TAR.B65F674A5936 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2.3. Dėl teisėtais būdais gautų duomenų pripažinimo įrodymais administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Administracinė byla Nr. N3-1679/2007 Procesinio sprendimo kategorija 32; 49

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Birutės Janavičiūtės, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarties M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

M. J. 2006 m. birželio 24 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalį už tai, kad M. J. 2006 m. birželio 24 d. apie 19.31 val., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 75 kilometre, vairuodamas automobilį „MB E500“, važiavo 185 km/h greičiu, viršijo leistiną maksimalų 90 km/h greitį, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 175.1 punkto reikalavimus. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2006 m. liepos 10 d. nutarimu M. J. pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį paskyrė 1 250 Lt baudą ir, vadovaudamasis ATPK 1302 straipsnio pastaba, pažeidimą įvertino 8 balais.

II.

M.

J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2006 m. liepos 10 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, o nutarimas yra neteisėtas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, jo iniciatyva dėl šios institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų yra pradėtas tarnybinis patikrinimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad KET 175.1 punkto pažeidimo faktą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, liudytojų parodymai. Teismas pažymėjo, kad netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytų faktinių aplinkybių. Liudytojų parodymais nustatyta, kad M. J. su greičio matavimo prietaiso užfiksuotais rodmenimis – 185 km/h buvo supažindintas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šios aplinkybės taip pat neneigia. Patikros liudijimas Nr. 1531652 patvirtina, kad greičio matuoklio „Berkut R“ Nr. 0403004 patikra atlikta 2005 m. spalio 11 d. ir patikros liudijimas galioja iki 2006 m. spalio 11 d. Prietaisų „Berkut R“ naudojimas Lietuvoje nėra uždraustas. Teismas nurodė, kad abejoti techninės priemonės rodmenimis nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad nurodytu greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotaskitoautomobiliovažiavimogreitis.Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bet kokio pobūdžio pretenzija, reiškiama policijos pareigūnui, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos laikytis KET, saugiai vairuoti transporto priemonę, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Teismas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra administracinis teisės pažeidimas, inkriminuotas M. J., todėl jo argumentų dėl policijos pareigūnų elgesio ir veiksmų šioje byloje nenagrinėjo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

III.

Apeliaciniu skundu M. J. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir Institucijos 2006 m. liepos 10 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismas nepasinaudojo visomis įrodinėjimo priemonėmis, o byloje nėra neginčytinai pareiškėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Teismas liudytojams uždavinėjo primityvius klausimus, tačiau nebuvo daromas garso įrašas. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo ir patrulių pasakytus ir parašytus teiginius.

Taip pat teismas nepagrįstai iš pradžių atsisakė prie bylos prijungti DVD laikmeną, kurioje užfiksuoti patrulių parodymus paneigiantys įrašai, o apelianto pateikto DVD teisėja nesugebėjo peržiūrėti. Be to, apeliantas nurodo, kad byloje nėra greičio matavimo prietaiso „Berkut“ naudojimo instrukcijos, o jo rodmenys rodo matavimų rezultatą ne tarp tų objektų, kuriuos nurodo patruliai, ir ne tokiu būdu matuojant, kaip nurodo patruliai. Apelianto teigimu, patruliai pažeidimo fiksavimometuvairavojaukeletąmetųnebegaminamą automobilį „VW Vento“, kuriuo, jei pareiškėjas tikrai būtų važiavęs 185 km/h greičiu, jo nebūtų paviję.

Be to, pareigūnai tarnybinius pranešimus parašė policijos automobilyje ranka, tačiau jų byloje nėra – yra kompiuteriu atspausdinti pranešimai. M. J. nurodė, kad ATPK nenumato tokio procesinio veiksmo, kaip supažindinimas su greičio matavimo prietaiso parodymais. Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprivalėjo stebėti, ką patruliai nešiojasi. Apeliantas nurodė, kad vienas patrulis neleistinai naudojosi mobiliuoju telefonu. Taip pat, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžių salių durys nėra sandarios, kitas patrulis galėjo klausytis, kokius parodymus duoda pirmasis.

Apeliacinio skundo papildyme M. J. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jam grąžino DVD laikmeną, kas įrodo, kad šis įrodymas nebuvo tirtas. Taip pat pabrėžė, kad nesant byloje greičio matavimo prietaiso naudojimo instrukcijos, teismas negalėjo išsiaiškinti ir nesiaiškino, kokiu būdu buvo matuojamas automobilio greitis. Nuo to priklauso matavimo rezultatai. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašė apeliacinio skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą.

