TAR.D6ECE4E6EC4A · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.4. Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-1116 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams

Administracinė byla Nr. I14-19/2007

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjui Jonui Čekuoliui,

pareiškėjo atstovui advokatui Valdemarui Stančikui,

atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovui Tomui Daukantui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Čekuolio prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. ISAK-1116 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Čekuolis su prašymu, gautu 2007 m. sausio 15 d., kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. ISAK-1032 „Dėl lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 914 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nuostatams bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1763 patvirtintam brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašui; ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui; ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. ISAK-1116 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2006 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1014 „Dėl lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduoties galimo paviešinimo ištyrimo“ buvo sudaryta komisija faktams dėl lietuvių gimtosios kalbos valstybinio egzamino (testo) užduoties paviešinimo ištirti, kuri, ištyrusi susidariusią situaciją, 2006 m. gegužės 25 d. Švietimo ir mokslo ministrui pateikė rekomendacijas – 2006 m. gegužės 24 d. vykusio egzamino testo rezultatus anuliuoti bei parengti papildomų priemonių planą 2006 m. egzaminų užduočių slaptumui užtikrinti.

Atsižvelgdamas į tai, Švietimo ir mokslo ministras 2006 m. gegužės 26 d. išleido įsakymą Nr. ISAK-1032 „Dėl lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino“, kuriame suformulavo elgesio taisyklę, neabejotinai reikšmingą daugeliui Lietuvos abiturientų. Nuspręsta 2006 m. gegužės 24 d. įvykusio lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino kandidato darbų nevertinti. Pareiškėjo teigimu, reaguojant į susidariusią situaciją, tačiau neatsižvelgiant į abiturientų lūkesčius, teisės aktų reikalavimus, Švietimo ir mokslo ministro įsakymais buvo keičiama galiojanti egzaminų tvarka (2006 m. gegužės 25 d.

įsakymas Nr. ISAK-1015 bei 2006 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. ISAK-1116). Pareiškėjas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 skirsnio nuostatomis, 2 straipsnio 13, 15 dalimis. Pažymėta, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra centrinis administravimo subjektas, vykdantis švietimo įstatymu ir kitais teisės aktais jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas, o Švietimo ir mokslo ministras yra centrinio administravimo subjekto vadovas ir veikia kaip šio subjekto atstovas (Švietimo įstatymas, Vyriausybės įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 914 patvirtinti Švietimo ir mokslo ministerijos nuostatai).

Pareiškėjo teigimu, 2006 m. gegužės 25 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-1015 bei 2006 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. ISAK-1116 nustato bendro pobūdžio elgesio taisykles, kuriomis keičiamos jau egzistuojančios elgesio taisyklės – egzaminų organizavimo tvarka. Šios elgesio taisyklės yra skirtos subjektams, laikantiems egzaminus, o taip pat juos organizuojantiems bei vykdantiems, užtikrinantiems egzaminų priežiūrą, t. y. individualiais požymiais neapibrėžtam subjektų ratui.

Pasisakydamas dėl 2006 m. gegužės 25 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. ISAK-1015 neatitikimo įstatymams, Vyriausybės norminiam aktui bei konstituciniams principams, pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos statusą, teises bei pareigas, Švietimo ir mokslo ministro įgaliojimus apibrėžia Švietimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nuostatai. Pagal Švietimo įstatymo 56 straipsnio 9 ir 15 punktus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota organizuoti brandos egzaminus, tvirtinti nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas tvarką, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką, baigiamųjų kvalifikacijos egzaminų tvarką.

Švietimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad formaliojo ir iš dalies neformaliojo švietimo kokybę užtikrina valstybė, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministras tvirtina brandos egzaminų programas, jų organizavimo ir vykdymo tvarką. Švietimo ir mokslo ministro įgaliojimus detalizuoja švietimo ir mokslo ministerijos nuostatai. Pareiškėjas pažymėjo, jog ministras gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie teisės aktais priskirti jo kompetencijai, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymu bei nepažeisti jame įtvirtintų viešojo administravimo principų (4 str.).

Nurodyta, jog jeigu poįstatyminis aktas prieštarauja konstitucinėms normoms ir principams, tuo pačiu jis prieštarauja ir Konstitucijos nuostatas konkretizuojantiems žemesnės galios aktams – įstatymams. 2006 gegužės 25 d. įsakymas Nr. ISAK-1015 ir 2006 m. birželio 5 d. įsakymas ISAK-1116, pareiškėjo teigimu, priimti nesilaikant proporcingumo principo. Pažymima, kad šiuo atveju nėra ginčijami tikslai, kurių siekė Švietimo ir mokslo ministras, išleisdamas ginčijamus įsakymus, tačiau negali būti pateisinamos priemonės (ginčijami įsakymai), kuriomis pažeisti konstituciniai principai, nepaisant to, kad jomis siekta tinkamų tikslų.

