys patvirtino, kad nekilnojamo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), yra naudojamas kaip gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektas. Pabrėžtina, kad pareiškėjas duomenų, paneigiančių minėtas aplinkybes, nepateikė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius aplinkybę, jog pareiškėjas nuolat gyvena ginčo nekilnojamojo turto objekte, atsakovas neturėjo pagrindo perskaičiuoti 2018 m. sausio 18 d. mokėjimo pranešime Nr. 10045485 paskaičiuotos vietinės rinkliavos dydį, todėl teisingai ir pagrįstai skundžiamu Raštu atsisakė tai padaryti.

32. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokios kategorijos bylose, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė