TAR.E7DE1AE0141D · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3.4.3. Dėl galimybės ginčyti drausminių nuobaudų paskyrimą krašto apsaugos sistemoje

Drausminių nuobaudų už drausmės pažeidimus, atliekant tarnybą Lietuvos kariuomenėje, skyrimo tvarką, skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką pagal Kariuomenės drausmės statuto 1 straipsnio 6, 7 punktus nustato Kariuomenės drausmės statutas. Kariuomenės drausmės statuto 57 straipsnio 3 dalis numato, jog šis statutas nustato karių skundų padavimo ir jų nagrinėjimo tvarką krašto apsaugos sistemoje, kitoms institucijoms karys turi teisę skųstis kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, įstatymas reglamentuojantis drausminių nuobaudų kariui paskyrimo bei skundų dėl jų padavimo tvarką, neužkerta kelio be kreipimosi su skundu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo krašto apsaugos sistemoje skundams paduoti nustatyta tvarka, kitų teisės aktų (tame tarpe Administracinių bylų teisenos įstatymo) nustatyta tvarka kreiptis ir į kitas institucijas (tame tarpe ir teismą).

Administracinė byla Nr.AS14–248/2007

Procesinio sprendimo kategorija 57.1

NUTARTIS

2007 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas skundu prašė teismą panaikinti Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vado 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. PK-116 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ jam paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjas paaiškino, kad minėtu įsakymu drausminė nuobauda jam paskirta, vadovaujantis Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir KDS) 75 straipsnio 1 dalimi, už tarnybos pareigų neatlikimą (tarnybos pareigų neatlikimas pasireiškė tuo, kad rekomenduodamas vadui suteikti gr. R. V. vaiko priežiūros atostogas, jis pažeidė Pareiginių nuostatų 10.4 punktą – užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų tinkamą įgyvendinimą batalione). Pareiškėjo manymu, atsižvelgiant į tai, kad KDS 2 straipsnio 1 dalis nurodo būtiną sąlygą – teisės akto galiojimą pažeidimo metu – drausminė nuobauda yra skirta neteisėtai, nes bataliono vado 2006 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. A-17 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo“ jis vizavo 2006 m. vasario 3 d., o pareiginiai nuostatai buvo patvirtinti 2006 m. kovo 8 d. bataliono vado įsakymu Nr. V-123, t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo įsakymo dėl atostogų suteikimo vizavimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad bataliono vado įsakymas dėl atostogų vaiko priežiūrai suteikimo gr. R. V. galioja, nenustatyta, kad šis įsakymas prieštarauja įstatymams.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė su skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas įsakymą dėl paskirtos drausminės nuobaudos 2006 m. gegužės 26 d. apskundė kariuomenės vadui, šiuo metu atsakingam už šio skundo ištyrimą, vadovaujantis KDS numatyta skundų nagrinėjimo tvarka. Atsakovas nurodė, jog sistemiškai vertinant skundų krašto apsaugos sistemoje padavimo santykius reglamentuojančius teisės aktus, A. J., nesilaikydamas įstatymų nustatytos privalomos ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos, 2006 d. gegužės 23 d. paduodamas skundą teismui, pažeidė imperatyvias įstatymų normas. Atsakovas pažymėjo, jog pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 48 straipsnio 1 dalį, teismai nesprendžia ginčų dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo, todėl ginčas nežinybingas teismui.

II. 2006 m. gruodžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinę bylą nutraukė. Teismo konstatavimu, pagal KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalį, ginčai dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, o sprendimas gali būti apskųstas pagal pavaldumą aukštesniajam vadui ar pareigūnui iki Krašto apsaugos ministro imtinai. Teismai šių ginčų nesprendžia. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu.

III. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimu, kuriame konstatuota, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, 1996 m. balandžio 18 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, kad konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus, pažymėdamas, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme.

Pareiškėjas pripažįsta, jog gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, nurodydamas, jog krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykiai turi savo ypatumų (atsižvelgiant į šiuos ypatumus, gali būti nustatyta ir ikiteisminė tokių ginčų sprendimo tvarka, tačiau negali būti paneigta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų savo teisių ar laisvių gynimo). Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu, asmens prigimtine teise į teisingumą.

Pareiškėjas pažymi, jog Konstitucinis teismas 2002 m. liepos 2 d. nutarimu pripažino, kad KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalies nuostata, draudžianti kariui kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nors Konstitucinis teismas nesprendė, ar KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ginčai dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, karo tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir kad teismai šių ginčų nesprendžia, Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė dėl tokių įstatymų nuostatų, konstatuodamas, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme.

