TAR.A81AC40DDA7A · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3.2.2. Dėl naujos ūkininko ūkio sodybos kūrimo iš ūkininko ūkio atidalintame žemės sklype

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 1.5 punkte numatyta bendra taisyklė, kad vykdyti statybą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, tačiau šio reglamento 1.1–1.4 punktai numato išimtis, kada minėtos taisyklės galima nesilaikyti: tos išimtys susijusios su nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio sodybų statybomis. Statybų privačioje žemėje reglamento 1.4 punkte nurodyta, kad privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų, o kai atidalytas žemės sklypas nustatytąja tvarka įregistruojamas kaip ūkininko ūkio žemėnauda, jame nustatytąja tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba. Tokiu atveju, siekiant įkurti naują ūkininko ūkio sodybą, iš ūkininko ūkio atidalintame žemės sklype nereikia keisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties.

Administracinė byla Nr. A5-964/2007 Procesinio sprendimo kategorija 14.3

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. lapkričio 5 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Daliai Skerstonaitei, atsakovo atstovei Valentinai Kudinovič, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio

18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui

V. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas T. O. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) išduoti projektavimo sąlygas pagal 2006 m. spalio

2 d. pateiktą prašymą Nr. P2814 dėl projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Savo reikalavimus grindė tuo, jog 2005 m. balandžio 21 d. tapo bendraturčiu 4600/10000 dalies žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, bendras plotas – 1,0000 ha. 2005 m. spalio 10 d. įregistravo ūkį ir tapo ūkininku, suteiktas ūkio identifikavimo kodas – 5228964. Tam, kad galėtų nevaržomai, savarankiškai ūkininkauti, su bendraturčiais buvo nuspręsta dėl aukščiau nurodyto žemės sklypo paruošti padalijimo žemėtvarkos projektą. Remiantis 2006 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8795-41 ir 2006 m. rugsėjo 27 d. nekilnojamojo daikto padalijimo ir atidalijimo sutartimi Nr. 6634, minėtas žemės sklypas buvo padalintas ir pareiškėjui priklausanti žemės sklypo dalis buvo įregistruota VĮ Registrų centre, gautas pažymėjimas apie žemės sklypo nuosavybės teisę su bendraturte V. D. 2006 m. spalio 2 d. atidalintas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) papildomai įregistruotas ūkininkų ūkio registre. Gavus bendraturtės sutikimą, 2006 m. spalio 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 1.4. punktu, Savivaldybės administracijai buvo pateiktas prašymas su priedais dėl projektavimo sąlygų sąvadui gauti gyvenamajam namui (ūkininkų sodybai). Savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 9 d. raštu Nr. Is-2261(2.2) prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti netenkintas, nurodant, kad remiantis Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2006 m. gegužės

11 d. Nr. A27-665 2 punktu, gyvenamųjų namų statybą šiuose sklypuose bus galima vykdyti tiktai parengus detalųjį planą ir pakeitus žemės naudojimo paskirtį. Savivaldybės administracijos pagrindas neišduoti projektavimo sąlygų sąvado gyvenamajam namui (ūkininko sodybai), remiantis administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas žemėtvarkos projektas dėl žemės atidalijimo tarp bendraturčių, yra nepagrįstas, nes minėtas įsakymas neturi viršenybės prieš Lietuvoje galiojančius įstatymus. Pateiktame prašyme dėl projektavimo sąlygų sąvadui gauti gyvenamajam namui (ūkininkų sodybai) prieduose buvo nurodytas žemės sklypas ir pateiktas kadastro pažymėjimas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2300 ha), todėl visiškai neaišku, apie kokius žemės sklypus teigiama rašte. Be to, administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo rėmėsi savivaldybės administracija, priimdama neigiamą sprendimą, neturi jokio teisinio pagrindo. Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 1.4. punkte sakoma, jog ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus). Kai atidalytas žemės sklypas nustatyta tvarka įregistruojamas kaip ūkininko ūkio žemėnauda, jame nustatyta tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Savivaldybės administracija atsiliepime teismui (b. l. 36–37) su skundo reikalavimais nesutiko bei nurodė, kad siekiant sudaryti sąlygas T.

