TAR.5139582B402F · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2. Aktualių Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimų apžvalga

2.1. Laisvė teikti paslaugas

2.1.1. 2007 m. kovo 13 d. prejudicinis sprendimas byloje

Unibet (London) Ltd, Unibet (International) Ltd prieš Justitiekanslern (C-432/05)

[didžioji kolegija]

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo didžioji teisėjų kolegija 2007 m. kovo 13 d. priėmė prejudicinį sprendimą byloje Unibet (London) Ltd, Unibet (International) Ltd prieš Justitiekanslern (C-432/05). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas šį prejudicinį sprendimą priėmė išnagrinėjęs Švedijos nacionalinio teismo pateiktą prašymą pagal Europos Bendrijos sutarties 234 straipsnį, susijusį su Bendrijos teisės asmenims suteikto veiksmingos teisminės gynybos principo aiškinimu.

Prejudicinio sprendimo aktualumas ir svarba

Apžvelgiamas prejudicinis sprendimas yra aktualus tuo, jog jame Europos Bendrijos Teisingumo Teismas išsamiai pasisako dėl Bendrijos teisėje įtvirtintos asmenų teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Šis sprendimas aktualus ir tuo, jog ETT aiškina ne tik Bendrijos materialinės, bet ir procesinės teisės nacionaliniuose teismuose taikymą.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pirmą kartą byloje Rewe I (ETT 1976 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje 33/76) suformulavo principą, jog kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisinėje sistemoje turi nustatyti procesines taisykles, kuriomis remiantis asmenys galėtų ginti savo teises, kylančias iš tiesioginio Europos Bendrijos teisės veikimo, tačiau šios procesinės taisyklės negali būti mažiau palankios už taikomas panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų Bendrijos teisėje nustatytų teisių įgyvendinimas neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas). Minėtas procesinių teisės normų taikymo principas buvo patvirtintas Rewe II byloje (ETT 1981 m. liepos 7 d. sprendimas byloje 158/80), kurioje ETT konstatavo, jog veiksmingos teisminės gynybos principas turi būti aiškinamas kaip nereikalaujantis valstybės narės teisėje numatyti atskiros ieškinių rūšies, kurios pagrindinis dalykas būtų nacionalinės teisės nuostatų atitikties Bendrijos teisei nagrinėjimas.

Veiksmingos teisminės gynybos principą Europos Bendrijų Teisingumo Teismas taikė bei aiškino ir daugelyje kitų bylų. Pavyzdžiui Peterbroeck byloje (ETT 1995 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje C-312/93) ETT konstatavo, jog tuo atveju, jei Bendrijos teisėje nėra įtvirtintų procesinių taisyklių tam tikroje srityje, turi būti taikomos nacionalinės procesinės taisyklės; Verholen ir kt. (ETT 1991 m. liepos 11 d. sprendimas byloje C-87/90 – C-89/90) ETT nurodė, jog remiantis nacionaline teise, turi būti nustatoma, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ir kokie reikalavimai keliami, norint įgyvendinti minėtą teisę, tačiau ETT taip pat konstatavo, jog Bendrijos teisė reikalauja, kad nacionalinės teisės normos užtikrintų veiksmingą asmenų teisių teisminę gynybą.

Neoficiali prejudicinio sprendimo apžvalga

2003 m. lapkričio mėn. Unibet keliose Švedijos žiniasklaidos priemonėse užsisakė savo teikiamų lažybų internete paslaugų reklamą. Remdamasi Loterijų įstatymu, Švedijos valstybė ėmėsi įvairių priemonių, pavyzdžiui, įpareigojimai ir baudžiamosios bylos iškėlimas, prieš žiniasklaidos priemones, suteikusias reklaminį plotą Unibet reklamai.

2003 m. gruodžio 1 d. Unibet pareiškė ieškinį Švedijos valstybei, reikalaudama, pirma, pripažinti EB sutarties 49 straipsniu pagrįstą savo teisę nekliudomai reklamuoti Švedijoje savo teikiamas žaidimo ir lažybų paslaugas, netaikant Loterijų įstatymo 38 straipsnyje įtvirtinto draudimo profesionaliai ar kitaip pelno gavimo tikslais skatinti dalyvauti Švedijoje be leidimo organizuojamoje loterijoje ar užsienyje organizuojamoje loterijoje, antra, priteisti jai dėl šio reklamos draudimo patirtos žalos atlyginimą ir, trečia, pripažinti minėtą draudimą ir su juo susijusias priemones bei sankcijas netaikytinomis jai.

Aptariamoje byloje Unibet (London) Ltd, Unibet (International) Ltd prieš Justitiekansler padaręs išvadą, kad šiomis aplinkybėmis sprendimui pagrindinėje byloje priimti būtinas Bendrijos teisės išaiškinimas, Högsta domstolen (Aukščiausiasis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

1) ar Bendrijos teisės asmenims suteiktų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas turi būti aiškinamas kaip reikalaujantis valstybės narės teisėje numatyti atskirą ieškinių rūšį, kurios pagrindinis dalykas būtų nacionalinių nuostatų atitikties EB sutarties 49 straipsniui nagrinėjimas, jeigu kitos teisinės priemonės leidžia įvertinti šią atitiktį tik netiesiogiai;

2) ar Bendrijos teisės asmenims suteiktų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas reikalauja valstybės narės teisėje numatyti galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant nacionalinių nuostatų taikymą, kol kompetentingas teismas nuspręs dėl jų atitikties Bendrijos teisei;

3) ar, atsižvelgiant į Bendrijos teisės asmenims suteiktų teisių veiksmingos teisminės gynybos principą ir kilus abejonėms dėl nacionalinių nuostatų atitikties šiai teisei, laikinosios apsaugos priemonės, sustabdančios minėtų nuostatų taikymą, kol kompetentingas teismas nuspręs dėl jų atitikties Bendrijos teisei, taikomos vadovaujantis kompetentingo teismo taikytinos nacionalinės teisės nustatytais kriterijais, ar Bendrijos teisės nustatytais kriterijais.