Pareiškėjo manymu, įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimą, privalėjo pakeisti KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalies nuostatą taip, kad būtų užtikrintos karių konstitucinės teisės. Tačiau ši nuostata nebuvo pakeista. Pareiškėjas paaiškina dar 2002 metais kariuomenės vadui pateikęs tarnybinį pranešimą dėl minėtos nuostatos pakeitimo (kariuomenės vadas pritarė siūlymui, nurodė teisės skyriui pateikti KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalies pakeitimus, tačiau tarnybinis pranešimas pasimetė tarp biurokratinių popierių gausos).

Pareiškėjas pažymi, jog KDS nenumato, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, skiriant drausmines nuobaudas ar paduodant skundus reikia vadovautis kitais įstatymais. Atvirkščiai, KDS nurodo, kad vadas (viršininkas) drausminę nuobaudą skiria įsakymu, vadovaudamasis šio statuto straipsniu, numatančiu atsakomybę už padarytą drausmės pažeidimą ir šio statuto 1 dalies bendrosiomis nuostatomis (KDS 40 str. 1 d.). KDS 57 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tik šis statutas nustato skundų padavimo ir jų nagrinėjimo tvarką krašto apsaugos sistemoje.

Pareiškėjas nurodo, jog kitoms institucijoms karys turi teisę skųstis kitų teisės aktų nustatyta tvarka (KDS 57 str. 3 d.). Pareiškėjas pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato 30 dienų terminą skundui paduoti. Jo manymu, apeliavimas į tai, kad KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalis draudžia teismams nagrinėti skundus dėl drausminių nuobaudų skyrimo, yra netinkamas materialinių teisės normų aiškinimas, turėjęs įtakos priimant sprendimą byloje. Pareiškėjas nurodo, jog statutai, reglamentuojantys karių drausminę atsakomybę ir ginklo panaudojimą, civilinę krašto apsaugos tarnybą ir tarnybą Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos, tvirtinami įstatymais (KASOKTĮ 25 str. 2 d.).

KDS yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis karių drausminę atsakomybę. KDS 57 straipsnio 3 dalis suteikia kariui teisę paduoti skundą kitoms institucijoms kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Du įstatymai skirtingai reglamentuoja skundų padavimo tvarką: KDS 57 straipsnio 3 dalis suteikia kariui teisę kreiptis į kitas institucijas, tuo tarpu KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalis tai draudžia daryti. Atsižvelgiant į tai, kad KDS yra specialus įstatymas, reglamentuojantis tarnybinių patikrinimų, drausminių nuobaudų skyrimo ir skundų padavimo tvarką, o KASOKTĮ yra įstatymas, reglamentuojantis krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos tvarką, sprendžiant klausimus dėl skundų nagrinėjimo teisme, pareiškėjo manymu, būtina vadovautis KDS, o ne KASOKTĮ nuostatomis.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalies nuostata „ginčai dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sprendimas gali būti apskųstas pagal pavaldumą aukštesniajam vadui ar pareigūnui iki krašto apsaugos ministro imtinai. Teismai šių ginčų nesprendžia“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjo teigimu, jei pirmosios instancijos teismui 2006 m. gruodžio 20 d. posėdžio metu nepakako pateiktų argumentų dėl KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalies prieštaravimo Konstitucijai ir kad skundas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme, pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d., 98 str. 1 d. 4 p.). Tai nebuvo padaryta, ir tokiu būdu, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeidė jo konstitucines ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas teises.

Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Lietuvos kariuomenės manymu, atskirasis skundas nepagrįstas. Atsakovas pažymi, kad Konstitucinis Teismas sprendė, ar KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalies nuostata (galiojusi iki 2003 m. balandžio 2 d.), pagal kurią atleistas iš profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos asmuo gali paduoti teismui skundą tik dėl teisės aktų nustatytos atleidimo tvarkos pažeidimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, 2002 m. liepos 2 d. nutarime konstatavęs, kad KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nenustatė, jog Konstitucijai prieštarauja ir KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalis.