O. nevaržomai, savarankiškai ūkininkauti, su jo bendraturčiais buvo nuspręsta parengti padalijimo žemėtvarkos projektą. Todėl buvo priimtas 2006 m. gegužės

11 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A27-665 „Dėl pritarimo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., padalijimo žemėtvarkos projektui“. Minėto įsakymo 2 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų namu statybą šiuose žemės sklypuose bus galima vykdyti tiktai parengus detalųjį planą ir pakeitus žemės naudojimo paskirtį. Vadovaudamasis įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei minėtu 2006 m. gegužės 11 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-665, Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2.3-8795-41 „D. V. D., T. O. ir M. O. žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ patvirtino UAB „Matininko konsultacijų biuro“ parengtus žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, esančių Kuprioniškių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, suformuotų pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A27-665 patvirtintą detalųjį planą, kadastrinius duomenis. Gavus pareiškėjo T. O. 2006 m. spalio 2 d. prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti (gyvenamajam namui statyti), Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2006 m. spalio 9 d., pagrįstai remdamasis galiojančio 2006 m. gegužės

11 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27-6652 2 punktu, informavo pareiškėją, kad gyvenamųjų namų statybą šiuose žemės sklypuose bus galima vykdyti tiktai parengus detalųjį planą ir pakeitus žemės naudojimo paskirtį. Todėl projektavimo sąlygų sąvado išduoti negali. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio

18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją išduoti T. O. projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo statybai žemės sklype, esančiame Kuprioniškių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė, kad T. O. 2006 m. spalio 2 d. pateikė Savivaldybei prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo gyvenamojo namo Kuprioniškių kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone statybai (b. l. 13–14). Savivaldybės administracija 2006 m. spalio 9 d. raštu Nr. 1S-2261(2.2) nurodė, kad gyvenamųjų namų statybą šiose žemės sklypuose bus galima vykdyti tiktai parengus detalųjį planą ir pakeitus žemės naudojimo paskirtį, todėl projektavimo sąlygų sąvadą išduoti atsisakyta (b. l. 16).

Teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl Savivaldybės 2006 m. spalio 9 d. raštu išreikšto atsisakymo išduoti T. O. projektavimo sąlygų sąvadą pagrįstumo ir teisėtumo, reikšmingos tokios teisinės ir faktinės aplinkybės: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas (toliau – ir Reglamentas), kurio 1.1 punkte sakoma, kad žemės ūkio paskirties žemėje žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio savininkai gali statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, o 1.2 punkte nurodoma, jog kai žemės reformos žemėtvarkos projekte, formuojant ūkininko ūkio žemėnaudą, nenumatyta sodybos vieta, ūkininkui pageidaujant, sodybos vietą nustato savivaldos vykdomosios institucijos, architektūros tarnybos, apskrities valdytojo administracijos rajonų žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos bei Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamento specialistai.

Reglamento 1.4 punkte nurodyta, kad privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus). Kai atidalytas žemės sklypas nustatytąja tvarka įregistruojamas kaip ūkininko ūkio žemėnauda, jame nustatytąja tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba, o vykdyti statybą kituose privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr.

776 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 66-1276), nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (1.5 p.). Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai nerengiami, kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas. Atsižvelgęs į minėtas teisės aktų nuostatas, teismas nusprendė, kad nustatyta tvarka įsiregistravę ūkininkai savo ūkio paskirties žemėje turi teisę statyti naują ūkininko ūkio sodybą su jų ūkinei veiklai reikalingais pastatais, o žemės paskirties keitimas bei detalusis tokios teritorijos suplanavimas nėra būtinas. Projektavimo sąlygų sąvado išdavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir Reglamentas) bei Statybos įstatymo nuostatomis. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, norėdamas gauti projektavimo sąlygų sąvadą: 1) duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą); 2) žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise; 3) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai; 4) daugiabučio namo patalpų savininkų viešojo aptarimo protokolą, kai keičiama šio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis; 5) projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengiami). Analogiški reikalavimai įtvirtinti Reglamento 10 punkto nuostatose. Teismas nustatė, kad T. O. kartu su 2006 m. spalio 2 d. prašymu Savivaldybės administracijai dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikė ūkininko registravimo pažymėjimą, bendraturčių sutikimą, pažymėjimą apie žemės sklypo, kuriame norima kurti ūkininko sodybą, įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei kitus dokumentus, t. y. visus būtinus dokumentus, numatytus Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje bei Reglamento

