a000296c-dd73-4112-b558-facb8370fbfc · Vilniaus apygardos teismas

?Teikimas Nr. T-93-885/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ ArÅ«no Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Liudvinavičienės ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, Vilniaus pataisos namų atstovei K. K. – L., nuteistajam G. B. (vaizdo konferencijos bÅ«du), nuteistojo gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus pataisos namų direktoriaus teikimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme nuteistajam G.

B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Teismas, n u s t a t ė: Šiaulių apygardos teismo 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktuose, 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 18 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnyje ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 281 straipsnio 1 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 241 straipsnio 1 dalyje, 271 straipsnio 2 dalyje, pagal 2271 straipsnį išteisintas ir paskirta galutinė subendrinta mirties bausmė.

Nuosprendis įsiteisėjo 1995 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1999 m. vasario 9 d. nutartimi G. B. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, 105 straipsnio 8, 12 punktus, remiantis 42 straipsniu, paskirta mirties bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kita 1995 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Å iaulių apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi G. B. inkriminuotos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, 129 straipsnio 2 d. 9 punktÄ , 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 159 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 3 punktÄ paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime.

G. B. anksčiau teistas nebuvo. G. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 1994 m. balandžio 28 d. Atlikta bausmės dalis (2019 m. birželio 11 d.) - 25 metai 1 mėnesis ir 13 dienų. 2019 m. birželio 19 d. Vilniaus pataisos namai (toliau ir – Institucija) su teikimu dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ . Teikime nurodė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ .

PirmÄ kartÄ nuteistas bÅ«damas 32 metų amžiaus. PirmÄ kartÄ su policija susidÅ«rė 31 metų amžiaus, kai padarė nusikaltimÄ . Nusikaltimų modelio nėra. Å iaulių apygardos teismo 1997 m. liepos 25 d. nuosprendyje kaltę pripažino iÅ¡ dalies tik dėl iÅ¡vykdytos vagystės, dėl nužudymų ir pasikėsinimo nužudyti kaltu neprisipažino. Interviu metu kaltės nepripažįsta ir neprisiima atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, teisinasi ir kaltina kitus. Visi nusikaltimai padaryti grupėje.

Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis nebaustas. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 14 kartų skatintas. Paskutinį kartÄ skatintas 2017 m. gruodžio 29 d. už gerus darbo rezultatus. Nuteistasis Å¡iuo metu pastovaus gyvenamojo bÅ«sto neturi. Interviu metu teigė, kad jeigu bus paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, laikinai apsigyvens nakvynės namuose, kol susiras nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . G. B. turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ . BÅ«damas laisvėje dažniausiai dirbdavo. Paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos planuoja darbÄ susirasti Vilniuje.

Å iuo metu dirba Valstybinėje įmonėje „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche, dirbti pradėjo 2003 metais siuvėju. DarbÄ suvokia kaip privalumÄ ir žino darbo naudÄ , yra labai motyvuotas dirbti. Ä®staigoje dirba, gauna atlyginimÄ , turi pakankamai pinigų kasdienėms iÅ¡laidoms apmokėti. Neturi finansinių įsipareigojimų ar iÅ¡laidų, su kuriais jis negalėtų susidoroti. Materialiai remia savo artimuosius. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodyta, kad G.

B. vykdomųjų raÅ¡tų neturi. Vedęs antrÄ kartÄ , turi suaugusiÄ dukrÄ , kuri gyvena Norvegijoje. 2018 m. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, sukÅ«rė Å¡eimÄ su nuteistÄ ja. Reguliariai bendrauja su savo Å¡eimos nariais ir kalba apie juos su meile. Socialinius ryÅ¡ius su seserimi, dukra (iÅ¡ pirmos santuokos), žmona ir kitais asmenimis palaiko telefonu, laiÅ¡kais, lankomas pasimatymų metu. Atpažįsta socialinius veiksmus, kurie skatino jo nusikalstamÄ veiklÄ ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti.

