TAR.C6C7DFDBBDCB · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

4. Užsienio teismų sprendimų apžvalga

4.3. Vokietijos Federacinio Administracinio Teismo sprendimo apžvalga

2007 m. lapkričio 1 d. Vokietijos Federacinio Administracinio Teismo sprendimas byloje

BVerwG 7 B 37.073

__________________

3 http://www.bundesverwaltungsgericht.de/enid/33785c8a56e7de31fe6a45b1d71a7e4f,bee4347365617263685f646973706c6179436f6e7461696e6572092d0939353231093a095f7472636964092d09353733/

Entscheidungssuche/Entscheidungssuche_8o.html

2007 m. lapkričio 1 d. sprendimu Vokietijos Federacinis Administracinis Teismas (vok. Bundesverwaltungsgericht, toliau – ir Teismas) išnagrinėtoje byloje, susijusioje su aplinkos apsaugos sritimi, išaiškino informacijos apie aplinką sąvoką pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką, panaikinančią Tarybos direktyvą 90/313/EEB (toliau

– Direktyva).

Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodoma:

1. Informacija apie aplinką – tai rašytinės, vaizdinės, akustinės, elektroninės arba kitos materialios formos informacija apie:

c) priemones (įskaitant administracines priemones), tokias kaip politikos, teisės aktai, planai, programos, susitarimai aplinkos srityje ir veiklos, darančios arba galinčios daryti įtaką a ir b punkte nurodytiems elementams ir faktoriams, bei šiems elementams apsaugoti sukurtas priemones ar veiklas; Direktyvos 2 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad valdžios institucijai skirta informacija – tai valdžios institucijos vardu fizinio arba juridinio asmens fiziškai saugoma informacija. Šioje bylos ieškovas, remdamasis Šlezvigo-Holšteino (vok.

Schleswig-Holstein) žemės Aplinkos informacijos įstatymu, reikalavo pateikti jam susipažinimui visą informaciją, susijusią su planuojamos Kiel-Holtenau oro uosto statybos pasirengimo, planavimo bei finansavimo procesu. Šlezvigo-Holšteino žemės administraciniai teismai šį ieškinį atmetė. Vokietijos Federacinis Administracinis Teismas pažymėjo, kad Šlezvigo-Holšteino žemės Aplinkos informacijos įstatymas negali būti peržiūrėjimo Vokietijos Federaciniame Administraciniame Teisme objektu, kadangi šio įstatymo nuostatos yra konkrečios Vokietijos žemės teisės, o ne federacinės teisės dalis.

Kartu Teismas priminė, kad Šlezvigo-Holšteino žemės Aplinkos informacijos įstatymas tarnauja Direktyvos įgyvendinimui. Taigi klausimas, ar žemesnės instancijos teismo pateiktas Aplinkos informacijos įstatymo, negalinčio būti peržiūrėjimo Teisme objektu, nuostatų aiškinimas yra suderinamas su Direktyva, yra federacinės teisės aiškinimo klausimas, priklausantis Vokietijos Federacinio Administracinio Teismo kompetencijai. Ieškovas siekė išsiaiškinti, ar informacijos apie aplinką sąvoka, pateikta Aplinkos informacijos įstatyme, yra aiškintina taip, kad ji apima informaciją apie planuojamą veiklą ir priemones, kurios gali daryti poveikį aplinkai, tačiau kurių įgyvendinimo buvo atsisakyta.

Teismas nurodė, kad informacijos apie aplinką sąvoka pagal Aplinkos informacijos įstatymą apima priemones ir veiklas, kurios daro arba gali daryti poveikį aplinkos elementams arba aplinkos faktoriams. Tokioms priemonėms priskirtinos ir politinės koncepcijos, teisinės ir administracinės normos, susitarimai, planai ir programos. Konkrečiai šioje byloje kalbėta apie planus. Vokietijos Federacinis Administracinis Teismas pažymėjo, kad Aplinkos informacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios informacijos apie aplinką sąvoką, savo turiniu atitinka Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas.

Ši Direktyvos norma taip pat apima priemones, tokias kaip pavyzdžiui, planai, kurios daro arba gali daryti poveikį aplinkos elementams ar faktoriams. Teismas pabrėžė, kad priemonės (kol kas – tik planai), šiuo metu neveikia aplinkos ir galėtų daryti poveikį (ateityje) aplinkai tik tuomet, jeigu jos būtų įgyvendinamos. Planai, kurių buvo atsisakyta iki jų įgyvendinimo, jokiu savo egzistavimo metu nedarė poveikio aplinkai ir negali (nebegali) jo daryti ateityje. Ieškovas taip pat siekė išsiaiškinti Aplinkos informacijos įstatyme vartojamos sąvokos „privalančiai teikti informaciją valdžios institucijai fizinio arba juridinio asmens fiziškai saugoma informacija“ turinį.

Vokietijos Federacinis Administracinis Teismas nurodė, kad privalančiai teikti informaciją valdžios institucijai saugoma informacija apima ne bet kokią fizinio ar juridinio asmens turimą informaciją apie aplinką, o tik tokią, kuri renkama ir saugoma vykdant fiziniam ar juridiniam asmeniui teisės aktais paskirtas pareigas. Vokietijos Federacinis Administracinis Teismas pabrėžė, kad, kaip teisingai nurodė žemesnės instancijos teismas, informaciją apie aplinką paprastai renka ir saugo ne pačios kompetentingos institucijos. Šios institucijos dažniausiai pasitelkia į pagalbą įmones, įpareigotas nuolat atlikti savo veiklos monitoringą, kurios pačios renka ir saugo duomenis apie aplinką.

Tokiais atvejais kompetentingos institucijos fiziškai nesaugo informacijos apie aplinką. Todėl tiek Direktyva, tiek Aplinkos informacijos įstatymas aiškintini kaip suteikiantys reikalavimo teisę gauti informaciją apie aplinką ne tik iš kompetentingų institucijų, bet ir iš trečiųjų asmenų, kurie patys nėra institucijos, privalančios teikti informaciją apie aplinką, tačiau saugo tokią informaciją valdžios institucijoms ir yra įpareigotos bet kuriuo metu pateikti institucijai turimą informaciją.

_________________