10 punkte (b. l. 39–43). Todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracijai išduoti T. O. prašomą projektavimo sąlygų sąvadą nebuvo jokių kliūčių. Teismas pripažino, kad Savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 9 d. rašte nepagrįstai remiamasi Savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A27-6652 (b. l. 51). Minėtu įsakymu pritarta žemės sklypo, esančio Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), padalinimui, tačiau atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustatytą savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją, negalėjo būti nustatyti jokie papildomi apribojimai, susiję su šiuo žemės sklypu. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad Savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 9 d. raštu išreikštas atsisakymas nėra tinkamai pagrįstas jokiomis teisės normomis.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, o pareiškėjas klaidino teismą ir tyčia nepranešė, kad dar 2005 m. pasinaudojo savo kaip ūkininko teise ir gavo statybos leidimą Nr. 0586 gyvenamajam namui statyti. Pagal 2005 m. spalio 12 d. pateiktą prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, ūkininko ūkio įregistravimo T. O. vardu pažymėjimą ŪP Nr. 0101396, 2005 m. spalio 26 d. jam buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. SA-1245. Namas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. 2006 m. gegužės 11 d. savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A27-665, 2006 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu „D.

V. D., T. O. ir M. O. žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ buvo patvirtintas 1,0000 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimas į 4 sklypus. Taip pat pareiškėjas pateikė teismui 2006 m. rugsėjo 27 d. Nekilnojamojo daikto padalijimo ir atidalijimo sutartį, pagal kurią V. D., T. O. bei M. O., žemės sklypų savininkai, valdydami bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis minėtą žemės sklypą, sudarė šio nekilnojamojo daikto padalijimą ir atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Minėtais dokumentais buvo patvirtintas ne ūkininko (T. O.) ūkio skaidymas, bet V. D., T. O. ir M. O. 1,0000 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) padalijimas į 4 sklypus.

3. Teismas klaidingai sprendimą argumentuoja 1995 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 1.4 punktą, kuriame nurodyta, kad privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų, bei nuo 1999 m. negaliojančiu 1994 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 776.

4. Pagal 2003 m. liepos 23 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-298 patvirtintų Ūkininkų ūkių registravimo ūkininkų ūkių registre taisyklių 3 punktą, „vieno asmens vardu gali būti registruotas tik vienas ūkis“.

5. 2006 m. rugpjūčio 22 d. gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos paaiškinimas Nr. (14-4)-D8-6883 „Dėl statybų ūkininko ūkyje“, 2006 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos paaiškinimas Nr. 2D-4315(8.2) „Dėl ūkininko ūkio sodybos“ ir 2006 m. lapkričio

30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos paaiškinimas Nr. Nr. (14-4)-D8-9823 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės“, kuriuose nurodyta, kad statybas ūkininko ūkyje šiuo metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas tiek, kiek neprieštarauja įstatymams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo ir statybų tvarką, ir jei žemės sklypai buvo suformuoti ne žemės reformos žemėtvarkos projektu, nutarimo 1.2 punkto nuostatos dėl ūkininko sodybos vietos parinkimo, nerengiant detaliųjų planų, neturi būti taikomos, o žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos nustatytais atvejais ir tvarka. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Nurodo, jog 2005 m. spalio

10 d. žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,0000 ha, kurio 4600/10000 dalis priklauso jam su V. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, adresu Kuprioniškių k., Vilniaus r., įregistravo ūkį ir tapo ūkininku (ūkio identifikavimo kodas – 5228964). 2006 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8795-41 ir 2006 m. rugsėjo 27 d. nekilnojamojo daikto padalijimo ir atidalijimo sutartimi Nr. 6634 bendras žemės sklypas buvo padalintas. Jiems priklausanti 4600/10000 žemės sklypo dalis, kurioje yra įregistruotas jo ūkis, taip pat buvo padalinta į dvi dalis. 2006 m. spalio 2 d. padalinti žemės sklypai buvo papildomai įregistruoti ūkininko ūkio registre, t. y. vienas iš papildomai įregistruotų sklypų žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,23 ha. Nesutinka, kad klaidino teismą dėl iki žemės ūkio padalijimo išduoto leidimo statybai, nes šio fakto niekada neneigė, o atsakovas pats jo nekėlė nagrinėjant bylą. Pateikdamas 2006 m. spalio 2 d. prašymą su priedais projektavimo sąlygų sąvadui gauti, rėmėsi Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybos privačioje žemėje reglamento 1.4 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintu STP 1.05.07.2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadu“ ir Ūkininko ūkio įstatymu. Nurodo, jog turimas ūkis yra mažas, jį skaidė tam, kad galėtų vystyti alternatyvų žemės ūkiui verslą, o tam yra reikalingos patalpos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Tarp pareiškėjo T. O. ir atsakovo, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, kilo administracinis ginčas dėl atsakovo atsisakymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pagal pareiškėjo 2006 m. spalio 2 d. prašymą Nr. P2814. Pareiškėjui kartą jau buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas ūkininko ūkio sodybai statyti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 80; 94). Tuo buvo realizuota pareiškėjo kaip ūkininko teisė statyti ūkininko ūkio sodybą. Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės statyti kitą ūkininko ūkio sodybą kitame jam priklausančiame ir ūkininkų ūkių registre įregistruotame žemės ūkio paskirties sklype.