Pataisos namuose gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tinkamai su jais bendrauja. Nuteistasis pripažįsta, kad bÅ«damas laisvėje pasirinkdavo ne tuos draugus bei situacijas, dėl to ir buvo įvykdyti nusikaltimai kartu su kitais asmenimis. Apie psichotropinių medžiagų vartojimÄ duomenų nėra. Nuteistojo teigimu niekada nėra jų vartojęs. Nuteistasis teigia, kad alkoholį vartojo saikingai, per Å¡ventes ar savaitgaliais su draugais ir gerais pažįstamais. Bylos dokumentuose yra įrodymų, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio.

Å iuo metu supranta ir pripažįsta alkoholio galimÄ Å¾alÄ geriančiam asmeniui ir aplinkiniams. G. B. dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: Suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse: fizinis lavinimas, saviÅ¡vieta, kultÅ«rinė veikla; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; Kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų prevencijos programoje. Intervencinių priemonių, nukreiptų į kriminogeninių poreikių valdymÄ , nesiekė.

Kartais kreipiasi dėl psichologinių konsultacijų, tačiau kreipimosi motyvai nėra susiję su nusikalstamo elgesio rizikos valdymu. Å iai situacijai įtakos turi tai, kad G. B. tik iÅ¡ dalies pripažįsta savo kaltę, neigia naudojęs smurtÄ . 2-ojo saugumo valdymo skyriaus duomenimis nuteistasis G. B. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiÅ«ra yra sustiprinta, sÄ raÅ¡Ä . Stebimas nuolatinis nuteistojo nerimavimas, bÅ«dingas pesimizmas.

Ypač žemos savivertės, daugiausiai save graužia dėl praeities klaidų. Remiantis turima informacija, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu mÄ stymo ir elgesio srityje, labiausiai susijusi su žema frustracijos tolerancija. Nuostatos nėra susijusios su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 66 balai (vidutinė). Vertinant nusikaltimo elgesio rizikÄ , iÅ¡skirti kriminogeniniai veiksniai, kurie didina nusikalstamo elgesio rizikÄ , tai kad G.

B. yra bÅ«dingas smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas buvo nuteistas Å¡iame teisme skaičius (7 epizodai), visi nusikaltimai padaryti grupėje, gyvenamosios vietos neturėjimas, galima bedarbystė po paleidimo, lengvai pasiduodantis kriminalinių kompanionų įtakai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į nuteistojo emocinės gerovės problemas bei žemÄ tolerancijÄ frustracijai. Pakartotinio elgesio rizikÄ mažina tai, kad nuteistasis palaiko artimus ryÅ¡ius su artimaisiais, neturi vykdomųjų raÅ¡tų, turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ ir specialybę.

G. B. dirba pataisos įstaigoje ir kaupia praktinius, darbinius įgÅ«džius. Taip pat svarbios nuteistojo iÅ¡laikomos nuostatos. G. B. nepalaiko kriminalinės subkultÅ«ros pažiÅ«rų, nepateisina nusikalstamo elgesio, nepasižymi diskriminacinėmis nuostatomis bei iÅ¡laiko teigiamÄ požiÅ«rį į priežiÅ«rÄ bei apribojimus. Anksčiau nuteistasis buvo atsisakęs nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, tuo nedalyvaudamas jam kuriamų planų sudaryme. Å iuo metu nuteistasis nedalyvauja elgesio pataisos programose.

Atlikus smurto rizikos įvertinimÄ , naudojant HCR-20 schemÄ , nustatyta maža smurtinio elgesio rizika, su Å¡ia rizika labiausiai susiję istoriniai duomenys, praeities elgesys. Prokurorė siÅ«lė teikimo netenkinti. Nurodė, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino ir neprisiima atsakomybės už visus nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas. Jis linkęs kaltinti kitus, dėl ko buvo padaryti nusikaltimai. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nėra byloje duomenų, kad bÅ«damas laisvėje turės nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ ir pragyvenimo Å¡altinį.

