Legislator Case Law & Legislation
a003a2d2-9d55-47fd-b66e-7fb32e5dbaf7 AI generated

a003a2d2-9d55-47fd-b66e-7fb32e5dbaf7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a003a2d2-9d55-47fd-b66e-7fb32e5dbaf7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡ymÄ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Finverta“, Lietuvos Respublika, kuria antstolio praÅ¡ymas patenkintas. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          I. Ginčo esmė            Antstolis D. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti skolininkÄ vykdymo procese.

Legislator headnote

AI generated

a003a2d2-9d55-47fd-b66e-7fb32e5dbaf7 · Vilniaus apygardos teismas: BÅ«tent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CK 5.63 straipsnio taikymo vykdymo procese keičiant skolininkÄ Ä¯ Lietuvos valstybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-540/2011), nurodė, kad keičiant skolininkÄ vykdymo procese ir sprendžiant skolininko pakeitimo klausimÄ Ä¯ Lietuvos valstybę, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, kurios įrodo, jog buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti apie palikėjo skolÄ , užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1663-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08532-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.5.; 3.5.1.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. lapkričio 21 d.Vilnius                     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė                    vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-14965-155/2016 pagal antstolio D.

K. praÅ¡ymÄ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Finverta“, Lietuvos Respublika, kuria antstolio praÅ¡ymas patenkintas. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                                          I. Ginčo esmė            Antstolis D. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti skolininkÄ vykdymo procese.

Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡duotÄ teismo įsakymÄ Nr. L2-17065-466/2011 dėl 548,54 EUR skolos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko A. G. iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Finverta“ naudai. (duomenys neskelbtini) skolininkas mirė, jo palikimÄ 2014 m. rugsėjo 22 d. priėmė Lietuvos Respublika. Apie susidariusį įsiskolinimÄ Ä¯pėdinė buvo informuota antstolio praneÅ¡imais. Atsižvelgdamas į tai, antstolis prašė pakeisti vykdomojoje byloje skolininkÄ A.

G. Lietuvos Respublika. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi antstolio praÅ¡ymÄ tenkino.Teismas nustatė, kad skolininkas A. G. (duomenys neskelbtini) mirė, skolininko palikimÄ 2014 m. rugsėjo 22 d. priėmė Lietuvos Respublika. IÅ¡ teismui pateiktų antstolių 2013 m. sausio 22 d. praneÅ¡imo Nr. 2-P-1117 ir 2014 m. kovo 12 d. praneÅ¡imo Nr. 0093/11/03202 teismas nustatė, kad apie skolininko mirtį ir vykdomas vykdomÄ sias bylas VMI buvo informuota (dar iki palikimo priėmimo dienos (2014 m. rugsėjo 22 d.).Taigi teismas sprendė, kad palikimÄ priėmusiai valstybės institucijai apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ A.

G. atžvilgiu buvo žinoma jau nuo 2013 m. sausio 22 d., skolininko teisių perėmėja apie tai tinkamai informuota antstolės P. K. praneÅ¡imu Nr. 2-P-1117, pats palikimas buvo priimtas 2014 m. rugsėjo 22 d.Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartyje Nr. 2A-872-611/2014 buvo pateiktas aiÅ¡kinimas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo. Teismas pažymėjo, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalies normos, numatančios palikėjo kreditoriams teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto, tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du.

Tai savo kasacinėje praktikoje ne kartÄ pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012, kt.). Dėl Å¡ios priežasties, kadangi valstybė negali pasirinkti palikimo priėmimo bÅ«do ir negali atsisakyti jo priimti, CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikÅ¡mės tuo atveju, kai palikimÄ priima valstybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012, kt.).

Todėl, anot teismo, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, kai palikimÄ priima valstybė, netaikytinas.Be to, teismas pažymėjo, kad valstybė palikimÄ priėmė 2014 m. rugsėjo 22 d., o jos vardu palikimÄ priimančiai institucijai (VMI prie LR FM) buvo praneÅ¡ta apie vykdomas bylas antstolio D. K. kontoroje A. G. atžvilgiu dar 2013 m. sausio 22 d., t. y. prieÅ¡ daugiau nei metus, tarp Å¡ių institucijų vyko susiraÅ¡inėjimas dėl Å¡ių paveldėjimo klausimų, antstolis taip pat iÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatė, jog palikėjo palikimo priėmimo faktų nėra užregistruota, todėl atitinkamai kreipėsi į VMI prie LR FM (t. y. antstolis, vykdantis Å¡iÄ vykdomÄ jÄ bylÄ skolininko A.

G., buvo aktyvus). Todėl, anot teismo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais laikytina, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės buvo įvykdytas CK 5.63 straipsnyje numatytas tikslas (t. y. suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , Å¡is galėjo nustatyti atsakomybės turtu apimtis), todėl pareiÅ¡kimo atmetimas formaliais pagrindais neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, tuo labiau, kad skolininko turto yra likę, ir yra galimybę kreditoriui bent iÅ¡ dalies atgauti skolÄ .

