TAR.7215D2CC9E7C · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3. Užsienio teismų sprendimų apžvalga

3.3. Čekijos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo apžvalga

2007 m. birželio 14 d. Čekijos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. 1 As 39/2005-55

Šioje byloje Čekijos vyriausiasis administracinis teismas sprendė klausimą, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti bylą, kurioje buvo skundžiama Aplinkos ministerijos išvada, priimta įvertinus statybos projekto poveikį aplinkai.

Gyventojų asociacija Čekijos vyriausiajam administraciniam teismui skundė Prahos miesto teismo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti skundą dėl Aplinkos ministerijos išvados, padarytos įvertinus greitkelio D1 atkarpos Kyvalka–Holubice (vakariniai ir rytiniai Brno miesto priemiesčiai) trečiosios eismo juostos statybos poveikį aplinkai.

Pareiškėjų nuomone, teismo atsisakymas priimti skundą dėl išvados, padarytos įvertinus poveikį aplinkai, yra nesuderinamas su Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) 9 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi ir kitomis Orhuso konvencijos nuostatomis. Be to, toks Prahos miesto teismo požiūris yra nesuderinamas su Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. gegužės 26 d. direktyvos 2003/35/EB dėl visuomenės dalyvavimo rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus (toliau – ir Direktyva) 10 a straipsniu. Ši Direktyva perkelia Orhuso konvencijos reikalavimus, kadangi Europos Bendrija yra Orhuso konvencijos susitariančioji šalis. Čekijos Respublika privalėjo perkelti ir įgyvendinti Direktyvoje įtvirtintus teismo kontrolės standartus nuo 2005 m. gegužės mėnesio.

Čekijos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjų skundo netenkino. Teismo nuomone, abu aukščiau paminėti teisės aktai akcentuoja valstybių narių vaidmenį nustatant tam tikras procedūras. Nei Orhuso konvencijoje, nei Direktyvoje nėra nuostatų, reikalaujančių, kad teismas peržiūrėtų statybos projektų poveikio aplinkai vertinimo rezultatus. Kita vertus, Čekijos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad galutiniai sprendimai dėl projektų, galinčių paveikti aplinką, privalo atitikti Konvencijos ir Direktyvos reikalavimus. Teismo atliekama galutinių sprendimų kontrolė turi būti teisinga, sparti ir prieinama. Teismas turi turėti teisę, inter alia, sustabdyti statybas ar atlikti panašius veiksmus, esant grėsmei, kad statybų vykdymas gali sukelti negrįžtamas pasekmes. Čekijos vyriausiojo administracinio teismo įsitikinimu, Čekijos administracinių teismų kodeksas (ček. Soudni rad Sprauni) ir susiję įstatymai nepažeidžia Orhuso konvencijos ir Direktyvos reikalavimų. Čekijos teisės aktai ir teismų praktika yra suderinami su Orhuso konvencija, o pagrindo tiesiogiai taikyti Direktyvą nėra.

Pareiškėjai taip pat prašė kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą. Tačiau Čekijos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad remiantis nusistovėjusia teismų praktika, įskaitant gerai žinomą prejudicinį sprendimą CILFIT byloje, į Teisingumo Teismą kreiptis nėra būtinybės. Taikytinos Orhuso konvencijos ir Direktyvos nuostatos yra acte clair. Šios nuostatos akivaizdžiai numato Orhuso konvencijos susitariančiųjų šalių ir Europos Bendrijų valstybių narių procesinę autonomiją. Pagal Čekijos teisę, išvada, kuri apibendrina poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, yra informacija, kuria turi būti remiamasi vėlesnėse procedūrose. Tačiau tokia išvada nelaikytina sprendimu, minimu Administracinių teismų kodekso 65 paragrafe, kurį galima skųsti administraciniams teismams. Čekijos vyriausiasis administracinis teismas Prahos miesto teismo sprendimą paliko nepakeistą.

_________________