Įsakymais sugriežtinti brandos egzaminų organizavimui ir vykdymui keliami reikalavimai, o tai galėjo turėti neigiamą poveikį visiems abiturientams bei egzaminų rezultatams, kadangi abiturientai buvo rengiami brandos egzaminams, atsižvelgiant į galiojančią egzaminų laikymo tvarką, pakeista egzaminų tvarka neatitiko jų teisėtų lūkesčių. Atkreiptas dėmesys, kad proporcingumo principo pažeidimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad nepriklausomai nuo to, ar 2006 m. gegužės 24 d. abiturientai lietuvių kalbos egzaminą laikė sąžiningai, ar pasinaudojo paviešinta informacija apie egzaminų užduotis, ar nelaikė apskritai, visiems vienodai buvo sugriežtinta egzaminų tvarka, nustatant neproporcingas poveikio priemones sąžiningiems abiturientams.

Daroma išvada, kad ginčijami įsakymai neatitinka proporcingumo principo ir tuo pačiu – Viešojo administravimo įstatymo. Pareiškėjas pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra universalus, juo grindžiama visa teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vienas iš esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministro 2006 gegužės 25 d. įsakymas Nr. ISAK-1015 bei 2006 m. birželio 5 d.

įsakymas Nr. ISAK-1116, pakeitę galiojančią brandos egzaminų tvarką, kaip pažymėjo pareiškėjas, buvo išleisti jau prasidėjus ir vykstant brandos egzaminams (lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinis brandos egzaminas vyko 2006 m. gegužės 24 d.). Nurodyta, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą, kad teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto. Vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų valstybės valdymo srityje yra tas, kad teisės aktų, kuriais sprendžiami valstybės valdymo klausimai, galia būtų nukreipta į ateitį.

Šiuo atveju, pareiškėjo manymu, Švietimo ir mokslo ministras neatsižvelgė į minėtus reikalavimus, savo veiksmais (išleisdamas ginčijamus įsakymus) pažeidė konstitucinį teisinės valstybės principą ir iš šio principo kylančius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jo priimti įsakymai neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo ir su juo susijusių reikalavimų, tuo pačiu ir įstatymų, kuriuose konkretizuojamos konstitucinės normos bei principai.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. nutartimi priėmė Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Čekuolio prašymo dalį ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. ISAK-1116 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. redakcija Nr. VIII-1234) 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams. Nors pagal prašymo formuluotę pareiškėjas prašė ištirti ginčijamų įsakymų atitiktį Viešojo administravimo įstatymui, tačiau sprendžiant prašymo priėmimo klausimą, iš prašymo argumentų nustatyta, kad pareiškėjui abejonių sukėlė ne Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1015 bei 2006 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-1116 atitiktis visam Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui (1999 m. birželio 17 d. redakcija Nr. VIII-1234), o šiame įstatyme įtvirtintiems įstatymo viršenybės ir proporcingumo principams (šie principai įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose). Atsižvelgiant į šiuos argumentus, priimtas pareiškėjo prašymas ištirti ginčijamų įsakymų atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. redakcija Nr. VIII-1234) 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams.

Prašymo dalį ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. ISAK-1032 „Dėl lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymui, Viešojo administravimo įstatymui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 914 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nuostatams bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1763 patvirtintam brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašui, teismas atsisakė priimti. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-63/2003. Nustatyta, kad šis ginčijamas aktas nelaikytinas norminiu teisės aktu, nes neformuluoja elgesio taisyklės. Jis nustato vienkartinį pavedimą teisinių santykių subjektams (lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino vertinimo komisijų nariams) nevertinti valstybinio brandos egzamino, vykdyto 2006 m. gegužės 24 d., kandidatų darbų, t. y. daro vienkartinę išimtį iš bendrosios brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į prašymą ištirti Švietimo ir mokslo ministro įsakymų teisėtumą nurodo su prašyme išdėstytais argumentais nesutinkanti. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Švietimo įstatymo 56 straipsnio 9 punktą, Švietimo ir mokslo ministerija yra įgaliota organizuoti brandos egzaminus. Švietimo įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos organizuoja egzaminus ir užsako kitus pasiekimų vertinimo būdus (įgaliojimai organizuoti brandos egzaminus suteikti Nacionaliniam egzaminų centrui).

Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad savivaldybių vykdomoji institucija (t. y. savivaldybės administracijos direktorius) organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių brandos egzaminus, o Švietimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje – kad Švietimo ir mokslo ministras tvirtina brandos egzaminų programas, jų organizavimo ir vykdymo tvarką. Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1763.

Tvarkos aprašas reglamentuoja brandos egzaminų organizavimą, vykdymą ir priežiūrą, jame nustatytos brandos egzaminų vykdyme dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Aptariant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 padarytus pakeitimus, Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, svarbus yra pakeitimų turinys – ar jie sukūrė papildomas teises ar pareigas abiturientams, kurių teisės ginamos paduotu prašymu ištirti įsakymo teisėtumą, ar pakeitimai padaryti tinkamai (ar juos atliko kompetentinga institucija, ar jie buvo paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka).

Švietimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministras tvirtina brandos egzaminų programas, jų organizavimo ir vykdymo tvarką. Kadangi teisė tvirtinti Tvarkos aprašą pagal Švietimo įstatymą suteikta Švietimo ir mokslo ministrui, Švietimo ir mokslo ministerijos manymu, Švietimo ir mokslo ministras turėjo teisę daryti ir Tvarkos aprašo pakeitimus. Pažymima, jog atlikti pakeitimai buvo oficialiai paskelbti „Valstybės žiniose“, buvo išlaikyti teisėkūrai taikomi formos reikalavimai. Nurodoma, jog Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d.

įsakymu Nr. ISAK-1015 padaryti pakeitimai daugiausia yra susiję su egzaminų užduočių pristatymo į egzaminų centrus detalizavimu ir sugriežtinimu (įsakymo 1, 2, 4 p.) arba egzamino priežiūrą vykdančio asmens pareigų detalizavimu (įsakymo 3 p.). Kadangi šiame etape abiturientai nedalyvauja, ministerijos manymu, teiginiai, esą pakeitimai pažeidė abiturientų teises, nustatė papildomas pareigas, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1015 6 punktu, kaip paaiškinama, buvo išspręstas masinio užduočių paviešinimo reglamentavimas, kuris ne tik neapsunkino laikiusių egzaminus asmenų padėties (nesukūrė jiems papildomų pareigų), bet ir užtikrino teisėtų lūkesčių į objektyvų žinių įvertinimą neteisėto užduočių paviešinimo atveju įgyvendinimą.

Pažymima, jog atsižvelgiant į brandos egzaminų tikslus, jų rezultatų svarbą, nereagavimas į masinį užduočių paviešinimo faktą būtų pažeidęs svarbiausius laikiusių egzaminus asmenų interesus ir tikslus – objektyvų žinių įvertinimą. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, pakeitimai buvo susiję su svarbiausių laikiusių egzaminus asmenų interesų ir teisių (teisės į objektyvų žinių įvertinimą) apsauga, proporcingi saugomų interesų ir teisių mastui (jie nebuvo taikomi anksčiau laikytiems egzaminams, nustatė papildomas pareigas ne laikantiems egzaminus, o egzaminų vykdymo organizavime ir priežiūroje dalyvaujantiems asmenims).

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. ISAK-1116 taip pat negalėjo pažeisti laikiusių valstybinius brandos egzaminus asmenų teisių, nes nekeitė brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, juo padaryti pakeitimai susiję su Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, reglamentuojančiu ne abiturientų laikomus bendrojo lavinimo mokyklos 12 klasėje egzaminus, o žinių patikrinimą, baigiantiems pagrindinio ugdymo programą (bendrojo lavinimo mokyklos 10 klasė).

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinis egzaminų centras atsiliepimu prašo skundžiamus administracinius norminius teisės aktus – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. ISAK-1015 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ bei 2006 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. ISAK-1116 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ – pripažinti teisėtais, prašymą dėl jų panaikinimo atmetant.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymas Nr. ISAK-1015 bei 2006 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. ISAK-1116, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, nepažeidžia nei proporcingumo principo, nei kitų konstitucinių principų ar nuostatų, ginčijami įsakymai pagrįstai priimti vadovaujantis Švietimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad Švietimo ir mokslo ministras tvirtina brandos egzaminų programas, jų organizavimo ir vykdymo tvarką (įsakymais buvo detalizuotos egzaminų priežiūrą vykdančių subjektų pareigos, nuosekliau aptarta egzaminų užduočių pristatymo į egzaminų centrus tvarka bei išspręstas masinio užduočių paviešinimo reglamentavimas).

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, iš ginčijamų įsakymų turinio matyti, kad jais nebuvo įtvirtintos jokios naujos nuostatos, galėjusios turėti neigiamą ar kitokį poveikį visiems ar daliai abiturientų, dėl kurių galėjo būti pažeisti jų teisėti lūkesčiai. Priešingai, padarytais pakeitimais buvo įgyvendinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinti švietimo sistemos principai – veiksmingumo bei lygių galimybių. Nacionalinio egzaminų centro teigimu, pakeitimai ne tik nepažeidė abiturientų teisių, bet priešingai – buvo susiję su laikiusių egzaminus asmenų interesų ir teisių apsauga, proporcingi saugomų interesų ir teisių mastui.

Pažymima, kad pakeitimai nustatė papildomas pareigas ne laikantiems egzaminus, o egzaminų vykdymo organizavime ir priežiūroje dalyvaujantiems asmenims. Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. Jo manymu, reikalavimus atitinka tiek ginčijamų įsakymų turinys, tiek ir šių aktų priėmimo procedūra. Be to, prašyme nurodyta šalių procesinė padėtis neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio nuostatų – Švietimo ir mokslo ministerija, nurodyta kaip tretysis suinteresuotas asmuo, nepriima norminių administracinių aktų, tokius aktus pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją kompetentingas priimti tik Švietimo ir mokslo ministras.

