TAR.CBBF3B7703B5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3.2.1. Dėl nemotyvuoto administracinio akto sukeliamų teisinių pasekmių; dėl pareigos motyvuoti sprendimą, kuriuo atsisakoma tvirtinti detalųjį planą

Skirtingai yra vertinami atvejai, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų ir kai administracinis teisės aktas yra su motyvais, tačiau motyvai yra nepagrįsti. Pirmuoju atveju, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Iš įstatymo kylanti pareiga motyvuoti detaliojo plano nepatvirtinimą reiškia institucijos, priėmusios neigiamą sprendimą, pareigą pagrįsti sprendimą tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Įvairių teisės aktų išvardijimas ginčijamame Sprendime, konkrečiai nenurodant, nei kokia būtent teisės norma ar normomis remiamasi, nei dėl kokių faktinių aplinkybių detalusis planas negali būti patvirtintas, negali būti vertinamas kaip akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis.

Administracinė byla Nr. A5-990/2007 Procesinio sprendimo kategorija 14.3

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 5 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Kristinai Bielinienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, atsakovo atstovei Vladai Banevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. IĮ „Broliai juodvarniai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. R. IĮ „Broliai juodvarniai“ kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006-09-07 sprendimą Nr. T-346 „Dėl žemės sklypo Varnių g. 44 A detaliojo plano patvirtinimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą „Dėl žemės sklypo Varnių g. 44 A detaliojo plano patvirtinimo“. Pareiškėjas skunde nurodė, kad prie P. R. įmonei „Broliai juodvarniai“ nuosavybės teise priklausančio pastato ir žemės sklypo, esančio Varnių g. 44 A, Kaune, buvo pradėtas rengti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės iki 0,5 ha ploto detalusis planas.

Šio plano rengimui buvo išduotos planavimo sąlygos, detalusis planas nustatyta tvarka buvo viešai apsvarstytas su visuomene, kompleksiškai suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis. Planavimo ir valstybinės priežiūros institucija pasiūlė savivaldybės tarybai planą tvirtinti. Skundžiamu sprendimu taryba nemotyvuotai nepatvirtino žemės sklypo Varnių g. 44 A detaliojo plano ir teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo apie priimtą sprendimą. Pareiškėjo advokatė prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą, atsakovė, nepatvirtinusi detaliojo plano, privalėjo priimti motyvuotą sprendimą ir per įstatymo nustatytą terminą pateikti sprendimą pareiškėjui.

Savivaldybės taryba gali atsisakyti tvirtinti detalųjį planą tik tuo atveju, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui, pažeista derinimo, viešojo svarstymo tvarka arba detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ir statybos normų. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl atsakovės sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl turėtų būti panaikintas. Atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą nes savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo suteiktą teisę ir veikė kompetencijos ribose.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė nurodė, kad žemės sklypo Varnių g. 44 A detaliojo plano tikslas buvo prijungti prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio esamo sklypo papildomą laisvą valstybinės žemės sklypą, kurio negalima suformuoti kaip naujo atskiro žemės sklypo. Žemės sklypo Varnių g. 44 A detaliojo plano sprendiniai suderinti ir neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. T-346 „Dėl žemės sklypo Varnių g. 44 A detaliojo plano patvirtinimo“, įpareigojo Kauno miesto savivaldybės tarybą artimiausiame po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tarybos posėdyje priimti sprendimą „Dėl žemės sklypo Varnių g. 44 A detaliojo plano patvirtinimo“, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 100 Lt dydžio išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad administracinis ginčas kilo teritorijos detaliojo planavimo baigiamajame etape, t. y. dėl žemės sklypo Varnių g. 44 A, Kaune, detaliojo plano nepatvirtinimo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-346 „Dėl žemės sklypo Varnių g. 44 A detaliojo plano patvirtinimo“. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 0,32 ha žemės sklypą, esantį Varnių g. 44 A, Kaune (b. l. 29). Pareiškėjas 2005 metais kreipėsi į atsakovą dėl laisvos valstybinės žemės iki 0,5 ha prijungimo prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Varnių g. 44 A, Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2005 m. birželio 9 d. išdavė sąlygas detaliajam planui rengti (b. l. 19). Kauno apskrities viršininko administracija 2005-02-28 sutiko, kad būtų rengiamas detalusis planas, kurio tikslas – iki 0,5 ha įsiterpusios laisvos valstybinės žemės ploto prijungimas prie privataus kitos paskirties sklypo (naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo teritorijos) bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas (b. l. 15). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, 2005 m. balandžio