Pareiškėjas 2006 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ūkininko ūkio sodybai žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., statyti (b. l. 13–14). Atsakovas 2006 m. spalio 9 d. raštu atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, vieninteliu atsisakymo motyvu nurodydamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. A27-665 2 punktą, kuriame numatyta, kad gyvenamųjų namų statybą šiuose žemės sklypuose bus galima vykdyti tiktai parengus detalųjį planą ir pakeitus žemės naudojimo paskirtį (b. l. 16).

Tokia atsakovo pozicija teisiškai nepagrįsta. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detalieji planai nerengiami, kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas yra nekeičiamas. Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 1.5 punkte numatyta bendra taisyklė, kad vykdyti statybą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypuose galima tik pagal patvirtintus detaliuosius planus ir nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, tačiau šio reglamento 1.1–1.4 punktai numato išimtis, kada minėtos taisyklės galima nesilaikyti: tos išimtys susijusios su nustatyta tvarka įregistruoto ūkininko ūkio sodybų statybomis.

Statybų privačioje žemėje reglamento 1.4 punkte nurodyta, kad privačios žemės ūkininkų ūkiai gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų, o kai atidalytas žemės sklypas nustatytąja tvarka įregistruojamas kaip ūkininko ūkio žemėnauda, jame nustatytąja tvarka gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba. Darytina išvada, kad tokiu atveju siekiant įkurti naują ūkininko ūkio sodybą iš ūkininko ūkio atidalintame žemės sklype, nereikia keisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Iš aukščiau minėto Statybų privačioje žemėje reglamento

1.4 punkto nuostatų matyti, jog ūkininkų ūkiai, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, gali būti skaidomi į du ar daugiau sklypų, tokiu atveju atidalytame žemės sklype gali būti kuriama nauja ūkininko ūkio sodyba. Taigi šiuo atveju naujos ūkininko ūkio sodybos kūrimui keliami tokie reikalavimai: teisę kurti ūkininko ūkio sodybą turi ūkininkas; ūkininko ūkio sodyba gali būti kuriama tik tokiame žemės sklype, kuris yra atidalintas iš ūkininko ūkio ir įregistruotas Ūkininkų ūkių registre kaip ūkininko ūkio žemėnauda.

Patikrinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad šios sąlygos įvykdytos: pareiškėjas yra ūkininkas, jo ūkis įregistruotas 2005 m. spalio 10 d. (b. l. 7). Pareiškėjui priklausanti 0,46 ha žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje, kurioje įstatymo nustatyta tvarka buvo įregistruotas ūkininko ūkis, buvo atidalyta į dvi dalis: žemės sklypą 4162/0100:566, 0,23 ha ploto ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,23 ha ploto. Taigi ūkininko ūkio sodybą norima kurti žemės sklype, kuris atidalintas iš ūkininko ūkio.

Iš byloje esančių ūkininkų ūkių registro duomenų matyti, kad pareiškėjo ūkininko T. O. ūkio statusas yra „veikiantis“, tiek žemės sklypas 4162/0100:566, 0,23 ha ploto, tiek žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 0,23 ha ploto yra įregistruoti ūkininkų ūkių registre kaip ūkininkui T. O. nuosavybės teise priklausanti žemėnauda (b. l. 12). Ūkininko ūkio įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių ūkininko veiklai naudoti ne vieną, o kelis žemės sklypus. Darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę kurti ūkininko ūkio sodybą žemės sklype (duomenys neskelbtini), 0,23 ha ploto, nekeisdamas žemės ūkio paskirties žemės tikslinės naudojimo paskirties, todėl teisės aktai nesuteikia pagrindo atsakovui neišduoti projektavimo sąlygų sąvado ūkininko ūkio sodybai kurti.

