TAR.69F23F193ED5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3.6.1. Dėl valstybės tarnautojo atsakomybės už veiksmus, padarytus ne tarnybos metu

Sąvoka „tarnybinis nusižengimas“ pati savaime sudaro pagrindą manyti, kad nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti

patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turėtų būti susijęs su jo tarnyba. Priešingas aiškinimas iškreiptų šios teisinės definicijos prasmę. Valstybės tarnybos įstatyme nėra aiškiai nurodyta, kad tarnybiniu nusižengimu gali būti laikomas ir valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnyba, jo elgesys už valstybės tarnautojo tarnybinių pareigų ir funkcijų vykdymo sferos. Atleidimas iš pareigų, kaip tarnybinė nuobauda, gali būti skiriama tik už tarnybinį nusižengimą. Valstybės tarnautojo veikla Valstybės tarnybos įstatymo kontekste gali būti suprantama kaip jo veikla, kuri yra betarpiškai susijusi su jo tarnyba, jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, viešojo administravimo vykdymu, o jo veiklos etikos principai, įtvirtinti įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, orientuoti būtent į šios veiklos reguliavimą. Negalima daryti išvados, jog valstybės tarnautojas gali būti laikomas padariusiu tarnybinį nusižengimą, jei atitinkamoms teisės, etikos ar moralės normoms nusižengiama elgesiu, nesusijusiu su valstybės tarnyba, veikomis ar neveikimu už valstybės tarnautojo elgesio sferos, kuri yra susijusi su jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, ribų. Visos abejonės dėl tarnybinės atsakomybės taikymo vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinė byla Nr. A8-281/2007 Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 26 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko, Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės, sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjui F. Š., pareiškėjo atstovui Henrikui Mackevičiui, atsakovo atstovui Artūrui Razgaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymų panaikinimo, švelnesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas F. Š. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas: panaikinti 2006 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. PI-158, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų; panaikinti 2006 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. PI-159, kuriuo jis atleistas iš pareigų; paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą; priteisti iš atsakovo pareiškėjui priklausantį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūno 2006 m. sausio 4 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 3 dalį už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus, 2006 m. sausio 2 d. vairavo automobilį neblaivus. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo pateikta atsakovui – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. kovo

31 d. įsakymu Nr. PI-122 sudaryta komisija atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir, vadovaujantis 2006 m. balandžio 13 d. tarnybinio nusižengimo išvada Nr. 1, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. PI-158 pripažino, jog buvo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas bei skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Iš pareigų pareiškėjas buvo atleistas nuo 2006 m. balandžio 20 d. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra per griežta, todėl neteisinga ir neteisėta.

Pareiškėjo teigimu, atleidimas iš pareigų gali būti skiriamas už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Tai yra dispozityvi teisės norma, reiškianti, kad tuo atveju, jei padaryta veika atitinka šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoką, darbdavys turi teisę, bet ne pareigą atleisti darbuotoją iš jo užimamų pareigų. Kiekvienu konkrečiu atveju nuobauda turi būti skiriama įvertinus padaryto nusižengimo žalą bei nusižengimą padariusio valstybės tarnautojo asmenines savybes, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus.

Pareiškėjas pripažįsta, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį ir tuo pažeidė valstybės tarnautojo pavyzdingumo bei dorovinio principingumo principus, tačiau mano, kad paskirta drausminė nuobauda yra per griežta. Pasak pareiškėjo, skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad materialinės žalos, kurią galėtų atlyginti, nepadarė, išklausė mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą, sumokėjo paskirtą 2 000 litų baudą.

Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, nuoširdžiai gailisi ir savo kaltę visiškai pripažįsta. Visi šie įrodymai yra administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjas savo skunde atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju yra visos Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekse išvardintos tarnybinį nusižengimą lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių, kurių sąrašas pateiktas to paties kodekso 35 punkte, nėra. Todėl Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai skyrė pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Šiuo atveju pažeidimo negalima laikyti šiurkščiu, kadangi nors pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau apie tai, kad yra Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojas, nežinojo nė vienas iš jį mačiusių pašalinių asmenų. Pareiškėjo manymu, grąžinus jį į ankstesnes pareigas, iš atsakovo turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų dienos (t. y. nuo 2006 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas F. Š., eidamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vidaus audito tarnybos vadovo pareigas, vairuodamas automobilį neblaivus, nusižengė valstybės tarnautojo padorumo, pavyzdingumo ir dorovinio principingumo principams. Atsakovo teigimu,

F. Š. būdamas valstybės tarnautoju užėmė atsakingas Vidaus audito tarnybos vadovo pareigas. Asmuo, užimantis šias pareigas, pagal pareigybės aprašymą turi padėti vadovybei didinti inspekcijos veiklos efektyvumą, organizuoti ir atlikti struktūriniuose padaliniuose patikrinimus. Šios pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu ir saugojimu. Asmuo, dirbantis tokį darbą, turi būti nepriekaištingos reputacijos, rodyti pavyzdį visiems darbuotojams. Atsakovas taip pat nurodė, kad F. Š., neblaivus vairuodamas automobilį, elgėsi neatsakingai, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir vidaus auditoriaus profesiją. Todėl F. Š. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ir jam paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytai veikai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad į lengvinančias aplinkybes, numatytas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 34 straipsnyje, nebuvo atsižvelgta, nes F. Š. pažeidė šio teisės akto dvi nuostatas – dorovinio principingumo ir padorumo bei pavyzdingumo principus. Vadovaujantis šio kodekso

35 straipsniu, tai laikytina sunkinančia aplinkybe, todėl į lengvinančias aplinkybes nebuvo atsižvelgta.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvada motyvuota, joje nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ši išvada atitinka Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos 10 punkto reikalavimus. Teismo nuomone, pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautojas, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų.

Tačiau pareiškėjas nesilaikė padorumo ir pavyzdingumo principų, kuriais vadovaujantis kiekvienas valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepriekaištingos reputacijos (2 d. 4 ir 8 p.). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodeksas reglamentuoja valstybės tarnautojo veiklos etikos principų įgyvendinimą ir atsakomybę už jų nesilaikymą. Pareiškėjas F.

Š. 2005 m. rugsėjo 16 d. susipažino su šiuo kodeksu ir įsipareigojo laikytis jo reikalavimų. Tačiau pareiškėjas nesilaikė Kodekso 13 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo, reikalaujančio nepiktnaudžiauti alkoholiu, nesirodyti neblaiviam viešoje vietoje. Teismo nuomone, surinkta faktinė bylos medžiaga (administracinio teisės pažeidimo byla, pareiškėjo paaiškinimas ir kt.) įrodo, kad 2006 m. sausio 2 d. apie 17.15 val. pareiškėjas viešoje vietoje buvo neblaivus. Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, jog jis neblaivus buvo parduotuvėje, lydėjo draugą, o po to vairavo transporto priemonę.

A. G. (pareigūno, surašiusio F. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą) tarnybiniame pranešime nurodyta, jog apie neblaivų asmenį, vairuojantį transporto priemonę, pranešė pašaliniai asmenys. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai stovėjo. Teismas atkreipė dėmesį, kad viešojo juridinio asmens, kuris valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą ir juo disponuoja, Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117, 2.6 punktas vidaus auditoriui draudžia imtis veiksmų, kurie diskredituoja vidaus auditoriaus profesiją arba patį viešąjį juridinį asmenį.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. PI-361 patvirtinto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės aprašymo 3.8 punktas įpareigoja šį asmenį laikytis Finansų ministerijos patvirtintų vidaus audito profesinės etikos principų. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje taip apibrėžiama šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka: tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

Pagal šio straipsnio 6 dalį, šiurkščiu pažeidimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą (6 d. 1 p.) bei kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo etikos principams (6 d. 8 p.). Diskredituoti – tai griauti pasitikėjimą, autoritetą, kompromituoti (Tarptautinių žodžių žodynas, Alma Littera, Vilnius,

