TAR.804DC7D886E0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3.8.1. Dėl galimybės atlyginti valdžios institucijų padarytą žalą, kai prieš tai nebuvo konstatuotas institucijos veiksmų (neveikimo) neteisėtumas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str., 6.271 str.). Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Institucijai neveikiant ar vilkinant atitinkamų veiksmų atlikimą, netinkamai (pažeidžiant teisės normų reikalavimus) atliekant tam tikrus veiksmus, nesikreipimas į kompetentingą instituciją su reikalavimu įpareigoti atlikti veiksmus, pašalinančius tiesiogines tokio neveikimo, vilkinimo ar netinkamai atlikto veiksmo pasekmes, nesudaro pagrindo pripažinti, kad vilkinimas, neveikimas ar netinkamai atlikti veiksmai yra teisėti. Pagrindas kreiptis su tokiu reikalavimu (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) gali išnykti institucijai pačiai, nors ir pavėluotai, atlikus atitinkamus veiksmus. Tad reikalavimas, kad viešojo administravimo institucijos neteisėtas neveikimas, vilkinimas ar netinkamas veiksmo atlikimas būtinai būtų nustatytas sprendžiant ginčą dėl neveikimo ar vilkinimo pripažinimo ir (arba) įpareigojimo atlikti veiksmus, asmeniui neteisėtu neveikimu, vilkinimu ar neteisėtu veiksmu padarytos žalos atlyginimą gali padaryti iš esmės neįmanomu.

Administracinė byla Nr. A5-943/2007

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Vaivai Nevardauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. Z. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Kauno m. savivaldybės 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, jog 2006-06-08 Kauno miesto savivaldybės merui pateikė paklausimą „Dėl individualių sklypų išdalinimo gyvenamiesiems namams statyti 3-jame Eigulių mikrorajone“. Savivaldybei laiku neatsakius į jo skundą, jam buvo padaryta moralinė žala, kurią prašo atlyginti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendime nurodė, jog dėl pareikšto reikalavimo atsakyti į visus 2006 m. birželio 8 d. prašyme pateiktus klausimus pareiškėjas nepasinaudojo Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o antras reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo priimtas nagrinėti. Teismas nurodė, jog abu reikalavimai yra tarpusavyje susiję. Pareiškėjas nurodo, jog iki 2006 m. liepos 14 d. iš savivaldybės nesulaukęs atsakymo, kreipėsi į savivaldybę ir pareikalavo atsakyti į prašymą. Gautas atsakymas jo netenkino, nes nebuvo atsakyta į keliamus klausimus. Šiais veiksmais buvo pažeista jo teisė gauti informaciją, žeminamas jo autoritetas prieš Eigulių mikrorajono gyventojus, kuriems jis negali suteikti informacijos. Teismas nurodė, jog sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti institucijos pareigūnų veiksmų, kuriais buvo padaryta žala, neteisėtumą. Teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta neteisėtų Kauno miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų, todėl priteisti pareiškėjui neturtinę žalą, nėra teisinio pagrindo.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 10 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nepriimti sprendimų, bloginančių mikrorajono gyventojų gyvenimo kokybę. Teismo posėdyje atsakovo atstovė pripažino, kad reikalavimas atsakyti į jo paklausimą iki teismo posėdžio dar nėra įvykdytas, t. y. nepanaikinta žalos atsiradimo priežastis. Atsakovas turėjo pakankamai laiko (8 mėnesius) atsakyti į paklausimą, tačiau visą šį laikotarpį žemino pareiškėją ir demonstravo visišką nesiskaitymą su juo bei laukiančiais atsakymo gyventojais. 2007 m. sausio 30 d. savivaldybės atsakyme galutinai ir išsamiai nepaaiškinta dėl jau įvykusių ir būsimų statybų. Be to, šis atsakymas labai pavėluotas. Iš atsakymo paaiškėjo, kad yra paruošti detalieji planai naujoms statyboms, tačiau apie juos pareiškėjas nebuvo informuotas. Taip pat nebuvo informuotas apie tai, kad buvo galimybė 2006 m. gruodžio 8 d. susipažinti su detaliojo plano sprendiniais. Mano, jog vien tai, kad 8 mėnesius nebuvo atsakyta į jo paklausimą, įrodo atsakovo kaltę.

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Atsiliepime teigiama, kad į apelianto paklausimą buvo atsakyta jam pareikalavus dar kartą atsakyti į prašymą, todėl atsakovas nesutinka, kad 8 mėnesius vilkina atsakymą pareiškėjui. Jei pateiktas atsakymas pareiškėjo netenkino, jis turėjo kreiptis į administracinių ginčų komisiją dėl atsakovo įpareigojimo tinkamai atsakyti į prašymą ar reikalauti pripažinti tokius savivaldybės veiksmus neveikimu, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Atsakovas pažymi, kad informacija pareiškėjui buvo pateikta 2006 m. liepos 14 d. Nei pateiktos informacijos išsamumo, nei atsakovo neveikimo nustatyta tvarka apeliantas neginčijo, naujų paklausimų taip pat nepareiškė. Apeliantas arba nelaikė, kad jo teisė gauti informaciją pažeista, arba sąmoningai atsisakė šią savo teisę ginti, todėl, atsakovo manymu, reikalavimas atlyginti žalą, kurios atsiradimą sieja būtent su tos informacijos neturėjimu, nepagrįstas. Atsakovas taip pat mano, kad apeliantas neįrodė ir pačios neturtinės žalos buvimo (pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, tokia žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais). Skunde nenurodoma, kokiu būdu prašoma atlyginti žala pasireiškė, kokios jos pasekmės, kokiomis objektyviomis aplinkybėmis reikalaujama būtent tokios sumos.

