TAR.8FBF40019E5A · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2.1. Dėl dienpinigių ir kitų išmokų, susijusių su komandiruotės išlaidomis, neįskaitymo į darbo užmokestį, taikant administracinę atsakomybę pagal ATPK 414 straipsnio 1 ir 2 dalis

Darbo užmokesčio sąvoka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, jog darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.

Darbo kodekso 220 straipsnis reglamentuoja garantijas ir kompensacijas tarnybinių komandiruočių atveju. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustatyta Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos „Darbuotojų ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ 5.5 punkte nurodyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomi dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis <...>.

Nurodytų teisės normų sisteminis ir teleologinis aiškinimas suponuoja išvadą, kad dienpinigiai į darbo užmokesčio sąvoką, taikant administracinę atsakomybę pagal ATPK 414 straipsnio 1 ir 2 dalis, nepatenka.

Administracinė byla Nr. N16-1020/2007

Procesinio sprendimo kategorija 27

NUTARIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas G. M. 2006 m. rugpjūčio 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 1-8 dienomis UAB „Gepala“ (toliau – ir Įmonė, Bendrovė) operatyvaus patikrinimo metu patikrinus 2006 m. Bendrovės komandiruojamiems į užsienį vairuotojams dienpinigių priskaitymą, komandiruočių įsakymus, nustatyta, kad vairuotojų išvykimai į komandiruotes įforminti Bendrovės direktoriaus įsakymais, kuriuose nėra nurodyta buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė, numatomų apmokėti komandiruotės išlaidų rūšys. Be to, komandiruojamiems į užsienį vairuotojams buvo priskaitytos mažesnės dienpinigių normos nei nustatyta teisės aktuose, kurie reglamentuoja dienpinigių apskaičiavimo tvarką ir dydį: vairuotojui A. B. pagal avansines apyskaitas už 5 dienų ir 3 dienų komandiruotes į Čekiją apskaičiuota ir išmokėta atitinkamai 300 Lt ir 180 Lt, nors pagal normas turėjo būti atitinkamai 550 Lt ir 330 Lt; vairuotojui J. M. pagal avansines apyskaitas už 5 dienų komandiruotę į Lenkiją ir už 4 dienų komandiruotę į Vokietiją apskaičiuota ir išmokėta atitinkamai 300 Lt ir 440 Lt, nors pagal normas turėjo būti atitinkamai 550 Lt ir 788 Lt; vairuotojui V. Š. pagal avansines apyskaitas už 2 dienų komandiruotę į Čekiją, už 2 dienų komandiruotę į Vokietiją ir už 2 dienų komandiruotę į Lenkiją apskaičiuota ir išmokėta atitinkamai 120 Lt, 220 Lt ir 120 Lt, nors pagal normas turėjo būti atitinkamai 220 Lt, 394 Lt ir 220 Lt. G. M., būdamas UAB „Gepala“ direktoriumi, minėtais veiksmais pažeidė Darbo kodekso (toliau – ir DK) 220 straipsnį, 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punktą, 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos“ 12 punktą ir 1996 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos finansųministroįsakymąNr.116 „Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes“. G. M. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 414 straipsnio 1 dalį.

II. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimu G. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 414 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam 5 000 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad G. M. kaltė dėl teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, G. M. prisipažinimu dėl teisės pažeidimo padarymo, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

III. Apeliaciniu skundu G. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal ATPK 414 straipsnio 2 dalį, administracinė atsakomybė kyla, kai yra pažeidžiama darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Vadovaujantis DK 186 straipsniu, 220 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, dienpinigiai ir kitos kompensacijos, mokamos darbuotojams, išsiųstiems į tarnybines komandiruotes, nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką. Todėl komandiruotpinigių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas neturi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 414 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyviniame susitarime, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą ne dėl darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už minėtus veiksmus asmeniui, baustam administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Darbo užmokesčio sąvoka yra įtvirtinta Darbo kodekso 186 straipsnio 1 dalyje: darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.

Darbo kodekso 220 straipsnis, kurio reikalavimų pažeidimu administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinamas apeliantas, reglamentuoja garantijas ir kompensacijas tarnybinių komandiruočių atveju. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ 5.5 punkte nurodyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomi dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis <...>.

Šių teisės normų sisteminis ir teleologinis aiškinimas suponuoja išvadą, kad dienpinigiai, kurių netinkamu paskaičiavimu ir išmokėjimu Įmonės darbuotojams kaltinamas apeliantas, į darbo užmokesčio sąvoką nepatenka, taigi apelianto G. M. veikoje, kuria jis kaltinamas administracinio teisės pažeidimo protokole nėra ATPK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punktą, 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos“ 12 punktą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 116 „Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes“. Šie teisės aktai nereglamentuoja darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, tad jei jų atskiri reikalavimai ir buvo pažeisti, tai nesudaro ATPK 414 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto pažeidimo objekto ir objektyviosios pusės elementų.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, administracinė byla nutraukiama remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant G. M. veikoje ATPK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarimą panaikinti, bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

_________________