25 d. įsakymo Nr. A-1442 pagrindu, sudarė su pareiškėju sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo (b. l. 16, 17). Detalusis planas buvo viešai apsvarstytas su visuomene, svarstymo metu pretenzijų nebuvo gauta (b. l. 25–26). Detalusis planas 2005 m. lapkričio 21 d. kompleksiškai suderintas kompleksinio derinimo protokolu su visomis suinteresuotomis institucijomis (b. l. 27–28). Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrius pasiūlė tvirtinti pareiškėjo detalųjį planą (b. l. 14). Pareiškėjas 2006 m. gegužės 30 d. pateikė suderintą ir patvirtintą detalųjį planą Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydamas teikti detalųjį planą tvirtinti savivaldybės tarybai (b. l. 11). Savivaldybės taryba 2006 m. rugsėjo 7 d. priėmė sprendimą Nr. T-346 netvirtinti žemės sklypo Varnių g. 44 A, Kaune, detaliojo plano ( b. l. 10). Ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2006 m. spalio 12 d. ( b. l. 10). Teismo sprendime nurodyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir ginčo metu galiojusi Detaliųjų planų rengimo taisyklių redakcija, patvirtinta Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239. Teritorijų planavimo įstatymo

26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad detaliuosius planus tvirtina, šiuo atveju, savivaldybės taryba, bei detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Detaliojo plano motyvuotas nepatvirtinimas reiškia institucijos, priėmusios neigiamą sprendimą, pareigą pagrįsti sprendimą tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, nulėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Toks teisinis reguliavimas, susijęs su vietos savivaldos veiklos, t. y. skaidrumo, viešumo ir pareigos informuoti suinteresuotus asmenis apie jų atžvilgiu priimtus sprendimus bei juos pagrįsti, pagrindiniais principais.

Šiuo atveju teismas pripažino, kad atsakovo 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. T-346 „Dėl žemės sklypo Varnių g. 44 A detaliojo plano patvirtinimo“ nebuvo motyvuotas, nes sprendimo turinyje nenurodyti jokie teisiniai ir faktiniai argumentai bei priežastys, nulėmusios detaliojo plano nepatvirtinimą. Atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad atsakovas priimdamas sprendimą įgyvendino savo teisę, įtvirtintą Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 30 punkte, bei tai, kad detaliuoju planu prijungtame sklype jokios veiklos negalima vykdyti, todėl netikslinga planą tvirtinti, taip pat atsakovo atstovės argumentus, kad ginčijamo sprendimo motyvai – tai sprendime nurodyti teisės aktai, ir tai, kad taryba netvirtindama detalaus plano nepritarė prijungto sklypo pardavimui, nes šis per didelis, teismas pripažino visiškai nepagrįstus nei teisės normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnyje išvardintų tarybos įgaliojimų įgyvendinimas siejamas su daugeliu įstatymų, kuriuose numatyta šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka, vykdymu. Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 30 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba įstatymų nustatyta tvarka tvirtina teritorijų planavimo dokumentus. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje detalizuota teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo tvarka, kurioje nurodyta, kad detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas.

Teismas pripažino, kad atsakovas nevykdė minėto įstatymo reikalavimo ir nemotyvavo sprendimo, kuriuo nepatvirtino detalaus plano. Teismas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius aiškinamojo rašto, detalaus plano brėžinio duomenys patvirtina, kad šiame sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama ir galima veikla pagal sklypo teritorijos naudojimo būdą – komercinės paskirties veikla, pagal pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų veikla, bei tai, kad tik dalyje teritorijos tarp detalaus plano brėžinyje pažymėtų taškų 6a-19-18-15-14-13-12 statyba negalima (b. l. 30, 36).

Šiuo atveju detaliuoju planu prie esamo pareiškėjo nuosavybės teise valdomo sklypo yra prijungiamas laisvoje valstybinėje žemėje suformuotas plotas ir nustatomas naujai suformuoto sklypo naudojimo būdas ir viso sklypo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Teismas nusprendė, kad šios faktinės aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, jog planuojamoje teritorijoje jokia veikla negalima. Šiuo atveju ginčo teritorijos planavimo tikslai ir teritorijos tvarkymo režimas neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms. Teismas konstatavo, kad kiti atsakovo atstovės argumentai dėl galimybės parduoti šį žemės sklypą pareiškėjui, nesusiję su šio ginčo dalyku, todėl nevertintini.

Teismas pažymėjo, kad detaliuoju planu suformuotas laisvas valstybinės žemės prijungimas ir prijungiamo žemės ploto dydis prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo sklypo Varnių g. 44 A, Kaune, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatoms, būtent, šių taisyklių 2.15 punkte nustatytoms žemės sklypų pardavimo sąlygoms ir prijungiamos žemės ploto nustatytam maksimaliam dydžiui, t. y. 0,5 ha, taip pat neprieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytoms sąlygoms sklypui parduoti ne aukciono būdu.

