a0020713-a36a-4fbb-9eb9-e14c026e3030 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-370-565/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12275-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S lietuvos respublikos vardu 2021 m. vasario 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Å«kininkės J.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Å«kininkės J. V. ieÅ¡kinį atsakovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos bei palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė Å«kininkė J. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti mėšlo kratytuvo vagystę draudžiamuoju įvykiu ir priteisti iÅ¡ atsakovės 15 437,70 Eur draudimo iÅ¡mokÄ bei 6 procentų metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad, galiojant Å¡alių 2018 m. vasario 14 d. sudarytai draudimo sutarčiai, 2018 m. spalio 30 d. pastebėta, jog pavogtas draudimo sutartimi apdraustas mėšlo kratytuvas. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo sustabdytas iÅ¡naudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį. Atsakovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nusprendė nemokėti draudimo iÅ¡mokos, nes mėšlo kratytuvas nebuvo saugomas draudimo taisyklėse nustatyta tvarka:

a) mėšlo kratytuvas buvo paliktas ne saugomoje patalpoje, o lauke, neapšviestoje ir neaptvertoje teritorijoje;

b) mėšlo kratytuvas (savaeigė technika) buvo laikomas toliau negu 100 metrų nuo nuolat gyvenamo būsto;

c) žala atsirado dėl mėšlo kratytuvo paslaptingo, neiÅ¡aiÅ¡kinto pradingimo arba jis prarastas dėl įprastos vagystės (ne vagystės su įsibrovimu). Sudarant draudimo sutartį ieÅ¡kovei nebuvo paaiÅ¡kintas draudimo taisyklių turinys, nebuvo užsiminta apie galimybę susipažinti su taisyklėmis. Atsakovė nepagrįstai mėšlo kratytuvÄ Ä¯vertino kaip savaeigę technikÄ . Be to, kratytuvas buvo laikomas sodybos teritorijoje, kuri, nors ir neaptverta, tačiau apÅ¡viesta. Faktinis atstumas nuo gyvenamojo namo iki mėšlo kratytuvo buvimo vietos buvo 98 metrai. Ä®vertinus draudimo sutarties sÄ lygas dėl besÄ lyginės iÅ¡skaitos ir iÅ¡skaitos vagystės atveju, iÅ¡ atsakovės priteistina 15 437,70 Eur draudimo iÅ¡moka.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog mėšlo kratytuvas nebuvo saugomas draudimo taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. nebuvo laikomas saugomoje ir rakinamoje patalpoje, o tiesiog paliktas lauke, neaptvertoje teritorijoje, kuri nėra nuolat prižiūrima ir nakties metu nėra apšviesta. Be to, kratytuvas buvo laikomas toliau negu 100 metrų nuo nuolat gyvenamo būsto – artimiausias gyvenamasis namas už 146 metrų. Draudikui nedraudžiama savo nuožiūra apibrėžti, kokie objektai laikytini savaeige technika draudimo taisyklių prasme ir draudžiami savaeigės technikos draudimu. Be to, įvykis pripažintas nedraudžiamuoju, nes nenustatyta vagystę kvalifikuojančių įsibrovimo požymių. Ieškovė savo parašu ant draudimo sutarties patvirtino, jog jai žinoma pagal kokias draudimo taisykles sudaryta draudimo sutartis, taip pat patvirtino, jog su draudimo taisyklėmis ji yra susipažinusi.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: 7.1. atsakovės interneto svetainėje paskelbtos ir Å¡alių sutarčiai taikytinos draudimo taisyklės nėra priežiÅ«ros institucijos pripažintos prieÅ¡taraujančiomis teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančiomis vartotojų teises ir interesus (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 2, 3 dalys).

Taigi nėra pagrindo Å¡ias taisykles vertinti kaip neteisėtas; 7.2. Draudimo įstatymo 93 straipsnio 4, 5 dalių nuostatos paneigia ieÅ¡kovės argumentus dėl jos nesupažindinimo su draudimo taisyklėmis ar Å¡ių taisyklių jai neįteikimo. Pagal minėtas įstatymo nuostatas atsakovė turėjo pareigÄ ieÅ¡kovei įteikti (tik) draudimo liudijimÄ , o draudimo taisykles (jų nuoraÅ¡Ä ) turėjo pareigÄ iÅ¡duoti tik esant atskiram ieÅ¡kovės praÅ¡ymui ir tik ieÅ¡kovei sumokėjus sutartÄ atlyginimÄ .