Nuteistasis, jo advokatas prašė teikimÄ tenkinti. Nurodė, kad jis charakterizuojamas tik teigiamai, nuobaudų neturi, buvo tik skatintas. Rizikos vertinimas yra atėjęs iÅ¡ praeities dėl jo anksčiau padarytų nusikaltimų. Jis pasikeitė, turi motyvacijÄ . Be to, nėra taip, kad jis visiÅ¡kai neigtų kaltę. Laisvėje susirastų darbÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ ir bÅ«tų naudingas visuomenei. Pažymėjo, kad savo klaidas pripažįsta ir jų niekada nekartos. Turi dukrÄ , anÅ«kÄ , nori bÅ«ti su Å¡eima.

Institucijos teikimas netenkinamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalis numato, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmę vykdanti institucija atlieka nuteistojo socialinį tyrimÄ ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G.

B. yra atlikęs daugiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimÄ ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismÄ su teikimu nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimÄ nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. anksčiau teistas nebuvo, tačiau Å¡iuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymÄ , tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus. Tokio pobÅ«džio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu G. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, Å¡i aplinkybė taip pat neturėtų bÅ«ti sumenkinama.

Vertinant nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kiekį bei pavojingumÄ , kilusius padarinius bei aplinkybę, jog net pinigais atlyginta žala negali atstatyti realiai padarytos žalos, manytina, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimas terminuotu laisvės atėmimu G. B. atžvilgiu negalimas. Teikime pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (66 balai pagal OASys metodikÄ ), tačiau iÅ¡skirtini kriminogeniniai veiksniai, kurie didina nusikalstamo elgesio rizikÄ .

G. B. yra bÅ«dingas smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos pažeidėjas nuteistas teismo nuosprendžiu skaičius (7 epizodai), visi nusikaltimai padaryti grupėje, gyvenamosios vietos neturėjimas, galima bedarbystė po paleidimo, lengvai pasiduodantis kriminalinių kompanionų įtakai. Taip pat nuteistasis turi emocinių problemų bei žemÄ tolerancijÄ frustracijai. Nors ir egzistuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančių veiksnių, t. y. socialinių ryÅ¡ių palaikymas su Å¡eimos nariais, darbas įkalinimo įstaigoje, iÅ¡silavinimo turėjimas bei vykdomųjų raÅ¡tų nebuvimas, tačiau Å¡ių aplinkybių nepakanka iÅ¡vadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir kad jo asmenybė prarado pavojingumÄ .

Taip pat teismas pažymi, kad BK 51 straipsnio 2 dalis, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, netgi ir nustačius žemÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ , jog visų duomenų apie nuteistÄ jį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis tiek priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, tiek Å¡iuo metu savo kaltę dėl padarytų pavojingų nusikalstamų veikų pripažįsta tik iÅ¡ dalies bei neigia naudojęs smurtÄ .

Nors smurtinių veiksmų nesiima, tačiau vertinant patį nusikalstamÄ elgesį, savitvardos problemos iÅ¡lieka iki Å¡iol. Å iuo metu nuteistasis nedalyvauja elgesio pataisos programose, intervencinių priemonių, nukreiptų į kriminogeninių poreikių valdymÄ , nesiekė. Darytina iÅ¡vada, jog nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, iÅ¡eiti į laisvę negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesÄ , kad žiaurius nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir bÅ«tų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Nagrinėjamu atveju minėti tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant jam paskirtÄ bausmę. Sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu, teismas turi atsižvelgti į tai, ar bausmės tikslai bus realiai įgyvendinti.

Å iuo metu nuteistasis santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytÄ dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmės terminÄ , kuomet nuteistasis gali teikti praÅ¡ymÄ pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingÄ nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ . Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad Å¡iuo metu jau yra pakankamas pagrindas G.

B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės Å¡velninimui, pakeičiant jÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog taikyti BK 51 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu suÅ¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, pakeičiant jam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra žymi, o jÄ lėmė iÅ¡imtinai vien tik su nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikiu siejamos aplinkybės. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių – jis yra skatinamas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dirba, bendrauja su artimaisiais, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistajam G.

B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali bÅ«ti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkintinas. Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi ir BPK 3601 straipsniu kolegija n u t a r i a: Vilniaus pataisos namų direktoriaus teikimo dėl nuteistajam G. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti. Å i nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjai Arūnas Bartkus Virginija Liudvinavičienė Nida Vigelienė