TAR.73BF748FCB4F · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.1.2. Dėl ginčų, kylančių vykdant žemės reformos

darbus

Pareiškėja A. P. kreipėsi į Šiaulių

apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Telšių apskrities viršininko administraciją

pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais trečiojo suinteresuoto asmens R. S. geodezinių darbų įmonės atliktus kadastrinius

matavimus bei ribų suderinimo aktą ir atlikti naujus

matavimus. Pareiškėja nurodė, kad buvo padaryta žala jos nuosavybei, t. y. buvo

pakeistos ribos tarp jos žemės sklypo ir

gretimo trečiojo suinteresuoto asmens P. P. žemės sklypo, praplečiant pastarojo

sklypo ribas į jos žemės sklypą. Pažymėjo, jog

atsakovo prašė, kad P. P. žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ribų suderinimas, kuriuos atliko R. S. geodezinių darbų įmonė,

būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, kadangi

buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Be to, neatsižvelgiant į

šiuo pažeidimus, P. P. žemės sklypo duomenys

buvo patikslinti ir įregistruoti, sklypas padalintas į du sklypus, o vienas

parduotas.

Šiaulių apygardos administracinis

teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas

nurodė, kad pareiškėja, įgyvendindama savo kaip žemės sklypo savininkės teises, skundo reikalavimus kildina dėl

trečiojo suinteresuoto asmens P. P. valdomo žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos R. S. geodezinių darbų

įmonės. Teismo nuomone, šio reikalavimo išsprendimas

yra susijęs su tolesniu civilinio teisinio ginčo išsprendimu dėl žemės sklypo

ribų. Teismas padarė išvadą, kad

nagrinėjamuoju atveju, kuomet prašoma įpareigoti Telšių apskrities viršininko

administraciją pripažinti neteisėtais ir

negaliojančiais R. S. geodezinių darbų įmonės atliktus kadastrinius matavimus bei ribų suderinimo aktą ir atlikti naujus

matavimus, yra siekiama sukurti civilinius teisinius santykius, todėl iš šių santykių kylantis ginčas

nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija,

išnagrinėjusi bylos teismingumo klausimą nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja nesutinka su trečiojo

suinteresuoto asmens P. P. žemės sklypo kadastriniais matavimais, atliktais įgyvendinant Žemės reformos įstatymą

(21 str.). Pareiškėja ginčija po kadastrinių matavimų

nustatyto žemės sklypo ploto (ribų) pagrįstumą bei teisėtumą, nes dėl to

sumažėjo jos žemės sklypo plotas, jai

nepranešta apie šiuos matavimus. Atsakovu nurodydama Telšių apskrities

viršininko administraciją, pareiškėja skundė

šios viešojo administravimo institucijos neveikimą ir siekė, kad ši būtų

įpareigota pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais

trečiojo suinteresuoto asmens R. S. geodezinių darbų įmonės atliktus kadastrinius matavimus bei ribų suderinimo

aktą ir atlikti naujus matavimus.

Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo,

kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų

žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų

reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija (Nacionalinė žemės tarnyba

prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos).

Pareiškėjos keliamas ginčas dėl Telšių apskrities viršininko administracijos

neveikimo, nustatant žemės sklypų ribas, iš

esmės atitiko Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų ginčų

kategoriją, todėl turėjo būti sprendžiamas laikantis

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytos skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir

nagrinėjimo tvarkos. Kolegija konstatavo, jog Žemės

reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų, kaip

kompetentingų viešojo administravimo subjektų,

kuriems pavesta vykdyti žemės reformos funkcijas bei ikiteismine tvarka

nagrinėti ginčus, kylančius vykdant žemės

reformos darbus, sprendimai, vadovaujantis ABTĮ 25 ir 26 straipsnio nuostatomis, skundžiami administraciniam teismui.

Atsižvelgdama į tai, specialioji

kolegija nustatė, kad byla nagrinėtina administraciniame teisme, tačiau ją nagrinėjant būtina įvertinti, ar prieš

kreipiantis į administracinį teismą buvo laikytasi įstatymų nustatytos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos (ABTĮ 25 str.).

(2006 m. vasario 7 d. nutartis).

_________________