TAR.4BD2BD9CFC2B · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.3.3.1. Dėl žalos, padarytos apgadinus statutiniam

valstybės tarnautojui patikėtą turtą tarnybos metu, atlyginimui taikytinos teisės

Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2

dalimi, valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė

atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo

darbo užmokesčių. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatytas žalos atlyginimo teisinis reguliavimas

taikytinas tik tais atvejais, kai reikalaujama

žalos atlyginimo iš specialių subjektų – valstybės tarnautojų, padariusių žalą,

jiems atliekant vidaus administravimo veiklą.

Kas yra vidaus administravimas, apibrėžiama Administracinių bylų teisenos

įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Vidaus

administravimas – administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos,

tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktūros . tvarkymas, personalo valdymas, turimų

materialinių-finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti priskirtus viešojo administravimo ar kitos

valstybinės veiklos uždavinius. Taigi Valstybės tarnybos

įstatymo 32 straipsnio 2 dalis taikytina tik asmenims, kurių veikla

užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos

konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas.

Pareigūnai, atliekantys valstybės sienos apsaugos funkciją

ir šiems tikslams naudojantys valstybės turtą, nėra asmenys, atliekantys vidaus administravimo veiklą, kaip tai

apibrėžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo

2 straipsnio 2 dalyje, todėl tokių statutinių valstybės tarnautojų materialinės

atsakomybės teisinis pagrindas yra ne

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, o to paties straipsnio 1

dalis. Be to, tiek, kiek šios atsakomybės

nereguliuoja Vidaus tarnybos statutas bei Valstybės tarnybos įstatymas,

taikytinas Darbo kodeksas (Valstybės tarnybos

įstatymo 5 str.). Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nenustatytos atlygintinos žalos ribos, todėl būtent šia

apimtimi taikytinas Darbo kodeksas, kurio 254 straipsnyje

numatyta, jog darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau

kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Darbo kodekso 255 straipsnyje.

Administracinė byla Nr. A7-35/2007

Procesinio sprendimo kategorija 25

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės, Romano

Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos Varėnos rinktinės atstovui A. B.,

atsakovui M. T., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka

išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo

administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos

prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos Varėnos rinktinės skundą atsakovui M. T. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos

tarnybos Varėnos rinktinė (toliau – ir Varėnos rinktinė) kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti iš

atsakovo M. T. 4 976,24 Lt padarytai materialinei žalai atlyginti bei 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Savo reikalavimus Varėnos rinktinė

grindė tuo, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d. Varėnos rinktinės Tribonių užkardos Sargybų būrio vyresnysis pasienietis M.

T., vykdamas iš sargybos vykdymo vietos į užkardą,

vairuodamas Varėnos rinktinei priklausantį tarnybinį automobilį „Land Rover

Defender 90“, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini), kelyje Šalčininkai–Sakalinė,

Ūtos kaimo ribose, Šalčininkų rajono teritorijoje, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio,

nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Įvykio metu buvo apgadintas tarnybinis automobilis ir Varėnos rinktinei padaryta

materialinė žala. 2005 m. rugpjūčio 28 d. apžiūrėjęs

sugadintą automobilį, J. P. IĮ vertintojas nustatė, kad jo atkuriamoji vertė

yra 10 381 Lt. 2005 m. rugpjūčio 24 d.

Šalčininkų rajono PK M. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo

protokolas, kuriame nurodyta, kad M. T.

pažeidė KET 172 ir 173 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės

pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

2005 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus rajono PK VP EPP nutarimu M. T. buvo skirta 150 Lt bauda. Dėl šio įvykio Varėnos

rinktinėje 2005 m. lapkričio 14 d. buvo atliktas

tarnybinis patikrinimas, kurio išvadoje Nr. 20-76 buvo konstatuota, kad M. T.