Apelianto reikalavimu įpareigoti atsakovą nepriimti sprendimų pabloginančių mikrorajono gyventojų kokybę, sunaikinant gerovei skirtas vietas be jų raštiško sutikimo, pareiškėjas siekia apginti ne savo pažeistas ar ginčijamas teises, o kreipiasi dėl viso mikrorajono gyventojų galimų teisių pažeidimų ateityje, nors jam nėra suteikta teisė kreiptis dėl viešojo intereso gynimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nustatyti Kauno miesto savivaldybės pareigūnų neteisėti veiksmai, todėl priteisti pareiškėjui neturtinę žalą nėra teisinio pagrindo. Vienintelis teismo nurodytas argumentas, kurio pagrindu jis padarė šią išvadą, yra tai, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į kompetentingą ginčų nagrinėjimo instituciją ir nereikalavo pripažinti atsakovo neveikimą bei įpareigoti tinkamai atsakyti į jo prašymą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas atmesti pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant ginčus dėl žalos, atsiradusiosios dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei, taip pat ir savivaldybės civilinei atsakomybei, atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str., 6.271 str.). Tad sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo, teismas neišvengiamai turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Tik įvertinus visas bylos aplinkybes ir nustačius, kad atsakovo veiksmai yra teisėti, galima konstatuoti, kad nėra pagrindo tenkinti žalos atlyginimo.

Pastebėtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalavimas dėl vilkinimo pripažinimo negali būti skundo dalyku, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismo išvada dėl šio reikalavimo paprastai nenurodoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-915/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006). Taigi reikalavimas dėl neveikimo ar vilkinimo pripažinimo neteisėtu net negalėtų būti nagrinėjamas teisme kaip savarankiškas reikalavimas (skundo dalykas). Savo ruožtu, institucijai neveikiant ar vilkinant atitinkamų veiksmų atlikimą, netinkamai (pažeidžiant teisės normų reikalavimus) atliekant tam tikrus veiksmus, nesikreipimas į kompetentingą instituciją su reikalavimu įpareigoti atlikti veiksmus, pašalinančius tiesiogines tokio neveikimo, vilkinimo ar netinkamai atlikto veiksmo pasekmes, teisėjų kolegijos nuomone, savaime vilkinimo, neveikimo ar netinkamai atlikto veiksmo nepadaro teisėtu. Juolab kad pagrindas kreiptis su tokiu reikalavimu (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus) gali išnykti institucijai pačiai, nors ir pavėluotai, atlikus atitinkamus veiksmus. Tad reikalavimas, kad viešojo administravimo institucijos neteisėtas neveikimas, vilkinimas ar netinkamas veiksmo atlikimas būtinai būtų nustatytas sprendžiant ginčą dėl neveikimo ar vilkinimo pripažinimo ir (arba) įpareigojimo atlikti veiksmus, asmeniui neteisėtu neveikimu, vilkinimu ar neteisėtu veiksmu padarytos žalos atlyginimą gali padaryti iš esmės neįmanomu.

Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė dėl viešojo administravimo institucijos neveikimo pripažinimo ir įpareigojimo tinkamai atsakyti į jo prašymą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo institucijos veiksmai ir neveikimas yra teisėti, kad pareigūnai jo atžvilgiu elgėsi teisėtai. Teismas šioje byloje turėjo išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, įvertinti, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė (ne)teisėtai, ir savo argumentuotas išvadas dėl šio klausimo pateikti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas atsakovo veiksmų teisėtumo iš esmės nevertino ir apsiribojo konstatavimu, kad jie yra teisėti, nurodydamas, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į kompetentingą ginčų nagrinėjimo instituciją ir nereikalavo pripažinti atsakovo neveikimą bei įpareigoti tinkamai atsakyti į jo prašymą. Tad, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, darytina išvada, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.246 str., 6.271 str.), tinkamai neatskleidė bylos esmės ir dėl jos teismo sprendime nepasisakė. Teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje surinktų įrodymų, teismo sprendime jų neįvertino bei taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį, 81 straipsnį, 86 straipsnio 1 ir 2 dalis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde minimo reikalavimo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę nepriimti sprendimų, pabloginančių mikrorajono gyventojų kokybę. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį šioje byloje, Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi šioje byloje priėmė nagrinėti ir nagrinėjo tik pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtą ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

_________________