TAR.E1129FF9E6B2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2.3. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo priimtų sprendimų pridėtinės vertės mokesčio teisinio reguliavimo srityje apžvalga (2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. rugsėjo 1 d.)

2.3.9. Kita

A. Draudimas rinkti kitus nacionalinius apyvartos mokesčius; PVM požymiai

2006 m. lapkričio 14 d. prejudicinis sprendimas byloje Banca popolare di Cremona Soc. coop. Arl prieš Agenzia Entrate UfficioCremona (C-475/03) [Didžioji kolegija]

Dėl Šeštosios direktyvos iš dalies pakeistos 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/680/EEB (OL L 376, 1991, p. 1) 33 straipsnio išaiškinimo.

Terminai: Šeštoji PVM direktyva – 33 straipsnio 1 dalis – Draudimas rinkti kitus nacionalinius apyvartos mokesčius – „Apyvartos mokesčio“ sąvoka – Italijos regioninis gamybinės veiklos mokestis.

Neoficiali prejudicinio sprendimo apžvalga:

1997 m. gruodžio 15 d. įstatymu Italijoje buvo nustatytas regioninis gamybinės veiklos mokestis (imposta regionale sulle attivit? produttiva, toliau – ir IRAP). Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp Bancapopolare di Cremona Soc. coop. arl (toliau – ir Banca popolare) ir Agenzia Entrate Ufficio Cremona dėl šio mokesčio rinkimo. Banca popolare apskundė Agenzia Entrate Ufficio Cremona sprendimą, kuriuo pastaroji atsisakė ieškovei grąžinti 1998 ir 1999 m. sumokėtą IRAP. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės norėjo sužinoti, ar PVM ir IRAP skirtumai yra susiję su esminiais požymiais, lemiančiais vieno ar kito mokesčio priskyrimą tai pačiai mokesčių kategorijai, ir ar Šeštosios direktyvos

33 straipsnis draudžia toliau taikyti mokestį, turintį pagrindinėje byloje nagrinėjamo IRAP mokesčio požymių. Teisingumo Teismas priminė, jog iš ETT praktikos matyti, kad yra keturi esminiai PVM požymiai: mokestis yra bendrai taikomas operacijoms, kurių objektas yra prekės ar paslaugos; jo dydis apskaičiuojamas proporcingai apmokestinamajam asmeniui už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas sumokėtai sumai; mokestis yra renkamas kiekviename gamybos ar paskirstymo proceso etape, įskaitant mažmeninės prekybos etapą, neatsižvelgiant į pirmiau atliktų operacijų skaičių; iš mokesčio, kurį apmokestinamasis asmuo turi sumokėti, yra atskaitomos pirmesniuose proceso etapuose sumokėtos sumos, t. y. konkrečiame etape mokestis mokamas tik nuo šiame etape atsiradusios pridėtinės vertės, ir kad galiausiai jo mokėjimo našta tenka galutiniam vartotojui. Dėl antro esminio PVM požymio Teisingumo Teismas pirmiausiai pažymėjo, jog PVM yra renkamas vykdant kiekvieną operaciją prekybos etape ir jo dydis yra proporcingas patiektų prekių ir suteiktų paslaugų kainai. Priešingai, IRAP yra mokestis, kuris yra mokamas nuo įmonės atitinkamu laikotarpiu sukuriamo produkto grynosios vertės. Jo apmokestinamoji vertė iš esmės yra lygi pelno (nuostolių) ataskaitoje numatytam „produkto vertės“ ir „produkto sąnaudų“, kaip šios sąvokos yra apibrėžtos Italijos teisės aktuose, skirtumui. Ji apima atsargų pakitimą, amortizaciją ir nusidėvėjimą, tiesiogiai nesusijusius su prekių tiekimu ir paslaugų teikimu. Tokiomis aplinkybėmis IRAP nėra proporcingas patiektų prekių ir suteiktų paslaugų kainai. Be to, iš IRAP reglamentuojančių teisės aktų matyti, jog šio mokesčio mokėjimo našta netenka galutiniam vartotojui, o tai yra būdinga PVM.