tarnybinės atsakomybės klausimas

nesprendžiamas, nes pareigūnas, sutinkamai su ATPK 15 straipsniu, už KET

pažeidimą nubaustas bendrais pagrindais, tačiau

Varėnos rinktinei padarytą materialinę žalą jis privalo atlyginti Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnyje nustatyta

tvarka. Varėnos rinktinei realiai buvo padaryta 6

500 Lt materialinė žala, nes eismo įvykio metu pareigūno M. T. sudaužytas

tarnybinis automobilis buvo suremontuotas

Varėnos rinktinės lėšomis, tam panaudojant turimas šios markės automobilio

detales, todėl automobilio remontas kainavo 6

500 Lt.

Varėnos rinktinė nurodė, kad M. T.

nesutiko gera valia atlyginti Varėnos rinktinei padarytą materialinę žalą, todėl, atlikus minėtą tarnybinį

patikrinimą, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, iš pareigūno M. T. darbo užmokesčio

buvo pradėta išskaičiuoti jo vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma – 1 523,76 Lt, o likusi Varėnos

rinktinei padaryta materialinė žala – 4 976,24 Lt gali būti išieškoma tik teisminiu keliu.

Varėnos rinktinė pabrėžė, kad M. T.

tarnybinį automobilį vairavo darbo metu, o ABTĮ 2 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, tai laikytina

vidaus administravimo vykdymu, nes šiuo atveju tarnybinis automobilis M. T. buvo suteiktas turint tikslą vykdyti

institucijos, kurioje jis tarnauja (Varėnos rinktinės), veiklos uždavinius (saugoti valstybės sieną). Vidaus

tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų

nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojas

turi atlyginti savo neteisėta kalta veika

valstybės ar savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę

materialinę žalą. Šio straipsnio 2 dalyje

nurodyta, kad valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje

nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas

vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6

vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

Atsakovas M. T. atsiliepime į Varėnos

rinktinės skundą nurodė, kad nesutinka su Varėnos rinktinės skunde išdėstytais reikalavimais ir prašė

skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Varėnos rinktinei priklausantis tarnybinis automobilis buvo apdraustas,

tačiau pareiškėjas nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tuo nesilaikydamas ikiteisminio ginčo

nagrinėjimo procedūros; kad Varėnos rinktinė bendradarbiavo

tik su viena automobilių remonto įmone, ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl

žalos vertinimo objektyvumo. Atsakovas pabrėžė,

kad nesutinka su žalos apskaičiavimu, kadangi pareiškėjas turėtų įrodyti,

kokia konkreti žala padaryta, t. y. pateikti teismui

atliktų darbų apmokėjimo dokumentus, be to, nustatant žalos atlyginimo dydį, turėtų būti atsižvelgta į M. T.

kaltės formą.

II. Vilniaus apygardos administracinis

teismas 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės

skundą tenkino – priteisė iš M. T. Varėnos rinktinės naudai 4 976,24 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt

šešis Lt 24 ct) žalos atlyginimo ir 100 Lt bylinėjimosi

išlaidų.

Teismas sprendime nurodė, jog

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo

neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai

padarytą tiesioginę materialinę žalą. Minėto

straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją

padarė, atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių

valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Minėto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei valstybės tarnautojas

gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą

valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio,

neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas

dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos

paaiškėjimo dienos, o neatlyginta žalos dalis

išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo

įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų

nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Teismas konstatavo, kad 2005 m. rugpjūčio 24 d.,

vairuodamas tarnybinį automobilį „Land Rover

Defender 90“, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini), M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 ir 173 punktų

reikalavimus ir įvykdė administracinį teisės

pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. 2005 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus rajono PK nutarimu už minėtą teisės pažeidimą M.

T. buvo skirta 150 Lt dydžio bauda.

Teismas nurodė, kad M. T. tarnybinį

automobilį vairavo darbo (tarnybos) metu, o ABTĮ 2 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, tai laikytina vidaus

administravimo vykdymu, nes šiuo atveju tarnybinis automobilis M. T. buvo suteiktas, turint tikslą vykdyti

institucijos, kurioje jis tarnauja (Varėnos rinktinės), veiklos uždavinius (saugoti valstybės sieną) (Lietuvos

Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-851/2004),

todėl, remiantis Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos

įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, M. T. turi atlyginti savo neteisėta kalta

veika Varėnos rinktinei padarytą materialinę

žalą.