Pažymėtina, kad taip minėtų normų turinį yra išaiškinęs Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-685/2007, kuriame pažymėta, kad nei Ūkininko ūkio įstatymas, nei Reglamentas neįtvirtina aiškaus draudimo ūkininkui kurti ne vieną naują ūkininko ūkio sodybą skirtinguose žemės sklypuose. Atsakovas atsisakymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą grindė tuo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. A27-665 „Dėl pritarimo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus raj., padalijimo žemėtvarkos projektui“

2 punkte nurodė, jog gyvenamųjų namų statybą šiuose žemės sklypuose bus galima vykdyti tiktai parengus detalųjį planą ir pakeitus žemės naudojimo paskirtį (b. l. 16). Kaip nurodyta aukščiau, byloje taikytini teisės aktai nedraudžia pareiškėjui kurti ūkininko ūkio sodybos iš jo ūkininko ūkio atidalintame sklype, nerengiant detaliojo plano ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A27-665 yra skirtas žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimo projekto patvirtinimui, o ne statybų formuojamuose sklypuose klausimams spręsti.

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 4 dalimis, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, o remiantis 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A27-665 yra individualus teisės aktas ir jame išdėstytas įstatymais nepagrįstų pareigų nustatymas negali sukelti pareiškėjui tokių neigiamų teisinių pasekmių, kad jam būtų užkirstas kelias pasinaudoti teisės aktais suteikiamomis teisėmis (konkrečiai Statybų privačioje žemėje reglamento 1.4 punkte įtvirtinta teise iš ūkininko ūkio atidalytame žemės sklype kurti naują ūkininko ūkio sodybą).

Atsakovas, spręsdamas projektavimo sąlygų sąvado išdavimo klausimą, turėjo vadovautis įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais ir jais tinkamai motyvuoti savo sprendimą. Kadangi šiuo atveju norminiai teisės aktai nedraudžia pareiškėjui kurti ūkininko ūkio sodybos, nekeičiant žemės sklypo paskirties, tai savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas negali būti pagrindas sieti teisę kurti ūkininko ūkio sodybą su detaliojo plano parengimu ir žemės sklypo pagrindinės tikslinės paskirties keitimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27-665 2 punkto nuostata negali būti tinkamas pagrindas atsisakymui išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ūkininko ūkio statybai kurti pagrįsti.

Kadangi šį įsakymą atsakovas nurodė kaip vienintelį atsisakymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pagrindą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, nebuvo teisinių kliūčių išduoti pareiškėjui projektavimo sąlygų sąvadą. Statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimą apibrėžia Statybos įstatymo 20 straipsnis (redakcija nuo 2006 m. sausio 4 d. iki 2006 m. spalio 31 d.). Atsižvelgiant į šiame straipsnyje išdėstytas taisykles, savivaldybės administracijos direktorius, gavęs visus įstatyme numatytus dokumentus iš statytojo (užsakovo), per tris dienas turi pateikti paraišką atitinkamoms institucijoms, išvardintoms 20 straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose, statinio projektavimo sąlygoms parengti.

Projektavimo sąlygos turi būti parengtos per 10 dienų nuo savivaldybės administracijos direktoriaus paraiškos gavimo, o per tą patį laiką projektavimo sąlygas, priklausančias savivaldybės kompetencijai, parengia savivaldybės administracijos direktorius. Taigi projektavimo sąlygų sąvado paruošimas nėra vien tik savivaldybės administracijos kompetencija. Kompleksas projektavimo sąlygų, įrašomų į statinio projektavimo sąlygų sąvadą – bendras atitinkamų kompetentingų institucijų darbo rezultatas, kaip jau minėta, įtvirtinamas statinio projektavimo sąlygų sąvade.

Priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos sprendimas atsisakyti išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kuria Vilniaus rajono savivaldybės administracija įpareigota išduoti T. O. projektavimo sąlygų sąvadą, iš esmės yra teisingas. Tačiau statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimas yra susietas ir su kitomis institucijomis, privalančiomis pagal savo kompetenciją parengti statinio projektavimo sąlygas, o tai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą skundžiamą sprendimą pakeisti.

Savivaldybės administracija privalo laikytis Statybos įstatymo 20 straipsnio reikalavimų ir pateikti paraišką atitinkamoms institucijoms statinių projektavimų sąlygoms parengti bei jas parengus, išnagrinėti įstatymų leidėjo nustatytais terminais ir, gavus jų pritarimą, įrašyti į statinių projektavimo sąlygų sąvadus. Pabrėžtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo kompetencijos ribose, šio baigiamojo teisės akto pagrindu, būtinai turi parengti projektavimo sąlygų sąvadą, nes atsisakymas jas išduoti, pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu.

Priešingu atveju pareiškėjų teisių apgynimas būtų tik iliuzinis, realiai neapčiuopiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio

1 d. sprendimą pakeisti. Įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją įvykdyti Statybos įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, susijusius su statinių projektavimo sąlygų sąvado išdavimu, laikantis šio baigiamojo teisės akto (nutarties) nuostatų. Nutartis neskundžiama.

_________________