Atsakovė neturėjo pareigos kokia nors forma (raštu ar žodžiu) supažindinti ieškovę su draudimo taisyklėmis. Ieškovės teises ir teisėtus interesus, susijusius su draudimo taisyklių atskleidimu, pakankamai užtikrina jai išduotame draudimo liudijime padarytas įrašas: „apdrausta pagal ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Savaeigės technikos draudimo taisykles, kurios patvirtintos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2016 m. sausio mėn. 12 d. valdybos nutarimu, galiojančios nuo 2016 m. sausio mėn. 18 d.“ Be to, draudimo liudijime nurodytas ir draudimo įmonės interneto svetainės adresas, kur ieškovė turėjo galimybę susipažinti su draudimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.185 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

IeÅ¡kovė galėjo ir turėjo suprasti, kad draudimo liudijime nurodytos tik esminės (svarbiausios), tačiau ne visos draudimo sutarties sÄ lygos ir kad Å¡alių sudarytai draudimo sutarčiai taikomos bÅ«tent draudimo liudijime nurodytos draudimo taisyklės. Dėl to kaip neatidus ir nesÄ Å¾iningas vertinamas ieÅ¡kovės elgesys jai pačiai nepasidomint sudarytos sutarties sÄ lygomis, t. y. ne tik nesikreipiant į atsakovę dėl draudimo taisyklių nuoraÅ¡o, bet ir nesusipažįstant su internete paskelbtomis (iÅ¡vieÅ¡intomis) draudimo taisyklėmis; 7.3. ieÅ¡kovė, kaip Å«kininkė, draudimo sutartį sudarė Å«kininkavimo tikslais, todėl ji negali bÅ«ti vertinama kaip vartotoja ir jai negali bÅ«ti taikomos vartotojų apsaugÄ reglamentuojančios teisės normos; 7.4.

įvertinus draudimo liudijimo priedÄ Nr. 1, draudimo sutartimi nebuvo apdraustas nei vienas objektas, kuris pagal savo savybes galėtų bÅ«ti priskiriamas savaeigei technikai, kaip savaeigės maÅ¡inos sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintose Traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registravimo taisyklėse. Kadangi Å¡alių sutartis įvardyta bÅ«tent kaip savaeigės technikos draudimo sutartis, Å¡alių santykiuose savaeigės technikos sÄ voka turi bÅ«ti suprantama pagal apibrėžimus, kurie nurodyti draudimo taisyklių Specialiosios dalies 1.6 punkte, pagal kurį savaeigė technika – žemės Å«kio technika, padargai ir inventorius, statybinės maÅ¡inos ir įrenginiai, miÅ¡ko technika, kiti mobilÅ«s ar transportuojami aparatai (80 p.).

Taigi draudimo taisyklėse aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleista „savaeigės technikos“ sÄ voka; 7.5. įvertinus draudimo taisyklių Specialiosios dalies 3.2, 3.2.1, 3.2.2, 3.2.3 punktų nuostatas, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovės ir liudytojų parodymus, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas nuotraukas ir įvykio koordinates bei ieÅ¡kovės pateiktÄ situacijos schemÄ , atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neįrodinėjo 3.2.1 punkte įtvirtintų sÄ lygų laikymosi, darytina iÅ¡vada, kad kratytuvas buvo laikomas nesilaikant draudimo taisyklėse nustatytų jo saugojimo sÄ lygų.

Vertinant ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas nuotraukas ir vietos koordinates, akivaizdu, kad nurodyta vietovė yra atviras laukas-pieva, kuris nėra aptvertas, kaip tai nurodyta taisyklių 3.2.2 punkte. Be to, tokia atvira vietovė, akivaizdu, nėra ir nuolatos gyvenamo bÅ«sto teritorija (kiemas), kaip tai nurodyta taisyklių 3.2.3 punkte. Ikiteisminio tyrimo metu, apibÅ«dindami vietÄ , kurioje buvo paliktas kratytuvas, tiek ieÅ¡kovė, tiek kratytuvÄ valdęs ir naudojęs J. B., jÄ Ä¯vardijo kaip „laukus“ ir (arba) „atvirÄ vietovę“, bet ne kaip kiemÄ ; 7.6. kadangi kratytuvas buvo paliktas atviroje, neaptvertoje vietovėje, jo praradimas negalėjo bÅ«ti susijęs su įsibrovimu į kokiÄ nors rakinamÄ patalpÄ ir (arba) aptvertÄ teritorijÄ .