Teismas nurodė, kad byloje surinkti

bei ištirti įrodymai, t. y. 2005 m. lapkričio 14 d. tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno M. T. eismo įvykio

ir padarytos žalos išvada Nr. 20-76 (b. l. 5–6), patvirtinanti, jog M. T. tarnybos metu apgadino Varėnos rinktinei

priklausantį automobilį bei padarė 6 500 Lt dydžio žalą automobilio „Land Rover

Defender 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) defektinis aktas (b. l. 10),

patvirtinantis minėto automobilio apgadinimus; J. P.

IĮ automobilio „Land Rover Defender 90“,

valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo

ataskaita 2005-359 (b. l. 17–27), patvirtinanti minėto automobilio apgadinimus bei atstatomąją vertę; automobilio „Land Rover Defender 90“, valst. Nr. (duomenys

neskelbtini),

remonto įvertinimo aktas (b. l. 28), patvirtinantis, jog minėto automobilio

apgadinimai yra pašalinti; PVM sąskaita

faktūra MIN Nr. 00000172 (b. l. 30),

patvirtinanti, kad už automobilio „Land Rover

Defender 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

remontą 2005 m. lapkričio 30 d. M. S. IĮ turi

būti sumokėta 6 500 Lt; mokėjimo nurodymas Nr.

1152 (b. l. 54), patvirtinantis, kad už automobilio „Land Rover Defender 90“,

valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą 2005 m. lapkričio 30

d. sumokėta 6 500 Lt, leidžia daryti išvadą,

kad M. T. Varėnos rinktinei padaryta materialinė žala bei jos dydis (6 500 Lt)

yra nustatyta pagrįstai, todėl iš atsakovo M.

T. pareiškėjo Varėnos rinktinės naudai priteistina 4 976,24 Lt žalos atlyginimo

(iš 6 500 Lt atėmus 1 523,76 Lt jau

išskaičiuotos sumos).

Teismas atsakovo M. T. argumentus, kad

Varėnos rinktinė privalėjo kreiptis į draudimo bendrovę dėl minėto autoįvykio, nes galėjo būti pažeistos konkurso

organizavimo taisyklės, bendradarbiaujant tik su J. P. IĮ, kad automobilio remontui galėjo būti panaudotos

naudotos detalės, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į M. T. kaltės formą ir tyčią – atmetė nustatęs, kad

automobilis „Land Rover Defender 90“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), buvo

apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 31). Teismas sprendime nurodė, kad M. T. argumentai dėl pažeistų

konkurso organizavimo taisyklių, bendradarbiaujant

tik su J. P. IĮ, yra pagrįsti prielaidomis bei spėjimais, bei konstatavo, jog

buvo tinkamai kreiptasi į J. P. IĮ dėl išvadų,

susijusių su atstatomąja automobilio verte, kad automobilio „Land Rover Defender 90“,

valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui buvo panaudotos

naudotos detalės, todėl atstatomoji

automobilio vertė tik sumažėjo, kad M. T. kaltės forma buvo nustatyta Vilniaus

rajono PK 2005 m. rugsėjo 2 d. nutarime (b. l.

34).

Teismas nusprendė, kad Varėnos

rinktinės prašymas dėl materialinės žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl 4 976,24 Lt dydžio suma

yra priteistina iš atsakovo M. T. pareiškėjo Varėnos rinktinės naudai, taip pat priteistina 100 Lt bylinėjimosi išlaidų

(sumokėto žyminio mokesčio).

