TAR.3A9C8E6AA597 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.1.6. Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų

tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 2-208 „Dėl Lietuvos Respublikos

specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų 20 punkto

ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę

veiklą įvertina gerai, atestacijos lapas pateikiamas Atestacijos komisijos pirmininkui

tvirtinti, o Atestacijos komisijos pirmininkui nesutikus su vertinimu, pareigūno veiklą vertina

Atestacijos komisija, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų

atestacijos nuostatų 22 punkto ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei pareigūnų

veiklą vertina Atestacijos komisijos pirmininkas, nepriklausomai nuo vertinimo, atestacijos

lapai pateikiami Atestacijos komisijai, kuri šiuos pareigūnus vertina komisijos posėdyje,

neprieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu

patvirtinto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 10 straipsnio 3 daliai.

Administracinė byla Nr. I17-09/2007

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės, Arūno

Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dinai

Jerusalimskienei, dalyvaujant atsakovo atstovui Audriui Bereišiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę

administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2006 m. birželio 5 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos specialiųjų

tyrimų tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio

8 d. įsakymu Nr. 2-208 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų

patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų 20 punktas

ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina

gerai, atestacijos lapas pateikiamas Atestacijos komisijos pirmininkui tvirtinti, o Atestacijos komisijos pirmininkui

nesutikus su vertinimu, pareigūno veiklą vertina

Atestacijos komisija, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos

pareigūnų atestacijos nuostatų 22 punktas ta

apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei pareigūnų veiklą vertina

Atestacijos komisijos pirmininkas,

nepriklausomai nuo vertinimo, atestacijos lapai pateikiami Atestacijos

komisijai, kuri šiuos pareigūnus vertina

komisijos posėdyje, neprieštarauja Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto,

patvirtinto 2003 m. balandžio 1 d. įstatymu

Nr. IX-1409, 10 straipsnio 3 daliai.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis

teismas nagrinėjo administracinę bylą (toliau – ir pagrindinė byla) pagal pareiškėjo G. Č. skundą

atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – ir Tarnyba, STT) dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos

atlyginimo.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu

pareiškėjo G. Č. pareikštu

prašymu ir sutikdamas su jame išdėstytais

motyvais, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 5 d. nutarė

sustabdyti pagrindinę administracinę bylą ir

prašyti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2004

m. gruodžio 8 įsakymu Nr. 2-208 patvirtintų Lietuvos

Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų (toliau

– ir Nuostatai) 20 punktas ta apimtimi, kuria

nustatyta, kad tuo atveju, jei tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą

įvertina gerai, Atestacijos lapas pateikiamas

Atestacijos komisijos pirmininkui tvirtinti, o Atestacijos komisijos pirmininkui nesutikus su vertinimu, pareigūno

veiklą vertina Atestacijos komisija, taip pat 22 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei pareigūno

tarnybinę veiklą vertina Atestacijos komisijos

pirmininkas, nepriklausomai nuo įvertinimo, Atestacijos lapai pateikiami

Atestacijos komisijai, kuri šiuos pareigūnus

vertina komisijos posėdyje, neprieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų

tyrimų tarnybos statuto (toliau – ir Statutas)

10 straipsnio 3 daliai.

Vilniaus apygardos administracinis

teismas savo prašymą ištirti norminio administracinio akto

teisėtumą grindžia šiais argumentais:

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos

pareigūnų atestaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 10 straipsnis, kurio 3

dalis nustato, kad tarnybos pareigūnų tarnybinę veiklą

per kalendorinius metus vertina tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas.

Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje

tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas arba tarnybos pareigūną į pareigas

priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo

tarnybos pareigūno tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, gerai arba

nepatenkinamai. Jei tarnybos pareigūno

tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybos pareigūną

vertina atestacijos komisija dėl jo tolesnės

veiklos. Tuo tarpu Nuostatų 20 punktas numato, kad jeigu tiesioginis vadovas įvertina pareigūno veiklą gerai ir atestuojamasis

su šiuo vertinimu sutinka, Atestacijos lapas pateikiamas

Atestacijos komisijos pirmininkui tvirtinti. Jeigu Atestacijos komisijos

pirmininkas su vertinimu nesutinka, jis nurodo

nesutikimo motyvus, kitokį vertinimą, siūlymą ir pateikia Atestacijos lapą

Atestacijos komisijai. Nuostatų 22 punktas

numato, kad pareigūnų, kurių tarnybinę veiklą vertina Atestacijos komisijos

pirmininkas, Atestacijos lapai pateikiami Atestacijos

komisijai. Atestacijos komisija šiuos pareigūnus vertina komisijos posėdyje.

Statuto 10 straipsnio 3 dalis nenumato

galimybės, kad tiesioginiam vadovui įvertinus pareigūno veiklą gerai, ji dar būtų vertinama Atestacijos komisijos

pirmininko, o tuo atveju, jei tiesioginis pareigūno vadovas kartu yra ir Atestacijos komisijos pirmininkas –

kad pareigūno veikla papildomai būtų vertinama Atestacinėje

komisijoje. Statuto 10 straipsnio 3 dalis numato galimybę ir būtinumą pareigūno

veiklą vertinti Atestacijos komisijoje tik

tada, kai jo veiklą tiesioginis vadovas įvertina labai gerai arba

nepatenkinamai.

2. Statute įtvirtintas pareigūnų

atestavimo reglamentavimas savo esme yra analogiškas valstybės tarnautojų vertinimui, įtvirtintam Lietuvos

Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautoją vertina

vertinimo komisija, jeigu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta labai gerai arba

nepatenkinamai. Vertinimo tvarką detalizuojančių Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės

tarnautojų vertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės),

patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17d. nutarimu Nr.

909 (2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 358

redakcija), 9 punkte taip pat numatyta, kad vertinimo komisijai perduodama

valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos išvada, jeigu

valstybės tarnautojo veiklą tiesioginis vadovas įvertina labai gerai arba nepatenkinamai. Šiose Taisyklėse

nenumatyta, kad tiesioginio vadovo gerai įvertinto valstybės tarnautojo veiklą galėtų vertinti vertinimo

komisija.

II. Atsakovas Lietuvos

Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime į Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą nesutinka su

teiginiais, kad skundžiamų Nuostatų 20 ir 22 punktai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Savo poziciją

atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Nuostatų 2 punkte yra nustatyta,

kad STT pareigūnų atestacija vyksta dviem etapais: pirmiausia atestuojamąjį pareigūną vertina tiesioginis

vadovas, o per antrąjį atestacijos tarpsnį pareigūną vertina STT direktoriaus įsakymu dvejiems metams sudaryta nuolatinė

Atestacijos komisija. Pasirinktas STT pareigūnų tarnybinės

veiklos vertinimo modelis visada leidžia patikrinti tiesioginio vadovo

vertinimo aspektus ir pagrįstai pritarti arba

nepritarti tiesioginio vadovo vertinimui bei minėtu būdu valstybės tarnyboje

užtikrinamas skaidrumo ir objektyvumo principų

įgyvendinimas.

STT pareigūno tarnybinė veikla

galutinai įvertinama, kai STT direktoriaus įgaliotas asmuo

patikrina tiesioginio vadovo pirminio vertinimo

pagrįstumą. Tais atvejais, kai STT direktoriaus įgaliotas asmuo (Atestacijos komisija) patikrina vertinamo STT

pareigūno tiesioginio vadovo (Atestacijos komisijos pirmininko) vertinimą ir su juo nesutinka, galutinis STT

pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas labai gerai, gerai arba nepatenkinamai priklauso Atestacijos komisijos

kompetencijai, ir būtent komisija priima vieną iš Nuostatų 27–28 punktuose nustatytų siūlymų arba patvirtina

tiesioginio vadovo (Atestacijos komisijos pirmininko)

vertinimą.

