TAR.8411778A9046 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.2.1. Dėl teismo pareigos įvertinti įrodymų gavimo

būdo teisėtumą

Lietuvos Respublikos Seimui 1995 m.

ratifikavus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei šios Konvencijos protokolus,

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, galiojantis nuo 1985 metų balandžio 1 dienos, nebuvo išsamiai papildytas procesinėmis

teisės normomis, įtvirtinančiomis Konvencijos garantuojamą

teisę į teisingą teismo procesą. Nepaisant to, tai neatleidžia teismo,

vykdančio teisingumą, bei institucijų, rengiančių

administracinio teisės pažeidimo bylą teisminiam nagrinėjimui, renkančių

įrodymus, nuo pareigos užtikrinti asmenims,

traukiamiems administracinėn atsakomybėn, teisę į teisingą teismo procesą

pagal tuos standartus, kurie yra pripažįstami Europos

Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

Byloje nesant duomenų, kad pažeidimas, kuriuo asmuo

kaltinamas, galėjo būti padarytas be policijos pareigūnų įsikišimo, policijos pareigūnams neapsiribojus

vien tik pasyviu asmens galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet darant tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų

asmenį įvykdyti teisės pažeidimą, darytina išvada, kad pažeidimo asmuo savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas

pareigūno. Duomenys, gauti pažeidžiant Europos

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį,

yra neteisėti ir jais asmens kaltė padarius

pažeidimą negali būti grindžiama.

Administracinė byloja Nr. N3-764/2007

Procesinio sprendimo kategorija 37

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo

Piličiausko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono

apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarimo

P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos

prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus pareigūnas 2006 m. birželio 25

d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą

P. B. pagal ATPK 1932 straipsnio 1

dalį. Protokole nurodyta, kad 2006-04-12 apie 10 val. 50 min. atlikus patikrinimą UAB „Metva“ juodųjų ir spalvotųjų

metalų laužo supirkimo aikštelėje, esančioje Radiškės

k., Kaltinėnų sen., Šilalės rajone, nustatyta, kad UAB „Metva“ aikštelės

viršininkas P. B. nupirko 20 kg aliuminio

metalo laužo ir 2,5 kg vario metalo laužo už 62 Lt. Pirkdamas spalvotųjų metalų

laužą, neatliko įrašų apskaitos knygoje apie

vykdytą metalo laužo supirkimo operaciją ir neįformino apskaitos dokumentais nupirkto 22,5 kg spalvotųjų metalų laužo

(aliuminis, varis), tuo pažeisdamas Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 4

straipsnio 1 punktą, bei Lietuvos Respublikos

ūkio ministro 2002 m. vasario 12 d. įsakymu

Nr. 49 patvirtintos Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos 18 punktą, 21 punktą.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2006

m. birželio 29 d. nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teismas nurodė, kad P. B. teismui

paaiškino, jog 2006-04-12 Radiškės kaime jis su R.

S. taisė automobilinį krautuvą kieme, kur yra jo asmeninės nuosavybės teise

priklausančios patalpos, o netoliese yra ir

išsinuomotosios UAB „Metvos“ patalpos. Jiems bedirbant, atvažiavo nepažįstamas

žmogus ir ėmė siūlyti pirkti metalo. P. B.

pasakė, kad šiuo metu supirkimo punktas nedirba ir nesuperka jokio metalo.

Atvykęs nepažįstamasis pradėjo prašyti nupirkti

metalą, nes artėja Velykos ir jis, kartu su savo vaikais, tikėjosi iš surinkto metalo užsidirbti pinigų. Atvykėlis

labai prašė nupirkti atvežtąjį metalo laužą, kurį surinko jo vaikai. Pats P. B. turi tris vaikus, todėl pagailėjęs

atvykėlio vaikų. P. B. paskambinęs savo žmonai ir paprašęs atvežti pinigų, kad nupirktų metalo laužą. UAB

„Metva“ nuo 2006-01-03 veikla sustabdyta ir metalas

nesuperkamas. Pažeidimo jis savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas

pareigūno. Liudytojas R. S. patvirtino, kad

jis kartu su P. B. remontavo automobilinį krautuvą, UAB „Metva“ buvo uždaryta.

