TAR.C49B4BAFC584 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3.3.1. Dėl būtinumo laikytis teisės normų reikalavimų dėl atstumo iki kaimyninio sklypo ribos, kai naujas pastatas statomas buvusio pastato vietoje

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 punkte nustatyta, kad pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1–2 aukštų. To paties reglamento 1 priedo 4 punkte nustatyta, kad mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Ta aplinkybė, kad naujas pastatas statomas buvusio pastato vietoje, atstumo laikymosi nuo kaimyninio sklypo reikalavimų nepaneigia, jei numatyta nauja statyba, o ne esamo pastato rekonstrukcija.

Administracinė byla Nr. A10-809/2007

Procesinio sprendimo kategorija 14.3

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei Jurgitai Lingienei ir advokatui Irmantui Dobilui,

atsakovo atstovui J. Š.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“, uždarajai akcinei bendrovei „Sivysta“ ir J. S. dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. vasario 22 d. statybos leidimą Nr. GN/206/06/0069, išduotą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Archidis“, bei priteisti atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad yra žemės sklypo, esančio Nugalėtojų g. 28A, Vilniuje, bei jame esančio gyvenamojo namo savininkas. Sklypas tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu, esančiu Nemenčinės pl. 45, Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso J. S. Ginčijamas statybos leidimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes yra išduotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Statinių minėtame sklype išdėstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, nes iš statinio techninio projekto brėžinių, pridėtų prie statybos leidimo, taip pat iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Reglamentas) analizės, UAB „SPKT“ 2006 m. spalio 10 d. dalinio ekspertizės akto matyti, kad suprojektuoti du sublokuoti vienbučiai namai, nors statybos leidime nurodyta, kad statybos objektas yra dvibutis gyvenamasis namas. Statybos leidimas buvo išduotas naujos statybos darbams. Pareiškėjo teigimu, jo turtui buvo padaryta žala – dėl atstumo iki sklypo ribos nesilaikymo keliose vietose įtrūko jo sklypą ribojanti mūrinė tvora, tvoros apskardinimas buvo deformuotas keliose vietose, sklypo gale atsirado didelė duobė, dėl kurios sklypo tvora neteko stabilumo ir pradėjo trūkinėti. Be to, projektuoto statinio aukštis yra 11,50 m, tad mažiausias atstumas nuo projektuojamo pastato (namo) iki sklypo ribos turėjo būti 4,5 m, tuo tarpu pagal sklypo plano brėžinius projektuojamo namo atstumas iki sklypo ribos yra tik 2 m. Normatyvinis atstumas iki sklypo ribos buvo sumažintas, tačiau jo raštiškas sutikimas, reglamentuotas Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, nebuvo gautas. Miesto plėtros departamentas neturėjo teisės UAB „Archidis“ išduoti statybos leidimo, ignoravo Reglamento nuostatas dėl atstumo iki sklypo ribos mažinimo ir pažeidė teisėtus jo interesus.

Atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pagal ginčijamą statybos leidimą pastatyto pastato visuma kaip nors galėtų pabloginti jo gyvenimo ir veiklos sąlygas, palyginus su sąlygomis, kurias jis turėjo. Nepateikti ir įrodymai, kad pradinėje statybos darbų stadijoje pareiškėjo turtui buvo padaryta jo nurodyta žala. Be to, žala, kurią padaro statytojas, nukrypdamas nuo statybos leidimo, neturi įtakos svarstant statybos leidimo išdavimo teisėtumą. Taip pat teigė, kad norint nustatyti tikslų atstumą tarp suprojektuoto statinio ir pareiškėjo sklypo ribos, reikėtų vadovautis kompetentingų ekspertų išvadomis, o ne paties pareiškėjo matavimais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip bus pažeisti jo interesai dėl to, jog minėtas atstumas yra šiek tiek mažesnis, nei numatytas Reglamente. Pareiškėjas remiasi vien formaliu Reglamente įtvirtintu kriterijumi. Panaikinus leidimą vien šiuo pagrindu, būtų ignoruojami teisingumo, sąžiningumo principai. Taip pat teigė, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“ nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, kadangi 2005 m. rugpjūčio 29 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas įrengti dvibutį gyvenamąjį namą, suprojektuotas dvibutis gyvenamasis namas ir ginčijamo statybos leidimo pagrindu statomi du butai viename sklype. Pabrėžė, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kaip ginčijamo statybos leidimo išdavimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Archidis“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad statybos leidimas išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų. UAB „Archidis“ vykdo gyvenamojo namo rekonstrukciją išlaikydama esamus atstumus, ir tai patvirtina Miesto plėtros departamento Specialiosios projektavimo sąlygos, sklypų Nemenčinės pl. 45, 45A detalusis planas. Iki šiol dėl esamo mažesnio nei 3 metrų atstumo pareiškėjas jokių pretenzijų UAB „Archidis“ niekada nereiškė. Gauti pareiškėjo sutikimą nebuvo teisinio pagrindo, nes atstumą nuo rekonstruojamo gyvenamojo namo Nemenčinės pl. 45 iki žemės sklypo Nugalėtojų g. 28A ribos padiktavo esama (susiklosčiusi) situacija, o ne subjektyvios ar objektyvios priežastys. Atstumai nebuvo mažinami, tad pareiškėjo teisė ir įstatymų saugomas interesas nebuvo pažeisti. Žemės sklypas Nemenčinės pl. 45A nesiriboja su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu, todėl dėl šiame sklype vykdomų statybų jo teisės negali būti pažeistos. Taip pat teigė, kad nėra teisinio pagrindo suprojektuotą statinį – dvibutį gyvenamąjį namą – laikyti vienbučiu blokuotu namu, todėl pagrindo vadovautis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“ taip pat nėra. Pažymėjo, kad UAB „SPKT“ 2006 m. spalio 9 d. dalinės ekspertizės aktas Nr. 210-06 yra tendencingas, neobjektyvus ir nepagrįstas, išvados neparemtos jokiais argumentais ir įrodymais.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Sivysta“ su skundu nesutiko. Nurodė, kad tarp pastatų iki rekonstrukcijos buvo mažesnis nei 3 metrų atstumas, tačiau pareiškėjas nereiškė dėl to jokių pretenzijų. UAB „Sivysta“ vykdo pastato rekonstrukciją išlaikydama esamus atstumus iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pagrindo taikyti Reglamento 1 priedo 4 punkto reikalavimą gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą raštu nėra, nes atstumas nebuvo sumažintas. Pareiškėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai nebuvo pažeisti.