Tretysis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog tokiu atveju, kai keliamas norminio administracinio akto teisėtumo klausimas, jį priėmęs subjektas turi būti nurodomas kaip atsakovas, nes jo procesinės teisės bei pareigos yra kitokios, nei trečiojo suinteresuoto asmens.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pareiškėjas, kreipdamasis į Vyriausiąjį administracinį teismą, kaip minėta, prašė ištirti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. ISAK-1032 „Dėl lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-1116 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ atitiktį aukštesnės galios norminiams teisės aktams.

Prašymo dalį dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. ISAK-1032 „Dėl lietuvių kalbos (gimtoji, testas) valstybinio brandos egzamino“ teisėtumo ištyrimo Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavęs, kad šis ginčijamas įsakymas nėra norminis administracinis teisės aktas.

Todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas yra dviejų norminių administracinių teisės aktų – Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1015 ir 2006 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-1116, teisėtumo ištyrimas.

1. Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“

Ginčijamu švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. ISAK-1015) buvo pakeisti Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbos įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinto Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas) 60.6, 60.7, 62.5, 64 ir 65 punktai bei šis aprašas papildytas XXIII skyriumi.

Iki ginčijamu Įsakymu Nr. ISAK-1015 padarytų pakeitimų, nurodytuose Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo punktuose buvo įtvirtintos šios nuostatos:

„<...> 60.6. savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo nustatytu laiku ir tvarka gauna vokus su egzamino medžiaga, sutikrina su lydraščiu, užtikrina paimtos egzamino medžiagos saugumą iki egzamino pabaigos;

60.7. kartu su egzamino vykdytojais patikrina vokų su egzaminų užduotimis sandarumą, pakartotinai supažindina egzamino vykdytojus su egzamino vykdymo tvarka, priskiria vykdytojams kandidatų grupes, išdalija vykdytojams vokus su egzamino užduotimis, egzamino vykdymo instrukcijos kopijas bei egzamino protokolus; <...>

<...> 62.5. egzamino metu užtikrina tvarką egzamino patalpoje, būna egzamino patalpoje nuo egzamino pradžios iki pabaigos, stebi kandidatus iš skirtingų patalpos vietų, ilgesnį laiką nestovi vienoje vietoje, ypač tiesiai už kandidato nugaros arba šalia jo, egzamino protokole fiksuoja egzamino vykdymo eigos faktus ir pažeidimus: neatvykimą, vėlavimą, rašiklio keitimą, pašalinimą, trumpo išėjimo ir grįžimo laiką ir kt. Asmeniniai pokalbiai ar kita, kas atitrauktų dėmesį nuo kandidatų, yra neleistini; <...>

<...> 64. Savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo nustatyta tvarka egzamino dieną vokai su egzamino užduotimis pristatomi į egzamino centrus arba išduodami mokyklų, kurios paskirtos egzamino centrais, direktoriams ar valstybinių egzaminų centrų vyresniesiems vykdytojams, atsakantiems už saugų jų pristatymą į egzaminų centrus reikiamu laiku.

65. Egzamino dieną, likus ne daugiau kaip valandai iki egzamino pradžios, vyresnysis vykdytojas, dalyvaujant visiems egzaminų vykdytojams, patikrina vokus su egzamino užduotimis ir išdalija juos vykdytojams. Egzaminų vykdytojams išdalijami egzamino vykdymo protokolai (valstybiniams brandos egzaminams – du protokolai) su egzaminą laikysiančių kandidatų pavardėmis <...>“.

Kaip matyti, Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 60.6, 60.7 ir 62.5 punktuose nustatytos pareigos vyresniesiems vykdytojams – brandos vykdymo grupės nariams (Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 54 p.). Aprašo 64 ir 65 punktai priskirti XII skyriui, reglamentuojančiam egzaminų medžiagos išdavimą ir saugojimą. Šie punktai reglamentuoja egzamino užduočių pristatymo į egzaminų centrus ir jų pateikimo egzaminų vykdytojams procedūrą.

Įsakymu Nr. ISAK-1015 nurodytosios nuostatos buvo pakeistos ir išdėstytos taip:

„60.6. savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo nustatytu laiku ir tvarka gauna pakuotes su egzamino medžiaga, sutikrina su lydraščiu, užtikrina paimtos egzamino medžiagos saugumą iki egzamino pabaigos;

60.7. kartu su egzamino vykdytojais patikrina pakuotės su egzaminų užduotimis sandarumą, sutikrina gautų vokų kodus su lydraštyje nurodytais ir jame kartu su vykdytojais pasirašo, pakartotinai supažindina egzamino vykdytojus su egzamino vykdymo tvarka, priskiria vykdytojams kandidatų grupes, išdalija vykdytojams vokus su egzamino užduotimis, egzamino vykdymo instrukcijos kopijas bei egzamino protokolus.

