TAR.EE156660699C · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.3.6.1. Dėl reikalavimų, kuriais nesiekiama išspręsti administracinio ginčo

Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Konstatavimas, jog administracinis aktas yra neteisėtas ir naikintinas gali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą dėl šio administracinio akto panaikinimo, tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės.

Administracinė byla Nr. A14-261/2007

Procesinio sprendimo kategorija 24

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Jūratei Kūgytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. M. H. ir N. H. įgaliotos atstovės advokatės Jūratės Kūgytės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. M. H. ir N. H. įgaliotos atstovės advokatės Jūratės Kūgytės skundą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininkui Vytautui Rinkevičiui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. balandžio 6 d. rašto Nr. AGS-19 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjų T. M. H. ir N. H. įgaliota atstovė kreipėsi į administracinį teismą prašydama pripažinti, kad Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. balandžio 6 d. raštas Nr. AGS-19 „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra neteisėtas ir naikintinas; priteisti iš neteisėtą sprendimą priėmusios institucijos pareiškėjų naudai 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei išlaidas, susijusias su skundo surašymu, padavimu ir atstovavimu – 7 621,37 Lt. Pareiškėjų atstovė skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad pareiškėjai 2006-03-30 kreipėsi į Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisiją, prašydami įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 0,4 ha žemės sklypą bei sudaryti 0,4 ha žemės sklypo, suformuoto (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, 0,22 ha dalies pirkimo-pardavimo sutartį su pareiškėjais už kainą, 2004-12-07 pareiškėjų prašymo parduoti žemės sklypo dalį termino atsakymui pateikti suėjimo dieną, apskaičiuotą remiantis teisės aktais.

Paaiškino, kad Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija 2006-04-06 raštu Nr. AGS-19 pranešė, jog atsisako nagrinėti pateiktą skundą, nes jis neatitinka Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 13 punkto reikalavimų (skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas ar aktas, jo priėmimo data, suformuluotas aiškus reikalavimas, nurodant jį pagrindžiančias aplinkybes bei patvirtinant tinkamais įrodymais). Komisija nurodė, kad neaišku, koks administracinis aktas ar veiksmas yra skundžiamas, o skunde suformuluotas reikalavimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Pareiškėjų atstovės nuomone, toks Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes apskrities administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų, t. y. dėl apskrityje esančių valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų valstybės tarnautojų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Klaipėdos apskrities viršininko, kaip teritorinio viešo administravimo subjekto, funkcijų, nustatytų Apskrities valdymo įstatyme, nevykdymas priskirtinas Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašė skundo netenkinti. Atsakovo atstovo nuomone, Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundą, nes pareiškėjų skundas pagal kompetenciją nėra priskirtas nagrinėti šiai komisijai. Skundu nebuvo prašoma nustatyti, ar teritorinio valstybinio administravimo subjekto veiksmai buvo teisėti, pagrįsti, ar nevilkinamas institucijos kompetencijai priskirtų veiksmų vykdymas, o buvo prašoma įpareigoti atlikti veiksmus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu nusprendė pareiškėjų T. M. H. ir N. H. atstovės advokatės J. Kūgytės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog iš Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos 2006-04-06 atsakymo Nr. AGS-19 matyti, kad šiuo raštu komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 23 punktu, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, konstatavo, kad pareiškėjų skundas nebus sprendžiamas, kadangi neatitinka minėtų Nuostatų 13 punkto reikalavimų, bei vadovaujantis Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsniu nepriskirtas nagrinėti administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Pagal Administracini ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnį administracinių ginčų komisija yra ikiteisminė skundų (prašymų) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo institucija ir skundų nagrinėjimo procedūroms taikytinos analogiškos taisyklės kaip teisminio nagrinėjimo metu. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, kad apskrities administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų, t. y. dėl apskrityje esančių valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų valstybės tarnautojų, taip pat apskrities teritorijoje esančių savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų valstybės tarnautojų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 12 punkte nurodyta, kad skundas (prašymas) komisijai surašomas pagal ABTĮ nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Nuostatų 13.5 punkte nurodyta, kad skunde nurodomas konkretus skundžiamas veiksmas ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006-03-03 raštu Nr. GS-139-(3.3-3.1) pareiškėjams buvo nurodyta, kad yra derinama parengta valstybinių miškų schema su Palangos miesto savivaldybe, Kretingos miškų urėdija, Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Derinimo metu buvo pareikštos pastabos dėl to, kad detaliųjų planų suplanuoti sklypai yra priskirti valstybiniams miškams. Kai valstybinis miškotvarkos institutas pateiks patvirtintą valstybinių miškų schemą, bus galima atsakyti į rūpimą klausimą. Pareiškėjai skunde Komisijai nurodė, kad šiuo raštu nėra atsakyta, ar jiems bus parduota pagal detalųjį planą suformuotos kitos paskirties žemės sklypo dalis. Teismo vertinimu, tai reiškia, jog pareiškėjų netenkina pateikto atsakymo turinys ir 2006-03-30 skundu pareiškėjai administracinių ginčų komisijos prašė įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre 0,4 ha žemės sklypą bei sudaryti 0,4 ha žemės sklypo, suformuoto (duomenys neskelbtini) detaliuoju planu, 0,22 ha dalies pirkimo-pardavimo sutartį su pareiškėjais už kainą, 2004-12-07 pareiškėjų prašymo parduoti žemės sklypo dalį termino atsakymui pateikti suėjimo dieną, apskaičiuotą remiantis teisės aktais. Teismo vertinimu, iš šio prašymo turinio akivaizdu, kad formuluojamas prašymas nėra susijęs su Klaipėdos apskrities viršininko 2006-03-03 atsakymu, o reiškiami savarankiški reikalavimai, susiję su įpareigojimų nustatymu administravimo subjektui. Todėl pareiškėjų pareikšti reikalavimai dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus, o ne prašant ištirti akto ar veiksmų teisėtumą, nepatenka į administracinių ginčų komisijos nagrinėjimo kompetencijos ribas. Teismas pažymėjo, kad administracinių ginčų komisijos kompetencijai priskiriama spręsti dėl atsakovo 2006-03-03 rašto Nr. GS-139-(3.3-3.1) teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau šiai komisijai nesuteikta kompetencija spręsti klausimą pagal pareiškėjų pateikto skundo reikalavimų apimtis. Teismas padarė išvadą, kad administracinių ginčų komisijai pareiškėjų pateiktas skundas reikalavimų apimtimi neatitiko šios komisijos kompetencijos, todėl jį pagrįstai buvo atsisakyta priimti Nuostatų 13 punkto pagrindu.