Teisingumo Teismas priminė, kad pagal įsigalėjusią Teisingumo Teismo praktiką, veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Bendrijos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose. Valstybių narių teismai, vadovaudamiesi EB sutarties 10 straipsnyje įtvirtintu bendradarbiavimo principu, turi užtikrinti iš Bendrijos teisės kylančių asmenų teisių teisminę gynybą.

Teisingumo Teismas taip pat priminė, kad nesant šį klausimą reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų, kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisinėje sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti ieškinių, skirtų užtikrinti iš Bendrijos teisės kylančių asmenų teisių apsaugą, procesines taisykles.

Nors asmens teisė ir suinteresuotumas kreiptis į teismą iš esmės nustatomi pagal nacionalinę teisę, pagal Bendrijos teisę vis dėlto reikalaujama, kad nacionalinės teisės aktai nepažeistų teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Šiuo atžvilgiu ieškinių, skirtų užtikrinti iš Bendrijos teisės kylančių asmenų teisių apsaugą, procesinės taisyklės negali būti mažiau palankios už taikomas panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas), ir dėl jų Bendrijos teisėje nustatytų teisių įgyvendinimas neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas).

Nacionaliniai teismai, kiek tai yra įmanoma, turi aiškinti juose pateiktiems ieškiniams taikomas procesines taisykles, pavyzdžiui, konkretaus teisinio santykio tarp ieškovo ir valstybės buvimo reikalavimą, taip, kad šios taisyklės būtų taikomos prisidedant prie veiksmingos teisminės gynybos principo, kuris yra bendrasis Bendrijos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose ir dar kartą patvirtintas 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, įgyvendinimo.

Teisingumo Teismas priminė, kad Bendrijos teisės reguliuojamą ginčą nagrinėjantis teisėjas turi turėti teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti visišką būsimo teismo sprendimo dėl pagal Bendrijos teisę reikalaujamų teisių buvimo veiksmingumą. Jeigu, remiantis nacionaline teise, taikoma laikantis Bendrijos teisės reikalavimų, ieškinio, skirto užtikrinti iš Bendrijos teisės kylančių asmenų teisių gerbimą, priimtinumas nėra akivaizdus, veiksmingos teisminės gynybos principas reikalauja, kad nacionalinis teismas vis dėlto galėtų nuo to momento taikyti minėtų teisių gerbimui būtinas laikinąsias apsaugos priemones.

Vis dėlto Bendrijos teisės asmenims suteiktų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas nereikalauja valstybės narės teisėje numatyti kompetentingam nacionaliniam teismui galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju, kai ieškinys yra nepriimtinas pagal šios valstybės narės teisę tiek, kiek Bendrijos teisė nekvestionuoja šio nepriimtinumo. Bendrijos teise pagrįstos nacionalinės nuostatos taikymui sustabdyti nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, kuriam taikomos nacionalinės procesinės taisyklės, visose valstybėse narėse turėtų būti numatytos vienodos taikymo sąlygos, analogiškos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms Teisingumo Teisme.

Remdamasis nurodytais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) konstatavo:

Bendrijos teisės asmenims suteiktų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas turi būti aiškinamas kaip nereikalaujantis valstybės narės teisėje numatyti atskiros ieškinių rūšies, kurios pagrindinis dalykas būtų nacionalinės teisės nuostatų atitikties EB sutarties 49 straipsniui nagrinėjimas, jeigu kitos veiksmingos teisinės priemonės, kurios nėra mažiau palankios už reglamentuojančias panašius nacionaline teise pagrįstus ieškinius, leidžia įvertinti šią atitiktį netiesiogiai, tačiau tai turi patikrinti nacionalinis teismas.

Bendrijos teisės asmenims suteiktų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas turi būti aiškinamas kaip reikalaujantis valstybės narės teisėje numatyti galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol kompetentingas teismas nuspręs dėl nacionalinės teisės nuostatų atitikties Bendrijos teisei, jeigu taikyti šias priemones yra būtina, siekiant užtikrinti visišką būsimo teismo sprendimo dėl šių teisių buvimo veiksmingumą.

Bendrijos teisės asmenims suteiktų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas turi būti aiškinamas taip, kad kilus abejonėms dėl nacionalinių nuostatų atitikties Bendrijos teisei, galimos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdančios minėtų nuostatų taikymą, kol kompetentingas teismas nuspręs dėl jų atitikties Bendrijos teisei, taikomos vadovaujantis šio teismo taikytinos nacionalinės teisės nustatytais kriterijais, jeigu šie kriterijai nėra mažiau palankūs už taikomus panašiems nacionaline teise grindžiamiems prašymams ir dėl jų šių teisių laikinoji teisminė gynyba netampa praktiškai neįmanoma arba pernelyg sudėtinga.

_________________