Dėl Å¡ios priežasties atsakovė pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju remdamasi draudimo taisyklių Specialiosios dalies 4.2.19 punktu, pagal kurį įvykis dėl įprastos vagystės nepripažįstamas draudžiamuoju. Vagystė iÅ¡ atviros, neaptvertos teritorijos yra savarankiÅ¡kas pagrindas atsakovei atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , net jeigu byloje ir bÅ«tų įrodyta, kad ieÅ¡kovė vis dėlto laikėsi bent vienos iÅ¡ draudimo taisyklių Specialiosios dalies 3.2.1–3.2.3 punktuose įtvirtintų apdrausto turto laikymo (saugojimo) sÄ lygų; 7.7. visos draudimo sutarties sÄ lygos yra pakankamai aiÅ¡kios ir suprantamos.

Dėl jų turinio ieÅ¡kovė nekėlė klausimų ir abejonių nei draudimo sutarties sudarymo, nei galiojimo metu. Dėl Å¡ios priežasties, neatsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du, nėra prielaidų kokias nors draudimo sutarties (draudimo taisyklių) sÄ lygas aiÅ¡kinti ieÅ¡kovės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 8. IeÅ¡kovė Å«kininkė J. V. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 8.1. sudarant draudimo sutartį, ieÅ¡kovei nebuvo pakankamai iÅ¡aiÅ¡kintas draudimo taisyklių turinys. Draudimo liudijime aiÅ¡kiai nurodyta, kad turtas draudžiamas nuo visų rizikų, taip pat ir vagystės. Draudimo liudijime buvo tik paminėta informacija apie savaeigės technikos draudimo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo suprasti, kad draudimo liudijime nurodytos tik esminės, svarbiausios, tačiau ne visos draudimo sutarties sÄ lygos, ir kad Å¡alių sudarytai draudimo sutarčiai taikomos bÅ«tent liudijime įvardintos draudimo taisyklės; 8.2. pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl „savaeigės technikos“ apibrėžimo nepagrįstos.

IeÅ¡kovė nesutinka, kad savaeigė technika turėtų bÅ«ti suprantama pagal draudimo taisyklėse pateiktÄ apibrėžimÄ ; 8.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė nesilaikė draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.2 punkte įtvirtintų mėšlo kratytuvo laikymo (saugojimo) sÄ lygų. Mėšlo kratytuvas buvo laikomas sodybos gamybinėje teritorijoje, Å«kio veiklos zonoje, kuri yra nuolat prižiÅ«rima ir saugoma, taip pat apÅ¡viesta nakties metu. Atsakovės nuotraukoje pateikta mėšlo kratytuvo vagystės vieta visiÅ¡kai neatitinka tikrovės, nes fotografuota vieta prie miÅ¡kelio.

Mėšlo kratytuvas stovėjo tarp dviejų vandens gręžinių, vandens siurblinės, daržinės ir mėšlidės su elektros skydine ir elektros skaitikliais, su naktinėmis apÅ¡vietimo lempomis ant standartinių gelžbetoninių stulpų. Kratytuvo stovėjimo vieta labai aiÅ¡kiai ir tiksliai, nurodant realiai iÅ¡matuotus atstumus, pavaizduota schemoje, kuriÄ sudarė specialistas – architektas R. P. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)); 8.4. darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nesilaikė kratytuvo laikymo sÄ lygų, teismas nenagrinėjo Å¡alių ginčo dalies dėl tikslaus atstumo tarp tos vietos, kur buvo paliktas kratytuvas, ir artimiausio bÅ«sto, nors pabrėžė, kad ieÅ¡kovės pateikta situacijos schema neatitinka ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų duomenų, o, suvedus į vieÅ¡Ä Å¾emėlapį koordinates, kratytuvo vieta parodoma gerokai toliau (113 m) nuo deÅ¡inėje esančių daržinės ir garažo pastatų; 8.5. teismas neatsižvelgė į formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl jie turi bÅ«ti apibrėžti itin aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o, esant abejonių, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2017); 8.6. teismas neatskleidė bylos esmės. Pagrindiniame ieÅ¡kovei iÅ¡duotame dokumente – draudimo liudijime ir jo priede, buvo nurodytos tos draudimo sÄ lygos ir rizikos, kurios ieÅ¡kovę visiÅ¡kai tenkino.

