TAR.8F35EB27CEC1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2.4. Dėl teismo posėdžio protokolo reikšmės administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje

Nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas.

Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojamiesminiaibylosnagrinėjimomomentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Administracinė byla Nr. N1-1333/2007

Procesinio sprendimo kategorija 27

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) pareigūnas 2007 m. sausio 16 d. individualios įmonės „Dinatos statyba“ direktoriui D. P. pagal ATPK 412 straipsnį surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už 2006 m. lapkričio 24 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus reikalavimo Nr. 0657-0061 pašalinti nustatytus trūkumus nevykdymą. Atlikus patikrinimą IĮ „Dinatos statyba“ buvo nustatyta, kad 2006 m. spalio 26 d. atleidus iš darbo įmonės darbuotojus V. R. ir M. R., su jais nebuvo atsiskaityta. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2006 m. lapkričio 24 d. D. P. buvo įteiktas VDI reikalavimas, kuriame nurodyta iki 2006 m. gruodžio 22 d. pašalinti nurodytus pažeidimus, jis įpareigotas minėtiems darbuotojams sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką bei įstatymų nustatyto dydžio delspinigius. 2007 m. sausio 16 d. atlikus pakartotinį patikrinimą buvo nustatyta, kad pažeidimai per nustatytus terminus nepašalinti.

II. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 5 d. nutarimu D. P. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 5 d. nutarime rėmėsi D. P. paaiškinimais teisme, jog su minėtais darbuotojais buvo atsiskaityta jų atleidimo iš darbo dieną, tačiau pastarieji atsisakė pasirašyti mokėjimo žiniaraštyje. Teismas nurodė, kad pateikti duomenys patvirtino D. P. parodymus. Iš byloje esančių duomenų buvo matyti, kad V. R. ir M. R. 2006 m. spalio 26 d. buvo atleisti iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Byloje buvo 2006 m. spalio 26 d. atsisakymo pasirašyti mokėjimo žiniaraštyje akto nuorašas. Šiuo aktu IĮ „Dinatos statyba“ direktorius D. P. bei dar šeši įmonės darbuotojai patvirtino, kad 2006 m. spalio 26 d. su V. R. ir M. R. buvo visiškai atsiskaityta, jiems iš kasos išmokėti pinigai, tačiau pastarieji kategoriškai atsisakė pasirašyti mokėjimo žiniaraštyje ir iš įmonės biuro pasišalino. Byloje taip pat buvo mokėjimo žiniaraštis bei atsiskaitymo su V. R. ir M. R. lapeliai. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nurodė, kad V. R. ir M. R. parašų nebuvimas mokėjimo žiniaraštyje negali būti pakankamu pagrindu tvirtinti, kad su minėtais darbuotojais nebuvo atsiskaityta. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad pats 2006 m. lapkričio 24 d. Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas Nr. 0657-0061 buvo neteisėtas ir neturėjo būti vykdomas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla D. P. atžvilgiu nutraukta.

III. Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarimą ir D. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš esmės.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Šiame teisės akte nenumatyta, kad pinigų išmokėjimo faktą galima patvirtinti atsisakymo pasirašyti mokėjimo žiniaraštyje laisvos formos aktu. Apelianto nuomone, tuo atveju, kai darbuotojams faktiškai yra išmokamas darbo užmokestis, tačiau jie atsisako pasirašyti mokėjimo žiniaraštyje, tokie veiksmai traktuojami kaip svetimo turto pagrobimas (Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.). Anot VDI, IĮ „Dinatos statyba“ direktorius nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad V. R. ir M. R. būtų pripažinti kaltais įvykdę vagystę arba kad dėl šio įvykio buvo kreiptasi į teisėsaugos organus, todėl vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktu, turi būti laikoma, kad su V. R. ir M. R. nebuvo atsiskaityta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą D. P. nurodo, kad su juo nesutinka dėl šių motyvų:

1. 2006 m. spalio 26 d. su V. R. ir M. R. buvo visiškai atsiskaityta, iš kasos buvo išmokėti pinigai, tačiau jie kategoriškai atsisakė pasirašyti mokėjimo žiniaraščiuose, todėl pinigų išmokėjimo faktas buvo užfiksuotasšįincidentąmačiusiųdarbuotojųparašais. Tai patvirtina ir byloje esantys mokėjimo žiniaraštis bei atsiskaitymo su minėtais darbuotojais lapeliai.

2. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad nesant pinigų gavėjų parašų negalima laikyti, jog pinigai buvo darbuotojams išmokėti. Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos atlikimo taisyklėse (19 p.) numatyta, kad pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir įskaitomi į ūkio subjekto pajamas. Šiuo atveju kasos dokumentuose nustatyta, kad pinigai V. R. ir M. R. buvo išmokėti, o jų parašų nebuvimas paaiškinamas jų piktybiniais veiksmais – atsisakymu pasirašyti žiniaraščiuose.

3. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog šiame Vyriausybės nutarime nenumatyta galimybė pinigų išmokėjimo faktą įrodinėti laisvos formos surašytu aktu. Tokia galimybė šiuo nutarimu ir neturi būti numatyta, nes tai numato teismų praktika.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

D. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 412 straipsnį už Valstybinės darbo inspekcijos teisėto reikalavimo nevykdymą. Valstybinės darbo inspekcijos 2006 m. lapkričio 24 d. reikalavime be kitų suformuluotas reikalavimas atsiskaityti su V. R. ir M. R., išmokant jiems darbo užmokestį, delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimų taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti, taigi nesant pinigų gavėjo parašo, pinigų neišmokėjimo fakto negalima nuginčyti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimų taisyklės reglamentuoja ūkio subjektų kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios taisyklės reglamentuoja finansiniusteisiniussantykiusirnereglamentuojateisinių santykių, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu. Šiuos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos. Darbo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Pagal Darbo kodekso 202 straipsnį, visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius. Į atsiskaitymo lapelius įrašomos darbuotojui apskaičiuotos, išmokėtos ir išskaičiuotos sumos. Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimų taisyklės nereglamentuoja įrodinėjimo priemonių leistinumo teisme. Šiose taisyklėse taip pat nėra nuostatų, kurios draustų darbo užmokesčio išmokėjimo faktą įrodinėti liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pinigų gavėjų parašų mokėjimo žiniaraštyje buvimas (nebuvimas) neabejotinai yra svarbus įrodymas, galintis patvirtinti ar paneigti pinigų išmokėjimo faktą. Tačiau šis faktas taip pat gali būti įrodinėjamas ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apelianto argumentas, jog sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą pinigų gavėjo parašo nebuvimas automatiškai reiškia, kad pinigai nebuvo sumokėti, pripažįstamas nepagrįstu.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė D. P. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavęs, kad atsiskaitymo faktą patvirtina byloje esantys duomenys – D. P. parodymai, 2006 m. spalio 26 d. atsisakymo pasirašyti mokėjimo žiniaraštyje akto nuorašas. Tačiau teismas, pažeisdamas ATPK 284 straipsnio 1 dalį, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Iš byloje esančių dokumentų nematyti, jog apie administracinio pažeidimo bylos nagrinėjimą, išskyrus D. P., būtų buvę pranešta kitiems asmenims, kurie būtų galėję teismui pateikti svarbių įrodymų byloje. Teismas nešaukė į bylą liudytojais V. R. ir M. R., kurie būtų galėję paliudyti apie bylai reikšmingus 2006 m. spalio 26 d. įvykius. Nebuvo apklausti ir asmenys, pasirašę 2006 m. spalio 26 d. atsisakymo pasirašyti mokėjimo žiniaraštyje aktą. Byloje nėra duomenų, kad apie teismo posėdį būtų buvę pranešta institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 280 str. 3 p.).

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad D. P. teisme paaiškino, jog su minėtais darbuotojais buvo atsiskaityta jų atleidimo iš darbo dieną, tačiau pastarieji atsisakė pasirašyti mokėjimo žiniaraštyje. Byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi. Nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas.

Administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 259-03; Administracinių teismų praktika Nr. 4, 64–67 p.), todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos. Už ATPK 412 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą asmeniui gali būti skirta bauda nuo 100 iki 1 300 Lt, o ši sankcija gali būti palyginama su baudomis, skiriamomis už baudžiamuosius nusižengimus, kurių dydis nuo 1 MGL iki 50 MGL (Baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 1 p.).

Baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą.

Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto 1-ame apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes, šaukti į teismą liudytojus ir vertinti įrodymų visumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nutarimą panaikinti ir D. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

_________________