BÅ«tent Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CK 5.63 straipsnio taikymo vykdymo procese keičiant skolininkÄ Ä¯ Lietuvos valstybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-540/2011), nurodė, kad keičiant skolininkÄ vykdymo procese ir sprendžiant skolininko pakeitimo klausimÄ Ä¯ Lietuvos valstybę, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, kurios įrodo, jog buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti apie palikėjo skolÄ , užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ .

Å iuo atveju Å¡ie tikslai buvo įgyvendinti ir palikimÄ priimanti Lietuvos valstybė dar gerokai iki skolininko palikimo priėmimo buvo informuota apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ antstolio kontoroje. Be to, Lietuvos valstybė priimdama palikimÄ tik 2014 m. rugsėjo 22 d. nesusidÅ«rė su skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trÅ«kumo problema (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-533/2011), nes įpėdinis (valstybė) buvo gerai informuotas apie kreditoriaus reikalavimÄ dar iki palikimo priėmimo.

Teismas atkreipė dėmesį ir į VMI prie LR FM atsakymÄ antstoliui, iÅ¡ kurio matyti, kad Å¡i informavo antstolį, kad ji, atstovaujanti valstybei, paveldės skolininko turtÄ , tačiau su iÅ¡ieÅ¡kotoju atsiskaitys tik tada, kai iÅ¡ieÅ¡kotojas kaip kreditorius pareikÅ¡ CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka pretenzijÄ ir ji bus pripažinta. Teismas pabrėžė, kad skola yra priteista (materialinis klausimas iÅ¡spręstas), pradėtas priverstinis jos vykdymas (kreditoriaus reikalavimas įgijo procesinę formÄ ), todėl kreditorius neprivalo papildomai įgyvendinti CK 5.63 straipsnio nustatytos tvarkos kreipdamasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl skolos, nes kreditoriaus, kurio reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusius teismo sprendimu, įpareigojimas grįžti į materialiÄ sias procedÅ«ras tam, kad vėl bÅ«tų grįžta į vykdymo procesÄ , sukurtų papildomÄ procedÅ«rinę naÅ¡tÄ ir nepadėtų užtikrinti kreditorių teisių, neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principų (CPK 7 straipsnis) bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo (pacta sunt servanda) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai           Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį ir antstolio D. K. praÅ¡ymÄ dėl skolininko pakeitimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, pakeitė iki tol formuotÄ kasacinio teismo praktikÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas pratęsti šį terminÄ , o teismas turi tokį praÅ¡ymÄ nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumÄ .

Byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties pareiÅ¡kėjas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas informavo palikimo vietos notarÄ apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ UAB „Finverta“ naudai. Pats iÅ¡ieÅ¡kotojas dėl skolos, susidariusios iki skolininko mirties, per tris mėnesius po skolininko mirties, kaip to reikalauja įstatymas, nei į VÄ® Turto bankÄ , nei į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesikreipė, taip pat nesikreipė į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ terminÄ kreditoriniam reikalavimui mirusiojo įpėdiniui pareikÅ¡ti.

Antstolės P. K. kontora tik 2013 m. sausio 22 d. raÅ¡tu Nr. 2-P-1117, t. y. praėjus daugiau kaip metams po skolininko mirties, informavo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie tai, kad mirusiojo A. G. palikimo niekas nepriėmė. Mirusiajam priklausęs nekilnojamasis turtas nėra pareiÅ¡kėjo areÅ¡tuotas vykdant šį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Be to, mirusysis turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (iÅ¡vieÅ¡ino) apie vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ jų naudai, tad pakeitus skolininkÄ ir Å¡ioje vykdomojoje byloje, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiÅ¡kusių kreditorių galimybės iÅ¡ieÅ¡koti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neprašė pratęsti praleistÄ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ kreditoriniam reikalavimui pareikÅ¡ti bei nenurodė termino praleidimo priežasčių, nebuvo galimybės įvertinti termino praleidimo priežasčių svarumo. Be to, jau yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, per kurį buvo galima reikÅ¡ti teismui praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo. Taigi kreditoriaus reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali bÅ«ti įgyvendintas.           Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo UAB „Finverta“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Net jeigu teismai galutinai suformuotų praktikÄ , kad CK 5.63 straipsnio 1 dalis taikoma ir vykdymo procese, Å¡i norma turėtų bÅ«ti taikoma ne pažodžiui formaliai, bet mutatis mutandis pritaikoma skolininko pasikeitimo vykdymo procese teisinių santykių specifikai. Paveldimas turtas valstybei gali pereiti tik įsitikinus, kad kitų įpėdinių nėra arba jie palikimo nepriėmė. Å iam įsitikinimui pagrįsti reikia vadovautis įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis įpėdinių paveldėjimo eilę bei terminus.

