TAR.B0573C0AA50D · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.3.4.1. Dėl reikalavimų asmenims, siekiantiems būti išrinktiems savivaldybių tarybų nariais

Tam, kad asmuo būtų įregistruotas kandidatu rinkimuose į savivaldybės tarybos narius, jis turi atitikti ne tik nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoką pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje įtvirtintus kriterijus, bet ir kitus Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytus kriterijus, taigi, ir būti deklaravęs gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 sakinio formuluotė yra imperatyvi.

Papildomų reikalavimų asmenims, siekiantiems būti išrinktiems (tarp jų – ir reikalavimo būti deklaravusiems gyvenamąją vietą) nustatymas yra suprantamas ir gali būti pagrindžiamas siekiu užtikrinti kandidato sąsają su atstovaujama savivaldybės bendruomene, taip pat ypatingu suinteresuotumu, jog renkami asmenys atitiktų aukštus moralinius ir etinius kriterijus, laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo.

Administracinė byla Nr. R14-14/2007

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

dalyvaujant pareiškėjai J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2007 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 82, vadovaudamasi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 34 straipsnio 2 dalimi, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, išnagrinėjusi Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. sausio 26 d. pažymą Nr. (29)9R-406, kurioje pateiktas sąrašas kandidatų į savivaldybių tarybų narius, kurie 2007 m. sausio 22 d. nebuvo deklaravę Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamosios vietos adreso toje savivaldybės teritorijoje, kurioje kandidatuoja, panaikino išvardintų apygardų rinkimų komisijų sprendimus dėl politinių partijų keliamų kandidatų sąrašų įregistravimo ta apimtimi, kuria kandidatais į savivaldybių tarybų narius įregistruoti sprendime išvardinti asmenys, neatitinkantys Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

J. G. skundu prašo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą Vyriausiosios rinkimų komisijos 2007 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 82 ta apimtimi, kuria panaikintas Telšių rajono rinkimų apygardos Nr. 51 sprendimas įregistruoti ją kandidate į vietos savivaldybės tarybą, panaikinti. Pareiškėja nurodo su komisijos sprendimu sutinkanti iš dalies. Pareiškėja paaiškina, jog komisijai pateiktame Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąraše ji nurodyta kaip nedeklaravusi savo gyvenamosios vietos adreso, tačiau apie tai, kad Telšių rajono policijos komisariato migracijos poskyris be jos žinios panaikino jos deklaravimo duomenis, teigia sužinojusi tik iš skundžiamo sprendimo.

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija, galiojusi nuo 2005 m. birželio 9 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.) 23 straipsnio 1 dalimi, nustačiusia, kad jeigu administracinis sprendimas nagrinėjamu klausimu gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma, pranešant šiems asmenims apie jų teisę dalyvauti procedūroje. Pareiškėja pažymi, jog apie tai, kad yra pradėta procedūra dėl jos gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo, jai nebuvo pranešta.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad savo gyvenamąją vietą ji buvo deklaravusi jai nuosavybės teise anksčiau priklausiusiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kai kaimas nebuvo suskirstytas į gatves, o gyvenamieji namai nenumeruoti. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos gyventojai, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą, ir kurių gyvenamoji patalpa nesikeičia pasikeitus buto (namo) numeriui, gatvės, gyvenamosios vietovės ar teritorijos administracinio vieneto pavadinimui, gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaruoja.

Pareiškėja paaiškino pardavusi gyvenamąjį namą, gyvenanti tame pačiame kaime tėvams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta liko ta pati – (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodo, jog Degaičių kaimą suskirsčius į gatves ir namams suteikus numerius, 2007 m. sausio 29 d., t. y. iki skundžiamo sprendimo priėmimo, savo gyvenamąją vietą deklaravusi nurodydama tikslų adresą – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos manymu, skundžiamu sprendimu pažeista jos teisė kelti kandidatūrą į vietos savivaldybės tarybą, todėl ši teisė turi būti apginta.

Pareiškėja remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 20, 32 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 121 straipsniu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 2, 19 straipsniais.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjos reikalavimus atmesti. Nurodo, kad pagal Savivaldybių rinkimų įstatymą kandidatai turi būti registruojami išskirtinai pagal galiojančių dokumentų, oficialių valstybės registrų duomenis, kandidatų registravimas pagal faktinę gyvenamąją vietą, neatitinkančią registro duomenų, negalimas. Gyventojų registro tarnybos duomenys rodo, kad pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo panaikinti jos pačios prašymu 2006 m. birželio 29 d., iš naujo gyvenamąją vietą ji deklaravo tik 2007 m. sausio 29 d., t. y. ji nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos iki pareiškinių dokumentų pateikimo dienos, todėl pagal savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies normą, negali būti registruota kandidate. Migracijos tarnybos pareigūnų veiksmų teisėtumo Vyriausioji rinkimų komisija negali vertinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalis įtvirtina nuostatą, kad teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Taigi Konstitucija įstatymų leidėjui suteikia kompetenciją įstatymu reglamentuoti savivaldybių tarybų narių rinkimų tvarką. Ši įstatymų leidėjo diskrecija reglamentuoti savivaldybių tarybų narių rinkimų tvarką yra ribojama Konstitucijoje nustatytais principais. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje numatytos asmens pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius turėjimas siejamas su teisiniu faktu – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame administraciniame vienete. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą įstatymu nustatyti tokią asmens nuolatinio gyvenimo atitinkamame administraciniame vienete fakto nustatymo tvarką, kad savivaldybių tarybų nariais būtų renkami tik tie asmenys, kuriuos galima pagrįstai laikyti nuolatiniais atitinkamų administracinių vienetų gyventojais.

Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį „teisę rinkti savivaldybės tarybos narius turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai (rinkėjai), kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų“, o pagal to paties straipsnio 2 dalį „savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų.“ Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje aiškinama, kas yra laikomas nuolatiniu savivaldybės gyventoju: „Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje arba kurio paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba kuris savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu nurodė šios savivaldybės teritorijoje ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta, taip pat asmuo, kuris turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“ Nurodyti pripažinimo nuolatiniu savivaldybės gyventoju kriterijai taikytini asmenims, siekiantiems realizuoti ir aktyviąją, ir pasyviąją rinkimų į savivaldybės tarybos narius teises.

Iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies nuostatų seka įstatymų leidėjo diskrecija nustatyti ir kitus, papildomus reikalavimus asmenims, siekiantiems būti renkamais savivaldybių tarybų nariais. Tokie ribojimai nustatyti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje (asmuo rinkimų dieną turi būti sukakęs 20 metų); 2 straipsnio 4 dalyje (savivaldybės tarybos nariu renkamas asmuo likus 65 dienoms iki rinkimų turi būti pabaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat neturi būti teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu); (Tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra); 2 straipsnio 5 dalyje (savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris rinkimų dieną atlieka privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje). Kaip papildomas ir imperatyvus reikalavimas vertintina ir Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 sakinyje įtvirtinta nuostata – „savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos“. Šis ribojimas neprieštarauja nei Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatai, jog savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, nei 2 straipsnio 3 dalies 1 sakiniui, nustatančiam, kas laikytini nuolatiniais savivaldybės gyventojais. Kitaip tariant, tam, kad asmuo būtų įregistruotas kandidatu, jis turi atitikti ne tik nuolatinio savivaldybės gyventojo sąvoką pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje įtvirtintus kriterijus, bet ir kitus Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 bei 3 dalyse nurodytus kriterijus, taigi, ir būti deklaravęs gyvenamąją vietą atitinkamos savivaldybės teritorijoje.

Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas pateikia gyvenamosios vietos deklaravimo sąvoką – juo laikytinas gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. „Gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.“ (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.). Kadangi pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose, preziumuojama, jog deklaruojama ta vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis labiausiai yra susijęs. Papildomų reikalavimų asmenims, siekiantiems būti išrinktais (tame tarpe ir reikalavimo būti deklaravusiam gyvenamąją vietą) nustatymas yra suprantamas ir gali būti pagrindžiamas siekiu užtikrinti kandidato sąsają su atstovaujama savivaldybės bendruomene, taip pat ypatingu suinteresuotumu, jog renkami asmenys atitiktų aukštus moralinius ir etinius kriterijus, laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų (tame tarpe ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo).

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 2 sakinio „Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo apygardos rinkimų komisijai dienos“ formuluotė imperatyvi. Priešingas jos aiškinimas, kad kandidatui pakanka atitikti bent vieną iš nuolatinio savivaldybės gyventojų kriterijų, o gyvenamosios vietos atitinkamos savivaldybės teritorijoje deklaruoti neprivalu, paneigtų šios teisės normos prasmę ir reikštų, kad įstatymų leidėjas kuria beprasmes normas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir pareiškėja to neginčija, kad pareiškinių dokumentų pateikimo dieną, t. y. 2007 m. sausio 22 d. ji nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatų prasme. Pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys buvo panaikinti 2006 m. birželio 29 d., naujai ji gyvenamąją vietą deklaravo 2007 m. sausio 29 d. Aplinkybės, dėl kurių gyventojų registre buvo panaikinti ankstesni pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys, nėra šio ginčo nagrinėjimo dalyku. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nesieja reikalavimo būti deklaravusiam gyvenamąją vietą su pretendento į kandidatus kalte ir nenustato jokių išlygų, kurios leistų pripažinti, kad nedeklaravęs gyvenamosios vietos asmuo gali būti registruojamas kandidatu. Pažymėtina, kad asmuo, siekiantis tapti kandidatu į savivaldybės tarybą, tam, kad tinkamai realizuotų savo pasyviąją rinkimų teisę, turi elgtis pakankamai rūpestingai ir apdairiai, t. y. susipažinti su įstatyminiais reikalavimais, keliamais kandidatams, bei įsitikinti, kad faktiškai šiuos reikalavimus atitinka.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

_________________