Jis girdėjęs, kaip atvykėlis sakė, kad vaikai

surinko metalą ir prašė jį priimti. P. B. sakė neturįs pinigų, bet atvykęs

žmogus labai prašė, nes vaikai Velykoms norėjo gauti

pinigų. Matė, kai atvažiavo P. B. žmona. Po kiek laiko atvažiavo daug žmonių, jų tarpe buvo ir metalo pardavėjas.

Daugiau nieko pasakyti negali, nes remontavęs automobilinį

krautuvą ir tolesniais įvykiais nesidomėjęs. Liudytoja J. B. paliudijo, kad ji,

vyro prašoma, atvežė pinigus į Radiškės kaimą.

Teismas konstatavo, kad

administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas dirbtinėmis sąlygomis ir buvo inspiruotas pareigūnų. Kova su

nusikalstamumu turi vykti teisėtomis priemonėmis, jos negali pažeisti konstitucinių asmens teisių ir laisvių, Europos žmogaus

teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 8 straipsnių. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą

pabrėžęs, kad leidžiama kištis į Konvencijos 8 straipsnio

saugomą sritį, kai toks kišimasis yra būtinas nacionalinio saugumo, viešosios

tvarkos apsaugos tikslais bei siekiant

užkirsti kelią kriminaliniams nusikaltimams. Viešu interesu negalima pateisinti

tokių įrodymų, kurie gauti išprovokavus

nusikaltimą. Policijos provokacijomis gautų įrodinėjimo priemonių naudojimas negali būti pateisintas viešuoju interesu. Iki

to momento, kol atvyko pareigūnas, siūlydamas P. B. pirkti metalo laužą, apie P. B. teisės pažeidimus nebuvo

nieko žinoma. Jis anksčiau nebuvo trauktas administracinėn

atsakomybėn. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad valstybės ir jos

institucijų pareiga yra užkirsti kelią

nusikaltimams. Nusikalstamą veiką imituojantis elgesio modelis gali būti tik

viena iš priemonių, kai reikia išaiškinti

asmens rengiamą, ar jau pradėtą daryti nusikaltimą. Teismas padarė išvadą,

kad administracinis teisės pažeidimas buvo

išprovokuotas pareigūno veiksmų, P. B. buvo verčiamas pareigūno atlikti priešingus teisei veiksmus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos

prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyrius apeliaciniu skundu prašo

panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš

naujo. Apeliantas nurodo, kad administracinėje byloje surinkti įrodymai: 2006-04-12 patikrinimo aktas Nr. 8-8/92

apie atliktą UAB „Metva“ aikštelės Radiškės kaime

Šilalės rajone patikrinimą dalyvaujant aikštelės viršininkui P. B. , aikštelės

viršininko P. B. paaiškinimas dėl metalo laužo

įsigijimo ir neįforminimo aplinkybių, visa kita papildoma medžiaga apie UAB

„Metva“ aikštelės vykdomą veiklą (registravimo

pažymėjimo, licencijų, aikštelės viršininko P. B. pareigybinių nuostatų kopijos) įrodo P. B. padarytą

administracinį pažeidimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas suteikia teisę tarnybos pareigūnams

tikrinti fizinių bei juridinių asmenų ūkinę

finansinę ar kitokią veiklą, atlikti fizinių bei juridinių asmenų patikrinimus. Patikrinimas buvo atliekamas minėtos įmonės

darbo laiku ir jos teritorijoje dėl iš anksto žinomos

informacijos apie tai, kad šios aikštelės darbuotojai, pirkdami metalo laužą,

neįformina nustatyta tvarka visų reikiamų

buhalterinių dokumentų. Nerealu, kad FNTT pareigūnai siūlytų pirkti metalo

laužo kiekvienam atsitiktiniam asmeniui.

Netauriųjų metalo laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarka reglamentuota Skirtų realizuoti netauriųjų metalų

laužo ir atliekų supirkimo įstatymu, Ūkio ministro 2002-02-12 įsakymu Nr. 49 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir

atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisyklių

patvirtinimo“ (2005-05-02 redakcija) patvirtintomis Netauriųjų metalų laužo ir

atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo

taisyklėmis. P. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl

to, kad jis nepadarė įrašų apskaitos knygoje

ir neįformino apskaitos dokumentų, pažeisdamas 18 ir 21 punktus, tai P. B.

padarė laisva valia ir šiems jo veiksmams FNTT

pareigūnai neturėjo įtakos ir negalėjo jos turėti – jie buvo užfiksuoti po metalo laužo pardavimo atliekant patikrinimą.