Visos Å¡eÅ¡ios įpėdinių eilės teisę į palikimo priėmimÄ gali įgyvendinti per 18 mėnesių (3 mėn. x 6 eilės), todėl tik suėjus 18 mėnesių terminui galima bÅ«tų spręsti, kad nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , ir tik tada palikimas galėtų pereiti valstybei. Nagrinėjamu atveju valstybė buvo informuota netgi anksčiau nei suėjus 18 mėnesių po skolininko mirties – 2013 m. sausio 22 d. antstolės iniciatyva praneÅ¡imu. Taigi, apelianto teiginiai, kad antstolės kontora apie tai, kad palikimo niekas nepriėmė, informavo tik praėjus daugiau kaip metams po skolininko mirties, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.PareiÅ¡kėjo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje nagrinėjama visiÅ¡kai kita, nei nagrinėjamoje byloje, situacija – joje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo kaip materialaus reikalavimo tenkinimo, o ne skolininko pasikeitimo vykdymo procese.

Nagrinėjamu atveju valstybė apie kreditoriaus reikalavimus sužinojo dar iki palikimo priėmimo, todėl vadovaujantis įstatymo nuostatų kompleksiÅ¡ku aiÅ¡kinimu bei Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika, laikytina, kad kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu savo teisę pareikÅ¡ti reikalavimÄ Ä¯pėdiniui, todėl nėra poreikio nei spręsti termino, nustatyto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, pratęsimo klausimo, nei abejoti dėl įpėdinio pasikeitimo vykdymo procese tinkamumo.Naujieji įpėdiniai gali atsirasti tik pasibaigus terminui, per kurį tikrieji įpėdiniai turi teisę priimti palikimÄ , todėl iÅ¡ieÅ¡kotojas net fiziÅ¡kai negalėtų kreiptis į naujuosius įpėdinius per tris mėnesius po skolininko mirties.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimas yra vykdymo stadijoje, todėl procesiÅ¡kai bÅ«tų neįmanoma reikÅ¡ti ieÅ¡kinio, kad bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ ar reikÅ¡ti reikalavimus skolininko įpėdiniams, kadangi reikalavimai jau yra patenkinti teismo sprendimu.

Å ias aplinkybes nustatė ir teismas skundžiamoje nutartyje. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Atskirasis skundas tenkinamas.           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).           Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria miręs skolininkas vykdymo procese pakeistas jo turtÄ paveldėjusia Lietuvos valstybe.           Apeliantės atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimas nebuvo pareikÅ¡tas per Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , todėl negali bÅ«ti įgyvendintas pakeičiant skolininkÄ jo įpėdine – turtÄ paveldėjusia valstybe.           CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v.

Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus, reiÅ¡kia kreditorių teisių ribojimÄ . Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieÅ¡ priimdami palikimÄ , įpėdiniai turėtų visÄ informacijÄ apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo bÅ«do. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieÅ¡ palikimo priėmimÄ Ä¯pėdiniams bÅ«tų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Toje pačioje nutartyje kasacinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrÄ ja verte (CK 5.62 str. 3 d.) neaktualu, jog ji bÅ«tų informuota apie kreditorių reikalavimus prieÅ¡ jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo termino iÅ¡imčių atsižvelgiant į subjektÄ , kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.           Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas pratęsti šį terminÄ , o teismas turi tokį praÅ¡ymÄ nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumÄ , taip pat padarinius, atsirandančius palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, jei terminas bÅ«tų pratęstas.

Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimÄ reikalavimo teisę iÅ¡ palikėjo turto, teisme turi bÅ«ti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).            Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas negali bÅ«ti pratęstas, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai.            Pagal kasacinio teismo praktikÄ , CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«dų (priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiÅ¡kiant teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto) sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , kaip į valstybės įgaliotÄ asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylÄ ir iÅ¡duoda paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

Be to, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimu laikytinas ir vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo turto areÅ¡tas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).           Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) o apie iÅ¡ skolininko vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ valstybei atstovavusi institucija buvo informuota antstolės 2013 m. sausio 22 d. praneÅ¡imu, t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo skolininko mirties.

Duomenų, kad kreditorius (iÅ¡ieÅ¡kotojas) bÅ«tų kitokiu, anksčiau nurodytu bÅ«du pareiÅ¡kęs reikalavimÄ per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos, byloje nėra.           Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditorių UAB „Finverta“ ir jo 548,54 Eur reikalavimÄ , atitinkamai – kad miręs skolininkas vykdymo procese gali bÅ«ti pakeistas jo turtÄ paveldėjusia Lietuvos valstybe.           Nors iÅ¡ieÅ¡kotojas UAB „Finverta“ pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, nebuvo sprendžiamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas, o nagrinėjama visiÅ¡kai kita teisinė situacija (reikalavimas priteisti skolÄ ), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytoje nutartyje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais kasacinis teismas vadovavosi spręsdamas ir skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).           Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į naujausiÄ nagrinėjamu klausimu formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , todėl klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamÄ nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – antstolio D.

K. praÅ¡ymÄ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – antstolio D. K. praÅ¡ymÄ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.                   Teisėja                                                                                                    Vilija Mikuckienė