Institucijos nuomone, teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, argumentuotai atsakė, kodėl atmeta nepatikimus įrodymus. Teismo proceso metu M. J. turėjo galimybę naudotis visomis jam priklausančiomis teisėmis.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. liepos 10 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikino, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada dėl greičio matavimo prietaisų „Berkut R“ naudojimo Lietuvoje galimybių. Elektroninių ryšių įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, jog atitinkamus elektorinių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;

2) gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius. Taigi minėtas įstatymas leidimų naudoti elektroninių ryšių išteklius būtinumo ir jų išdavimo klausimus išimtinai priskiria Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijai. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 2007 m. vasario 15 d. rašte nurodė, kad greičio matavimo prietaisai „Berkut R“ veikdami naudoja radijo dažnius (kanalus) iš 24,05 – 24,25 GHz radijo dažnių juostos. Pagal radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be leidimo, sąrašo, patvirtinto Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. kovo 13 d.

įsakymu Nr. 1V-27 „Dėl Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo patvirtinimo“, 5 punktą bei Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-854 „Dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 4 ir 5 punktus, anksčiau nurodyti radijo dažniai (kanalai) gali būti naudojami tik gavus Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl atitinkamų radijo dažnių (kanalų) skyrimo kreipėsi 2006 m. sausio 30 d.

Leidimas naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių vidurio dažnis 24,150 ± 0,100 GHz išduotas 2006 m. vasario 20 d. Tačiau leidimo 9-me punkte nurodyta, kad būtina gauti ir leidimą naudoti radijo stotį, prieš pradedant ją naudoti, jei radijo stoties spinduliuotės galia >100 mW. Kadangi greičio matavimo prietaisų „Berkut R“ ekvivalentinė izotropinė spinduliuotės galia yra didesnė nei 100 mW, šių prietaisų naudojimui reikalingas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas. Ryšių reguliavimo tarnyba 2006 m. vasario 21 d. raštu Nr. (11.13)-1B-684 atkreipė Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėmesį, kad viena iš radijo dažnių naudojimo sąlygų yra reikalavimas gauti leidimą naudoti radijo stotį.

Duomenų, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos būtų kreipęsis dėl leidimo išdavimo naudoti greičio matavimo prietaisą – radijo ryšio stotį „Berkut R“, byloje nėra. Ryšių reguliavimo tarnyba anksčiau minėtame rašte Vyriausiajam administraciniam teismui nurodė, kad ji Informatikos ir ryšių departamentui nebuvo ir nėra išdavusi leidimo naudoti radijo ryšio stotį „Berkut R“. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ATPK 256 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės teisingai išspręsti bylą.

Pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu transporto priemonės greitį, taigi – ir asmens kaltę dėl nustatyto greičio viršijimo, laikytini greičio matavimo prietaiso parodymai. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apelianto vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuotas su technine greičio matavimo priemone, kuri buvo panaudota, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. neturint reikalingo leidimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis, kurie iš esmės buvo grindžiami įrodymais, gautais neteisėtai panaudojant įrodinėjimo priemonę – radijo ryšio stotį „Berkut R“, negali būti laikomi teisėtais.

V.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba 2007 m. kovo 22 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama atnaujinti procesą M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1. Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-124 transporto priemonių radiolokacinis greičio matuoklis „Berkut“ (modifikacijos„Berkut R“ ir „Berkut P“)įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1653 patvirtintų Lietuvos matavimo registro nuostatų 3 punkte nustatyta, kad registro objektai yra Valstybinės metrologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti matavimo priemonių tipai, kuriuos Lietuvos Respublikoje leidžiama gaminti arba naudoti.

2. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-854 patvirtintų Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių III skyrius numato atvejus, kada skiriami ir naudojami radijo dažniai (kanalai), reikalingi veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 138 patvirtinto Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento 9 punktą, minėtas reglamentas netaikomas aparatams, naudojamiems veikloje, susijusioje su visuomenės saugumu, gynyba, valstybės saugumu ir baudžiamojo proceso metu. Minėtų teisės aktų nuostatų apeliacinės instancijos teismas neįvertino.