62.5. egzamino metu užtikrina tvarką egzamino patalpoje, būna egzamino patalpoje nuo egzamino pradžios iki pabaigos, stebi kandidatus iš skirtingų patalpos vietų, ilgesnį laiką nestovi vienoje vietoje, ypač tiesiai už kandidato nugaros arba šalia jo, egzamino protokole fiksuoja egzamino vykdymo eigos faktus ir pažeidimus: neatvykimą, vėlavimą, rašiklio keitimą, pašalinimą, trumpo išėjimo ir grįžimo laiką, egzamino protokolo skiltyje „Mokykla“ nurodo laiką, jeigu egzaminą baigė anksčiau, nei likus 15 min. iki egzamino pabaigos. Asmeniniai pokalbiai ar kita, kas atitrauktų dėmesį nuo kandidatų, yra neleistini.

64. Savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo nustatyta tvarka egzamino dieną pakuotės su egzamino užduotimis pristatomos į egzamino centrus arba išduodamos mokyklų, kurios paskirtos egzamino centrais, direktoriams ar valstybinių egzaminų centrų vyresniesiems vykdytojams, atsakantiems už saugų jų pristatymą į egzaminų centrus reikiamu laiku.

65. Egzamino dieną, likus ne daugiau kaip valandai iki egzamino pradžios, vyresnysis vykdytojas, dalyvaujant egzaminų vykdytojams, patikrina pakuotės sandarumą, atidaro pakuotę, patikrina vokus su egzamino užduotimis ir išdalija juos vykdytojams. Egzaminų vykdytojams išdalijami egzamino vykdymo protokolai (valstybiniams brandos egzaminams – du protokolai) su egzaminą laikysiančių kandidatų pavardėmis“.

Iš ginčijamame Įsakyme Nr. ISAK-1015 išdėstytų nuostatų turinio matyti, kad jomis buvo padaryti patikslinimai, susiję su egzamino organizavimo tvarka ir egzaminų vykdytojų pareigomis, detalizuojant kai kurias egzamino vykdymo procedūras ir egzaminų vykdytojų vaidmenį: 60.6. punkte terminas „vokus su egzamino medžiaga“ pakeistas į „pakuotes su egzamino medžiaga“; 60.7. punkte analogiškai pakeista terminologija ir įrašyta papildoma pakuočių su egzamino medžiaga sutikrinimo procedūra – nustatyta vyresniojo vykdytojo pareiga sutikrinti gautų vokų kodus su lydraštyje nurodytais ir jame kartu su vykdytojais pasirašyti; 62.5. punkte egzamino vykdytojo funkcijos egzamino metu papildytos reikalavimu egzamino protokole žymėti ne tik kandidato neatvykimą, vėlavimą, rašiklio keitimą, pašalinimą, trumpo išėjimo ir grįžimo laiką, bet ir nurodyti laiką, jeigu egzaminą kandidatas baigė anksčiau, nei likus 15 min. iki egzamino pabaigos; 64 punkte vėlgi terminas „vokai su egzamino užduotimis“ pakeistas į terminą „pakuotės su egzamino užduotimis“; 65 punkte patikslinta vyresniojo vykdytojo atliekama vokų su egzaminų užduotimis išdalinimo vykdytojams procedūra.

Taip pat ginčijamu Įsakymu Nr. ISAK-1015 Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas buvo papildytas nauju XXIII skyriumi „Ypatingi atvejai“ Šis skyrius nustato:

„132. Paaiškėjus, kad egzamino užduoties turinys (ar jo dalis) viešai paskelbtas (internete, kitose visuomenės informavimo priemonėse) ir (arba) buvo žinomas plačiam kandidatų ratui dar prieš egzaminą, Švietimo ir mokslo ministro įsakymu egzamino vykdymas gali būti atšauktas, vykdymas nutrauktas, kandidatų darbai nevertinami, nustatyta kita egzamino vykdymo data;

133. Asmenys, atsakingi už brandos egzamino organizavimą, vykdymą ir priežiūrą, gavę informaciją apie šio aprašo 132 punkte nurodytus atvejus, privalo ją nedelsiant pateikti Nacionaliniam egzaminų centrui ir švietimo ir mokslo ministerijai“.

1.1. Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui

Pareiškėjas, ginčydamas nurodytą įsakymą, jo teisėtumu suabejojo atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui prasme. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas įsakymas neatitinka konstitucinių teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo imperatyvų.

Pagal Konstituciją įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai). Todėl vertinant ginčijamų aktų atitiktį konstitucinėms nuostatoms, turi būti vadovaujamasi oficialia konstitucine doktrina.

Aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų. Visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija. Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

2004 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų. Todėl konstitucinio teisinės valstybės principo turinys yra atskleistinas atsižvelgiant į įvairias Konstitucijos nuostatas, įvertinant visas Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes ir atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų -kaip antai: Konstitucijos viršenybės, vientisumo ir tiesioginio taikymo, Tautos suvereniteto, demokratijos, atsakingo valdymo, valdžios galių ribojimo ir valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, teisės viešumo, teisingumo (apimančio inter alia prigimtinį teisingumą), valdžių padalijimo, pilietiškumo, asmenų lygybės įstatymui, teismui, valstybės įstaigoms ir pareigūnams, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo ir apsaugos (apimančio inter alia žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio pripažinimą), asmens ir visuomenės interesų derinimo, valstybės pasaulietiškumo ir pasaulėžiūrinio neutralumo, valstybės socialinės orientacijos, socialinio solidarumo (derinamo su kiekvieno atsakomybe už savo likimą) ir kitų, ne mažiau reikšmingų konstitucinių principų – turinį“.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas -vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui.

Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. ir 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimuose konstatavo, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pažymėta, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais.

Konstitucinio Teismo išspręstose konstitucinės justicijos bylose išaiškinta, kad „konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; <...> teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams; leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, taip pat ir tų, kuriuos yra nusistatęs pats teisėkūros subjektas; ir kt.“.

Atsižvelgiant į konstitucinės jurisprudencijos suformuotą teisinės valstybės sampratą, susidedančią iš visumos konstitucinių imperatyvų, tiriant žemesnės galios norminių teisės aktų atitiktį šiam principui, turi būti vertinama tų aktų atitiktis atitinkamiems teisinės valstybės principo elementams.

Nagrinėjamoje byloje abejonės dėl ginčijamų teisės aktų atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, kaip minėta, siejamos su tų aktų atitiktimi šiems konstitucinį teisinės valstybės principą sudarantiems konstituciniams imperatyvams: teisėtų lūkesčių teisinio tikrumo, proporcingumo principams, asmens teisių apsaugos ir lygiateisiškumo užtikrinimo reikalavimui.

Ginčijamo Įsakymo Nr. ISAK-1015 atitiktis teisiniam tikrumo ir teisėtų lūkesčių principui kvestionuojama tuo aspektu, kad šiuo įsakymu buvo sugriežtinti brandos egzaminų organizavimui ir vykdymui keliami reikalavimai, o tai galėjo turėti neigiamą poveikį visiems abiturientams bei egzaminų rezultatams, kadangi abiturientai buvo rengiami brandos egzaminams, atsižvelgiant į galiojančią egzaminų laikymo tvarką, pakeista egzaminų tvarka neatitiko jų teisėtų lūkesčių. Be to, pareiškėjo nuomone, pakeitus brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką jau vykstant egzaminams, buvo pažeistas ir teisinio stabilumo principas, nes teisinis reglamentavimas turi būti nukreiptas į ateitį ir iš anksto žinomas.

Teisinis tikrumas apima reikalavimus nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad egzaminų tvarkos pakeitimas, jau vykstant egzaminams, formaliai vertinant galėtų sudaryti teisinio tikrumo reikalavimo pažeidimą, kadangi ginčijamas įsakymas nebuvo priimtas ir paskelbtas iš anksto (prieš egzaminus). Tačiau pažymėtina, kad reikalavimas teisės normas paskelbti iš anksto nėra savitikslis. Šio reikalavimo tikslas yra sudaryti sąlygas teisinių santykių subjektams susipažinti su atitinkamu reglamentavimu ir turėti pakankamai laiko, objektyviai būtino pasirengti vykdyti teisės aktų reikalavimus. Todėl taikant teisinio tikrumo principą, svarbus yra ne ginčijamo teisinio reglamentavimo priėmimo momentas (tikslus terminas), o objektyvios galimybės atitinkamų teisinių santykių subjektams sužinoti apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir pasirengti naujų teisės normų taikymui.

Kaip jau minėta šiame sprendime, ginčijamu Įsakymu Nr. ISAK-1015 padaryti Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 60.6, 60.7 ir 62.5, 64 ir 65 punktų pakeitimai nustatė detalesnį vyresniųjų vykdytojų ir vykdytojų funkcijų ir pareigų aprašymą bei sugriežtino vykdytojų atliekamo pasirengimo egzaminams procedūrą. Kitaip tariant, minėtų Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo nuostatų pakeitimai buvo tiesiogiai skirti administravimo subjektams, o egzaminus laikančių asmenų teisių ar pareigų nereglamentuoja.

Šis įsakymas buvo oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“, apie egzaminų tvarkos skubų sugriežtinimą buvo pranešama ir plačiai diskutuojama žiniasklaidos priemonėse. Todėl teisinių santykių subjektams buvo užtikrinta galimybė operatyviai sužinoti apie pakeistą teisinį reglamentavimą.

Antrasis svarbus aspektas, kaip minėta, yra galimybė teisinių santykių subjektams, kuriems pasikeitęs teisinis reglamentavimas sukuria teises ir pareigas, pasirengti teisės normų įgyvendinimui. Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo pakeitimai tiesiogiai liečia tik egzaminų vykdytojus. Jų pareigos buvo detalizuotos, nesukuriant naujų esminių reikalavimų, kuriems įvykdyti reikėtų tam tikro laiko. Todėl iš esmės nebuvo objektyvios būtinybės skirti tam tikrą terminą pasirengti naujam pakeistam teisiniam reglamentavimui įgyvendinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad teisinio tikrumo reikalavimas ginčijamu įsakymu pažeistas nebuvo.