Remdamasis nurodytais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendė:

– iš išdėstytų argumentų matyti, kad mokestis, turintis IRAP požymių, skiriasi nuo PVM tiek, kad jo negalima laikyti apyvartos mokesčiu Šeštosios direktyvos 33 straipsnio 1 dalies prasme; – Šeštosios direktyvos 33 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis nedraudžia toliau taikyti mokesčio, turinčio pagrindinėje byloje nagrinėjamo mokesčio požymių.

B. Dėl ES teisės aktų panaikinimo

Žr. ETT praktiką:

• 2006 m. sausio 26 d. prejudicinis sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Europos Sąjungos Tarybą (C-533/03) Terminai: Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 – Direktyva 2003/93/EB – Teisinio pagrindo pasirinkimas. Dėl Europos Bendrijų Komisijos prašymo, pirma, panaikinti 2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 218/92 (OL L 264, p. 1), ir 2003 m. spalio 7 d. Tarybos direktyvą 2003/93/EB, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio ir netiesioginio apmokestinimo srityje (OL L 264, p. 23), ir, antra, nustatyti, kad šių dviejų teisės aktų padariniai galioja, kol remiantis tinkamu teisiniu pagrindu įsigalios priimti juos pakeičiantys teisės aktai.

C. Supaprastintos procedūros

Žr. ETT praktiką:

• 2006 m. birželio 15 d. prejudicinis sprendimas Heintz van Landewijck SARL prieš Staatssecretaris van Financi?n (C-494/04) Terminai: Mokesčių nuostatos – Teisės aktų derinimas – Direktyva 92/12/EEB – Akcizas – Fiskaliniai ženklai – Šeštoji PVM direktyva – 2 ir 27 straipsniai – Akcizo banderolių dingimas. Dėl 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (OL L 76, p. 1) ir Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 1 ir 5 dalių, išaiškinimo.

D. Valstybės įsipareigojimų nevykdymas

• 2006 m. vasario 9 d. prejudicinis sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Jungtinę Karalystę (C-305/03) Terminai: Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Šeštoji PVM direktyva – 2 straipsnio 1 punktas, 5 straipsnio 4 dalies c punktas, 12 straipsnio 3 dalis ir 16 straipsnio 1 dalis – Sandorio sudarymas šalies teritorijoje – Meno kūrinių, kuriems taikoma laikinojo įvežimo procedūra, pardavimas viešo aukciono būdu – Aukciono organizatorių komisiniai. Dėl įsipareigojimų pagal Šeštosios direktyvos, iš dalies pakeistos 1999 m. gegužės

25 d. Tarybos direktyva 1999/49 (EB) (OL L 139, p. 27), 2 straipsnio 1 punktą,

5 straipsnio 4 dalies c punktą, 12 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį nevykdymo.

• 2006 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Austrijos Respubliką (C-128/05) Terminai: Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Šeštoji PVM direktyva – Asmenų, įsisteigusių kitoje valstybėje narėje, tarptautinio transporto įmonės – Metinė apyvarta Austrijoje, mažesnė ar lygi 22 000 eurų – Supaprastinta procedūra apmokestinant PVM ir jį renkant. Dėl įsipareigojimų pagal Šeštosios direktyvos 2, 6 straipsnius, 9 straipsnio 2 dalies b punktą, 17, 18 straipsnius ir 22 straipsnio 3–5 dalis nevykdymo.

• 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką (C-13/06) Terminai: Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Šeštoji PVM direktyva – Atleidimai nuo mokesčio –

13 straipsnio B skirsnio a punktas – Draudimo sandoriai – Pagalbos keliuose paslaugas teikiantis subjektas. Dėl įsipareigojimų pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B skirsnio a punktą nevykdymo.

• 2007 m. birželio 7 d. sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką (C-156/04) Terminai: Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 83/182/EEB –Transporto priemonių laikinas importas – Atleidimas nuo mokesčių – Įprastinė gyvenamoji vieta valstybėje narėje. Dėl įsipareigojimų pagal EB sutarties 90 straipsnį ir 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvos 83/182/EEB dėl tam tikrų transporto priemonių, laikinai importuojamų iš vienos valstybės narės į kitą, atleidimo nuo mokesčių Bendrijos teritorijoje (OL L 105, p. 59) 1 straipsnį nevykdymo.

_________________