Dėl minėtų priežasčių teismas nusprendė, kad atsakovo sprendimas laikytinas visiškai nepagrįstu ir nemotyvuotu, grubiai pažeidžiančiu Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas bei pareiškėjo teises. Skundžiamą sprendimą panaikino, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, bei atsakovą įpareigojo Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka per artimiausią tarybos posėdį po sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo patvirtinti žemės sklypo Varnių g. 44 A, Kaune, detalųjį planą.

Teismas nurodė, jog įpareigoti atsakovą priimti sprendimą per 20 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra teisinga, kadangi savivaldybės tarybos posėdžiai rengiami nustatyta tvarka ir periodiškai pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje ir Kauno savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatytą tarybos posėdžių rengimo tvarką. Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, pareiškėjui iš atsakovo priteisė išlaidų atlyginimą, t. y. pareiškėjo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 44 str.).

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Analizuodamas detaliojo plano brėžinį teismas nurodė, kad statyba negalima tik dalyje teritorijos (tarp detalaus plano brėžinyje pažymėtų taškų 6a-19-18-15-14-13-12), tačiau neatsižvelgė į kitą brėžinyje nurodytą pastabą, jog automobilių saugojimui bus naudojamos esamos aikštelės prie Varnių g. bei prie pravažiavimo kelio valstybinėje žemėje.

Nurodytas žemės sklypo naudojimo pobūdis (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos) reiškia, kad šiame žemės sklype esami arba numatomi statyti prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo) ar kitų paslaugų įmonių statiniai. Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtinto Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61, VI skyriaus 3.1 punktą, visos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos prie konkretaus statinio turi būti planuojamos tam statiniui skirto žemės sklypo ribose.

Be to, šio reglamento 2.8 punkte nurodyta, kad prie visuomeninių, prekybos ir pan. pastatų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti, nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti jokiems įstatymams, Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju automobilių stovėjimo vietos numatomos už projektuojamo sklypo ribų, taip pažeidžiant minėto Statybos techninio reglamento reikalavimus.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Nurodo, jog atsakovas apeliacinį skundą grindžia motyvu, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Mano, kad nepatvirtintame detaliajame plane nurodyta sąlyga, jog automobilių saugojimui bus naudojamos esamos aikštelės prie Varnių g. bei pravažiavimo kelio valstybinėje žemėje, neprieštarauja apelianto nurodytiems Statybos techninio reglamento reikalavimams, nes aikštelės automobiliams jau yra prie esamo pareiškėjui priklausančio pastato, esančio Varnių g. 44A, Kaune.

Kadangi atsakovas turi išspręsti klausimą dėl prijungtino žemės sklypo prie pareiškėjui nuosavybės teise jau priklausančio pastato su žemės sklypu ir esama automobilių stovėjimo aikštele, tai papildomų automobilių stovėjimo vietų projektavimas nėra būtinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog žemės sklype, dėl kurio detaliojo plano tvirtinimo priimtas ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. T-346 (toliau – ir ginčijamas Sprendimas), yra leidžiama ir galima tam tikra veikla bei tuo, kad automobilių stovėjimo vietos numatomos už projektuojamo sklypo ribų, taip pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR2.06.01:1999 reikalavimus, t. y. pateikia argumentus, iš esmės susijusius su motyvų, lėmusių tai, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nepatvirtino detaliojo plano, pagrįstumu.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas. Toliau teismas išanalizavo atsakovo argumentus dėl ginčijamo Sprendimo priėmimo motyvų, išdėstytus atsiliepime į skundą, ir nutaręs, kad jie nepagrindžia atsakovo priimto sprendimo, pareiškėjo skundą patenkino ir ginčijamą Sprendimą, kuriuo nuspręsta netvirtinti detaliojo plano, panaikino. Vyriausiojo administracinio teismo kolegija atkreipia dėmesį, kad skirtingai yra vertinami atvejai, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, 1) yra be motyvų ir 2) kai administracinis teisės aktas yra su motyvais, tačiau motyvai yra nepagrįsti.

Pirmuoju atveju, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas. Taigi klausimas, ar pagrįstai Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė netvirtinti detaliojo plano, galėtų būti keliamas ir nagrinėjamas tik tuomet, jei teismas konstatuotų, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas privalo būti motyvuotas ir jame esama motyvų, pagrindžiančių nepritarimą detaliajam planui. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos (b. l. 16–17).