Draudimo liudijime nurodytos sÄ vokos ,,visos rizikos rÅ«Å¡ys“, „iÅ¡skaita vagystės ir visiÅ¡ko sunaikinimo atveju“, sudarė ieÅ¡kovei sÄ lygas pasitikėti atsakove, kuri verčiasi draudimo veikla, bei sukėlė lÅ«kesčius tikėtis draudimo iÅ¡mokos nelaimės atveju.

9. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. ieÅ¡kovei draudimo taisyklių kopija buvo įteikta. IeÅ¡kovė savo paraÅ¡u draudimo sutartyje patvirtino, kad jai žinoma pagal kokias draudimo taisykles yra sudaryta draudimo sutartis, taip pat patvirtino, kad su draudimo taisyklėmis yra susipažinusi. Be to, draudimo taisyklės taip pat yra skelbiamos atsakovės interneto tinklalapyje, todėl ieÅ¡kovė bet kuriuo metu turėjo galimybę pakartotinai su jomis susipažinti.

Nei draudimo sutarties sudarymo metu, nei vėliau, ieÅ¡kovė jokių pretenzijų nei dėl draudimo sutarties, nei dėl draudimo taisyklių nuostatų nereiÅ¡kė; 9.2. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė neprašė draudimo taisyklių nuostatų pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir siurprizinėmis, todėl negaliojančiomis. Taip pat neįrodinėjo, kad žinodama apie tam tikras draudimo taisyklių sÄ lygas, ji draudimo sutarties apskritai nebÅ«tų sudariusi. PrieÅ¡ingai, tiek apeliaciniame skunde, tiek ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė įrodinėjo, jog laikėsi draudimo taisyklių nuostatų, įtvirtinančių reikalavimus savaeigės technikos saugojimui.

Tai patvirtina, jog ieÅ¡kovei draudimo taisyklių nuostatos buvo žinomos; 9.3. ieÅ¡kovė niekada neneigė, jog mėšlo kratytuvas buvo apdraustas savaeigės technikos draudimu, taip pat neįrodinėjo, kad mėšlo kratytuvas, nebÅ«damas savaeige technika, apskritai negalėjo bÅ«ti apdraustas Å¡iuo draudimu. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė reikalauja pripažinti mėšlo kratytuvo vagystę draudžiamuoju įvykiu ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal sudarytÄ draudimo sutartį ir Savaeigės technikos draudimo taisykles.

Šiuo konkrečiu atveju nepaneigta draudiko teisė draudimo taisyklėse savo nuožiūra apsibrėžti, kokia žemės ūkio technika gali būti laikoma savaeige technika ir gali būti draudžiama pagal Savaeigės technikos draudimo taisykles. Ieškovei priklausantis mėšlo kratytuvas buvo apdraustas savaeigės technikos draudimu pagal Savaeigės technikos draudimo taisykles, taigi ieškovei kilo pareiga laikytis šiose taisyklėse įtvirtintų mėšlo kratytuvo saugojimo reikalavimų; 9.4. mėšlo kratytuvas nebuvo saugomas patalpoje, užrakintoje mažiausiai vienu užraktu ar spyna (draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.2.1 p.).

Jis nuo 2018-10-27, 14:00 val. iki 2018-10-30, 9:00 val. buvo tiesiog paliktas laukuose. Šios aplinkybės neginčijo ir pati ieškovė. Mėšlo kratytuvas nebuvo laikomas aptvertoje, nuolat prižiūrimoje ir nakties metu apšviestoje teritorijoje (draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.2.2 p.). Ieškovė neginčijo, kad teritorija nebuvo aptverta. Ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad teritorija buvo nuolat prižiūrima (jeigu teritorija būtų prižiūrima, dingusio mėšlo kratytuvo būtų pasigesta greičiau nei po 3 parų).

