TAR.6B85BB97C08C · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3.4.1. Dėl privalomųjų nurodymų reikšmės sprendžiant dėl licencijos tvarkyti pavojingas atliekas sustabdymo

Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomų nurodymų davimo atvejai ir tvarka aptarti šio įstatymo 18–22 straipsniuose, o įstatymo 24 straipsnis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi. Tokiais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Aplinkos ministras 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtino Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles. Būtent šiose taisyklėse nustatyti reikalavimai, kurie taikomi išduodant licencijas, o taip pat licencijų sustabdymo ir panaikinimo pagrindai. Iš nurodytų teisės normų turinio matyti, kad privalomi nurodymai gali būti duodami bet kokiam asmeniui: tiek fiziniam, tiek juridiniam, tiek vykdančiam licencijuojamą veiklą, tiek ir tokios veiklos nevykdančiam. Privalomų nurodymų davimas ar jų nevykdymas nėra pagrindas sustabdyti licenciją (jei subjektas, kuriam duotas privalomas nurodymas, vykdo licencijuojamą veiklą), t. y. licencijos sustabdymas nėra privalomų nurodymų davimo ar jų nevykdymo pasekmė.

Administracinė byla Nr. A2-890/2007

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Rimui Pranui Budriui, advokatei Natalijai Filipovai,

atsakovo atstovams Tadui Gauronskiui, Audriui Želviui,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Živilei Trinkūnaitei ir Sergejui Tretjakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dormeka“ skundą atsakovui Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 000104/1 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000104 galiojimo sustabdymo“; 2) panaikinti Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000104 galiojimo panaikinimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai sustabdė jam išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą bei nepagrįstai vėliau šios licencijos galiojimą panaikino. Atlikto patikrinimo metu nustatytus atliekų tvarkymo tvarkos pažeidimus pareiškėjas iš esmės pašalino. Dėl dalies pažeidimų administracine tvarka buvo nubaustas pareiškėjo direktorius, ir tai šiuo atveju yra pakankama sankcija.

Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų nepašalino, trečiojo suinteresuoto asmens privalomų nurodymų neįvykdė, todėl pagrįstai buvo priimti byloje ginčijami sprendimai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Aplinkos ministro sudaryta komisija atliko pareiškėjo vykdomos atliekų tvarkymo veiklos patikrinimą ir 2006 m. liepos 14 d. surašytos pažymos išvadose nurodė nustatytus pažeidimus. Atsakovas, atsižvelgdamas į komisijos nustatytus pažeidimus, sustabdė pareiškėjui išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą. Remdamasis komisijos 2006 m. liepos 14 d. pažymoje pateiktomis išvadomis trečiasis suinteresuotasis asmuo 2006 m. liepos 28 d. davė pareiškėjui privalomuosius nurodymus Nr. 8.3-53 bei Nr. 8.3-54.

Tretysis suinteresuotas asmuo atliko pakartotinį pareiškėjo patikrinimą ir 2006 m. spalio 4 d. patikrinimo akte nurodė nustatytus nepašalintus pažeidimus. Atsakovas vadovaudamasis trečiojo suinteresuoto asmens 2006 m. spalio 6 d. pranešimu apie tai, kad pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas per nustatytą laikotarpį nepašalino pažeidimų, panaikino pareiškėjui išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimą. Teismas nurodė, kad Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 84 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 21.4 punkte nustatyta, kad pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas, kai gaunamas kontroliuojančių valstybės institucijų pranešimas raštu apie nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.

Pareiškėjas šiuo atveju iš esmės neginčija Aplinkos ministro sudarytos komisijos 2006 m. liepos 14 d. pažymoje bei privalomuosius nurodymuose Nr. 8.3-53 ir Nr. 8.3-54 nurodytų pavojingų atliekų laikymo taisyklių pažeidimų. Tai, jog dėl didelio darbo krūvio sandėliai buvo netvarkingi, teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjo atstovas. Aplinkybė, jog už nustatytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pareiškėjo direktorius, nepanaikina pareiškėjo pareigos pašalinti jo veikloje nustatytus trūkumus.