3. Policija yra asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinanti policijos pareigūnų ir įstaigų visuma. Vienas iš policijos uždavinių yra eismo priežiūra, o greičio kontrolė – vienas iš eismo saugumo užtikrinimo būdų. Policijos greičio matavimo prietaisų naudojimas yra veikla, susijusi su visuomenės saugumu, todėl gauti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti prietaisą nėra būtina. Be to, leidimai naudoti radijo dažnius (kanalus), kuriuos naudoja minėti prietaisai, yra išduoti.

4. Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. nutarime nukrypo nuo teismų praktikos, suformuluotos bylose Nr. N10-1960/2006, N17-1963/2006, kuriose nebuvo konstatuota, kad greičio matavimo prietaisu „Berkut“ fiksuojami įrodymai yra neteisėti.

VI.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarė atnaujinti procesą M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-261/2007; perduoti bylą apeliacine tvarka nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N9-1489/2006, 2007 m. sausio 26 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo Nr. N15-159/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos radiolokaciniu greičio matuokliu „Berkut“, kuriam išduoti leidimai naudoti radijo dažnius vykdant eismo priežiūros funkcijas, užfiksuotusduomenis pripažino tinkama įrodinėjimo priemone. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad, Institucijai pažeidus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymuose nustatytą greičio matavimo prietaiso „Berkut“ naudojimo tvarką, t. y., nesant leidimo radijo ryšio stočiai „Berkut“, šio greičio matavimo prietaiso parodymai yra neleistini įrodymai Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 1 dalies prasme. Priežastinio ryšio, kiek tai, kad prieš pradedant naudoti greičio matavimo prietaisą „Berkut“ nebuvo gautas leidimas radijo ryšio stočiai turėjo įtakos (galėjo turėti įtakos) matavimo prietaiso fiksuojamų parodymų tikrumui, teismas nevertino ir netyrė. Kaip matyti iš išdėstyto, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl tokiu pat būdu gautų įrodymų leistinumo Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 1 dalies prasme, išsiskyrė. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad procesas byloje Nr. N16-261/2007 atnaujintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo

153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, dėl nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-854 „Dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ III skyrius reglamentuoja ir specialią tvarką, pagal kurią skiriami ir naudojami radijo dažniai (kanalai), reikalingi veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų nekomercinėmis funkcijomis. Policijos greičio matavimo prietaisų naudojimas yra veikla, susijusi su visuomenės saugumu (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 1 d., 4 str. 1 d., 5 str. 1 d.). Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, dėl Institucijos teisės gauti ir naudotis radijo dažniais specialia tvarka nepasisakė. Tokiu būdu, galėjo būti netinkamai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios teisės Institucijai naudotis radijo dažniais suteikimo tvarką.

VII.

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, buvo gauti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos paaiškinimai, kuriuose nurodoma, pagal Elektroninių ryšių įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, Tarnyba „vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele, radijo dažnių (kanalų) naudojimo planu ir radijo ryšio plėtros planais, skiria radijo dažnius (kanalus) ir kitus elektroninių ryšių išteklius, reikalingus veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis, valstybės sienos apsauga, civiline aviacija, traukinių eismo saugumu bei stabilaus ir patikimo energetikos sistemos darbo užtikrinimu ir kitomis valstybės (įskaitant ir užsienio valstybes) ir jos institucijų nekomercinėmis funkcijomis“.

Vadovaujantis Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-854 81.7 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija arba jos įgaliota institucija gali Tarnybai pateikti prašymus skirti radijo dažnius (kanalus) veiklai, susijusiai su viešosios tvarkos palaikymu, valstybės pagalbos tarnybomis ir valstybės sienos apsauga. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliota institucija, 2006 m. sausio 30 d. rašte Nr. 6-9-9R-692 prašė skirti radijo dažnius (kanalus) eismo priežiūros funkcijoms atlikti.

Tarnybos 2006 m. vasario 20 d. leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) Nr. (12.21)-4R-00648 ir Nr. (12.21)-4R-00649 (toliau abu kartu – Leidimai) 5 punkte nurodyta, kad Tarnybos skirtų radijo dažnių (kanalų) paskirtis – radiolokacinių greičio matavimo prietaisų naudojimas, vykdant eismo priežiūros funkcijas. Vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi ir Radijo dažnių skyrimo ir naudojimo taisyklių III skyriaus nuostatomis, Informatikos ir ryšių departamentui radijo dažniai (kanalai) radiolokacinių greičio matavimo prietaisų naudojimui, vykdant eismo priežiūros funkcijas, buvo skirti veiklai, susijusiai su viešosios tvarkos palaikymu, bet ne visuomenės saugumui užtikrinti, kadangi visuomenės saugumo veikla nei Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje, nei Radijo dažnių skyrimo ir naudojimo taisyklių 81.7 punkte nėra įvardinta.