Nors metalo laužo pirkimo-pardavimo sandoris vyko

pareigūnų iniciatyva, tačiau dėl paties metalo laužo atliekų nupirkimo fakto P.

B. ir nebuvo traukiamas administracinėn

atsakomybėn. Jam, kaip teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos ir turinčios

atitinkamą licenciją įmonės darbuotojui,

nedraudžiama pirkti metalo laužą. Pareigūnai, parduodami metalo laužą, taip

pat jokių teisės aktų nepažeidė ir jokio pažeidimo

išprovokuoti negalėjo. Teismo išvada, kad pažeidimas buvo išprovokuotas FNTT pareigūnų veiksmų, neatitinka

administracinėje byloje esančių įrodymų, t.y. neįforminti

metalo laužo pirkimo fakto buhalteriniais dokumentais aikštelės viršininko P.

B. niekas neprašė ir nesiūlė. Todėl negalima

teigti, kad administracinis teisės pažeidimas buvo išprovokuotas pareigūnų.

P. B. atsiliepime į apeliacinį skundą

nurodė, kad įrodymai, t. y. aktas ir jo paaiškinimas, neatspindi realių aplinkybių. Iš akto turinio atrodytų,

kad trys finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjai nustatė, kad jis iš nenustatyto asmens nupirko nurodytą aliuminio metalo

ir vario metalo laužą. Tačiau taip nebuvo, iš tikrųjų

jis metalą nupirko iš tyrėjo A. Š. Šios aplinkybės įrodo, kad patys tyrėjai jam

pardavė metalą ir patys surašė aktą. Iš akto

ir jo paaiškinimo atrodytų, kad jis iš nurodytų tyrėjų metalą nupirko kaip UAB

„Metva“ Radiškės aikštelės viršininkas,

atlikdamas savo tiesiogines pareigas. 2004 m. balandžio 12 d. jis joki savo

tiesioginių pareigų neatliko ir negalėjo atlikti,

kadangi nuo 2006 m. sausio 3 d. Radiškės aikštelėje metalo supirkimo veikla

buvo sustabdyta neribotam laikui. Apie tai buvo pranešta ir Klaipėdos regiono

aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono

agentūrai. Šie dokumentai yra administracinėje byloje. Kad 2006 m. balandžio 12 d. nebuvo vykdoma jokia veikla, akivaizdu ir

iš pateiktos juodųjų metalų laužo ir jų atliekų supirkimo

apskaitos knygos, kurioje paskutinis įrašas padarytas 2005 m. gruodžio 1 d., o

netauriųjų metalų supirkimo apskaitos knyga

buvo Klaipėdoje, UAB „Metva“. Todėl jis, kaip Radiškės aikštelės viršininkas,

negalėjo pirkti metalo laužo, tačiau tai padarė kaip

eilinis pilietis. Tą dieną, kai buvo surašytas aktas, jis buvo teritorijoje, nes čia taip pat yra jam asmeninės nuosavybės

teise priklausantys pastatai, tvarkė savo asmeninius

reikalus. Atvykusiam piliečiui paaiškino, kad jokio metalo laužo nesuperka,

kadangi yra sustabdyta veikla. Iš nepažįstamo

vyriškio sutiko nupirkti metalo laužą tik po gana ilgų maldavimų, graudenimų, kad Velykoms jo vaikai nori užsidirbti pinigų.

Nepažįstamo vyriškio jam pagailo, todėl ir nupirko

metalo laužą sau. Liudytoja J. B. parodė, kad tik jo paprašyta atvežė pinigus į

aikštelę, kad galėtų atsiskaityti už metalo

laužą. Kad P. B. nesupirkinėja metalo laužo, o teritorijoje tvarkė asmeninius

reikalus, paliudijo liudytojas R. S. Teismas

pagrįstai nutraukė administracinę bylą, o pareigūnų veiksmus kvalifikavo

kaip provokaciją. Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybos tyrėjas A. Š., aktyviais veiksmais

apeliuodamas į jo sąžinę, jausmus,

psichologiškai įtikino nupirkti metalo laužą, o po to pats ir surašė

administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Įstatyme nėra nurodyta, kad pareigūnai gali organizuoti tokio pobūdžio

provokacijas, kurios neturi nieko bendro su

fizinių ar juridinių asmenų veiklos patikrinimais. Skunde taip pat teigiama,

kad administracinio teisės pažeidimo

protokolas surašytas ne už tai, kad jis nupirko metalo laužą, bet už tai, kad

šio pirkimo neįformino atitinkamuose dokumentuose.