Todėl darytina išvada, kad atsakovo sprendimas, kuriuo sustabdytas pareiškėjui išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas nurodė, kad Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 84 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 25.4 punkte nustatyta, kad jeigu įmonė, kurios licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų, licencijos galiojimas panaikinamas. Palyginus 2006 m. spalio 4 d. patikrinimo akte bei privalomuose nurodymuose Nr. 8.3-53 ir Nr. 8.3-54 nurodytus pažeidimus matyti, jog dalis pažeidimų buvo nepašalinta: ne visi pavojingų atliekų konteineriai pažymėti pavojingų atliekų ženklinimo etiketėmis; nepateikti atliekų apdorojimo įrenginių darbo grafikai; iš vieno maišo, kuriame laikytos pavojingos atliekos, sunkėsi skystis ir varvėjo ant grindų;

šalia cheminių atliekų nustatyta tvarka nepaženklintoje metalinėje taroje laikytos skystos atliekos; ne visi konteineriai sandariai uždaryti, o brezentinė medžiaga šių konteinerių sandarumo neužtikrina. Be to, buvo nustatyta ir naujų pavojingų atliekų laikymo taisyklių pažeidimų. Teismui pateiktos nuotraukos patvirtina 2006 m. spalio 4 d. patikrinimo akte nurodytų pažeidimų faktus. Todėl darytina išvada, kad atsakovo sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas, yra pagrįstas ir teisėtas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad aplinkos apsaugos institucijos, duodamos jam privalomuosius nurodymus Nr. 8.1-53 ir Nr. 8.1-54, turėjo tiksliai nurodyti, kokius Atliekų tvarkymo taisyklių, Bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių bei įmonės Atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų punktus pareiškėjas pažeidė. Tačiau konkretūs pažeistų teisės aktų punktai minėtuose nurodymuose nebuvo nurodyti. Konkrečių pareiškėjo pažeistų teisės normų savo sprendime nenurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Pareiškėjas nurodo, kad jo patikrinimą atlikusios institucijos neteisingai taikė Bendrųjų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 272, normas. Cheminių medžiagų sandėliavimo taisyklės taikomos cheminėms atliekoms. 2006 m. liepos 14 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas, saugodamas tuščias statines tose pačiose patalpose, kaip ir atliekas, pažeidė Cheminių medžiagų sandėliavimo taisyklių 7.32 punktą, kuriame nurodyta, jog pakavimo medžiagas būtina laikyti atskiroje patalpoje.

Tačiau šis punktas įpareigoja cheminių medžiagų sandėlio valdytoją cheminių preparatų pakavimo medžiagą laikyti atskiroje patalpoje, o pareiškėjas laikė švarias tuščias statines patalpoje, kurioje nebuvo cheminių preparatų. Pareiškėjas nurodo, kad jo ginčijami atsakovo sprendimai buvo priimti dėl 2006 m. liepos 14 d. pažymoje nurodytų pažeidimų. Šią pažymą surašė Aplinkos ministro sudaryta komisija. Tačiau teisės aktuose nereglamentuojama tokios pažymos apskundimo tvarka, ministro sudaryta komisija neturi procesinio veiksnumo ir negali būti atsakovas teisme.

Todėl pareiškėjo teisė ginčyti jam pateiktų kaltinimų dėl atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo pagrįstumo buvo apribota. Pareiškėjas nurodo, kad jam išduotos licencijos galiojimas negalėjo būti sustabdytas Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 21.5 punkto (kai gautas kontroliuojančių valstybės institucijų pranešimas raštu apie nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus) pagrindu. Aplinkos ministro sudaryta komisija nėra kontroliuojantis subjektas, kuris galėtų pranešti atsakovui apie įmonių padarytus pažeidimus.

Tokį pranešimą galėtų pateikti regionų aplinkos apsaugos departamentai, tačiau nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakovui pranešimo nepateikė. Byloje esantis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. 1.7-2125 yra ataskaita apie pareiškėjui taikytas administracinio poveikio priemones ir jis negali būti laikomas pranešimu apie nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus. Pareiškėjas nurodo, kad viešojo administravimo srityje turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu.