173 p.). Kaip nurodė teismas, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pagrįstai pripažintas šiurkščiu, nes, būdamas sunkaus girtumo laipsnio būsenoje viešoje vietoje ir vairuodamas transporto priemonę, diskreditavo valstybės tarnybą ir šiurkščiai nusižengė valstybės tarnautojo etikos – padorumo ir pavyzdingumo principams. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis numato, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir atsižvelgiant į 2006 m. balandžio 13 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą Nr. 1, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu PI-158 pareiškėjui už šiurkštų tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006 m. balandžio 13 d. įsakymu PI-159 jis atleistas iš užimamų pareigų nuo 2006 m. balandžio 20 d. Teismo manymu, tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, tiek įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra nurodyti faktiniai pareiškėjo veiksmai, tapę atleidimo pagrindu. Tarnybinę nuobaudą paskyrė pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo, ji paskirta nepažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų. Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – paskirta pagrįstai. Aukščiau aptartais motyvais teismas pripažino teisiškai nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad jam paskirta nuobauda neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų. Kadangi, teismo nuomone, skirti pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą nėra teisinio pagrindo, jo skundas netenkintinas. Teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl

1 180 litų skundo surašymo ir atstovavimo išlaidų atlyginimo, nes šios išlaidos atlyginamos tik proceso šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1, 2, 6 d.).

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda -atleidimas iš pareigų, atsakovo 2006 m. balandžio 13 d. įsakymais Nr. P1-158 ir Nr. P1-159 buvo paskirta už tai, jog jis 2006 m. sausio

2 d., apie 17 val. 15 min., Klaipėdos mieste, vairavo automobilį būdamas neblaivus (sunkus neblaivumo laipsnis). Už šio pažeidimo padarymą pareiškėjas taip pat buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalį – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartimi policijos nutarimu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams panaikintas, tačiau policijos nutarimo dalis, kuria pareiškėjas nubaustas 2 000 Lt bauda, palikta nepakeista.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. sausio 2 d. buvo ne darbo diena, pareiškėjas minėtą pažeidimą padarė nevykdydamas jam priskirtų tarnybinių funkcijų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, paminėti pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, kuriuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktų, to paties įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 ir 8 punktų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d.

įsakymu Nr. V-141 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 13 punkto reikalavimai. Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje yra išdėstyti svarbiausi valstybės tarnautojų veiklos etikos principai, iš kurių 4 punkte yra įtvirtintas padorumo principas, nustatantis, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas; o 8 punkte įtvirtintas pavyzdingumo principas, nustatantis, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikomas valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, o pagal 8 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi ir „kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.“ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d.

įsakymu Nr. V-141 patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso 13 punkte taip pat yra įtvirtintas pavyzdingumo principas, kurio 13.10 papunktyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi nepiktnaudžiauti alkoholiu, nevartoti narkotinių ar toksinių medžiagų, ir seksualiai nepriekabiauti, nesirodyti neblaivios būklės viešai. Byloje kyla teisės taikymo bei aiškinimo problema, ar valstybės tarnautojas, ne tarnybos metu ir nevykdydamas jam priskirtų tarnybinių funkcijų, savo elgesiu, nesusijusiu su tarnyba, pažeidęs teisės aktų reikalavimus, etikos ir moralės principus, gali būti pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį jam gali būti skiriama tarnybinė nuobauda.

V.

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą. Už tarnybinio nusižengimo padarymą yra taikoma tarnybinė atsakomybė, kuri yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Asmeniui, kuriam taikoma tarnybinė atsakomybė, gali būti taikomos griežtos sankcijos – tarnybinės nuobaudos. Už tarnybinį nusižengimą asmeniui gali būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Taigi tarnybinei atsakomybei būdingas nubaudimo elementas. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad įstatymu turi būti nustatyta valstybės tarnautojo atsakomybė už valstybės tarnyboje padarytus teisės pažeidimus, o teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti. Tad, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai.