Tai absurdiškas teiginys. Teismas norėjo visapusiškai ištirti administracinės bylos aplinkybes, tris kartus

kvietė tyrėją A. Š. atvykti į teismo posėdį, tačiau pastarasis tą padaryti vengė, prašė bylą nagrinėti jam

nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Apeliantas ginčija pirmosios

instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje traukiant P. B. administracinėn atsakomybėn buvo pažeisti

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 ir 8 straipsniai.

Administracinių teismų praktikos

pripažįstama, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tuo atveju, kai pagal Europos Žmogaus Teisių

Teismo praktiką taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių

laisvių apsaugos konvenciją, bylos dėl tokio teisės pažeidimo procesas

Konvencijos požiūriu yra baudžiamasis, turi

šios Konvencijos 6 straipsnyje, o taip pat – Lietuvos Respublikos Konstitucijos

31 straipsnio 2 dalyje garantuojamą teisę į

teisingą teismo procesą.

P. B. administracinio teisės pažeidimo

protokolas yra surašytas pagal ATPK 1932 straipsnio 1 dalį. Ši teisės norma nustato sankciją asmenims

padariusiems pažeidimą, kvalifikuotiną pagal šią teisės normą – baudą nuo 2 000 iki 5 000 Lt. Tokio dydžio baudos gali būti

taikomos asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn

(BK 47 str.), be to, sutinkamai su ATPK 314 straipsnio 4 dalimi, tokio dydžio

bauda gali būti pakeista administraciniu

areštu iki trisdešimties parų. Taigi P. B. atžvilgiu vykstantis procesas Konvencijos

požiūriu yra baudžiamasis, o jis turi teisę į

teisingą teismo procesą.

Lietuvos Respublikos Seimui 1995 m.

ratifikavus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvenciją bei šios Konvencijos protokolus,

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, galiojantis nuo 1985 metų balandžio 1 dienos, nebuvo išsamiai papildytas

procesinėmis teisės normomis, įtvirtinančiomis Konvencijos

garantuojamą teisę į teisingą teismo procesą. Nepaisant to, tai neatleidžia

teismo, vykdančio teisingumą, bei institucijų,

rengiančių administracinio teisės pažeidimo bylą teisminiam nagrinėjimui,

renkančių įrodymus, nuo pareigos užtikrinti asmenims,

traukiamiems administracinėn atsakomybėn, teisę į teisingą teismo procesą pagal tuos standartus, kurie yra

pripažįstami Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas yra ne kartą atkreipęs nagrinėjančių administracines bylas teismų dėmesį, kad Konvencijos normos

yra abstraktaus pobūdžio ir siekiant suvokti Konvencijos suteikiamų teisių turinį, administraciniams teismams būtina

vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika

(2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-750/2004

ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas 1998 m.

birželio 9 d. priėmė sprendimą byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją. Šiame sprendime Europos

Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad įrodymų priimtinumas pirmiausia yra nacionalinės teisės

reglamentavimo dalykas ir kad pagal bendrą taisyklę įvertinti jiems pateiktus įrodymus turi nacionaliniai teismai. Teismo

uždavinys pagal Konvenciją – ne nuspręsti, ar liudytojų

parodymai buvo tinkamai priimti kaip įrodymas, bet nustatyti, ar procesas kaip

visuma, įskaitant būdą, kuriuo buvo gauti

įrodymai, buvo teisingas. Teisė į teisingą teismo procesą užima toki svarbią

vietą, kad negali būti paaukota praktinių

sumetimų vardan. Viešasis interesas kovoti prieš teisės pažeidimus negali

pateisinti įrodymų, gautų dėl to, kad policija

sukurstė padaryti teisės pažeidimą, naudojimo. Šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo Konvencijos 6

straipsnio 1 dalies pažeidimą nustatęs, kad neatrodė,

jog kompetentingos valstybės institucijos turėjo pakankamą pagrindą įtarti, kad

pilietis Teixeira de Castro buvo narkotikų prekeivis; priešingai, jis neturėjo teistumo,

ir dėl jo nebuvo pradėtas išankstinis tyrimas.