Todėl nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo įrodyti, jog pareiškėjo veikloje yra tokių pažeidimų, kurie nusveria Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvės principą; jog pareiškėjo veikla kelia pavojų aplinkai ir užtikrinti aplinkos apsaugą įmanoma tik pritaikius pareiškėjui griežčiausią numatytą sankciją – pavojingų atliekų tvarkymo licencijos panaikinimą. Tačiau atsakovas to nepadarė, o iš bylos matyti, kad pareiškėjui taikytos sankcijos yra neadekvačios padarytam pažeidimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą sprendimą ir konkrečiai pasisakė dėl ginčijamų atsakovo sprendimų teisėtumo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo ūkinės veiklos patikrinimai atlikti objektyviai ir pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimai buvo užfiksuoti tiek aplinkos ministro sudarytos komisijos, tiek atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens pareigūnų. Aplinkos ministro sudarytos komisijos sudėtyje buvo trys valstybės tarnautojai, turintys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų įgalinimus. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju buvo pagrindas sustabdyti bei panaikinti pareiškėjui išduotos licencijos galiojimą ir atsakovas pagrįstai tai padarė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir konkrečiai pasisakė dėl ginčijamų atsakovo sprendimų atitikimo Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintų Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių reikalavimams bei konstatavo, jog atsakovo sprendimai atitinka šių Taisyklių 21.4, 22 ir 25.4 punktus. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo ūkinės veiklos patikrinimai buvo atlikti objektyviai ir pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimai buvo užfiksuoti tiek Aplinkos ministro sudarytos komisijos, tiek atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašė apeliacinį skundą tenkinti, dėstydami iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir apeliaciniame skunde.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė apeliacinio skundo netenkinti, prašymą grįsdami atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl 2006 m. liepos 28 d. privalomųjų nurodymų Nr. 8.3-53 ir 8.3-54 reikšmės, sprendžiant dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. 000104/1 ir 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 000104/2 pagrįstumo ir teisėtumo

Dalį savo argumentų pareiškėjas kildina iš 2006 m. liepos 28 d. privalomųjų nurodymų Nr. 8.3-53 ir 8.3-54, teigdamas, kad juose nenurodytos teisės normos, kurias pareiškėjas pažeidė, nurodymai nekonkretūs, todėl neaišku, kaip juos vykdyti.

Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka privalomus nurodymus turi teisę duoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (12 str. 1 d. 6 p.). Privalomų nurodymų davimo atvejai ir tvarka aptarti šio įstatymo 18–22 straipsniuose, o įstatymo 24 straipsnis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi. Tokiais atvejais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Pažymėtina ir tai, kad privalomų nurodymų apskundimo tvarka numatyta Įstatymo 23 straipsnyje. Pareiškėjas šia apskundimo tvarka nepasinaudojo.

Licencija, dėl kurios sustabdymo ir panaikinimo sprendžiamas ginčas, pareiškėjui išduota kito teisės akto – Atliekų tvarkymo įstatymo – pagrindu, kaip pavojingas atliekas tvarkančiai įmonei. Toks reikalavimas (įmonėms, kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, gauti licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) įtvirtintas paminėto įstatymo 12 straipsnyje. Aplinkos ministras 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtino Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles (toliau -ir Taisyklės). Būtent Taisyklėse nustatyti reikalavimai, kurie taikomi išduodant licencijas, o taip pat licencijų sustabdymo ir panaikinimo pagrindai. Iš nurodytų teisės normų turinio matyti, kad privalomi nurodymai gali būti duodami bet kokiam asmeniui: tiek fiziniam, tiek juridiniam, tiek vykdančiam licencijuojamą veiklą, tiek ir tokios veiklos nevykdančiam. Privalomų nurodymų davimas ar jų nevykdymas nėra pagrindas sustabdyti licenciją (jei subjektas, kuriam duotas privalomas nurodymas vykdo licencijuojamą veiklą) ar, kitaip tariant, licencijos sustabdymas nėra privalomų nurodymų davimo ar jų nevykdymo pasekmė.