Taip pat teismas nurodė, jog pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Ginčus, kilusius iki sprendimo dėl žemės įsigijimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą – teismui. Teismas pažymėjo, kad šios kategorijos administracinių ginčų nagrinėjimui Žemės reformos įstatymas nustato kitokią tvarką ir tokie ginčai nėra nagrinėtini administracinių ginčų komisijų. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisija 2006-04-06 raštu Nr. AGS-19 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų 2006-03-30 skundą, pateiktą kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Be to, teismas nurodė, jog šiuo sprendimu pareiškėjų skundo reikalavimai pripažinti nepagrįstais, todėl pareiškėjai neįgyja teisės reikalauti teismo išlaidų atlyginimo.

III. Pareiškėjų T. M. H. ir N. H. įgaliota atstovė advokatė J. Kūgytė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006-07-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinamas pareiškėjų skundas ir Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos 2006-04-06 raštas Nr. AGS-19 „Dėl skundo nagrinėjimo“ būtų panaikintas kaip neteisėtas; taip pat prašo priteisti iš neteisėtą sprendimą priėmusios institucijos 150 Lt žyminio mokesčio ir išlaidas, susijusias su skundo surašymu ir padavimu bei atstovavimo išlaidas – 7 621,37 Lt.

Apeliantė paaiškina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis bei Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, jog apskrities administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas skundas dėl apskrityje esančių teritorinio valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), išskyrus jeigu įstatymai numato kitaip. Pareiškėjų 2006-03-30 skunde, pateiktame Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai, yra nurodytas konkretus Klaipėdos apskrities viršininko V. Rinkevičiaus 2006-03-03 raštas Nr. GS-139-(3.3-3.1) ir skundžiamas šio rašto nepagrįstumas ir neteisėtumas, kadangi iš jo turinio akivaizdu, jog Klaipėdos apskrities viršininkas V. Rinkevičius vengia ar vilkina priimti sprendimą dėl pareiškėjų 2006-02-06 prašymo parduoti jiems suformuotą laisvos valstybinės žemės sklypą, nors reikalingi Palangos miesto savivaldybės institucijų sprendimai yra priimti. Klaipėdos apskrities viršininkas, vengdamas iš esmės spręsti pareiškėjų klausimą dėl laisvos valstybinės žemės įsigijimo, nevykdo jo kompetencijai įstatymu priskirtos funkcijos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų skunde pateikti reikalavimai nepatenka į administracinių ginčų komisijos kompetencijos ribas. Paaiškina, kad sprendimas dėl skunde pateikto reikalavimo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininką atlikti konkrečius veiksmus yra neatsiejamai susijęs ir gali būti priimtas tik išnagrinėjus Klaipėdos apskrities viršininko neveikimo ar vilkinimo vykdyti jam įstatymo priskirtas funkcijas pagrįstumą ir teisėtumą.