III. Apeliaciniu skundu atsakovas M. T.

prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo

2006 m. gegužės 11 d. sprendimą ir perduoti bylą

pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovo manymu, teismas pažeidė

materialines ir procesines teisės normas. Pagal ABTĮ 57 straipsnį, įrodymus teismui pateikia proceso šalys ir kiti

proceso dalyviai. Pareiškėjas kaip žalos atlyginimo pagrindą pateikė teismui kelis dokumentus: 2005 m. rugsėjo

28 d. J. P. IĮ transporto priemonės atkuriamosios vertės kalkuliaciją ir M. S. IĮ 2005 m. lapkričio 2 d.

sąskaitą faktūrą. Pagal pateiktus dokumentus (kalkuliaciją)

remonto vertės didžiąją dalį (7 874 Lt) sudaro keičiamų dalių vertė. Byloje yra

R. V. 2005 m. rugsėjo 28 d. tarnybinis

pranešimas, pagal kurį siūloma automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

remontui panaudoti detales iš nurašyto

automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas teigia,

jog teismas nepakankamai visapusiškai,

išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo ir įvertino šių įrodymų visumą. Teismas turi teisę savo iniciatyva pareikalauti pareiškėjo

paaiškinimo dėl faktinio žalos dydžio, tačiau to nepadarė. Faktinis žalos dydis nustatytas pagal sąskaitas faktūras dėl

automobilio remonto, tačiau reali žala taip ir

neapskaičiuota, neišsiaiškinta, kokia detalių kaina, koks realus remontas

atliktas.

Teismas neatkreipė dėmesio ir

neišsiaiškino, kodėl kalkuliaciją sudarė J. P. ĮI, o remontą atliko M. S. IĮ, kodėl keičiamų detalių (durų, stogo)

vertė pagal kalkuliaciją sudaro 3 518,92 Lt, neišsiaiškino, kokius darbus atliko M. S. IĮ, nors atsiliepimuose į prašymą buvo

pateikta atsakovo nuomonė, kad žala neatitinka pateiktai

teismui išieškoti sumai (pvz.: į kalkuliaciją buvo įtraukta durelių stiklų

kaina, nors nėra nustatyta ir išsiaiškinta, ar

durelėse iš kito automobilio buvo stiklai, nepateikta nė vieno dokumento apie

atliktus darbus).

Transporto priemonės vertinimo

pažymoje Nr. 2005-359 atkuriamoji vertė 10 381 Lt nurodyta su senų detalių keitimu į naujas – originalias.

Faktinis senų detalių panaudojimas žymiai keičia žalos dydį. Apeliantas nurodo, jog tai patvirtina jo nuomonę, kad

pareiškėjas neįrodė žalos dydžio ir teismas nesiėmė priemonių nustatyti realią žalą.

Valstybės tarnybos įstatymo 32

straipsnis numato, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir

savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.

Byloje yra liudytojų M. V., G. B. ir V. M. parodymai,

kurie patvirtina, kad avarija įvyko, siekiant išvengti susidūrimo su netikėta kliūtimi.

Mano, kad teismas turėjo pagrindą,

vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atmesti prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo,

kadangi 1 523,76 Lt jau išskaičiuoti iš jo atlyginimo žalai atlyginti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą

pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad teismui pateikė J.

P. individualios įmonės sudaužyto tarnybinio automobilio atkuriamosios vertės kalkuliaciją, iš kurios matyti, kad jo

atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis, įvertinus automobilio nusidėvėjimą bei prekinės vertės

netekimą, yra 10 381 Lt. Varėnos rinktinė taip pat pateikė teismui M. S. individualios įmonės sąskaitą faktūrą

Nr. 00000172, iš kurios matyti, kad apelianto sudaužytas

tarnybinis automobilis buvo suremontuotas už 6 500 Lt. Teismui buvo pateikti ir

dokumentai, patvirtinantys, kad Varėnos

rinktinė šią sumą už automobilio remontą įmonei sumokėjo. Sudaužyto tarnybinio automobilio remonto vertė nuo 10 381 Lt iki 6

500 Lt sumažėjo todėl, kad Varėnos rinktinė šio automobilio

remontui pateikė turimas tokios pačios markės nurašyto automobilio kai kurias

detales. Automobilis buvo suremontuotas

visiškai ir tinkamai, ką patvirtina teismui pateiktas 2005 m. spalio 25 d.

remonto įvertinimo aktas. Visus šiuos įrodymus

sprendime yra įvertinęs teismas. Teismui nekilo abejonių dėl faktinio Varėnos rinktinei padarytos materialinės žalos

dydžio, nes buvo pateikti visi tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Apelianto kaltė dėl minėto eismo

įvykio yra konstatuota 2005 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Šio nutarimo M. T.

neskundė.

Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio

2 dalyje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka

traukiami materialinėn atsakomybėn. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas

turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ar savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę

materialinę žalą. Šių teisės aktų nuostatomis pagrįstai vadovavosi teismas.

Sudaužyto tarnybinio automobilio

kalkuliaciją atliko J. P. įmonė, kuri nustatyta tvarka apklausos būdu atrinkta kaip įmonė, pigiausiai

teikianti savo paslaugas. Apeliantas galėjo dalyvauti automobilio vertinime. M. S. individuali įmonė atliko visus būtinus

remonto darbus ir tai padarė už priimtiną kainą. Apeliantas galėjo pats imtis sudaužyto tarnybinio automobilio remonto

darbų (susitarti su pageidaujama įmone dėl

automobilio visiško suremontavimo), tačiau tai padaryti M. T. atsisakė.

Atsakovas apeliacinės instancijos

teisme prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.

Pareiškėjo atstovas prašo apeliacinį

skundą atmesti dėl atsiliepime į jį nurodytų motyvų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas patenkinamas iš

dalies.

Iš atsakovo pareiškėjui priteisiama 3

047,52 Lt. Kita reikalavimo dalis atmetama.

Dėl tiesioginių nuostolių dydžio

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra

statutinis valstybės tarnautojas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos

Varėnos ir rinktinės Tribonių užkardos sargybų būrio vyresnysis pasienietis. Pareiškėjui patikėto valstybės turto

sužalojimu dėl atsakovo netyčinių veiksmų padaryta žala yra lygi automobilio atkuriamojo remonto vertei, kuri nurodyta

M. S. individualios įmonės sąskaitoje faktūroje Nr.

00000172 – 6 500 Lt. Šią sumą pareiškėjas sumokėjo. Atsakovo tvirtinimai, jog

toks žalos dydis neįrodytas byloje surinktais

įrodymais, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš J. P. IĮ 2005 m. rugsėjo 28 d.

transporto priemonės atkuriamosios vertės

kalkuliacijos, automobilio remonto išlaidos sudarytų 10 381,00 Lt, tačiau

pareiškėjas ėmėsi priemonių, remontą atlikusiai

įmonei pateikdamas senos nurašytos tapačios transporto priemonės dalis, kad būtų sumažintos remonto išlaidos, t.

y. veikė sąžiningai ir apdairiai. Remiantis Administracinių

bylų teisenos įstatymo 57 straipsniu, įrodinėjimo byloje našta tenka šalims.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog

pareiškėjas neįrodė padarytos žalos dydžio. Anksčiau paminėti įrodymai liudija, jog pareiškėjui patikėto valstybės turto

atstatomojo remonto išlaidos yra 6 500 Lt. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, jog šios išlaidos yra mažesnės ar

kitokio dydžio, todėl jo argumentai, dėstomi apeliaciniame

skunde, vertintini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos, padarytos apgadinant statutiniam valstybės tarnautojui patikėtą

turtą tarnybos metu dėl netyčinių veiksmų,

atlyginimui taikytinos teisės ir žalos dydžio apskaičiavimo

Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir

Statutas), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 1 straipsnyje

numatyta, kad Statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą

iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus,

socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų

veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės

tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų

statutinėse įstaigose ypatumus.

Remiantis Statuto 2 straipsnio 2

dalimi, pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą

reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Statuto 25 straipsnio 2 dalyje

nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami

materialinėn atsakomybėn.

Materialinės atsakomybės pagrindai,

sąlygos ir tvarka Statute ir kituose vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose

nesureguliuota, todėl taikytinas Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), kurio 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad

statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 16 straipsnio 4 ir 5 dalys, 19 straipsnio 2 ir 3 dalys, 39

straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo

nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos

tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5

straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės

tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių

garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

Valstybės tarnautojų materialinę

atsakomybę reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis:

„1. Valstybės tarnautojas turi

atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę

materialinę žalą.