Dėl nurodytų priežasčių 2006 m. liepos 28 d. privalomieji nurodymai Nr. 8.3-53 ir 8.3-54 ir jų turinys neturi būti nagrinėjami šioje byloje sprendžiant dėl atsakovo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. 000104/1 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000104 galiojimo sustabdymo“ ir 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000104 galiojimo panaikinimo“ panaikinimo. Šioje byloje būtina nustatyti, ar buvo teisėtas pagrindas sustabdyti ir po to panaikinti pareiškėjui išduotą licenciją.

Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. 000104/1 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000104 galiojimo sustabdymo“

Taisyklių 21 punktas nustato: „ Licencijos galiojimas sustabdomas, kai:

21.1. nustatyta tvarka neatnaujintas Leidimas [6.3.] [6.4.];

21.1. sustabdomas Leidimo [6.3.] [6.4.] galiojimas;

21.2. nustatoma, kad Licencijos turėtojas tvarko nenurodytus Licencijos priede pavojingų atliekų technologinius srautus, nevykdo kitų licencijuojamos veiklos sąlygų;

21.3. paaiškėja, kad Licencijai gauti buvo pateikti netikslūs, klaidinantys duomenys;

21.4. įmonė neturi dokumentų, patvirtinančių pavojingų atliekų įsigijimą;

21.5. gautas kontroliuojančiųjų valstybės institucijų pranešimas raštu apie nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus.“

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. 000104/1 dėl licencijos sustabdymo licencijos sustabdymo pagrindu nurodyti Taisyklių 21.4 ir 21.5 punktai ir pažymėta, kad sprendimas priimtas, remiantis Aplinkos ministerijos pateikta pažyma apie pareiškėjo veiklos patikrinimo rezultatus ir Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2006 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 4A-1691 pateikta informacija. Apeliantas nurodo, kad informaciją apie licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus pateikė netinkamas subjektas, nes Vilniaus RAAD rašte tokios informacijos nėra, o Aplinkos ministerija nėra kontroliuojanti valstybės institucija.

Kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjo pozicija, kad Vilniaus RAAD 2006 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. 4A-1691 ir jo priedai nėra pakankamas pagrindas licencijos galiojimo stabdymui, kadangi juose išvardintos pritaikytos sankcijos, tačiau nenurodyti licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai, o dokumentas, kur tokie pažeidimai užfiksuoti, nors ir nurodytas, bet nepridėtas ir tik iš pritaikytų sankcijų galima suprasti, kad Vilniaus RAAD pažymoje nurodytiems pažeidimams pritaria. Tačiau atsakovui Aplinkos ministerija 2006 m. liepos 20 d. raštu Nr. (3-3)-D8-6050 pateikė Aplinkos ministro 2006 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. D1-316 sudarytos komisijos 2006 m. liepos 14 d. pažymą, kurioje nurodyti pareiškėjo pažeidimai, padaryti vykdant licencijuojamą veiklą. Pareiškėjo nuomonė, kad Aplinkos ministerija, kurios pareigūnai atliko patikrinimą ir surašė tikrinimo pažymą, nelaikytina kontroliuojančia valstybės institucija, nepagrįsta. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, turintys šio ir kitų įstatymų jiems suteiktas galias.

Tame pačiame įstatyme nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje organizuoja Aplinkos ministerija (5 str.), aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai (6 str.), o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atlieka Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija (7 str.). Atsižvelgdama į šias įstatymų nuostatas, įvertinusi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 8 straipsnyje apibrėžtas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos pagrindines funkcijas, bei tai, kad Taisyklių 21.5 numato „kontroliuojančių valstybės institucijų“, o ne „kontrolę vykdančių valstybės institucijų“ pranešimą, kolegija pripažįsta, kad pažeidimus nustatė ir atsakovui informaciją apie juos pateikė tinkamas subjektas.

