TAR.70298136ABF5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo

1.1. Bylos, nagrinėjamos administraciniuose teismuose

Dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti tam tikras nurodytų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais buvo patvirtinti detalieji planai, nuostatas.

Pareiškėjas nurodė, kad minėtų savivaldybės tarybos sprendimų nuostatos neatitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio ir Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento „Statybos leidimas“. Be to, ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojęs Teritorijų planavimo įstatymas taip pat nenumatė galimybės nustatyti apribojimus statybos leidimų išdavimui sprendimais, kuriais tvirtinami detalieji planai. Todėl, pareiškėjo nuomone, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų nuostatos yra neteisėtos ir turi būti panaikintos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Išnagrinėjusi bylą specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimų nuostatas, kuriose buvo nurodoma, kad patvirtintuose detaliuose planuose leidimai gyvenamųjų namų statybai bus išduodami rekonstravus Raudondvario valymo įrenginius, įrengus sklypo infrastruktūrą (kelius, inžinerinius tinklus) pagal detalųjį planą ir pripažinus juos tinkamais naudotis pagal STR 1.11.01:2000 („Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal ginčo pobūdį bei esmę matyti, jog šiuo atveju buvo ginčijami atitinkami vietos savivaldos institucijos veiksmai (detaliojo plano tvirtinimas, statybos leidimo išdavimas) jai teisės aktais priskirtoje viešojo administravimo srityje (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 p., 2 str. 4 p., Statybos įstatymas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). Skundžiami Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (viešojo administravimo subjekto) sprendimai, kuriais buvo patvirtinti atitinkamų žemės sklypų detalieji planai, anot specialiosios teisėjų kolegijos, buvo priimti vykdant viešąjį administravimą. Teismas, vertindamas šių sprendimų teisėtumo klausimą, turi patikrinti, ar juos priimant nebuvo pažeistos atitinkamos teisės aktais nustatytos administracinės procedūros.

Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad šis ir kiti minėto pobūdžio ginčai pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles yra teismingi administraciniams teismams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 2 p.) (2007 m. gegužės 2 d.).

Dėl detaliojo teritorijų planavimo

Pareiškėjas A. V. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Šiaulių rajono savivaldybės administraciją sudaryti su juo sutartį dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo. Nurodė, kad kreipėsi į atsakovą (Šiaulių rajono savivaldybę), tačiau iš jo gavo raštą, kuriuo atsisakyta perduoti detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus pareigas ir teises bei išduoti planavimo sąlygas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, bei nurodydamas, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininko, teises – pradėti statybas, rekonstruoti pastatus, keisti jų paskirtį bei suformuoti sklypą prie pastatų. Teismo nuomone, keliant skundo reikalavimus siekiama sukurti civilinius teisinius santykius, kuriuose atsakovas veiktų ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Specialioji teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą nurodė, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atsisakymo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. sudaryti su pareiškėju sutartį dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog teritorijų planavimas yra viešojo administravimo veikla, kurią detaliai reglamentuoja teisės aktai. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai. Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais šią teisę savivaldybė gali perleisti žemės valdytojui ar naudotojui (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str., 2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija). Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarčių dėl šio perdavimo sudarymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 36 redakcija) patvirtintas Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas. Todėl sutarties tarp fizinio asmens ir savivaldybės sudarymas nekeičia susiformuojančių teisinių santykių pobūdžio – jie išlieka administraciniai teisiniai.

Specialioji teisėjų kolegija priminė, jog panašių ginčų buvo kilę ir anksčiau (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta byloje A. N. prieš Vilniaus rajono savivaldybės administraciją), bei konstatavo, kad kilęs ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl byla nagrinėtina administraciniame teisme (2007 m. liepos 2 d. nutartis).

Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo

Pareiškėjas R. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti nelaimingo atsitikimo, įvykusio jam, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo direktoriui, papildomo tyrimo aktą. Patikslintu skundu pareiškėjas prašė panaikinti pakartotinio lengvo nelaimingo atsitikimo, tyrimo aktą ir pripažinti nelaimingą atsitikimą nelaimingu atsitikimu, susijusiu su darbu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl paminėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Išnagrinėjusi bylą specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, jog viena iš priemonių, kuria užtikrinama darbuotojų teisė į saugias ir sveikas darbo sąlygas, yra nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, kurių metu turi būti nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, numatomos priemonės ir terminai ištirto nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių ar panašių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti, išanalizuojamos ir įvertinamos kitos su darbuotojų sauga ir sveikata darbe susijusios aplinkybės (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 46 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad visi nelaimingi atsitikimai darbe privalo būti ištirti, tyrimo rezultatai surašyti nustatytos formos dokumentuose ir užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 2 d.). Todėl natūralu, kad tam, jog ši įstatymo nuostata būtų įgyvendinta (įvykdyta), valstybės institucijoms ar kitiems asmenims suteikiami valdingi įgalinimai, atitinkamiems subjektams pavedama atlikti valdingą, vykdomąją veiklą, t. y. iš esmės vykdyti viešąjį administravimą.

Kad nelaimingus atsitikimus darbe tiriantys subjektai turi valdingus įgalinimus, patvirtina Nuostatų 42 punktas, kuriame nustatytos įmonės vadovo ar darbdavio įgalioto asmens pareigos, kurias jis privalo vykdyti nelaimingą atsitikimą darbe tiriančių subjektų, taip pat ir dvišalės komisijos, reikalavimu. Tokiu būdu yra pagrindas daryti išvadą, kad nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas pagal savo turinį ir pobūdį yra valdinga, teisės aktų vykdomoji veikla, viešojo administravimo vykdymas. Teisėjų kolegija paaiškino, kad tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe yra pavesta tirti Valstybinei darbo inspekcijai (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 4 d.), t. y. viešojo administravimo institucijai, kuriai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 4 str.).

Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad ir dvišalės komisijos, sudarytos iš darbdavio atstovo (atstovų) ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai, kuriai įstatymas paveda tirti lengvus nelaimingus atsitikimus darbe (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 3 d.), veikla yra valdinga, teisės aktų vykdomoji veikla, t. y. šiai komisijai iš esmės pavesta vykdyti viešąjį administravimą. Todėl ginčai dėl dvišalės komisijos surašytų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktų, taip pat ir pakartotinio tyrimo aktų, pagal savo pobūdį ir prigimtį teismingi administraciniams teismams. Kitoks teisės normų aiškinimas galėtų lemti ginčų dėl nelaimingų atsitikimų darbe paskirstymą nagrinėti skirtingų kompetencijų teismams, o tai būtų neigiamas reiškinys, nes sudarytų sąlygas formuotis skirtingai praktikai, neatitiktų teisingumo interesų.

Specialioji teisėjų kolegija nutarė, jog nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pakartotinio tyrimo akto, todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, byla teisminga administraciniam teismui (2007 m. birželio 1 d.).

_________________