Tretysis suinteresuotas asmuo J. S. su skundu nesutiko, palaikė atsakovo ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė žalos atsiradimo, nepateikė įrodymų, kad pagal ginčijamą statybos leidimą pastatyto pastato visuma kaip nors galėtų pabloginti jo gyvenimo ir veiklos sąlygas, palyginus su sąlygomis, kurias jis turėjo. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atstumas nuo suprojektuoto statinio iki pareiškėjo žemės sklypo ribos yra nepakitęs išduodant statybos ginčijamą leidimą, nes dvibutis gyvenamasis namas yra statomas ant buvusio pastato esamų pamatų. Tai patvirtina statybos leidimo 5 punktas. Be to, žemes sklype Nemenčinės pl. 45, Vilniuje, arčiausiai pareiškėjo žemės sklypo stovėjęs gyvenamasis namas buvo nutolęs nuo kaimyninio sklypo ribos per mažesnį nei 3 metrai atstumą, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad būtų anksčiau reiškęs kokias nors pretenzijas dėl to buvusiam sklypo savininkui. Todėl atmestas kaip nepagrįstas argumentas, kad UAB „Archidis“ turėjo tuo pagrindu gauti pareiškėjo sutikimą statyti gyvenamąjį namą. Kad UAB „Archidis“ gyvenamojo namo statybą vykdo ant esamų pamatų, išlaikydamas esamus atstumus iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005 m. rugpjūčio 29 d. išduotos specialiosios projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti. Skundo teiginiai, kad statybos darbai savo užimamu plotu viršija ne tik statybos leidimu leisto užstatyti pastato plotą, bet ir Valakučių–Turniškių zonos detalųjį planą bei kad statytojas sklype Nemenčinės pl. 45A stato savavališkai, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad šių faktų nustatymas nėra reikšmingas, nes nukrypimas nuo statybos leidimo po jo išdavimo neturi įtakos, nustatant statybos leidimo išdavimo teisėtumą ar neteisėtumą. Argumentas, kad projektuojamas gyvenamasis namas laikytinas vienbučiu gyvenamuoju namu, yra nepagrįstas. Ginčijamas statybos leidimas yra išduotas pagal suderintą ir patvirtintą projektą dvibučiam gyvenamajam namui statyti. Teismas konstatavo, kad statybos leidimo išdavimo procedūrų pažeidimų nėra, tad statybos leidimas išduotas teisėtai ir pagrįstai.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir jo reikalavimus tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį ir nemotyvuotai atmetė argumentus dėl asmens teisės bei įstatymo saugomo intereso pažeidimo. Jis yra gretimo sklypo savininkas, tad vienareikšmiškai turėjo būti gautas jo leidimas mažesniam nei Reglamente nustatytam atstumui (Reglamento 4 p.). Šis reikalavimas yra imperatyvus, tad nesant tokio sutikimo pažeidžiamos jo teisės ir interesai. Šią išvadą patvirtina ir Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis. Jo gyvenimo ir veiklos sąlygos buvo pakeistos (ginčijamas statybos leidimas suteikė teisę gretimame žemės sklype statyti didesnį negu buvo iki tol statinį), pažeidžiant imperatyvius gyvenamųjų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimus, numatytus Reglamente bei jo prieduose. Konkrečios žalos atsiradimo tikimybės bei jo gyvenimo ir veiklos sąlygų, palyginus su anksčiau turėtomis, pablogėjimo įrodinėjimas iš pareiškėjo negali būti reikalaujamas, nes teisminės gynybos teisę jam suponuoja imperatyvių statybos procesą reglamentuojančių normų pažeidimas. Žalos atsiradimo faktas tokiu atveju nėra būtina sąlyga pažeistoms teisėms ginti. Be to, pažeidus viešojoje teisėje įtvirtintą imperatyvą, žala saugomiems interesams preziumuojama.

2. Teismas netinkamai aiškino Reglamento 1 priede įtvirtintą reikalavimą gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą, mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti minimalaus atstumo be minėto sutikimo, nenumatyta. Nuo šios pareigos neatleidžia ir tai, kad pareiškėjas iki šiol nereiškė jokių pretenzijų, bei tai, kad naujas gyvenamasis namas statomas ant buvusio pastato esamų pamatų. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčijamas leidimas išduotas ne rekonstrukcijai, bet naujai statybai. Sisteminė Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punkto bei Reglamento 1 Priedo 4 punkto analizė leidžia spręsti, kad jeigu esamas statinys yra mažesniu negu normatyvinis atstumu iki sklypo ribos, toks statinys, siekiant užtikrinti trečiųjų asmenų teisėtus interesus, gali būti tik rekonstruojamas, bet ne plečiamas tiek, kad būtų prilyginamas naujai statybai. Todėl gyvenamasis namas galėjo būti tik rekonstruojamas, o vykdant naujas statybas turėjo būti arba laikomasi normatyvinių atstumų, arba turėjo būti gautas gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas dėl normatyvinio atstumo sumažinimo. Pažymi, kad iki šiol pretenzijų dėl per mažo atstumo nereiškė todėl, kad kaimyninį sklypą įsigijo pastatams jau stovint. Teisės keisti esamos situacijos jam įstatymas nesuteikė.

3. Teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo ir neatsakė į pareiškėjo argumentus dėl statybų kvalifikavimo nauja statyba bei šios aplinkybės reikšmės nagrinėjamai bylai. Taip pažeisti ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis, 89 straipsnis.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Palaiko pirmosios instancijos teismui pateikto savo atsiliepimo bei teismo sprendimo argumentus. Tai pat pažymi, kad:

1. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo ABTĮ 5 straipsnio aiškinimo yra nelogiški, prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1240/06).

2. Ginčijamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas bei motyvuotas. Jis visiškai atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Be to, pagal teisės doktriną bei teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimo motyvai nėra pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, nėra pagrindas naikinti sprendimą, jeigu byla išspręsta teisingai.