VI.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Pabrėžtina, kad sąvoka „tarnybinis nusižengimas“ pati savaime sudaro pagrindą manyti, kad nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turėtų būti susijęs su jo tarnyba. Priešingas aiškinimas iškreiptų šios teisinės definicijos prasmę. Be to, Valstybės tarnybos įstatyme nėra aiškiai nurodyta, kad tarnybiniu nusižengimu gali būti laikomas ir valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnyba, jo elgesys už valstybės tarnautojo tarnybinių pareigų ir funkcijų vykdymo sferos.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Taigi atleidimas iš pareigų, kaip tarnybinė nuobauda, gali būti skiriama tik už tarnybinį nusižengimą. Teisinė šiurkštaus tarnybinio nusižengimo definicija pateikta Valstybės tarnybos įstatymo 29 įstatymo 5 dalyje.

Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, kai nusižengimas laikomas šiurkščiu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrasis tarnybinio nusižengimo apibrėžimas yra pateiktas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 ir 6 dalys negali išplėsti tarnybinio nusižengimo sampratos.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.

Taigi sisteminis Valstybės tarnybos įstatymo aiškinimas sudaro pagrindą manyti, kad valstybės tarnautojo veikla šio įstatymo kontekste gali būti suprantama kaip jo veikla, kuri yra betarpiškai susijusi su jo tarnyba, jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, viešojo administravimo vykdymu, o jo veiklos etikos principai, įtvirtinti įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, orientuoti būtent į šios veiklos reguliavimą. Pabrėžtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnyje, nustatančiame valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindus, kaip savarankiškas atleidimo iš pareigų pagrindas nėra nurodytas valstybės tarnautojo vardo pažeminimas, jo diskreditavimas elgesiu, nesusijusiu su tarnybinių pareigų atlikimu, nors toks pagrindas, kaip taisyklė, yra nustatomas statutinių valstybės tarnautojų statusą reglamentuojančiuose statutuose.

Pavyzdžiui, Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – pareigūno vardo pažeminimas. Savo ruožtu, atleidimas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą nustatytas atskirame punkte (Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 14 p.). Kaip matyti iš Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 ir 7 dalių, tarnybinis nusižengimas ir pareigūno vardo pažeminimas yra išskirti ir apibrėžti atskirai, t. y. jie nėra sutapatinami.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalį, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Taigi Vidaus tarnybos statute yra aiškia nustatyta galimybė atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už veikimą ar neveikimą, kuris yra nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Tačiau, kaip minėta, atleidimas iš tarnybos šiuo atveju taikomas ne kaip tarnybinė nuobauda, bet kaip savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas.

Pastebėtina, kad aiškindamas Vidaus tarnybos statuto nuostatas, Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (administracinė byla Nr. A7-165/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 9, 403–404 p.) yra konstatavęs, kad pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, todėl šiais atvejais apskritai nėra prielaidų vertinimams, jog pareigūno vardo pažeminimas yra tarnybinis nusižengimas ir atleidimas yra taikoma tarnybinė nuobauda.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinės statute, patvirtintame 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986, taip pat minimas pareigūno vardo diskreditavimas, kuris gali būti padaromas pareigūno veikimu ar neveikimu, nesusijusiu su tarnyba (Statuto 2 str. 4 d.), ir yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas (Statuto 55 str. 1 d. 19 p.), lyginant su atleidimu iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą (Statuto 55 str. 1 d. 18 p.). Tad, atsižvelgiant į paminėtą, išplėstinė teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog valstybės tarnautojas gali būti laikomas padariusiu tarnybinį nusižengimą, jei atitinkamoms teisės, etikos ar moralės normoms nusižengiama elgesiu, nesusijusiu su valstybės tarnyba, veikomis ar neveikimu už valstybės tarnautojo elgesio sferos, kuri yra susijusi su jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, ribų.

VII.

Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos už tai, kad ne tarnybos metu, nevykdydamas tarnybinių pareigų ir funkcijų, padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus. Byloje nėra jokių duomenų, kad padaręs pažeidimą pareiškėjas tiesiogiai ar netiesiogiai būtų bandęs pasinaudoti tarnybine padėtimi, savo, kaip valstybės tarnautojo, statusu. Pažeidimą pareiškėjas pripažino, su policijos pareigūnais, nustačiusiais pažeidimą, nekonfliktavo, administracinės atsakomybės už jį nevengė, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Tad nėra jokio pagrindo laikyti, kad pareiškėjo veika, dėl kurios jis buvo atleistas iš tarnybos, būtų kaip nors susijusi su jo tarnyba, kad ji tiesiogiai ar netiesiogiai pateko į valstybės tarnautojo elgesio sferą, susijusią su jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu. Kadangi, kaip minėta, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog valstybės tarnautojas gali būti laikomas padariusiu tarnybinį nusižengimą, jei atitinkamoms teisės, etikos ar moralės normoms nusižengiama elgesiu, nesusijusiu su valstybės tarnyba, veikomis ar neveikimu už valstybės tarnautojo elgesio sferos, kuri yra susijusi su jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, ribų, o visos abejonės dėl tarnybinės atsakomybės taikymo vertintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad tarnybinė nuobauda (atleidimas iš pareigų) už pareiškėjui inkriminuotą tarnybinį nusižengimą buvo skirta neteisėtai. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo kaltinamas ir tam tikrų Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas), patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141, nuostatų bei kitų poįstatyminių aktų pažeidimu, nesudaro pagrindo priimti kitokio sprendimo, nes, kaip minėta, tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindai turi būti aiškiai įtvirtinti įstatyme. Atsižvelgiant į paminėtą, konstatuotina, kad pareiškėjas buvo neteisėtai atleistas iš pareigų.

VIII.

Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 297 straipsnis. Pagal Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso

140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Kadangi apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas pareiškė, kad nepageidauja būti grąžintas į tarnybą, o atsakovas pateikė duomenis, kad dėl struktūrinių pertvarkymų jo grąžinti į eitas pareigas nėra galimybės, į tarnybą pareiškėjas negrąžinamas. Pareiškėjo atleidimas iš pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą pripažintinas neteisėtu ir laikytina, kad pareiškėjas atleistas iš valstybės tarnybos šiuo teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2007 m. spalio 26 d. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėjas nurodė, kad jis yra pradėjęs dirbti kitose pareigose. Taigi jis turėjo gauti ir pajamų iš šios veiklos. Byloje taip pat nėra duomenų apie jo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį iki jo atleidimo iš pareigų 2006 m. balandžio 13 d. atsakovo įsakymais (yra duomenys tik apie vidutinį vienos darbo dienos užmokestį). Todėl tinkamai išspręsti klausimą dėl Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje nurodytų išmokų (išeitinės išmokos ir darbo užmokesčio už pravaikštos laiką) priteisimo teismas neturi galimybių. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl išmokų, numatytų Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje, priteisimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 str. 1 d. 2 p.).

IX.

Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas iš esmės, o bylos dalis pirmosios instancijos teismui grąžinama tik dėl atitinkamų išmokų priteisimo, laikytina, kad teismo sprendimas, ABTĮ 44 straipsnio taikymo prasme, buvo priimtas pareiškėjo naudai, todėl spręstinas klausimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad turėjo iš viso 1 180 Lt atstovavimo išlaidų, iš kurių – 236 Lt (įskaičius pritaikytą pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM) už skundo surašymą ir pateikimą teismui bei

944 Lt (įskaitant PVM) – už atstovavimą administracinėje byloje. Vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 2, 7, 8.2, 8.18, 9, 11 punktais bei atsižvelgdamas į tai, kad advokatas pareiškėjui atstovavo dviejuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ir dviejuose teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme, advokatui reikėjo išvykti už savo darbo vietos ribų, byla buvo sudėtinga, teismas sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina visa 1 180 Lt atstovavimo išlaidų suma. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti. Pripažinti pareiškėjo F. Š. atleidimą iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vidaus audito tarnybos vadovo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą neteisėtu. Laikyti, kad pareiškėjas F. Š. buvo atleistas iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vidaus audito tarnybos vadovo pareigų šiuo teismo sprendimu nuo 2007 m. spalio 26 d. ir į paminėtas pareigas

F. Š. negrąžinti. Priteisti pareiškėjui F. Š. iš atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1 180 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų. Bylos dalį dėl išmokų, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalyje, priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

_________________