TAR.E0DE5918A4EF · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3.3.2. Dėl pirmenybės teikimo asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti žemę natūra

Jei žemė nėra valstybės išperkama ir buvęs savininkas ar kiti asmenys, numatyti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje, pareiškia valią atgauti ją natūra, o kiti asmenys pageidauja, kad toje vietoje būtų suformuotas lygiavertis sklypas už negrąžinamą natūra žemę, pirmenybė teikiama asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti žemę natūra.

Administracinė byla Nr. A2-703/2007

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens D. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. T., S. B., P. B. dėl įsakymų ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 782 bei 2001 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 8133 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Žibininkų kaime, Kretingos rajone S. B. dalis dėl 0,13 ha žemės sklypo, įsiterpusio į P. N. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 13.6-2899 bei 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 12120 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Žibininkų kaime, Kretingos rajone D. T. dalis dėl 2,86 ha žemės sklypo, įsiterpusio į P. N. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 13.6-3257 bei 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 12164 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Žibininkų kaime, Kretingos rajone P. B. dalis dėl 0,51 ha žemės sklypo, įsiterpusio į P. N. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad jos motina 1992 metais pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į P. N. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį Žibininkų kaime, Kretingos rajone. Pareiškėjos motinai mirus, pareiškėja paveldėjo teisę atkurti nuosavybės teises. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas ginčijamais įsakymais bei sprendimais pažeidė jos teises, nes P. N. valdyto žemės sklypo vietoje atkūrė nuosavybės teises lygiaverčiais sklypais kitiems asmenims. Žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja buvę jos savininkai ar jų turtinių teisių paveldėtojai, negali būti laikoma laisva žeme ir negali būti skiriama kitiems asmenims.

Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pagal archyvinę medžiagą P. N. valdė 25,16 ha žemės sklypą bei dar turėjo 6,41 ha žemės rėžiais. Iš turėtos medžiagos nebuvo galimybės nustatyti žemės sklypų buvimo vietos. Kartografuotą medžiagą pareiškėja Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė tik 2006 m. vasario 28 d., kai tuo tarpu tretiesiems suinteresuotiems asmenims lygiaverčiai žemės sklypai buvo suteikti 2001 ir 2004 metais.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. T., P. B. ir S. B. nurodė, kad joms lygiaverčiai žemės sklypai suteikti teisėtai ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 782 bei 2001 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 8133 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. B. į 0,13 ha žemės sklypo dalį, kuri įsiterpusi į P. N. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 13.6-2899 bei 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 12120 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. T. į 2,86 ha žemės sklypo dalį, kuri įsiterpusi į P. N. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas; panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 13.6-3257 bei 2004 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 12164 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo P. B. į 0,51 ha žemės sklypo dalį, kuri įsiterpusi į P. N. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas. Pareiškėjos prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo teismas paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numato, jog nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę turėtoje vietoje. Už žemę, kurią susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės įsigijimo eiliškumą. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2001 ir 2004 metais perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiems žemės sklypai Klaipėdos apskrityje, Kretingos rajone, Žibininkų kaime.

Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog pareiškėjos skundžiami įsakymai ir sprendimai teisėti, nes pagal turėtą archyvinę medžiagą nebuvo galimybės nustatyti P. N. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės buvimo vietos, nepagrįsti. Pareiškėjos motina 1992 metų lapkričio mėnesį kreipėsi žemės reformą vykdančią instituciją, prašydama atkurti nuosavybės teises į P. N. nuosavybės teise valdytą žemę, esančią Žibininkų kaime, Kretingos rajone. Pareiškėjos motinai mirus, pareiškėja kreipėsi į Palangos žemėtvarkos skyrių 2000 m. vasario 9 d. ir 2003 m. birželio 30 d. prašydama atkurti nuosavybės teises į P. N. žemę bei informuoti ją apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057, 12 ir 13 punktai numato, kad piliečių pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja žemėtvarkos skyriai ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Iš pateiktos P. N. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos matyti, kad žemės reformą vykdančios institucijos veikė neaktyviai ir neinformavo pareiškėjos, kad pagal turimus dokumentus negalima nustatyti P. N. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo buvimo vietos, jai nesiūlė raštu pateikti papildomų įrodymų. Teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai perdavė tretiesiems suinteresuotiems asmenims neatlygintinai nuosavybėn lygiavertes žemės sklypų dalis, kurios pagal 2006 m. vasario 28 d. preliminaraus kartografavimo duomenis įsiterpia į P. N. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą Žibininkų kaime, Kretingos rajone, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai nepateikus išlaidų apskaičiavimo, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtas.

III. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra sudedamoji žemės reformos proceso dalis. Žemės reformos vykdymą reglamentuoja Žemės reformos įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos projektus. Lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos valstybinės žemės fondo plotuose, nustatytuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Apeliantas nurodo, kad lygiaverčiai žemės sklypai nagrinėjamu atveju tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo suprojektuoti bei suformuoti laisvoje žemėje, kurios plotai ir vieta buvo nustatyti Kretingos rajono Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Minėtas projektas šiuo metu yra nenuginčytas ir galiojantis. Priimdamas sprendimus ir įsakymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims, atsakovas negalėjo numatyti, jog 2006 metais pretendentai atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra, sumanys toje pačioje vietoje kartografuoti natūra grąžintiną žemės sklypą. Apeliantas nurodo, kad pareiškėjos norimo susigrąžinti natūra žemės sklypo ribos buvo nustatytos tik liudytojų parodymais, o ne remiantis konkrečia archyvine medžiaga. Todėl suformuoto sklypo vieta ir ribos negali būti traktuojami kaip nustatytas ir abejonių nekeliantis faktas. Apeliantas nurodo, kad žemės reformą vykdančių institucijų neaktyvumas šiuo atveju negali būti pagrindas teigti, jog P. N. iki nacionalizacijos valdė būtent sklypą, kartografuotą 2006 m. vasario 28 d. Pareiškėja teigė, kad ji dažnai lankėsi Palangos ir Kretingos žemėtvarkos skyriuose, tačiau į minėtas institucijas kreipdavosi žodžiu. Tokiu būdu pareiškėja, klausdama žodžiu, gaudavo žodinius atsakymus į jai rūpimus klausimus. Dėl šių aplinkybių nebuvo vykdomas administracinis susirašinėjimas su pareiškėja.

Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo D. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju jai lygiavertis žemės sklypas buvo suprojektuotas laisvoje žemėje, kurios plotas ir vieta buvo nustatyti Kretingos rajono Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Pareiškėjos norimas susigrąžinti žemės sklypas nėra suprojektuotas Kretingos rajono Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, o paženklintas buvo tik 2006 m. vasario 28 d., remiantis liudytojų parodymais, bet ne archyvine kartografine medžiaga. Apeliantė nurodo, kad jeigu pareiškėja būtų elgusis kaip rūpestingas asmuo ir būtų tinkamai įgyvendinusi savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą, tai dar 2000 metų pradžioje ji būtų sužinojusi apie tai, kad jos norimoje susigrąžinti žemėje yra atkurtos nuosavybės teisės kitiems asmenims. Pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su 2000 metų pradžioje patvirtintu Kretingos rajono Rūdaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriame šis žemės sklypas buvo pažymėtas kaip laisva žemė. Todėl pareiškėja praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą.

Atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens D. T. apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo P. B. sutinka su šio apeliacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

Atsiliepimais į apeliacinius skundus tretysis suinteresuotas asmuo S. B. su apeliaciniais skundais sutinka.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus pareiškėja prašo apeliacinius skundus atmesti.