Tretieji suinteresuotieji asmens UAB „Archidis“ ir J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas į teismą kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai yra prašydamas apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą. Vadinasi, jis turi įrodyti, kad atsakovo išduotas statybos leidimas pažeidžia jo teises arba įstatymų saugomą interesą, tai yra, kad jo gyvenimo ir veiklos sąlygos (nurodytos Statybos įstatymo 6 str. 4 d.), kurias jis turėjo iki statybos pradžios, pastačius ir naudojant statinį, pablogės. Apeliantas tokių įrodymų nepateikė.

2. Samprotavimai apie naują statybą neturi jokio priežastinio ryšio su ginčo esme – bet kuriuo atveju atstumas nuo apelianto žemės sklypo ribos iki ginčijamo statybos leidimo pagrindu pertvarkomo statinio nekinta. Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad įvyko pastatų atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos mažinimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Visų Lietuvos Respublikoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti, bei statinį naudojant ir prižiūrint, be šio Įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 punkte nustatyta, kad pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1–2 aukštų. To paties reglamento 1 priedo 4 punkte nustatyta, kad mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.

Byloje nustatyta, kad atsakovas išdavė trečiajam suinteresuotam asmeniui ginčijamą statybos leidimą dvibučio gyvenamojo namo statybai Nemenčinės pl. Nr. 45, Vilniuje. Šiuo leidimu leidžiamo statyti gyvenamojo namo atstumas iki pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Nugalėtojų g. Nr. 28A, ribos yra mažesnis nei 3 metrai. Ši aplinkybė nustatyta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir dalinės ekspertizės aktu Nr. 210-06. Nustatyta, kad atstumas nuo ginčijamu statybos leidimu leidžiamo statyti gyvenamojo namo iki pareiškėjo žemės sklypo ribos nesiekia 2,5 metro. Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir atsakovas bei tretysis suinteresuotas asmuo.

Pirmosios instancijos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, ir konstatavęs, kad ginčijamas statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą arčiau kaip 3 m nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos, žalos pareiškėjui nepadarė, be to, pastatas statomas ant senų pamatų ir dėl to pareiškėjo sutikimas raštu nebūtinas, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Jau paminėti teisės aktai įsakmiai reikalauja gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą raštu, jeigu numatomas statyti pastatas yra arčiau nei 3 m nuo kaimyninio žemės sklypo ribos. Tokio sutikimo pareiškėjas nedavė. Tiek prašyme išduoti statybos leidimą, tiek statybos leidime nurodyta nauja statyba. Todėl paminėti teisės normų reikalavimai dėl atstumo laikymosi yra privalomi išduodant statybos leidimą. Ta aplinkybė, kad naujas pastatas statomas buvusio pastato vietoje, atstumo laikymosi nuo kaimyninio sklypo reikalavimų nepaneigia, nes numatyta nauja statyba, o ne esamo pastato rekonstrukcija. Nagrinėjamam ginčui neturi reikšmės, ar išduodant statybos leidimą padaryta turtinė žala pareiškėjui. Pareiškėjo teisės pažeistos tuo, kad išduotas statybos leidimas pastato statybai arčiau nei 3 m nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos, negavus tam pareiškėjo sutikimo raštu. Todėl pažeistos pareiškėjo teisės turi būti ginamos (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo reikalavimus, mažiausias 3 m atstumas nuo statinių iki gretimo sklypo ribos nustatomas pastatams iki 8,5 m aukščio. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Ginčijamu statybos leidimu leista statyti 11,5 m aukščio pastatą. Todėl leistas mažesnis kaip 3 m atstumas nuo pareiškėjo žemės sklypo ribos, negavus pareiškėjo sutikimo raštu, akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo teises. Tirti naujų įrodymų byloje nereikia. Todėl dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo priimtas nepagrįstas pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas patenkinamas (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo K. V. skundą patenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. vasario 22 d. statybos leidimą Nr. GN/206/06-0069, unikalus statinio Nr. 1093-4003-1012, naujo gyvenamojo namo statybai Nemenčinės pl. Nr. 45, Vilniuje, panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

_________________