Jokie objektyvūs įrodymai nepagrindė, jog vieta, kurioje buvo paliktas mėšlo kratytuvas, nakties metu buvo apšviesta. Mėšlo kratytuvas nebuvo laikomas jos savininko (fizinio asmens) nuolatos gyvenamo būsto teritorijoje (kieme) ir visais atvejais ne toliau negu 100 metrų nuo tokio būsto (draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.2.3 p.). Prie ieškinio pridėta situacijos schema akivaizdžiai neatitiko ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų duomenų apie tikslias vietos, kurioje buvo paliktas mėšlo kratytuvas, koordinates; 9.5. draudimo taisyklių specialiosios dalies 3.3 punktas numato, kad draudžiamuoju įvykiu pripažįstama tokia apdrausto objekto vagystė su įsibrovimu, jei įvykio metu buvo palikti matomi įsibrovimo požymiai; draudimo taisyklių specialiosios dalies 4.2.19 punktas numato, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas apdrausto objekto paslaptingas, neišaiškintas pradingimas, taip pat vagystė be įsibrovimo požymių.

Nagrinėjamu atveju jokie objektyvÅ«s į bylÄ pateikti įrodymai nepagrindžia ne tik vagystės su įsibrovimo požymiais fakto, tačiau ir pačios vagystės fakto apskritai; 9.6. nors draudimo sutartis buvo sudaryta „visų rizikų“ draudimo variantu, tačiau draudimo liudijime nebuvo atskirai nurodyta, kad vagystės rizika yra apdrausta. Draudimo liudijime atskirai buvo tik nurodytas iÅ¡skaitos vagystės atveju dydis, o pati vagystė niekaip neapibrėžta. Todėl akivaizdu, kad draudimo sutartyje buvo nurodytas tik draudimo apsaugos variantas („visų rizikų draudimas“), o apsaugos apimtis ir sÄ lygos buvo detalizuojamos draudimo taisyklėse.

Taikytinos iÅ¡skaitos dydžio draudimo liudijime paminėjimas pats savaime nesudarė pagrindo vagystę vertinti kitaip, negu ji aiÅ¡kinama draudimo taisyklėse. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. vasario 14 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė savaeigės technikos draudimo sutartį (toliau – taip pat ir Draudimo sutartis), kuria pagal savaeigės technikos draudimo liudijimo (toliau – taip pat ir Draudimo liudijimas) ir Savaeigės technikos draudimo taisyklių (toliau – taip pat ir Taisyklės) sÄ lygas buvo apdrausta ieÅ¡kovei priklausanti ir Draudimo liudijimo priede Nr. 1 iÅ¡vardinta žemės Å«kio technika, taip pat ir mėšlo kratytuvas. Draudimo liudijime nurodyta, kad žemės Å«kio technika apdraudžiama visų rizikų draudimu, iÅ¡skaita vagystės ir visiÅ¡ko sunaikinimo atveju – 10 proc., besÄ lyginė iÅ¡skaita - 150 Eur.

13. Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2018 m. spalio 30 d. mėšlo kratytuvas buvo pavogtas. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ remdamasi, be kita ko, tuo, kad pagal Taisyklių specialiosios dalies 4.2.19 punktÄ mėšlo kratytuvo vagystė yra nedraudžiamasis įvykis. Taisyklių specialiosios dalies 4.2.19 punkte nustatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikoma ir draudikas žalos neatlygina, jei žala atsirado dėl apdrausto objekto paslaptingo, neiÅ¡aiÅ¡kinto pradingimo arba jei jis buvo prarastas, sunaikintas ar apgadintas dėl apgavystės, sukčiavimo arba įprastos vagystės (ne vagystės su įsibrovimu).

14. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad mėšlo kratytuvas buvo paliktas neaptvertoje ieškovės ūkio teritorijoje. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. birželio 13 d. nutarime nurodyta, kad mėšlo kratytuvas buvo pastatytas ir paliktas atviroje vietoje, prie miškelio, teritorija vaizdo kamera nebuvo stebima. Pagal minėto nutarimo duomenis ikiteisminis tyrimas dėl mėšlo kratytuvo vagystės 2018 m. gruodžio 31 d. prokuroro nutarimu yra sustabdytas nenustačius įtariamų dėl vagystės asmenų.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje nurodė, kad Draudimo liudijimo nuostata, apibrėžianti draudimo sÄ lygas, suponuoja, jog Å¡alių sutartas draudimo objektas yra apdraustas visų rÅ«Å¡ių rizikos draudimu, įskaitant ir vagystę. TokiÄ iÅ¡vadÄ lemia tiek Draudimo liudijimo nuoroda, kad draudimo sÄ lygos yra visų rizikų draudimas, tiek ir iÅ¡skaitos dydžio apibrėžimas, nurodant iÅ¡skaitÄ dėl vagystės (o ne bÅ«tent vagystės su įsibrovimu).