Pareiškėja nurodo, kad ji pateikė atsakovui archyvinius dokumentus dėl P. N. valdytos žemės, o atsakovas nepasiūlė jai kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, jeigu manė, jog pateiktų dokumentų nepakanka. Pareiškėja nurodo, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje sklypai asmenims projektuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose laikantis eiliškumo ir pirmiausia suprojektuojami sklypai, kurie grąžinami savininkams natūra. Žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises buvę savininkai ar jų turtinių teisių paveldėtojai, negali būti laikoma laisva žeme ir ji negali būti skiriama kitiems asmenims. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, neatsižvelgė į šias nuostatas ir pažeidė pareiškėjos teises. Pareiškėja nurodo, kad tai, jog jos norimas susigrąžinti žemės sklypas iki šiol nėra suprojektuotas Rūdaičių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte, šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė. Šis sklypas bus suprojektuotas įsiteisėjus teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja nurodo, kad tik jai gavus Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 12 d. raštą, kuriuo pranešta, jog į P. N. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo Žibininkų kaime ribas yra įsiterpę kitiems asmenims suprojektuoti sklypai, atsirado galimybė kreiptis į teismą. Ji į teismą kreipėsi laiku ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatyto vieno mėnesio skundo padavimo termino nepraleido.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymas (1 str. 2 d. 2 p., 4 str. 2 d., 5 str. 2 d. 1 p., 6 str. 2 d., 16 str.) prioritetą teikia asmenims, norintiems nuosavybės teises atkurti natūra, ir tik tokiu atveju, jei pretendentai nepageidauja susigrąžinti žemės natūra, ta žemė priskiriama laisvam žemės fondui ir iš jos gali būti formuojami sklypai asmenims, kuriems už negrąžinamą natūra žemę atlyginama, perduodant neatlygintinai nuosavybėn kitą žemės sklypą. Tai reiškia, kad jei žemė nėra valstybės išperkama ir buvęs savininkas ar kiti asmenys, numatyti Įstatymo 2 straipsnyje pareiškia valią atgauti ją natūra, o kiti asmenys pageidauja, kad toje vietoje būtų suformuotas lygiavertis sklypas už negrąžinamą natūra žemę, pirmenybė teikiama asmenims, pageidaujantiems susigrąžinti žemę natūra.

Ginčijamais atsakovo sprendimais tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisės atkurtos, atlyginant už valstybės išperkamą žemę vienu iš įstatyme nustatytų būdų – perduodant lygiavertį žemės sklypą (Įstatymo 16 str. 9 d.). Pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (senelio P. N. žemę) natūra. Atsižvelgiant į prieš tai aptartą teisinį reglamentavimą, turėtų būti apgintos pareiškėjos teisės į žemės grąžinimą natūra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atkūrimas natūra reiškia, jog nuosavybėn grąžinamas tas pats turto objektas, kurio savininkas neteko jį nacionalizavus ar kitaip neteisėtai nusavinus. Žemės grąžinimo atveju tai reiškia, kad grąžinamas tokio pat dydžio ir toje pat vietoje esantis žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta vieta, kurioje buvo pareiškėjos senelio P. N. žemė. Į bylą pateikti 2006 m. vasario 28 d. sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas bei žemės sklypo schema (b. l. 18–19) patvirtina, į kokį sklypą atkurti nuosavybės teises pageidauja pareiškėja, tačiau neįrodo, kad šis sklypas yra P. N. turėtos žemės ribose. Nustatant plane pažymėto sklypo ribas dalyvavo V. V. ir V. V. Akte nepažymėta, ar šie asmenys dalyvavo kaip gretimų sklypų savininkai, ar kaip liudytojai, galintys nurodyti buvusias P. N. žemės ribas. Pažymėtina, kad abu minėti asmenys yra gimę po 1940 m. žemės nacionalizacijos, todėl jų parodymais negali būti remiamasi, nustatant iki nacionalizacijos buvusias sklypų ribas. Byloje esančiame Vainoro valstiečių kiemo plane taip pat nėra duomenų apie P. N. valdytos žemės vietą ir ribas.

Kolegija pripažįsta, kad teismo argumentai, kurių pagrindu buvo patenkintas pareiškėjos skundas, būtų tinkami, jei būtų nustatytos žemės, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėja, vieta ir ribos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybėn įgyti žemės sklypai būtų P. N. turėtos žemės vietoje. Naikinti sprendimus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nenustačius, ar toje vietoje, kur šiems asmenims suformuoti sklypai, buvo P. N. žemė, nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir pareiškėjos skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos S. V. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

_________________