TAR.3F06213F5D20 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.2.1. Dėl mišraus pobūdžio teisinių santykių

Ieškovas V. Z. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą,

patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo

Lietuvos Respublikos 3 000 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos

atlyginimą bei bylos vedimo išlaidas. Ieškovas

nurodė, kad dėl to, jog jo sūnus K. Z. dėl neteisėtų policijos pareigūnų

veiksmų nepagrįstai buvo sulaikytas ir

patrauktas administracinėn bei baudžiamojon atsakomybėn (administracinio

teisės pažeidimo byla ir ikiteisminis tyrimas

baudžiamojoje byloje nutraukti), jis kaip tėvas patyrė turtinę ir neturtinę žalą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 str.

1 d., 6.251 str., 6.250 str. 1 d.). Ieškovas pažymėjo, jog dėl žalos atlyginimo ne ginčo tvarka kreipėsi į Kauno

miesto vyriausiojo policijos komisariato komisarą ir Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos

skyriaus komisarą. Pastarasis atsisakė atlyginti žalą ir pasiūlė kreiptis į teismą, o pirmasis iki šiol neatsakė.

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 7 d.

nutartimi nutarė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą

Kauno apygardos administraciniam teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau –

CPK) 34 str. 2 d. 4 p., 36 str.). Kauno

apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 19 d. nutartimi kreipėsi į

Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti

bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas V. Z.

siekė, kad jam kaip tėvui būtų atlyginta turtinė

ir neturtinė žala, kurią jis patyrė policijos pareigūnams neteisėtai sulaikius

jo sūnų K. Z. ir patraukus jį administracinėn

atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnį už KET 62, 275

punktų pažeidimą bei pradėjus ikiteisminį

tyrimą baudžiamojoje byloje pagal BK 286 straipsnį dėl K. Z. pasipriešinimo policijos pareigūnams, nes administracinio

teisės pažeidimo byla ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje

byloje buvo nutraukti.

Teisėjų kolegija nurodė, kad policija pagal savo vykdomų

funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo

administravimo subjektas, tiek ir kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (ABTĮ 2

str. 1, 4 d., Policijos veiklos įstatymas,

ATPK 216 str. 5 p., BPK 165 str.). Saugaus eismo priežiūra yra viena iš

policijai kaip viešojo administravimo

subjektui teisės aktais pavestų vykdyti funkcijų (Policijos veiklos įstatymo 5

str. 1 d. 6 p.). Vadovaujantis ATPK 225

straipsnio 1 dalimi, policija, įgyvendindama jai priskirtą saugaus eismo

priežiūros funkciją, nagrinėja atitinkamose ATPK

įtvirtintose teisės normose numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas. Nutarimų administracinių teisės

pažeidimų bylose teisėtumo patikrinimas yra priskirtas

administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 10 p.).

Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad jeigu dėl

atitinkamų policijos veiksmų, atliktų įgyvendinant

teisės aktais priskirtą saugaus eismo priežiūros funkciją, inter alia administracinio

teisės pažeidimo byloje paskiriant neteisėtą

administracinę nuobaudą, asmeniui buvo padaryta žala, tokios žalos atlyginimo klausimas nagrinėtinas administraciniame teisme

(ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p., CK 6.271 str.). Šiuo atveju

ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, padarytą dėl neteisėtų policijos pareigūnų

veiksmų sulaikant jo sūnų dėl KET pažeidimo

padarymo, administracinės nuobaudos paskyrimo, nagrinėtinas administraciniame

teisme.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad atlikdama ikiteisminį

tyrimą baudžiamojoje byloje, paskirdama kardomąsias

priemones, policija veikia kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga (BPK 165 str.).

Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo

pareigūno veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios

kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., ABTĮ 16 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, padarytą

dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų atliekant sūnaus atžvilgiu ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje,

paskiriant kardomąją priemonę, nagrinėtinas bendrosios

kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija nusprendė, jog ieškovo

reikalavimai iš esmės priskirtini skirtingos kompetencijos

teismams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrosios kompetencijos teismų

kompetencija pagal savo pobūdį yra platesnė už

administracinių teismų kompetenciją, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d., Teismų įstatymo 12

str. 3 d.).

(2007 m. sausio 4 d. nutartis)

_________________