Pagrindiniai policijos uždaviniai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio l dalyje, kuriame viešosios tvarkos užtikrinimo, visuomenės saugumo užtikrinimo bei saugaus eismo priežiūros uždaviniai yra įvardijami atskirai, todėl saugaus eismo priežiūros veikla nelaikytina analogiška visuomenės saugumo veiklai. Ryšių reguliavimo tarnyba pažymėjo, kad vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktu, tarnyba pagal savo kompetenciją užtikrina, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius privalomus reikalavimus.

Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrengimų techninis reglamentas, patvirtintas Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2002 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 138 (toliau – ir Reglamentas), nustatantis esminius reikalavimus aparatams, parengtas įgyvendinant 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrengimų ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (toliau – ir Direktyva) nuostatas. Pagal Direktyvos l straipsnio 5 dalį, Direktyva netaikoma aparatams, kurie naudojami išimtinai veikloje, susijusioje su visuomenės saugumu, gynyba, valstybės saugumu (įskaitant valstybės ekonominės gerovės veiksmus, susijusius su valstybės saugumo reikalais) ir valstybės veiksmų baudžiamosios teisės srityje.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Direktyvos l straipsnio 5 dalies, o tuo pačiu ir Reglamento nuostatos neturėtų būti aiškinamos plečiamai, todėl policijos naudojamiems greičio matavimo prietaisams taikytinos Reglamento nuostatos. Ryšių reguliavimo tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Direktyva yra taikoma radarams, tarp jų ir policijos naudojamiems radarams. Ryšių reguliavimo tarnyba pažymėjo, kad vienas iš Tarnybos uždavinių pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra užtikrinti efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą.

Įstatymo 58 straipsnio 2 dalies

2 punkte nustatyta, kad radijo dažnių (kanalų) naudojimo taisyklėse ir leidimuose naudoti radijo dažnius (kanalus) nustatytos sąlygos gali būti susijusios su veiksmingu ir efektyviu radijo dažnių (kanalų) naudojimu. Radijo dažnių skyrimo ir naudojimo taisyklių 47.5.2 punkte numatyta, jog leidime naudoti radijo dažnį (kanalą) gali būti nustatytas reikalavimas, kad prieš pradėdamas naudoti kiekvieną radijo stotį, radijo dažnio (kanalo) naudotojas privalo gauti Tarnybos leidimą naudoti stacionariąją ir (ar) judriąją radijo stotį. Vadovaujantis Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo, patvirtinto Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1V-27, 92 eilutėje nustatytomis sąlygomis, 24,0–24,25 GHz radijo dažnių juostoje veikiantys radijo ryšio įrenginiai gali būti naudojami be atskiro leidimo naudoti radijo dažnį (kanalą) tik tuo atveju, jeigu nėra viršijama 100 mW ekvivalentinės izotropinės spinduliuotės galia, nes būtent dėl tokių aukščiau minėtos radijo dažnių juostos naudojimo sąlygų Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (CEPT) priklausančios valstybės, tarp jų ir Lietuva, yra susitarusios CEPT Europos radijo ryšių biuro (ERC) rekomendacijos ERC/REC 70-03

6 priede. Ryšių reguliavimo tarnyba nurodė, kad Informatikos ir ryšių departamentas 2006 m. sausio 30 d. rašte Nr. 6-9-9R-692 nurodė, kad jo pageidaujama maksimali spinduliuotės galia sudaro iki 2 W, Tarnyba, siekdama užtikrinti efektyvų Informatikos ir ryšių departamentui skirtų radijo dažnių naudojimą bei siekdama išvengti radijo trukdžių kitiems radijo dažnių (kanalų) naudotojams, 2006 m. vasario 20 d. leidime naudoti radijo dažnius (kanalus) Nr. (12.21)-4R-00648 9 punkte nustatė reikalavimą gauti Tarnybos leidimą naudoti radijo stotį, jeigu šios radijo stoties ekvivalentinės izotropinės spinduliuotės galia didesnė negu