2. Valstybės tarnautojas atlygina visą

šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau

atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

3. Valstybės ir savivaldybės

institucijai ir įstaigai padarytą žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru.

4. Jei valstybės tarnautojas gera

valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės

tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio

darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo

turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo

dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma

pareiškus ieškinį teisme.

5. Atlyginant žalą išieškoma suma

negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.

6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis

su jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai

padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą“.

Kaip matyti, pagal šio straipsnio 1

dalį valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės

institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą.

Tiesioginė materialinė žala yra

tiesioginiai nuostoliai. Nuostoliai – žala išreikšta pinigais (Civilinio kodekso 6.249

str. 1 d.).

Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo

32 straipsnio 2 dalimi, valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje

nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo

veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių

valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Akivaizdu, kad 2 dalyje numatytas žalos atlyginimo teisinis reguliavimas

taikytinas tik tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo iš specialių subjektų – valstybės tarnautojų, padariusių žalą jiems atliekant

vidaus administravimo veiklą. Kas yra vidaus administravimas, apibrėžiama Administracinių

bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje

(toliau – ir ABTĮ): „Vidaus administravimas –

administravimo veikla, kuria užtikrinamas

valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar

organizacijos funkcionavimas (struktūros

tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti

priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius“. Taigi VTĮ 32 straipsnio 2 dalis

taikytina tik asmenims, kurių veikla užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos

funkcionavimas. Pareigūnai,

atliekantys valstybės sienos apsaugos funkciją ir šiems tikslams naudojantys

valstybės turtą, nėra asmenys, atliekantys

vidaus administravimo veiklą, kaip tai apibrėžiama ABTĮ 2 straipsnio 2 dalyje,

todėl tokių statutinių valstybės tarnautojų

materialinės atsakomybės teisinis pagrindas yra ne Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, o to paties straipsnio 1

dalis. Be to, tiek, kiek šios atsakomybės nereguliuoja Statutas bei Valstybės tarnybos įstatymas, taikytinas Darbo

kodeksas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str.). Šiuo

atveju svarbu pastebėti, jog Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje

nenustatytos atlygintinos žalos ribos, todėl

būtent šia apimtimi taikytinas Darbo kodeksas, kurio 254 straipsnyje numatyta,

jog darbuotojas privalo atlyginti visą

padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso

255 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje Darbo kodekso

255 straipsnyje numatytų sąlygų visiškam žalos atlyginimui nėra, todėl

taikytina bendroji Darbo kodekso 254

straipsnyje numatyta taisyklė, jog atlygintinos žalos dydis negali viršyti

darbuotojo trijų vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog

atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1523, 76

Lt. Vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio

žalos atlyginimas išieškomas ne ginčo tvarka pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies

taisykles (b. l. 43). Atsakovas pagal

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 6

dalį tokio žalos išieškojimo neginčija, todėl kolegija dėl šio išieškojimo

nutartyje nepasisako. Priteistina pareiškėjui

iš atsakovo žalos atlyginimo suma, kaip minėta, negali viršyti trijų pareigūno vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio –

vieno pareigūno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio

dydžio žalos atlyginimo suma išieškoma ne ginčo tvarka, dėl to priteistina suma

negali viršyti dviejų pareigūno vidutinių

mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, t. y. priteistini 3 047,52 Lt. Kita reikalavimo

dalis atmetama.

Paminėtų teisės taikymo ir aiškinimo

argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas

keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. T. apeliacinį skundą patenkinti iš

dalies.

Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2006 m. gegužės 11 d. sprendimu iš M. T. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos Varėnos rinktinės naudai priteistą

žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 3 047,52 Lt, priteistų turėtų išlaidų sumą

– iki 60 Lt.

Kitą reikalavimo dalį atmesti.

Priteisti iš Valstybės sienos apsaugos

tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės M. T. naudai 20 Lt jo turėtų

išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

_________________