Atsakovas pažymi, jog KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos kario pažeistų teisių gynimo sąlygos, susijusios su karo tarnybos santykiais, t. y. kai karo tarnybos santykiai nėra nutrūkę. Tiek KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalyje, tiek KDS 57-64 straipsniuose įtvirtintos nuostatos suteikia galimybę kariui, manančiam, kad jo teisės, susijusios su karo tarnybos santykiais, yra pažeistos, skųstis ir ginti savo pažeistas teises. Atsakovo manymu, KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų visuma nepaneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies ir 109 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Darytina išvada, jog Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas dėl KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai aptariamo ginčo atveju netaikytinas, ir pareiškėjo nuomonė, jog KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra nepagrįsta. Atsakovas pažymi, jog KDS 57 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kitoms institucijoms karys turi teisę skųstis kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o kito teisės akto – KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl drausminės nuobaudos nagrinėjami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir teismai jų nesprendžia.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jei kariui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – jis ją gali skųsti vadovaudamasis KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalimi. Šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl papeikimo paskyrimo, todėl teismas pagrįstai pritaikė 48 straipsnio 1 dalį. Atsakovas pažymi, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, teismas bylą nutraukia. Todėl teismas administracinę bylą nutraukė pagrįstai.

Lietuvos kariuomenės logistikos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Lietuvos kariuomenės logistikos valdyba sutinka su teismo nutartimi, pažymėdama, jog pagal KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalį, teismai nesprendžia ginčų dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo, šie ginčai nagrinėjami Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Lietuvos kariuomenės logistikos valdyba taip pat pažymi, jog vadovaujantis KDS (2006 m. sausio 20 d. įstatymas Nr. X-508) 58, 59, 60 straipsnių nuostatomis, kariai turi teisę skųstis, kai pažeistos teisės aktų garantuotos jų teisės, skundai tokiu atveju paduodami pagal karių pavaldumą per tiesioginį vadą arba tiesiogiai Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui. Karys, nesutinkąs su generalinio inspektoriaus sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę apskųsti sprendimą Krašto apsaugos ministrui. Tačiau pareiškėjas, susipažinęs su 2006 m. balandžio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvada, 2006 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Teisės skyrių, o 2006 m. gegužės 23 d. – į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nesilaikydamas KDS nustatytos skundų padavimo bei nagrinėjimo tvarkos. Lietuvos kariuomenės logistikos valdyba nurodo, kad nebuvo išnaudotos visos vidinės teisinės gynybos priemonės krašto apsaugos sistemoje bei nebuvo priimti jokie teisiniai sprendimai, susiję su pareiškėjo skundu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš byloje teismo priimto sprendimo, teismas nutraukė bylą, vadovaudamasis KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalimi bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu. Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, jog KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalies nuostata, draudžianti kariui kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalies prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai Konstitucinio Teismo nebuvo konstatuotas, tai pripažįsta ir pareiškėjas.

Pagal galiojančią KASOKTĮ 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, ginčai dėl priėmimo į karo tarnybą, nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo nagrinėjami Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, o sprendimas gali būti apskųstas pagal pavaldumą aukštesniajam vadui ar pareigūnui iki Krašto apsaugos ministro imtinai, teismai šių ginčų nesprendžia. KASOKTĮ pagal šio įstatymo 1 straipsnį nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus. Drausmines nuobaudas už drausmės pažeidimus atliekant tarnybą Lietuvos kariuomenėje, nuobaudų skyrimo tvarką, skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką pagal KDS 1 straipsnio 6, 7 punktus nustato KDS. Vadovaujantis KDS 75 straipsniu, drausminė nuobauda pareiškėjui ir buvo paskirta. KDS 57 straipsnio 3 dalis numato, jog šis statutas nustato karių skundų padavimo ir jų nagrinėjimo tvarką krašto apsaugos sistemoje, kitoms institucijoms karys turi teisę skųstis kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, įstatymas, reglamentuojantis drausminių nuobaudų kariui paskyrimo bei skundų dėl jų padavimo tvarką, neužkerta kelio be kreipimosi su skundu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo krašto apsaugos sistemoje skundams paduoti nustatyta tvarka, kitų teisės aktų (tarp jų – Administracinių bylų teisenos įstatymo) nustatyta tvarka kreiptis ir į kitas institucijas (tarp jų – ir teismą). Tokia asmens teisė aptariama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarime.

Šiomis aplinkybėmis teismo nutartis, kuria administracinė byla nutraukta, konstatavus, kad tokio pobūdžio ginčų teismai nesprendžia, naikintina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Alvydo Jokšo atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria administracinė byla pareiškėjo Alvydo Jokšo skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, nutraukta – panaikinti, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

_________________