100 mW. Informatikos ir ryšių departamentas 2006 m. kovo 9 d. rašte Nr. 6-9-3RN-20 pranešė Tarnybai apie ketinamus naudoti aparatus vykdant eismo priežiūrą, tarp kurių buvo paminėti ir greičio matavimo prietaisai „Berkut R“, ir paprašė jiems išduoti leidimus naudoti radijo stotis. 2006 m. kovo 23 d. Tarnyba išdavė leidimus naudoti radijo stotis visiems Informatikos ir ryšių departamento ketinamiems naudoti aparatams, išskyrus radiolokacinius greičio matavimo prietaisus „Berkut“, kadangi jų atitiktis esminiams Reglamento reikalavimams nebuvo patvirtinta. Policijos vykdomoje eismo priežiūros veikloje naudojamiems greičio matavimo prietaisams netaikoma išimtis, nustatyta Reglamento 9 punkte ir, vadovaujantis Leidimų 9 punktu, būtina gauti leidimus naudoti radijo stotis. Greičio matavimo prietaisų „Berkut“ atitiktis Reglamento reikalavimams nėra patvirtinta. Bendrąja prasme aparatų veikimo patikimumas sietinas su aparatų atitikimu jiems taikomiems darniesiems Europos arba Lietuvos standartams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad <...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Šis principas ne sykį akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A1–495/2005, P-98/2003, A3-1143/2002, Nr. I1-4/2005 ir kt.).

Teisės mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, o taip pat – valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių. Nagrinėjamoje byloje asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra grindžiama duomenimis, gautais elektroninių ryšių pagalba, panaudojus radijo stotį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad tokių aparatų panaudojimas yra detaliai reglamentuotas įstatymų, o institucija, rinkdama duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, jų privalo laikytis. Elektroninių ryšių įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių ištekliai naudojami ir skiriami šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių ryšių išteklių naudojimo ir skyrimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis; elektroninių ryšių ištekliai gali būti naudojami:

1) be atskiro leidimo, kai Ryšių reguliavimo tarnyba nustato, kad atitinkamus elektroninių ryšių išteklius galima naudoti be atskiro leidimo;

2) gavus Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti elektroninių ryšių išteklius. Greičio matavimo prietaisai „Berkut R“ veikdami naudoja radijo dažnius (kanalus) iš 24,05 – 24,25 GHz radijo dažnių juostos (b. l. 106). Pagal radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo, patvirtinto Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1V-27 „Dėl Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo patvirtinimo“ 5 punktą bei Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d.

įsakymu Nr. 1V-854 „Dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 4 ir 5 punktus, anksčiau nurodyti radijo dažniai (kanalai) gali būti naudojami tik gavus Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos leidimą. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių 47.5.2 punkte numatyta, jog leidime naudoti radijo dažnį (kanalą) gali būti nustatytas reikalavimas, kad prieš pradėdamas naudoti kiekvieną radijo stotį, radijo dažnio (kanalo) naudotojas privalo gauti Tarnybos leidimą naudoti stacionariąją ir (ar) judriąją radijo stotį.

M. J. kaltinamas padaręs pažeidimą 2006 m. birželio 24 d. Prieš tai, t. y. 2006 m. sausio 30 d., Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl atitinkamų radijo dažnių (kanalų) skyrimo (b. l. 109). Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 20 d. išdavė leidimą naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių vidurio dažnis 24,150 ± 0,100 GHz, ir leidimo 9-me punkte nurodė, kad būtina gauti ir leidimą naudoti radijo stotį, prieš pradedant ją naudoti, jei radijo stoties spinduliuotės galia >100 mW. Be to, Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario

21 d. raštu Nr. (11.13)-1B-684 atkreipė Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėmesį, kad viena iš radijo dažnių naudojimo sąlygų yra reikalavimas gauti leidimą naudoti radijo stotį. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. kovo 9 d. rašte Nr. 6-9-3RN-20 pranešė Tarnybai apie ketinamus naudoti aparatus, vykdant eismo priežiūrą, tarp kurių buvo paminėti ir greičio matavimo prietaisai „Berkut R“, ir paprašė jiems išduoti leidimus naudoti radijo stotis. 2006 m. kovo 23 d.