Pažymėtina ir tai, kad į komisijos sudėtį įėjo ne tik Aplinkos ministerijos, bet ir Vilniaus RAAD, kuris yra valstybinę kontrolę tiesiogiai vykdanti institucija, darbuotojai. Minėtoje tikrinimo pažymoje užfiksuota, kad įmonėje pavojingos atliekos saugomos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, netinkamai tvarkoma atliekų apskaita, viršytas leidime nustatytas leidžiamų naudoti tepalinių amortizatorių kiekis ir kiti pažeidimai. Paminėtina, kad daugumą pažymoje nurodytų pažeidimų, kaip matyti iš pareiškėjo 2006 m. liepos 8 d. rašte Nr. 744 išdėstytų paaiškinimų Aplinkos ministerijai, jis pripažino ir tik nurodė jų atsiradimo priežastis ir laikiną bei atsitiktinį pobūdį.

Taigi atsakovui buvo pateiktas kontroliuojančiųjų valstybės institucijų pranešimas raštu apie nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, todėl buvo licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas, numatytas Taisyklių 21.5 punkte.

Tikrinimo pažymoje nėra tiksliai užfiksuota, kokias pavojingas atliekas pareiškėjas laikė be įsigijimo dokumentų, sprendime dėl licencijos galiojimo sustabdymo tai taip pat nekonkretizuota, todėl kolegija pripažįsta, kad Taisyklių 21.4 punkte numatytas licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas sprendime nurodytas nepagrįstai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įmonės vadovui taikytos administracinės atsakomybės reikšmę sprendžiant dėl licencijos sustabdymo bei kitus skunde pateiktus motyvus.

Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad pareiškėjui išduotos pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000104 galiojimas buvo sustabdytas pagrįstai, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 000104/1, pagrįsta ir teisėta.

Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 000104/2 „Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000104 galiojimo panaikinimo“

Taisyklių 25 punkte išvardinti licencijos galiojimo panaikinimo atvejai. Vienas tokių atvejų – kai įmonė, kurios licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą laikotarpį nepašalina nurodytų pažeidimų (25.4 p.). Būtent šiuo pagrindu Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 000104/2 panaikino pavojingų atliekų tvarkymo licencijos Nr. 000104, išduotos pareiškėjui, galiojimą. Todėl sprendžiant, ar pagrįstai panaikintas licencijos galiojimas, būtina nustatyti, ar pareiškėjas per nustatytą terminą pašalino licencijos sustabdymo metu nurodytus pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas, prieidamas išvadą, kad pažeidimai nebuvo pašalinti, apsiribojo konstatavimu, kad kai kurie pažeidimai, nurodyti privalomuosiuose nurodymuose Nr. 8.3-53 bei Nr. 8.3-54 ir 2006 m. spalio 4 d. patikrinimo akte, yra tapatūs.

Pirmiausia pažymėtina, kad turėjo būti vertinama, ar pareiškėjas pašalino tuos 2006 m. liepos 14 d. tikrinimo pažymoje užfiksuotus pažeidimus, kurie nurodyti 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendime dėl licencijos sustabdymo. Privalomuosiuose nurodymuose ir 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendime nurodyti pažeidimai nėra visiškai identiški. Atsakovas, spręsdamas, ar pareiškėjas šiuos pažeidimus pašalino, rėmėsi 2006 m. spalio 4 d. patikrinimo aktu ir 2006 m. spalio 12 d. pažyma. Pareiškėjas su 2006 m. spalio 4 d. akte konstatuotomis aplinkybėmis nesutiko, laikė, kad pažeidimus pašalino ir atsakovui pateikė pastabas dėl šio patikrinimo akto. Pastabose pareiškėjas nurodė, kad akte visiškai nenurodoma, kokie teisės aktai ir kokios jų nuostatos pažeistos, reikalavimai, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, nepagrįsti, kiti yra nekonkretūs ir nesuprantami. Gavęs šias pastabas Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojas 2006 m. spalio 11 d. įsakymu sudarė komisiją, kuri turėjo įvertinti 2006 m. spalio 4 d. patikrinimo akto teisėtumą bei pagrįstumą. Komisija konstatavo, kad 2006 m. spalio 4 d. patikrinimo akto išvados atitinka faktinę padėtį, tikrinimo procedūros nepažeistos. Tačiau komisijos pažymoje nepateiktas pareiškėjo argumentų vertinimas, į juos neatsakyta. Šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė ir pirmosios instancijos teismas.