Teisinių santykių subjektų, kurių teises ir pareigas tiesiogiai liečia ginčijamas teisinis reglamentavimas, apibrėžimas svarbus ir teisėtų lūkesčių principo prasme. Kadangi, kaip minėta, ginčijamas įsakymas patikslino tam tikras egzaminų organizavimo, už kurį atsakingi administravimo subjektai, įskaitant egzaminų vykdytojus, procedūras, ginčijamo įsakymo atitiktis teisėtų lūkesčių reikalavimui vertintina būtent egzaminų vykdytojų teisėtų lūkesčių aspektu. Administravimo subjektų teisėtų lūkesčių užtikrinimas turi būti vertinamas kartu su administravimo subjektų veiklos tikslais. Egzaminų vykdytojų pareigos yra susijusios su viešųjų paslaugų egzaminus laikantiems asmenims teikimu – egzaminų tinkamos procedūros užtikrinimu, todėl šių subjektų teisėti lūkesčiai, jiems atliekant pavestas pareigas, turi atitikti jų veiklos tikslą. Kitaip tariant, egzaminų vykdytojų teisėti lūkesčiai negali prieštarauti jų pareigai užtikrinti tinkamą egzaminų procedūrą ir tuo pačiu – egzaminus laikančių asmenų teisių apsaugą.

Iš kitos pusės, egzaminus laikančių asmenų teisėtas lūkestis yra tinkamas egzaminų organizavimas, sudarantis sąlygas objektyviam žinių įvertinimui. Šiuo aspektu egzamino procedūros sugriežtinimas jau vykstančių egzaminų metu, siekiant tinkamo egzaminų administravimo ir juos laikančių asmenų teisių į objektyvų žinių patikrinimą užtikrinimo, vertintinas kaip egzaminus laikančiųjų asmenų teisėtų lūkesčių užtikrinimo garantas.

Be to, vertinant ginčijamo įsakymo teisėtumą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad konstitucinio teisinės valstybės principo elementai sudaro vieningą visumą, todėl negali būti interpretuojami atskirai, neatsižvelgiant į jų tarpusavio ryšius ir sąveiką.

Pabrėžtina, kad šiuo atveju teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo imperatyvų laikymasis turi būti vertinamas taip pat ir proporcingumo aspektu. Proporcingumo principas reikalauja, kad nustatytos teisinės priemonės būtų būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), kad jos nevaržytų asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje itin svarbūs ginčijamų aktų priėmimo tikslai ir jų priėmimą sąlygojusios priežastys. Byloje nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. ISAK-1014 (b. l. 119) sudaryta Komisija faktams dėl lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduoties galimo paviešinimo ištirti 2007 m. gegužės 25 d. pateikė tyrimo išvadą (b. l. 129–130), kurioje konstatuota, kad lietuvių gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino (testo) užduotys buvo paviešintos iki egzamino. Komisija, vadovaujama Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretoriaus, Švietimo ir mokslo ministrui, be kita ko, pasiūlė parengti papildomą priemonių planą 2006 m. egzaminų užduočių slaptumui užtikrinti.

Taigi ginčijamas Įsakymas Nr. ISAK-1015 buvo priimtas, atsižvelgus į įvykusį egzaminų užduočių paviešinimą prieš egzaminą, ir siekiant sustiprinti egzaminų užduočių slaptumo užtikrinimą. Šis tikslas susijęs su visų egzaminus laikančių asmenų teisių užtikrinimu ir vienodų sąlygų jiems laikant egzaminus sudarymu. Kitaip tariant, Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo pakeitimai, sugriežtinant egzaminų vykdymo tvarką, ir pakeitimų taikymas jau vykstantiems egzaminams buvo sąlygotas būtinybės apsaugoti egzaminus laikančių asmenų teisėtus interesus ir jų lygiateisiškumą – kad visi egzaminus laikantys asmenys turėtų vienodas sąlygas ir galimybes (kad nebūtų asmenų, sužinančių egzaminų užduotis prieš egzaminą ir galinčių pasirengti atlikti iš anksto žinomą konkrečią egzamino užduotį).

Kadangi brandos egzaminus laikančių asmenų skaičius yra gausus, jų lygiateisiškumo ir teisėtų interesų apsauga sudaro bendrą visuomenės interesą, šiuo atveju turintį keletą svarbių aspektų. Viena vertus, visuomenės interesą sąlygoja minėtas brandos egzaminų mastas – egzaminus laikančiųjų ir suinteresuotų egzaminų rezultatais subjektų, įskaitant aukštųjų mokyklų, skaičius. Kita vertus, visuomenės interesui turi įtakos brandos egzaminų svarba – remiantis šių egzaminų rezultatais vyksta atranka į aukštąsias mokyklas. Visuomenė yra suinteresuota, kad ta atranka vyktų pagal objektyvius kriterijus – kandidatų gebėjimus, žinias ir pasirengimą studijuoti, o ne atsitiktinius, gebėjimų neatspindinčius egzaminų rezultatus.