Protingas žmogus tokiÄ draudimo sÄ lygų gramatinę konstrukcijÄ suprastų kaip plačios apimties draudimÄ , apimantį visas draudimo rizikas, neiÅ¡skiriant atskirų vagystės rÅ«Å¡ių ar draudžiant tik tokius vagystės atvejus, kai įvyksta vagystė su įsibrovimu. Be to, tokia gramatinė konstrukcija suponuoja, kad protingas žmogus, įvertinęs draudimo liudijimo nuostatas, gali neatkreipti dėmesio ir tinkamai neįvertinti draudimo taisyklių nuostatų, apibrėžiančių draudžiamÄ jį įvykį ir nedraudžiamÄ jį įvykį, ribojant juos tik vagystės įsibrovimu atvejais ir jÄ apibrėžiančiomis sÄ lygomis.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje draudžiamojo įvykio sÄ lygos ir nedraudžiamojo įvykio apibrėžimas, kiek tai susiję su draudimo rizikos prisiėmimu vagystės ar vagystės su įsibrovimu atveju, yra apibrėžti neaiÅ¡kiai, Å¡iuo požiÅ«riu tarp Taisyklių ir Draudimo liudijime nustatytų draudimo sÄ lygų egzistuoja prieÅ¡taravimas. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 6.187 straipsnio ar 6.193 straipsnio 4 dalies normas, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Draudimo liudijime nustatyta draudimo sÄ lygas apibrėžusi sÄ lyga buvo individualiai ieÅ¡kovės ir atsakovės suderėta, ar vis dėlto tai draudikės iÅ¡ anksto parengta ir į Draudimo liudijimÄ Ä¯raÅ¡yta sÄ lyga.

Pastaruoju atveju svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovė (draudikė) suteikė visÄ ikisutartinę informacijÄ draudėjai (ieÅ¡kovei), paaiÅ¡kino ir atkreipė tinkamÄ dėmesį į formuluočių skirtumus Draudimo liudijime ir Taisyklėse ir atitinkamai draudžiamojo ir nedraudžiamojo įvykio apibrėžimus, įskaitant ir tai, kaip Taisyklės turėtų bÅ«ti taikomos tokiam kaip Draudimo liudijimu apdraustam objektui. Tik iÅ¡siaiÅ¡kinus Å¡ias aplinkybes, įvertinus aplinkybių visumÄ , nagrinėjamoje byloje galima bÅ«tų spręsti, dėl kokių apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, ir atitinkamai spręsti dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar neiÅ¡mokėjimo.

17. Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nes neanalizavo ir nevertino prieÅ¡taravimų draudžiamojo ir nedraudžiamojo įvykio (įprastos vagystės/vagystės su įsibrovimu) apibrėžime Draudimo liudijime ir Taisyklėse, ar Å¡ie prieÅ¡taravimai tinkamai buvo atskleisti ir paaiÅ¡kinti ieÅ¡kovei prieÅ¡ sudarant Draudimo sutartį, įskaitant ir Taisyklių taikymÄ esant minėtiems prieÅ¡taravimams.

Tik išsiaiškinus šias aplinkybes galima spręsti, dėl kokių apsaugos ribų/nedraudžiamųjų įvykių buvo susitarta Draudimo sutartimi, taip pat ir dėl atsakovės atsisakymo neišmokėti draudimo išmokos pagrįstumo/nepagrįstumo, nes vienas iš pagrindų neišmokėti ieškovei draudimo išmokos nurodytas įvykio pripažinimas nedraudžiamuoju dėl mėšlo kratytuvo įprastos vagystės (ne vagystės su įsibrovimu).

19. Kadangi sprendimo 18 punkte nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme iÅ¡ viso nebuvo analizuotos ir vertintos, o to padaryti apeliacinės instancijos teisme pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės, ieÅ¡kovė siekia nurodytas aplinkybes įrodinėti naujų liudytojų parodymais, naujais ieÅ¡kovės, jos atstovo paaiÅ¡kinimais, t. y., bÅ«tina surinkti ir įvertinti naujus įrodymus, yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme. Nustatytas bylos esmės neatskleidimas, siekiant neriboti byloje dalyvaujančių asmenų teisės į apeliacijÄ dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nagrinėjimo visa apimtimi naujais aspektais, negali bÅ«ti paÅ¡alintas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjos RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Å vedienė