Paminėtina, kad 2006 m. spalio 4 d. patikrinimo akte iš tikrųjų nenurodoma, kokie teisės aktai nustato reikalavimus, kurių pažeidimu ir pažeidimų nepašalinimu kaltinamas pareiškėjas. Patikrinti, ar pavojingos atliekos buvo saugomos tinkamai ir ar egzistavo jų saugojimo sąlygų pažeidimai, galima tik faktines aplinkybes vertinant teisės aktų, reglamentuojančių šias saugojimo sąlygas, požiūriu. Be to, patikrinimo akto turinys yra nenuoseklus ir painus: 2 punktas pradedamas sakiniu „Įmonėje, vykdant privalomojo nurodymo 8.3-53 1 punkto reikalavimus atlikti šie darbai“, tačiau toliau vardijami ne tik atlikti darbai, bet ir aptikti pažeidimai, todėl sunku suprasti, ar kai kurios formuluotės vertintinos kaip pažeidimai, ar kaip pažeidimų pašalinimas (pavyzdžiui, „e“ papunktyje sakinys „Dalis konteinerių yra uždengti brezentine, nelaidžia vandeniui medžiaga“). 2006 m. liepos 14 d. pažymos atskiruose punktuose nurodyta, kokie teisės aktai pažeisti ir kuo pasireiškia jų pažeidimas, o 2006 m. spalio 4 d. tikrinimo akte nenurodoma, nei apie kokiuose pažymos punktuose aptariamų pažeidimų pašalinimą kalbama, nei kokios teisės normos pažeistos. Todėl sunku suprasti, ar kai kurie jame nurodyti pažeidimai buvo užfiksuoti 2006 m. liepos 14 d. tikrinimo metu ir tęsėsi iki 2006 m. spalio 4 d., ar fiksuojami kaip nauji (2 punkto „b“, „c“, „g“, „p“ ir kt. papunkčiai). Juo labiau, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte dėl pavojingų atliekų saugojimo užfiksuotas tik vienas pažeidimas – liuminescencinės lempos saugomos patalpose, kuriose nenumatytas jų saugojimas. Dėl naujai nustatytų pažeidimų galėjo būti taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos, tačiau jie negalėjo būti traktuojami kaip pažeidimai, dėl kurių sustabdyta licencija.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendime pareiškėjui nenustatyti jokie įpareigojimai ir nenurodytas jų įvykdymo terminas. 2006 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 5A16.51-903, kuris pareiškėjui išsiųstas kartu su 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 000104/1, nurodyta, kad pareiškėjui per 2 mėnesius pašalinus nustatytus pažeidimus, licencijos galiojimo sustabdymas galės būti panaikinamas. Nuo kokios datos (sprendimo priėmimo ar jo gavimo) skaičiuotinas 2 mėnesių terminas – nenurodyta. Tačiau net ir skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo datos, tai yra nuo 2006 m. rugpjūčio 10 d., paskutinė pažeidimų pašalinimo diena būtų 2006 m. spalio 10 d. 2006 m. spalio 4 d. tikrinimas atliktas, dar nesibaigus nustatytam terminui. 2006 m. spalio 12 d. pažymoje nurodyta, kad iš 2006 m. spalio 4 d. akte užfiksuotų pažeidimų 5 yra pašalinti, 7 nepašalinti, tačiau neįvardinta, kokie pažeidimai nepašalinti, todėl pagal pažymą neįmanoma nustatyti, ar liko nepašalinti tie pažeidimai, kurie užfiksuoti 2006 m. liepos 14 d. tikrinimo pažymoje. Pirmosios instancijos teismas šių ir prieš tai paminėtų aplinkybių nesiaiškino, todėl teismo sprendimo dalis dėl atsakovo 2006 m. spalio 12 d. sprendimo negali būti laikoma pagrįsta, ši teismo sprendimo dalis naikintina, byla dėl šio reikalavimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina įvertinti, ar buvo pašalinti kiti (ne tik su pavojingų atliekų saugojimu susiję) 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendime nurodyti pažeidimai, ir ar buvo galimybė tai padaryti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2006 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 000104/2, panaikinti ir bylą dėl šio reikalavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

_________________