TAR.7E2B9B774E8E · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2.1. Dėl nušalinimo klausimo sprendimo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje; dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirties; dėl procesinės formos, kuria teismas sprendžia tarpinius administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje kylančius klausimus

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl ši teisinio reguliavimo spraga užpildytina remiantis įstatymų analogija. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 57–61 straipsnių normos. Tam, kad teisėjui pareikštas nušalinimas būtų patenkintas, jis turi būti pagrįstas įstatyme numatytais pagrindais, kuriuos reglamentuoja BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys. Pagal BPK 59 straipsnio 3 dalį, jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Todėl teismui pagrįstai nenusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, negalima teigti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 straipsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą (pvz., grąžinti paimtus daiktus, įpareigoti paleisti sulaikytą asmenį, pašalinti transporto priemonės važiuoklės užblokavimą ir pan.). Jeigu asmuo, jo atžvilgiu neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas yra veiksmas. Skirtingai nuo administracinio akto, kurio teisinės pasekmės yra nukreipiamos į ateitį, veiksmas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes negalima pripažinti negaliojančiais jau įvykusių realaus gyvenimo pokyčių. Veiksmas yra atliekamas aktyviu elgesiu, sukeliančiu realaus gyvenimo pasikeitimus. Kol veiksmas yra atliekamas, asmens teisių teisminė gynyba galima įpareigojant atliekamą veiksmą nutraukti. Kai veiksmas nebėra atliekamas, vien atlikto veiksmo pripažinimas neteisėtu, nesiejant su kitais teisių gynybos būdais, asmens teisių apsaugos nebegali užtikrinti, nes asmens teisės nebėra pažeidžiamos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenustato, kokį procesinį dokumentą turi priimti apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. ATPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui).

Šio kodekso dvidešimt trečiasis skirsnis reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286, 287, 291, 295 straipsnius matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra tas procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena, t. y. asmuo pripažįstamas kaltu padaręs pažeidimą, byla jo atžvilgiu nutraukiama arba bylos nagrinėjimas perduodamas kitam subjektui. ATPK nereglamentuoja procesinės formos, kuria apylinkės teismas išsprendžia tarpinius administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje kylančius klausimus.

Konstatuotina teisės spraga, kuri užpildytina pagal analogiją taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas. BPK 231 straipsnyje nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Taigi nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Todėl konstatuotina, kad ir nagrinėdamas skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, apylinkės teismas turi priimti ne nutarimą, o nutartį.

Administracinė byla Nr. N1-1736/2007

Procesinio sprendimo kategorija 39

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarimo K. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 2004 m. lapkričio 19 d. Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyrio vyriausiasis patrulis Egidijus Neimontas surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 206, kuriame nurodė, kad vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 269 straipsnio 7 dalimi, iškvietė vilkiką priverstinai nuvežti transporto priemonę „Ford Orion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Akte pažymėta, kad transporto priemonė stovėjo Šiaulių rajone, Rimkiškėse, nuvežimo pagrindas – įtarimas pasišalinus iš įvykio vietos.

2005 m. sausio 24 d. automobilio „Ford Orion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas K. R. padavė skundą Šiaulių rajono apylinkės teismui dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, kuriuo prašė 2004 m. lapkričio 19 d. transporto priemonės nuvežimo aktą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Nušalinus Šiaulių rajono apylinkės teismą, byla buvo perduota nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. R. nurodė, kad 2004 m. lapkričio 19 d. 21.15 val. iš jo sodybos kiemo priverstinai buvo nuvežtas jo tėvui S. R. priklausantis automobilis „Ford Orion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė pripažinti pritaikytą administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimą – neteisėta, nes ji buvo taikyta nesilaikant ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatytos tvarkos, nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1426 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 15 reikalavimų.

Šiaulių rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas prašė netenkinti K. R. skundo, kadangi K. R., vairuodamas automobilį „Ford Orion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadino kitą transporto priemonę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apgadinta transporto priemonė – „Ford Orion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta K. R. sodybos teritorijoje. Kol buvo aiškinamasi dėl eismo įvykio, K. R. ir jo žmona bandė pašalinti ant apgadinto automobilio kėbulo kelių eismo įvykio metu atsiradusius pėdsakus. Kadangi automobilis dalyvavo eismo įvykyje, jį reikėjo pateikti specialisto apžiūrai, užfiksuoti atsiradusius įbrėžimus, įlenkimus, kitus pėdsakus, todėl buvo priimtas sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Apžiūrint transporto priemonę bei jos paėmimo metu dalyvavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žmona, kuri atsisakė pasirašyti ant akto. Surašant transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, jį užmiršo pasirašyti aktą surašęs Egidijus Neimontas. Aktą pasirašė tik vairuotojas V. G., kuris transporto priemonę nugabeno. Akte buvo smulkiai aprašyti transporto priemonės apgadinimai.

II. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. nutarimu K. R. skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paimant automobilį „Ford Orion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 206, kurį surašė Šiaulių rajono policijos komisariato vyriausias patrulis Egidijus Neimontas. Automobilį priėmė vairuotojas V. G. Pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimą – policijos pareigūnai gali taikyti, kai yra padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 1241 ir 1321 straipsniuose, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises. Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė buvo paimta iš K. R. sodybos teritorijos, esančios Šiaulių r., Rimkiškės k. K. R. nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 1241 ir 1321 straipsniuose, padarymo, t. y. K. R. nebuvo padaręs minėtų administracinių teisės pažeidimų. Išnagrinėjęs administracinėje byloje esantį vyriausiojo patrulio Kęstučio Palubinsko tarnybinį pranešimą, patrulio Gintauto Šliburio tarnybinį pranešimą, vyresniojo patrulio Ričardo Maziliausko tarnybinį pranešimą, vyriausiojo patrulio Egidijaus Neimonto tarnybinį pranešimą, teismas nurodė, jog matyti, kad daikto – transporto priemonės „Ford Orion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas buvo atliktas siekiant užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, kadangi automobilis buvo teisės pažeidimo įrankis (ATPK 269 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo sudėties nustatymui turėjo reikšmės daikto savybės, t. y. ant automobilio kėbulo atsiradę įlenkimai, kitokios žymės bei pėdsakai, kurie galėjo patvirtinti arba paneigti kelių eismo įvykį, todėl transporto priemonė buvo paimta iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kad ją apžiūrėtų specialistas. Transporto priemonės apgadinimai buvo aprašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo papildyme, apgadinimai buvo užfiksuoti nuotraukose.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paimant automobilį „Ford Orion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teisės pažeidimo įrankį, iš esmės buvo taikyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – daikto paėmimas, o ne administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas. ATPK 269 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paimant daiktą turi būti surašytas daiktų paėmimo protokolas arba tai turi būti įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole, arba kito procesinio veiksmo, kurį atliekant paimami daiktai (asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo), protokole. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paimant daiktą – transporto priemonę, kuris administracinio teisės pažeidimo byloje buvo daiktinis įrodymas, netinkamai įformintas jo paėmimas, t. y. vietoj daiktų paėmimo protokolo surašytas priverstinis transporto priemonės nuvežimo aktas. Teismas konstatavo, kad pati administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – daiktų paėmimas – buvo taikyta teisėtai ir pagrįstai, todėl K. R. skundo netenkino.

III. Apeliaciniu skundu K. R. prašo pakeisti 2007 m. balandžio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą, pripažinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę -priverstinį transporto priemonės nuvežimą 2004 m. lapkričio 19 d. aktu -neteisėta.

K. R. nesutikimą su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarimu iš esmės motyvuoja šiais argumentais:

1. Administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Nors 2007 m. kovo 29 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl viso Šiaulių miesto apylinkės teismo nušalinimo, tačiau šis klausimas iš viso nebuvo sprendžiamas.

2. Priverstinį transporto priemonės nuvežimą policijos pareigūnai gali taikyti sutinkamai su ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, kai yra padaryti pažeidimai, numatyti ATPK 1241 straipsnyje ir 1321 straipsnyje. Dėl šių pažeidimų nebuvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, todėl administracinių pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – yra neteisėta ir prieštaraujanti įstatymui.

3. Sutinkamai su ATPK 269 straipsnio 3 dalimi, daiktų ir dokumentų paėmimo atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba įrašoma į administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismo išvada, kad vietoj priverstinio transporto priemonės nuvežimo buvo taikyta daikto paėmimo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir prieštarauja įstatymui. Iš bylos medžiagos matyti, kad daikto (automobilio „Ford Orion“) poėmio protokolas nebuvo surašytas ir jo nėra. Taip pat nėra ir nebuvo surašytas automobilio „Ford Orion“ apžiūros protokolas. Tai pripažino ir teismas, ir policijos atstovas R. Glodenis. Automobilio kaip daiktinio įrodymo paėmimas neužfiksuotas nė viename iš dviejų administracinių teisės pažeidimo protokolų. Daikto – automobilio „Ford Orion“ paėmimas kaip administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė – nebuvo taikyta, nes tai neužfiksuota jokiame dokumente.