Teismo pateikiami argumentai dėl to, kokį reikalavimą pareiškėjai turėjo suformuluoti, yra nenuoseklūs. Teismo išvadų nepatvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-915/2004, kuria teismas rėmėsi. Paaiškina, kad šiuo atveju pareiškėjų 2006-03-30 skundo Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijai dalykas yra prašymas ginti pareiškėjų teises nurodytu būdu, t. y. įpareigojant viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus. Minėtame skunde pareiškėjų suformuluotas reikalavimas aiškiai patenka į teismo ir administracinių ginčų komisijos kompetencijos ribas. Be to, apeliantės teigimu, teismas ir administracinė ginčų komisija negali nuspręsti nenagrinėti skundo dėl formalios priežasties – galimai netikslaus skundo reikalavimo suformavimo. Tai pažeidžia Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, užtikrinančias asmens teisę kreiptis į teismą. Galimų netikslumų pašalinimui administracinėje teisenoje yra skirtas skundo trūkumų šalinimo institutas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str.). Be to, teisės doktrina įtvirtina taisyklę, kad galutinai asmens pažeistos teisės gynimo būdą nustato teismas. Net pareiškėjų reikalavimui esant nepakankamai tiksliam, teismas turi teisę pats parinkti tinkamiausią asmens pažeistų teisių gynimo būdą.

Apeliantės nuomone, teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi. Paaiškina, kad minėtame įstatyme reglamentuota privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nustatyta tik konkrečiai apibrėžtiems ginčams, t. y. tiems, kurie kyla dėl institucijų (pareigūnų) jau atliktų veiksmų (priimtų sprendimų), susijusių su žemėnaudos formavimu, dokumentų žemės privatizavimui ar nuomai parengimu. Pareiškėjų pateiktas skundas, nepatenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą taikymo sritį, nes jų skundas yra susijęs su valstybinės žemės įsigijimu. Be to, ikiteisminė tvarka taikoma tik ginčams dėl institucijų (pareigūnų) atliktų veiksmų, o pareiškėjų skundas yra susijęs su Klaipėdos apskrities viršininkui pavestų funkcijų nevykdymu ar vilkinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-05-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A13-1006/2006 yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies bei Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminė analizė leidžia padaryti išvadą, kad tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybės institucija (pareigūnas) iki sprendimo priėmimo vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, toks neveikimas gali būti skundžiamas tiesiogiai teismui arba apskrities administracinių ginčų komisijai.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. balandžio 6 d. raštas Nr. AGS-19 „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra surašytas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir jame aiškiai nurodyta, kodėl pareiškėjų skundas nebuvo nagrinėjamas. Pareiškėjų skundas neatitiko Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 13 punkto reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Administracinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina administracinių teismų (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.)

Administraciniai teismai nagrinėja administracinius ginčus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje nustatytų subjektų prašymus (skundus), kuriais jie siekia, kad teismas apgintų pažeistas ar ginčijamas jų teises arba įstatymų saugomus interesus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis nustato galimų administracinio teismo sprendimų, kurie gali būti priimami išnagrinėjus bylą iš esmės, rūšis:

„1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą (prašymą) ir panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

3) patenkinti skundą (prašymą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą;

4) patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu;

5) patenkinti skundą (prašymą) ir priteisti atlyginti turtinę ar moralinę žalą fiziniam asmeniui ar organizacijai, padarytą valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje (Civilinio kodekso 485 str.).“

Sistemiškai vertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, išplaukia išvada, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų atstovė pirmosios instancijos teismui pareiškė reikalavimą „pripažinti, kad Klaipėdos apskrities administracinių ginčų komisijos 2006 m. balandžio 6 d. raštas Nr. AGS-19 „Dėl skundo nagrinėjimo“ yra neteisėtas ir naikintinas“. Konstatavimas, kad administracinis aktas yra neteisėtas ir naikintinas gali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą dėl šio administracinio akto panaikinimo, tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės. Kitų reikalavimų pareiškėjų atstovė pirmosios instancijos teismui nepareiškė ir teismas jų nenagrinėjo. Apeliacinės instancijos teisme naujų reikalavimų kėlimas negalimas (ABTĮ 130 str. 5 d.).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pareiškėjų atstovė patvirtino, kad pareiškėjai šioje byloje nesiekia, kad administracinių ginčų komisija priimtų ir išnagrinėtų jų skundą arba kad jų teisės būtų apgintos kitu ABTĮ 85 straipsnyje numatytu būdu; atsakovo priimto akto neteisėtumo konstatavimas jiems reikalingas reikalavimų, reiškiamų kitoje administracinėje byloje, pagrįstumo įrodymui.

Dėl visumos nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą; teismui to nepadarius, administracinė byla nutraukiama apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų atstovės apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

_________________