Jis nebuvo žinomas policijos pareigūnams, užmezgusiems su juo kontaktą

tarpininkaujant V.S. ir F.O. Be to, narkotikų

nebuvo pareiškėjo namuose. Jis įgijo juos iš trečiojo asmens, kuris savo ruožtu

jų gavo iš dar kito asmens. Nenustatyta, kad

sulaikymo metu pareiškėjas turėjo daugiau narkotikų, negu prašė policijos pareigūnai, t. y. padarė daugiau, negu jį

sukurstė padaryti policija. Nebuvo įrodymų, patvirtinančių Vyriausybės argumentą, kad pareiškėjas buvo linkęs daryti

nusikaltimus. Vertinant šias aplinkybes, Europos Žmogaus Teisių Teismas padarė išvadą, kad du policijos pareigūnai

neapsiribojo vien tik pasyviu piliečio Teixeira

de Castro neteisėtos veiklos tyrimu, bet

darė tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų pareiškėją įvykdyti teisės pažeidimą. Galiausiai Teismas pažymėjo, kad savo

sprendimuose vidaus teismai nurodė, jog pareiškėjas

buvo nuteistas iš esmės dviejų policijos pareigūnų parodymų pagrindu. Teismas

padarė išvadą, kad du policijos pareigūnai, sukurstydami

pareiškėją padaryti teisės pažeidimą, kai nebuvo nieko, kas rodytų, jog ji būtų padaryta be jų įsikišimo, peržengė slaptųjų

agentų veiklos ribas. Šis įsikišimas ir jo panaudojimas ginčijamame teisminiame procese reiškė, kad pareiškėjui nuo

pat pradžių buvo galutinai atimta teisė į teisingą procesą. Taigi 6 straipsnio 1 dalis buvo pažeista.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2003 m.

liepos 22 d. sprendime byloje Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę konstatavo, kad tam, jog galėtų būti daroma išvada, ar iš

tiesų asmuo buvo išprovokuotas policijos

pareigūnų padaryti teisės pažeidimą, teismas turi ištirti visą eilę aplinkybių,

taip pat – policijos operacijos pagrindą,

policijos pareigūnų dalyvavimo darant teisės pažeidimą pobūdį ir laipsnį, bei

bet kokio policijos taikyto skatinimo ar

spaudimo pobūdį (§ 57).

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2006 m.

kovo 15 d. sprendime Vanyan prieš Rusiją konstatavo, kad kai iš bylos duomenų seka, jog slapti

pareigūnai savo veikla išprovokavo teisės pažeidimą, pažeidimas kyla iš slaptų pareigūnų veiklos ir nėra duomenų, kad

pažeidimas galėjo būti padarytas be jų įsikišimo, ši veikla gali būti apibūdinama kaip pažeidimo sukurstymas.

Tokia pareigūnų veikla ir jos rezultatų panaudojimas

gali sąlygoti tai, kad teismo procesas bus neteisingas, o proceso trūkumų nebus

galima pašalinti. Šioje byloje teismas

pripažino Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą inter alia konstatavęs,

kad policijos pareigūnai, tirdami asmens neteisėtą

elgesį, netyrė jo iš esmės pasyviu būdu (§ 47, 49).

Administracinėje byloje nustatyta, kad

2006 m. balandžio 12 d. Radiškės kaime Šilalės rajone P. B. metalo laužą pardavė Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus tyrėjui A. Š.,

metalo laužas priklausė šiam tyrėjui (2007-01-23 pažyma Nr. 25-8/01-62). Tas pats tyrėjas surašė administracinio teisės

pažeidimo protokolą ir jame suformulavo

kaltinimą P. B. pažeidus ATPK, po to pats atsiėmė metalą, o pinigus grąžino P. B.

(b. l. 5).

Byloje nustatyta, kad P. B. gavęs

pasiūlymą pirkti metalą atsisakė, atvykusiam piliečiui paaiškinęs, kad metalo laužo nesuperka, kadangi yra

sustabdyta aikštelės veikla. P. B. sutiko metalą nupirkti po ilgų A. Š. prašymų, šiam nurodžius, kad metalą surinko jo vaikai ir

jiems reikia pinigų Velykoms. Šiuos P. B. paaiškinimus

patvirtino liudytojas R. S. Byloje nėra jokių įrodymų, priešingų P. B.

paaiškinimams. Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės

apskrities skyriaus pareigūnai, nagrinėjant

bylą teisme, dalyvauti atsisakė (b. l. 25,

29). Teismas ėmėsi visų ATPK numatytų

priemonių, kad tyrėjas A. Š. atvyktų į teismo posėdį, bet pastarasis į teismą

duoti parodymų neatvyko.