4. Nesant daikto paėmimo protokolo, atimta teisė apskųsti daikto paėmimo priemonę, t. y. atimta teisė į bet kokią gynybą, nes nėra jokio dokumento, įrodančio, kad buvo taikyta daikto paėmimo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė.

5. Sutinkamai su ATPK 264 straipsnio 2 dalimi, 269 straipsnio 3 dalimi, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės turi būti vykdomos tiksliai pagal nustatytą tvarką, kurią nustato ATPK ir kiti įstatymai. Įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę paverčia neteisėta ir pažeidžia asmens teises, teisėtus interesus ir teisę į gynybą.

6. Tokia administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė kaip daikto paėmimas nebuvo apskųsta, nes kaip tokia ir nebuvo taikoma.

Atsiliepime į apeliacinį skundą institucija, kurios pareigūnų veiksmai skundžiami, Šiaulių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros poskyris, prašo K. R. skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą palikti galiojančiu. Teigia, kad automobilis „Ford Orion“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Dėl nušalinimo klausimo sprendimo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jo bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šis argumentas atmestinas. ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl konstatuotina teisinio reguliavimo spraga, kuri užpildytina įstatymų analogijos pagalba. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 57–61 straipsnių normos. BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja teisėjo nušalinimo pagrindus. Pagal BPK 59 straipsnio 3 dalį, jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Tam, kad teisėjui pareikštas nušalinimas būtų patenkintas, teisėjo nušalinimas turi būti pagrįstas įstatyme numatytais pagrindais. K. R., reikšdamas nušalinimą, tinkamai nepagrindė įstatyminių nušalinimo pagrindų. Abejonių, kurios galėtų kilti dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo, nenustatė ir Vyriausiojo administracinio teisėjų kolegija. K. R. prašymas dėl teismo nušalinimo išnagrinėtas ir atmestas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 29 d. nutartimi (b. l. 148), taigi išspręstas tinkama procesine forma. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nenusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, negalima teigti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

V. Dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirties

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 264 straipsnyje pateikta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių sąvoka. Šiame straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apžiūra, daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, priverstinis transporto priemonės nuvežimas, transporto priemonės važiuoklės užblokavimas specialiu įtaisu arba vairuotojo nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų nustatyti, asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų padarymą ir įtariamų, kad jie neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patikrinimas neblaivumui arba apsvaigimui nustatyti. Kaip matyti iš šio straipsnio turinio, įstatymų leidėjas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apriboja asmens laisvę ir nuosavybę, t. y. vienas didžiausių asmens teisių. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas ATPK 271 straipsnyje numatė, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba apylinkės teismui.

ATPK 271 straipsnyje numatytos teisenos paskirtis – patikrinti, ar nepažeidžiamos asmens teisės ir laisvės, taikant ATPK normas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N4-026/2006). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje tarpinių priemonių, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, apskundimas numatytas kaip išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią galimi proceso teisės normų pažeidimai įvertinami nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu dėl pažeidimo padarymo ar administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama. Dėl šios priežasties tarpinių procesinių priemonių apskundimas negali būti aiškinamas plečiamai.

Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apribojant asmens laisvę ir nuosavybę, egzistuoja būtinybė operatyviai patikrinti, ar valdžios institucijų veiksmais nėra neteisėtai ir nepagrįstai apribojamos tokios asmenų teisės, kaip asmens laisvė, ar teisės nuosavybės srityje, ar nėra būtinybės teismui nedelsiant imtis atitinkamų priemonių šioms teisėms apsaugoti, kol nėra ištirta ar išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-565/2006). Taigi ATPK 271 straipsnyje numatyto administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo paskirtis yra pašalinti teisės pažeidimus, padarytus tokias priemones taikant, ir realiai apginti asmens teises, įpareigojant užtikrinimo priemones pritaikiusią instituciją pašalinti teisės pažeidimą (pvz., grąžinti paimtus daiktus, įpareigoti paleisti sulaikytą asmenį, pašalinti transporto priemonės važiuoklės užblokavimą ir pan.). Jeigu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 straipsnyje numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas (panašios praktikos laikomasi ir kitose bylose, žr. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N4-026/2006). Jeigu asmuo, neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas yra veiksmas. Vykstant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai viešojo administravimo aktai nepriimami, o administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (žr. šiuo klausimu Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Veiksmas yra atliekamas aktyviu elgesiu, sukeliančiu realaus gyvenimo pasikeitimus. Kol veiksmas yra atliekamas, asmens teisių teisminė gynyba galima įpareigojant atliekamą veiksmą nutraukti. Kai veiksmas nebėra atliekamas, vien atlikto veiksmo pripažinimas neteisėtu, nesiejant su kitais teisių gynybos būdais, asmens teisių apsaugos nebegali užtikrinti, nes asmens teisės nebėra pažeidžiamos. Tuo veiksmas skiriasi nuo administracinio akto, priimamo viešojo administravimo srityje, kurio teisinės pasekmės yra nukreipiamos į ateitį. Skirtingai nuo administracinio akto, veiksmas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes negalima pripažinti negaliojančiais jau įvykusių realaus gyvenimo pokyčių.

K. R. skundo pirmosios instancijos teismui dalyką suformulavo kaip reikalavimą „pripažinti 2004 m. lapkričio 19 d. transporto priemonės nuvežimo aktą neteisėtu ir negaliojančiu“. Šis transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 6) neatitinka administracinio akto požymių, nes nėra priimtas viešojo administravimo srityje, šiuo aktu nesiekiama asmeniui sukelti teisines pasekmes. K. R. teisines pasekmes sukėlė realiai atliktas veiksmas – 2004 m. lapkričio 19 d. įvykęs transporto priemonės nuvežimas. 2004 m. lapkričio 19 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu tik užfiksuojamas atliktas veiksmas – konstatuota transporto priemonės buvimo vieta, užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai, įformintas jos nuvežimas į aikštelę. Taigi nepaisant to, jog K. R. skundu reikalauja pripažinti transporto priemonės nuvežimo aktą neteisėtu, iš tiesų jis siekia pripažinti neteisėtu 2004 m. lapkričio 19 d. atliktą veiksmą, t. y. transporto priemonės nuvežimą, kuris buvo užfiksuotas aktu.

Iš bylos medžiagos aišku, kad transporto priemonė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra grąžinta (b. l. 6). Taigi apelianto teisės nebegali būti apgintos taikant ATPK 271 straipsnyje numatytą teisenos užtikrinimo priemonės apskundimą, nes atliktas veiksmas nebegali būti panaikintas. Taikant šį veiksmą galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų, susijusių su transporto priemonės nuvežimo neteisėtumu. Nors transporto priemonė jau buvo grąžinta ir jos nuvežimo teisėtumo klausimą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo nepagrįstai, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, netenkindamas skundo.

VI. Dėl procesinės formos, nagrinėjant skundus dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenustato, kokį procesinį dokumentą turi priimti apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. ATPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima vieną iš tokių nutarimų: skirti administracinę nuobaudą; nutraukti bylą; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Šio kodekso dvidešimt trečiasis skirsnis reglamentuoja skundo dėl tokio galutinio nutarimo padavimą ir jo nagrinėjimą. Sistemiškai aiškinant ATPK 286, 287, 291, 295 straipsnius matyti, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra tas procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama administracinio teisės pažeidimo teisena, t. y. asmuo pripažįstamas kaltu padaręs pažeidimą, byla jo atžvilgiu nutraukiama arba bylos nagrinėjimas perduodamas kitam subjektui. ATPK nereglamentuoja procesinės formos, kuria apylinkės teismas išsprendžia tarpinius administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje kylančius klausimus. Konstatuotina teisės spraga, kuri užpildytina pagal analogiją taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas. BPK 231 straipsnyje nustatyta, kad nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Taigi nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuriuo byla pirmosios instancijos teisme nėra išsprendžiama iš esmės. Todėl konstatuotina, kad ir nagrinėdamas skundą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, apylinkės teismas turi priimti ne nutarimą, o nutartį. Ankstesnėje Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tarpinio pobūdžio procesinius klausimus apylinkės teismas turi spręsti ne nutarimu, o nutartimi (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundą dėl teisenos užtikrinimo priemonės taikymo išsprendė 2007 m. balandžio 2 d. nutarimu. Tai pripažintina formalaus pobūdžio pažeidimu, nesudarančiu pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

_________________