TAR.D1E762F86F91 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis garantuoja asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, teisę naudotis vertėjo, už kurio paslaugas mokama iš valstybės biudžeto, paslaugomis teismo proceso metu. Ši teisė apima byloje dalyvaujančio asmens galimybę daryti pareiškimus, teikti paaiškinimus ir kt. gimtąja kalba, ar kita jų mokama kalba padedant vertėjui jau vykstančiame teismo procese. Sistemiškai aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 4 dalies nuostatas darytina išvada, kad asmens, nemokančio lietuvių kalbos, teisė į nemokamas vertėjo paslaugas neapima galimybės naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis surašant procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas teismo procesas (skundus pirmosios instancijos teismui, apeliacinius, atskiruosius skundus). Nurodyti dokumentai teismui turi būti pateikti išversti į lietuvių kalbą (ABTĮ 9 str. 2 d.).
Legislator headnote
AI generatedTAR.D1E762F86F91 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutarties N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Full text
1.2.3. Dėl teisės į nemokamas vertėjo paslaugas užtikrinimo apimties
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis garantuoja asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, teisę naudotis vertėjo, už kurio paslaugas mokama iš valstybės biudžeto, paslaugomis teismo proceso metu. Ši teisė apima byloje dalyvaujančio asmens galimybę daryti pareiškimus, teikti paaiškinimus ir kt. gimtąja kalba, ar kita jų mokama kalba padedant vertėjui jau vykstančiame teismo procese. Sistemiškai aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 4 dalies nuostatas darytina išvada, kad asmens, nemokančio lietuvių kalbos, teisė į nemokamas vertėjo paslaugas neapima galimybės naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis surašant procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas teismo procesas (skundus pirmosios instancijos teismui, apeliacinius, atskiruosius skundus). Nurodyti dokumentai teismui turi būti pateikti išversti į lietuvių kalbą (ABTĮ 9 str. 2 d.).
Administracinė byla Nr. N1–451/2007
Procesinio sprendimo kategorija 41; 65.2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Piškinaitės, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutarties N. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 metų rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė N. P. skundą dėl Visagino policijos komisariato 2006 m. gegužės 23 d. nutarimo, kuriuo jam paskirta nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124-1 straipsnio 2 dalyje padarymą, panaikinimo.
N. P. dėl šios nutarties padavė apeliacinį skundą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui apeliacinį skundą, surašytą valstybine lietuvių kalba. Pareiškėjui teismo nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 25 d. nutartimi apeliacinį skundą laikė nepaduotu.
II. Atskiruoju skundu N. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį ir priimti jo apeliacinį skundą nagrinėjimui. Nurodo, kad lietuvių kalbos nemoka, nes yra gimęs Rusijoje, neturi lėšų vertėjo paslaugoms apmokėti, todėl pateikti teismui apeliacinio skundo, surašyto lietuvių kalba, neturi galimybės. Proceso pirmosios instancijos teisme metu jam buvo suteikta teisė naudotis vertėjo paslaugomis, ir neaišku, kodėl dabar ši teisė iš jo atimta. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis trukdo pareiškėjui ginti savo teises aukštesnės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Šią konstitucinę nuostatą pakartoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnis, kuriama nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta lietuvių kalba.
ABTĮ 9 straipsnio 4 dalis garantuoja asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, teisę naudotis vertėjo, už kurio paslaugas mokama iš valstybės biudžeto, paslaugomis teismo proceso metu. Ši teisė apima byloje dalyvaujančio asmens galimybę daryti pareiškimus, teikti paaiškinimus ir kt. gimtąja kalba, ar kita jų mokama kalba padedant vertėjui jau vykstančiame teismo procese. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 9 straipsnio 4 dalies nuostatas darytina išvada, kad asmens, nemokančio lietuvių kalbos, teisė į nemokamas vertėjo paslaugas neapima galimybės naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis surašant procesinius dokumentus, kuriais inicijuojamas teismo procesas (skundus pirmosios instancijos teismui, apeliacinius, atskiruosius skundus). Nurodyti dokumentai teismui turi būti pateikti išversti į lietuvių kalbą (ABTĮ 9 str. 2 d.).
Nors atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog dėl sunkios materialinės padėties jie negali pasisamdyti vertėjo, kuris išverstų į lietuvių kalbą teismui teikiamus procesinius dokumentus, jis nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią materialinę padėtį. Tokie duomenys nebuvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui kartu su rusų kalba surašytu paaiškinimu (b. l. 55). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas pateikė lietuvių kalba (b. l. 2–3). Pareiškėjas informuotinas, kad nemokama teisinė pagalba (įskaitant ir procesinių dokumentų teismui surašymą) asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytus kriterijus ir dėl sunkios materialinės padėties negalintiems savarankiškai ginti savo interesų, teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o teismo nustatytu terminu to nepadarius – pagrįstai apeliacinį skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 134 str. 2 d.). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartis pripažįstama pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista.
2006 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais iš esmės ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 metų rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas pirmosios instancijos teismui, teisėtumas ir pagrįstumas. Kadangi šioje byloje sprendžiamas tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nurodytuose paaiškinimuose pateikiami pareiškėjo argumentai teisėjų kolegijos nebus analizuojami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 151 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
_________________