Prašymą patvirtinti detalųjį planą jis pateikė 2006 m. gegužės 30 d. Kauno miesto savivaldybės taryba 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. T-346 nusprendė netvirtinti detaliojo plano. Detaliojo teritorijų planavimo procesą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi, šiuo atveju įgaliojimus tvirtinti detaliuosius planus turėjo Kauno miesto savivaldybės taryba, o detalusis planas privalėjo būti patvirtintas ar motyvuotai nepatvirtintas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos.

Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d.

įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 51 ir 53 punktuose. Iš byloje esančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduoto Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-27 matyti, kad teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama (b. l. 14), o tai reiškia, kad Kauno miesto savivaldybės taryba privalėjo arba patvirtinti detalųjį planą, arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl detaliojo plano patvirtinimas yra negalimas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš įstatymo kylanti pareiga motyvuoti detaliojo plano nepatvirtinimą reiškia institucijos, priėmusios neigiamą sprendimą, pareigą pagrįsti sprendimą tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Kadangi Kauno miesto savivaldybės taryba ginčijamu Sprendimu nusprendė netvirtinti detaliojo plano, šį sprendimą pagal įstatymą ji privalėjo motyvuoti. Ginčijamas Sprendimas susideda iš dviejų punktų: pirmame punkte nurodyta, kad nuspręsta netvirtinti detaliojo plano, o antrame punkte nurodyta, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso tvarka.

Jokie teisiniai ir faktiniai argumentai ir priežastys, nulėmusios detaliojo plano nepatvirtinimą, nėra nurodyti. Sprendimo priėmimo motyvais šiuo atveju negali būti pripažinti ginčijamame Sprendime išvardyti teisės aktai ir jų nuostatos, kuriais, kaip nurodoma pačiame akte, buvo vadovautasi priimant ginčijamą Sprendimą. Išanalizavusi ginčijamame Sprendime nurodytų teisės aktų nuostatas (b. l. 10), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp ginčijamame Sprendime paminėtų teisės aktų nuostatų nėra konkrečios normos, kuri numatytų aiškiai suformuluotą atsisakymo derinti detalųjį planą pagrindą, iš kurio pareiškėjas galėtų suprasti sprendimo netvirtinti detaliojo plano priežastis.

Sprendime nurodoma, jog vadovautasi Teritorijų planavimo įstatymo 20, 22, 25, 26 straipsniais. Šie straipsniai numato, kas gali būti detaliojo planavimo organizatoriais (22 str.), kokiais atvejais rengiami detalieji planai (22 str.), išsamiai apibūdina visus detaliojo teritorijų planavimo proceso etapus (25 str.), apibūdina detaliųjų planų keitimo, derinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką (26 str.). Sprendime nurodomas Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 30 punktas įtvirtina Savivaldybės tarybos įgaliojimus tvirtinti detaliuosius planus.

Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte kalbama apie galimybę parduoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina, arba išnuomoti besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Toliau ginčijamame Sprendime pateikiama abstrakti nuoroda į du teisės aktus, t. y. Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintas Detaliųjų planų rengimo taisykles ir Aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d.

įsakymą Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“, t. y. nukreipiama į visą teisės aktų tekstą, neišskiriant konkrečių šių teisės aktų normų, kuriose būtų įtvirtintos detaliojo plano netvirtinimo sąlygos ir priežastys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvairių teisės aktų išvardijimas ginčijamame Sprendime, konkrečiai nenurodant, nei kokia būtent teisės norma ar normomis remiamasi, nei dėl kokių faktinių aplinkybių detalusis planas netvirtinamas, negali būti vertinamas kaip akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y.

šių teisės aktų išvardijimo teisėjų kolegija nepripažįsta sprendimo motyvais. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Pažymėtina, kad būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Žr. pvz.: 2004 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-387/2004 R.

R. prieš Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Priešingu atveju viešojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiškumų, kaip ir kokiu būdu jis (paslaugų vartotojas) turi elgtis, siekdamas gauti kokybišką viešąją paslaugą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kadangi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr. T-346 nėra nurodytas joks detaliojo plano netvirtinimo pagrindas, t. y. ginčijamas Sprendimas yra be motyvų, šis sprendimas neatitinka jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir todėl naikintinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai dėl motyvų, lėmusių tai, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nepatvirtino detaliojo plano, pagrįstumo nenagrinėtini. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas netvirtinti detaliojo plano yra nemotyvuotas, neturėjo vertinti Kauno miesto savivaldybės tarybos atsiliepime į skundą pateiktų argumentų dėl netikslingumo tvirtinti detalųjį planą. Administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl ginčijamo Sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo Sprendimo pripažinimui neteisėtu.

Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčijamą sprendimą ir įpareigodamas Kauno miesto savivaldybės tarybą priimti sprendimą „Dėl žemės sklypo Varnių g. 44A detaliojo plano patvirtinimo“, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

_________________