TAR.94E0DEDD4F3F · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.1.3. Dėl registrų veiklos teisinių santykių

Sutuoktiniai M. V. M. ir R. M. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, įpareigojant atsakovą ištaisyti registro įrašą ir pastato savininkais įrašyti pareiškėjus bei nurodyti juridinį faktą apie jų bendrąją jungtinę nuosavybę. Skunde pareiškėjai nurodė, kad jie valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui (toliau – ir Registratorius) buvo pateikę prašymą įregistruoti bendrąją jungtinę nuosavybę šeimos gyvenamajam namui, esančiam Vilniuje.

Registratorius patenkino prašymą ir kartu su M. V. M. namo bendrasavininke įregistravo jo sutuoktinę R. M. bei įregistravo juridinį faktą apie šių asmenų bendrąją jungtinę nuosavybę į nurodytą namą. Vėliau pareiškėjai gavo iš VĮ Registrų centras laišką su nauju sprendimu, kuriuo buvo patenkintas buvusios pareiškėjo sutuoktinės B. R. prašymas panaikinti pareiškėjų bendrosios jungtinės nuosavybės teisės registravimą į nurodytą namą, nes neva toks registro įrašas pažeidžia jos teises ir trukdo turto padalinimui.

Šį sprendimą pareiškėjai laikė neteisėtu ir nepagrįstu bei manė, kad jis turi būti panaikintas ir atkurta prieš tai buvusi namo teisinė registracija. Pareiškėjų manymu, VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), priimdama nagrinėti tokį pareiškimą viršijo savo kompetenciją, nes sprendė civilinį teisinį ginčą tarp trečiųjų asmenų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) tenkino buvusios M. V. M. sutuoktinės prašymą išregistruoti M. V. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą Vilniuje. Komisija nurodė, kad teritorinis registratorius, gavęs B. R. prašymą ir atitinkamus teismų sprendimus, privalėjo atitinkamai pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir išregistruoti M. V.

M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teises į gyvenamąjį namą bei panaikinti žymą apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pareiškėjai nesutiko su šiuo Komisijos sprendimu, prašė jį panaikinti ir ištaisyti Nekilnojamo turto registro įrašus, pastato savininkais įrašant pareiškėjus ir nurodant juridinį faktą apie jų bendrąją jungtinę nuosavybę. Taigi pareiškėjai iš esmės siekė, kad būtu atkurta iki skundžiamo Komisijos sprendimo buvusi situacija (status quo ante), t. y. kad Nekilnojamojo turto registre būtų tokie ir tokio turinio duomenys, kurie jame buvo užfiksuoti iki skundžiamo sprendimo priėmimo.

Pareiškėjai teigė, kad B. R. pateikti teismų sprendimai nesudarė pagrindo atlikti paminėtus veiksmus, todėl Komisija neturėdama tam teisės iš esmės išsprendė civilinį ginčą.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtas aplinkybes, Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Nekilnojamojo turto registrą tvarkančių ir nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises į juos registruojančių institucijų, t. y. viešojo administravimo subjektų, veiksmų teisėtumo. Pareiškėjai, paduodami skundą teismui, siekė įrodyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens registratoriui pateikti dokumentai (minėti teismo sprendimai) pagal teisės aktus, reglamentuojančius nekilnojamųjų daiktų ir daiktini teisių į juos registravimą, negalėjo būti pagrindu pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir užfiksuoti juose, kad ginčo namas nuosavybės teise priklauso tik M.

V. M. bei panaikinti žymą apie juridinį faktą – ginčo namo priklausymą pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokiu būdu, sprendžiant kilusį ginčą, turi būti vertinama, ar pagal trečiojo suinteresuoto asmens (B. R.) pateiktus dokumentus, vadovaujantis minėtais teisės aktais, nekilnojamojo turto registratorius galėjo atlikti paminėtus ir iš esmės skundžiamus nekilnojamojo turto registro tvarkymo veiksmus, ar atlikdamas šiuos veiksmus neviršijo savo įgaliojimų. Tai reiškia, jog bylos tyrimo objektas iš esmės yra atitinkamų institucijų viešojo administravimo veikla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.), o tokio pobūdžio bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., 15 str.).

Specialiosios teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai nebuvo suformulavę jokių konkrečių materialinių civilinių teisinių reikalavimų kitų asmenų atžvilgiu, nebuvo nurodę faktinio tokių reikalavimų pagrindo. Todėl teismas, nagrinėdamas šiuo metu pareikštus reikalavimus, neturėtų spręsti klausimo dėl kitų asmenų civilinių teisių ir pareigų. Teismas neturėtų pats imti spręsti tai, ko pareiškėjas konkrečiai neprašo ir neginčija, o tik turėtų patikrinti skundžiamus Nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaigos veiksmus ir sprendimus.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjama byla yra teisminga administraciniam teismui.

(2007 m. vasario 15 d.)

_________________