Teisėjų kolegijos manymu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamu įsakymu nustatytas teisinis reguliavimas (egzaminų tvarkos, užduočių slaptumo užtikrinimo sugriežtinimas, galimybės atšaukti, nutraukti egzamino vykdymą, jei paaiškėja faktas apie egzaminų užduočių paviešinimą prieš egzaminą, numatymas) buvo objektyviai būtinas dėl susiklosčiusios visuomeninės situacijos ir visuotinai svarbus. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčijamas Įsakymas Nr. ISAK-1015 nepažeidžia sąžiningų abiturientų teisėtų lūkesčių: šis teisinis reglamentavimas būtent ir skirtas užtikrinti visų brandos egzaminus laikančių asmenų lygiateisiškumą, tuo pačiu ir sąžiningai egzaminus laikančių abiturientų teisėtus interesus į objektyvų žinių įvertinimą.

Todėl konstatuotina, kad ginčijamas įsakymas neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

1.2. Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ atitikties Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams

Kaip minėta, pareiškėjas Įsakymą Nr. ISAK-1015 kvestionuoja ir dėl jo nuostatų atitikties Viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1234) 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams.

Viešojo administravimo įstatymo 1 dalies 1 punkte nustatyta viešojo administravimo subjektų pareiga savo veikloje vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio 15 punktu Švietimo ir mokslo ministerija įgaliota tvirtinti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką. Tuo pačiu Švietimo ir mokslo ministerijai suteikti įgalinimai minėtą tvarką koreguoti.

Taigi Švietimo ir mokslo ministras, priimdamas ginčijamą Įsakymą Nr. ISAK-1015, pakeičiantį ir papildantį Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, vadovavosi Švietimo įstatymo Švietimo ir mokslo ministerijai suteiktais įgaliojimais ir neviršijo įstatymo nustatytos kompetencijos.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant ginčijamą Įsakymą Nr. ISAK-1015, nebuvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas.

Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta viešojo administravimo subjektų pareiga savo veikloje vadovautis proporcingumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui.

Pažymėtina, kad šis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas principas atkartoja šioje byloje jau analizuoto konstitucinio teisinės valstybės principo elementą – proporcingumo imperatyvą.

Konstitucijos viršenybės principas, kaip minėta, be kita ko, reiškia, kad nacionalinių norminių teisės aktų hierarchijos viršūnėje yra Konstitucija ir visi teisės aktai turi atitikti Konstitucijos nuostatas. Todėl Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto proporcingumo principo turinys negali būti aiškinamas kitaip nei konstitucinio teisinės valstybės principo vienas iš elementų – proporcingumo reikalavimas.

Šiame sprendime jau pasisakyta dėl ginčijamo įsakymo atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui ir jį sudarantiems elementams, inter alia proporcingumo imperatyvui. Analogiškai turi būti interpretuojamas ir Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas proporcingumo principas.

Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija nenustatė ginčijamo įsakymo prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui, šio įsakymo atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktui nekelia abejonių.

2. Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-1116 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams

Ginčijamu Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1116 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. ISAK-1116), buvo pakeistas Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1763 (Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-2486 redakcija) patvirtinto Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 38 punktas, numatęs, kad „pasiekimų patikrinimo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyko mokymosi pasiekimų patikrinimo vykdymo dienos“. Ginčijamu Įsakymu Nr. ISAK-1116 buvo pakeistas 38 punkte nustatytas rezultatų paskelbimo terminas – vietoj galiojusio 5 darbo dienų termino nustatytas 10 darbo dienų terminas.

Pažymėtina, kad bylos dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo prašymas, kuriame suformuluojami pareiškėjo ginčijami atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikties aukštesnės galios teisės aktams aspektai. Bylą nagrinėjantis teismas privalo paisyti prašyme suformuluoto ginčo dalyko apimties.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Įsakymas Nr. ISAK-1116 pakeitė Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą. Taigi ginčijamas aktas nesusijęs su brandos egzaminų vykdymo ir brandos egzaminuose dalyvaujančių subjektų teisėmis ir pareigomis.

Tuo tarpu pareiškėjas savo prašymą grindžia argumentais, susijusiais su brandos egzaminus laikančių asmenų interesų apsauga. Jokių argumentų, kokia apimtimi ir kokia prasme ginčijama Įsakymo Nr. ISAK-1116 atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams, prašyme nenurodyta. Todėl konstatuotina, kad prašymas ištirti Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-1116 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ teisėtumą yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas. Tuo pačiu nėra pagrindo, remiantis pareiškėjo argumentais, pripažinti ginčijamą įsakymą neteisėtu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Jono Čekuolio prašymą atmesti.

Pripažinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. ISAK-1015 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. ISAK-1116 „Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 1763 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos, lietuvių valstybinės, gimtosios bei užsienio kalbų įskaitų organizavimo ir vykdymo tvarkos bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pakeitimo“ neprieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui ir Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktams.

Sprendimas neskundžiamas.

_________________