TAR.FE358E77D015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.1.4. Dėl Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų pobūdžio

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimu Kauno technologijos universiteto direktoriui nurodė iki 2006 m. spalio 6 d. pašalinti nustatytus pažeidimus. Reikalavime nurodyta, kad R.A.S. 2005-04-27 prašymu nuo 2005 m. gegužės 1 d. nustatytas darbo užmokesčio koeficientas 8,5, etato dydis 0,5, priedas 170 Lt; R.A.S. nemokamas sulygtas darbo užmokestis, t. y. vietoj sulygto 8,5 darbo užmokesčio koeficiento taikoma 05x8,5 darbo užmokesčio koeficiento (pažeistas Darbo kodekso 201 str.). Taip pat nurodyta, kad R.A.S. neapskaičiuoti ir neišmokėti delspinigiai už laikotarpius, kai dėl darbdavio kaltės jam nebuvo išmokėtas visas sulygtas darbo užmokestis (Darbo kodekso 207 str. pažeidimas).

Pareiškėjas Kauno technologijos universitetas kreipėsi į administracinį teismą, skundu prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. reikalavimą dėl darbo užmokesčio ir delspinigių išmokėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad inspekcijos reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad su R.A.S. buvo sulygta dėl darbo ne visai darbo dienai. R.A.S. dirba pagal neterminuotą darbo sutartį 0,5 etato, todėl darbo sutartis vykdoma tinkamai.

Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, šioje byloje yra kilęs ginčas dėl sulygto darbo užmokesčio ir delspinigių nesumokėjimo. Nors viena iš jo šalių yra viešojo administravimo subjektas, teismo vertinimu, toks ginčas yra darbo teisinis ginčas. Jį nagrinėdami teismai turi vertinti atsakovo argumentų pagrįstumą taikant darbo teisinius santykius reglamentuojančias normas (Darbo kodekso 201 str., 207 str.). Todėl, teismo nuomone, šioje byloje keliamas ginčas, remiantis Civilinio proceso kodekso 1 straipsniu, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, nustatęs darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus, Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka privalo surašyti darbdaviui, atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui reikalavimą, jame nurodydamas nustatytus pažeidimus ir nustatydamas laiką, per kurį įpareigojama pažeidimus pašalinti. Duodama tokius nurodymus Valstybinė darbo inspekcija vykdo viešojo administravimo funkciją, darbo inspektoriaus reikalavimai yra privalomi darbdaviui, jo įgaliotam asmeniui ir darbuotojams.

Teisinių santykių tarp darbdavio ir Valstybinės darbo inspekcijos pobūdis, atliekant įmonėje darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų laikymosi patikrinimą, yra administracinis imperatyvinis, tokie santykiai tarp šalių grindžiami vienos šalies pavaldumu. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsnis tiesiogiai nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.

(2007 m. vasario 5 d. nutartis)

_________________