Tarnyba išdavė leidimus naudoti radijo stotis visiems Informatikos ir ryšių departamento ketinamiems naudoti aparatams, išskyrus radiolokacinius greičio matavimo prietaisus „Berkut“, kadangi jų atitiktis esminiams Reglamento reikalavimams nebuvo patvirtinta. Taigi 2006 m. birželio 24 d., užfiksuojant galimą M. J. pažeidimą, kompetentingai Vidaus reikalų ministerijos institucijai buvo žinoma, kad naudoti „Berkut R“, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, nėra galima. Teismas atmeta institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, argumentus, kad Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimas panaudoti prietaisą „Berkut R“ nebuvo reikalingas.

Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 138 yra patvirtintas Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas. Juo yra nustatytas laisvo radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių judėjimo ir jų teikimo į rinką, naudojimo bei jungimo į telekomunikacijų tinklus sąlygos, esminiai reikalavimai, taip pat įpareigojimai, susiję su informacija apie sąsajų specifikacijas, atitikties šiems reikalavimams įvertinimo, patvirtinimo ir priežiūros tvarka bei sąlygos (Reglamento 1 p.).

Šio Reglamento 9 punkte nustatyta, kad jis netaikomas aparatams, naudojamiems veikloje, susijusioje su visuomenės saugumu, gynyba, valstybės saugumu ir baudžiamojo proceso metu. Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies turinio analizė patvirtina, kad šiame įstatyme viešosios tvarkos užtikrinimo, visuomenės saugumo užtikrinimo bei saugaus eismo priežiūros uždaviniai yra įvardijami atskirai. Visuomenės saugumas ir saugaus eismo priežiūra yra skirtingi terminai, ir įstatymų leidėjo netapatinami. Todėl saugaus eismo priežiūros veikla nelaikytina analogiška visuomenės saugumo veiklai.

Be to, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. sausio 30 d. kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl atitinkamų radijo dažnių (kanalų) skyrimo aparatams, skirtiems naudoti eismo priežiūrai. Todėl paminėto Reglamento 9 punktas nėra taikytinas šioje byloje. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat teigia, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-854 patvirtintų Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių III skyrius numato atvejus, kada skiriami ir naudojami radijo dažniai (kanalai), reikalingi veiklai, susijusiai su valstybės gynyba, saugumu, viešosios tvarkos palaikymu, ir jame nėra numatyta, kad būtina gauti leidimus radijo stotims.

Palyginus šio akto II ir III skyrių, akivaizdu, kad II skyrius numato bendrąsias taisykles, o III skyrius – specialias taisykles, kai radijo dažniai skiriami valstybės ir jos institucijų nekomercinėms reikmėms. III skyrius nereglamentuoja sprendimo dėl leidimo naudoti radijo dažnius priėmimo, jo įforminimo ir turinio. Todėl skiriant radijo dažnius valstybės ir jos institucijų nekomercinėms reikmėms yra taikytinas ir 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-854 patvirtintų Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklių IV skirsnis, numatantis leidimo naudoti radijo dažnius (kanalus) priėmimą, šio leidimo turinį, kurio 47.5.2 punkte yra numatyta ir Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisė pareikalauti gauti leidimą naudoti radijo stotį.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat teigia, kad 2004 m. spalio 11 d. Metrologijos tarnybos įsakymu Nr. V-124 transporto priemonių radiolokacinis greičio matuoklis „Berkut“ (modifikacijos„Berkut R“ ir „Berkut P“) įrašytas į Lietuvos matavimo priemonių registrą. Teismas pažymi, kad įstatymai nenustato, kad greičio matuoklį įrašius į Lietuvos matavimo priemonių registrą išnyksta pareiga laikytis elektroninius ryšius reglamentuojančių taisyklių, tarp jų – ir susijusių su radijo dažnių (kanalų) bei radijo stočių panaudojimu.

Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1653 „Dėl Lietuvos matavimo priemonių registro įsteigimo ir Lietuvos matavimo priemonių registro nuostatų patvirtinimo“ yra patvirtinti Lietuvos matavimo priemonių registro nuostatai. Šių nuostatų 3 punkte yra numatyta, kad registro objektai yra Valstybinės metrologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti matavimo priemonių tipai, kuriuos Lietuvos Respublikoje leidžiama gaminti arba naudoti. Taigi visų pirma matavimo priemonė turi būti Lietuvos Respublikoje leidžiama naudoti, o tik po to – įtraukta į Lietuvos matavimo priemonių registrą.

Teismas taip pat pažymi, kad Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės administraciniai sprendimai, susiję su galimybe panaudoti prietaisą „Berkut R“, yra galiojantys ir nėra nuginčyti. Iš šių aplinkybių bei aukščiau paminėtų teisės normų seka, kad 2006 m. birželio 24 d., nustatant galimai padarytą M. J. pažeidimą, greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ buvo valdžios institucijų naudojamas neteisėtai – neturint Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduoto atitinkamo leidimo.