Byloje nustatyta, kad metalo laužo

supirkimo aikštelės esančios Radiškės k., Kaltinėnų sen. veikla nuo 2006-01-03 sustabdyta (b. l. 34, 35), metalų laužo ir jų atliekų supirkimo apskaitos

knyga buvo Klaipėdoje, UAB „Metva“ patalpose,

t. y. P. B. neturėjo jokios galimybės nupirktą metalo laužą 2006 m. balandžio 12 d. apskaityti įstatymų numatytu būdu.

Iš nustatytų aplinkybių seka, kad

pažeidimas kilo jį sumanius pareigūnui, jam aktyviai, intensyviai manipuliuojant menamais vaikų interesais,

įtikinėjant ir spaudžiant P. B. pažeidimą įvykdyti. Teismas atmeta apelianto argumentą, kad teismas turi vertinti atskirai

metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartį ir metalo laužo įforminimą. Iš Skirtų realizuoti netauriųjų metalų

laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 1–4 straipsnių seka, kad netauriųjų metalų laužas ir atliekos superkamos

laikantis tam tikros vieningos tvarkos ir nėra jokio pakankamo pagrindo šios vieningos tvarkos atskirus

elementus išskirti ir vertinti atskirai, be to, kaip jau minėta, P. B. neturėjo jokios galimybės teisėtai nupirkti

metalo laužą 2006-04-12.

Taip pat byloje nustatyta, kad atlikus

metalo laužo aikštelės patikrinimą, nebuvo nustatyta daugiau jokių pažeidimų, be 2006 m. balandžio 12 d.

P. B. nupirktų 20 kg aliuminio metalo laužo ir 2,5 kg vario metalo laužo neapskaitymo įstatymų nustatytu būdu (b.

l. 6).

Iš bylos medžiagos ir apeliacinės

instancijos teismui pateiktos 2007 m. sausio 23 d. pažymos Nr. 25-8/01-62 neseka, kad Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyrius turėjo patikimų ir

konkrečių duomenų, kad būtent P. B. vykdo neteisėtą

veiką, supirkdamas metalo laužą ne įstatymų nustatytu būdu.

Byloje esantys duomenys, kad P. B. iš

pradžių atsisakė pirkti metalo laužą, jam priklausančioje teritorijoje buvo dėl to, kad su R. S. taisė automobilinį

krautuvą kieme, neturėjo net nedidelės pinigų sumos sumokėti už metalo laužą ir ją gavo tik po tam tikro laiko,

kai pinigus atvežė žmona, kad jokių daugiau pažeidimų

pareigūnai nenustatė, paneigia apelianto teiginius, esą P. B. nuolat vykdo

neteisėtą metalų laužo supirkimo veiklą.

Iš šių nustatytų aplinkybių seka, kad

byloje nėra duomenų, kad pažeidimas, kuriuo kaltinamas P. B., galėjo būti padarytas be policijos pareigūnų įsikišimo,

policijos pareigūnai neapsiribojo vien tik iš esmės pasyviu P. B. galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet darė

tokio pobūdžio įtaką, kad sukurstytų P. B. įvykdyti teisės pažeidimą. Todėl pirmosios instancijos teismas

padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad pažeidimo P. B. savo valia nepadarė, o buvo išprovokuotas pareigūno.

Dėl to teismas daro išvadą, kad

policijos pareigūno A. Š. 2006

m. balandžio 12 d. dėl metalo laužo pardavimo

už 62 Lt P. B. surinkti duomenys yra neteisėti, gauti pažeidžiant Europos

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir jais P. B. kaltė padarius ATPK 1932

straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą negali

būti grindžiama. Be šių įrodymų byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad P. B.

pažeidė ATPK 1932 straipsnio 1 dalį, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai administracinio

teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas išvados,

kad byloje buvo pažeistas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis

nepagrindė, tokio pažeidimo apeliacinės instancijos nenustatė, todėl ši išvada šalinama iš skundžiamo teismo

nutarimo. Dėl paminėto, skundžiamas nutarimas paliekamas

nepakeistas, patikslinant nutarimo motyvus, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos

prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2006

m. birželio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

_________________