Viešojo administravimo subjektui (policijos institucijai) pažeidus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymuose nustatytą greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ naudojimo tvarką, gauti įrodymai pripažintini neleistinais, įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymi, kad aparatas „Berkut R“ buvo panaudotas ne tik neteisėtai, bet ir juo nustatyti duomenys yra abejotini. Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-05-21 raštu teismui paaiškino, kad greičio matavimo prietaisų „Berkut“ atitiktis Reglamento reikalavimams nėra patvirtinta.

Bendrąja prasme aparatų veikimo patikimumas sietinas su aparatų atitikimu jiems taikomiems darniesiems Europos arba Lietuvos standartams. Greičio matavimo prietaisų tinkamam veikimui yra būtinas aparato atsparumas elektromagnetinių bangų spinduliuotei. Darniojo Lietuvos standarto LST EN 300 440-2 VI.1.2:2004 „Elektromagnetinio suderinamumo ir radijo dažnių spektro dalykai. Mažojo nuotolio įrenginiai (MNĮ). Radijo ryšio įrenginiai, naudojami nuo 1 GHz iki 40 GHz dažnių diapazone. 2 dalis. Darnusis Europos standartas pagal 1999/5/EB direktyvos 3.2 straipsnį“ 4.2.1 punktas („Gretimojo kanalo atrankumas juostoje“) nustato, kad gretimojo kanalo atrankumo juostoje parametras yra nematuojamas, kai aparato imtuvas ir siųstuvas veikia tuo pačiu radijo dažniu, o siųstuvas negali būti išjungtas.

Kadangi greičio matavimų prietaisų „Berkut“ veikimas yra pagrįstas „Doplerio efektu“, t. y. aparato imtuvas ir siųstuvas veikia tuo pačiu radijo dažniu, o siųstuvas negali būti išjungtas, Tarnyba, atsižvelgiant į Standarto 4.2.1 punkto nuostatas, greičio matavimo prietaisų „Berkut“ gretimojo kanalo atrankumo juostoje parametro matavimų rezultatų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad gretimojo kanalo atrankumo juostoje parametras yra reikšmingas aparato veikimo patikimumui, neturėdama duomenų apie šį parametrą, Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės negali pateikti išvados, kokio stiprio elektromagnetiniam signalui gretimame kanale esant, greičio matavimo prietaiso parodymų duomenys galėtų būti paveikti.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės tokio pobūdžio bylose reikšmę, itin svarbu, kad dėl greičio matavimo priemonių parodymų tikslumo nekiltų jokių abejonių. Tai įmanoma užtikrinti tik griežtai laikantis greičio matavimo prietaiso panaudojimo tvarkos, tame tarpe ir nustatytos kitų viešojo administravimo subjektų – šiuo atveju Ryšių reguliavimo tarnybos – teisės aktuose.

Galiojančiame ATPK yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi administracinę bylą nagrinėjančio pareigūno ištirti duomenys yra vertinami pagal tas pačias taisykles: pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Teismui nepripažinus prietaiso „Berkut R“ duomenų leistinais įrodymais šioje byloje, likusių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad M.

J. viršijo greitį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu mastu. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, argumentu, kad ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse yra atvejų, kai nebūdavo konstatuota, jog greičio matavimo prietaisu „Berkut R“ fiksuojami įrodymai yra neteisėti.

Tačiau vien aplinkybė, kad tuo pačiu klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra buvę priimta kitokių nutarčių, pati savaime nėra pagrindas atmesti M. J. apeliacinį skundą šioje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P17-44/2006 jau yra konstatavęs, kad teismų praktika nėra statiškas dalykas. Ji gali būti vystoma, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, šį būtinumą tinkamai motyvuojant (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą).

Teismas šioje byloje siekia stiprinti žmogaus teisių apsaugą administraciniame procese, užtikrinti didesnį įrodinėjimo priemonių patikimumą, sudaryti didesnes galimybes nustatyti tiesą byloje ir užtikrinti teisėtumo principo įgyvendinimą viešojo administravimo subjektų (policijos įstaigų) veikloje. Teismas vertina, kad paminėti tikslai pateisina teismų praktikos kitimą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

_________________