2. Statuto 10 straipsnio 2 dalis yra

bendroji norma, kuri nustato, kaip Atestacijos komisija gali visais atvejais vertinti STT pareigūnų

tarnybinės veiklos rezultatus, tuo tarpu Statuto 10 straipsnio 3 dalis yra

specialioji norma, kuri numato privalomus atvejus

(esant tiesioginio vadovo labai geram ar nepatenkinamam įvertinimui), kai tik Atestacijos komisijai yra suteikta

teisė vertinti tiesioginio vadovo įvertinimą bei priimti siūlymus dėl vertinamo STT pareigūno tolesnės veiklos.

3. Nuostatuose detaliai

reglamentuojama STT pareigūnų atestacijos procedūra, siekiant užtikrinti atestacijos objektyvumą ir skaidrumą,

įtvirtinti STT pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kontrolės mechanizmą.

4. Statuto 10 straipsnio 3 dalies

nuostatų turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į visas šio straipsnio dalies nuostatas. Statuto 10

straipsnio 3 dalis nustato, kad Atestacijos komisija vertina STT pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikaciją.

Šio straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje teigiama: „tarnybos pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius

metus vertina tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas“.

Šios dalies antrame sakinyje nurodoma, kad „kiekvienų kalendorinių metų

pabaigoje tiesioginis tarnybos pareigūno

vadovas arba tarnybos pareigūną į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas

asmuo tarnybos pareigūno tarnybinę veiklą

įvertina labai gerai, gerai arba nepatenkinamai“. Įstatymų leidėjas, priimdamas šias nuostatas, nurodė, kad tarnybos pareigūno

tarnybinė veikla, be įvertinimo labai gerai ir nepatenkinamai,

gali būti įvertinta ir gerai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas vertinimą „gerai“, siekė sureguliuoti

ir šio įvertinimo tvirtinimą, padarinius ir kontrolės mechanizmo užtikrinimą.

Įstatymų leidėjas Statute šių klausimų

tiesiogiai neišaiškino, tačiau Statuto 10 straipsnio 4 dalyje šią pareigą

perleido STT direktoriui, nurodydamas, jog

„tarnybos pareigūnų vertinimo kriterijus, periodiškumą ir tvarką, Atestacijos

komisijos veiklą reglamentuoja STT direktoriaus

įsakymu patvirtinti nuostatai“.

5. STT direktorius, vykdydamas Statuto

10 straipsnio nuostatas, patvirtino vienodą STT pareigūnų atestacijos tvarką, kurioje nustatyta, kas yra atestacija,

keliais etapais ji vykdoma, kaip įforminama, kokie pareigūnai yra neatestuojami, apibrėžtas bendras kontrolės

mechanizmas, taip pat sureguliuoti teigiamo vertinimo

aspektai ir kiti klausimai. Statuto 10 straipsnio 3 dalyje nėra draudimo STT direktoriui

reglamentuojant atestacijos tvarką sureguliuoti

vertinimą „gerai“ taip, kad pareigūnų, kurių

tarnybinę veiklą vertina Atestacijos komisijos

pirmininkas (pareigūno tiesioginis vadovas), atestacijos lapai būtų pateikiami

Atestacijos komisijai vertinti komisijos posėdyje,

nes Statuto 10 straipsnyje nėra nustatytas baigtinis komisijos veiklos sąrašas, o tik baigtinis sprendimų

priėmimo sąrašas.

6. Pagal Statuto nuostatas Atestacijos

komisija yra sudaroma dvejiems metams ir yra nuolatinė. Atsižvelgiant į tai, jog Atestacijos komisija geriausiai

žino pokyčius, vykstančius tarnyboje, yra objektyviausia

jai pavesti tiesioginio vadovo atlikto pareigūno atestacijos vertinimo

patikrinimą. Be to, Atestacijos komisija yra

sudaryta iš aukštas pareigas einančių STT pareigūnų (struktūrinių padalinių

vadovų), kurių kvalifikacija ir kompetencija

STT direktoriui abejonių nekelia.

7. STT pareigūno (struktūrinio

padalinio vadovo) tarnybinę veiklą įvertinus Atestacijos komisijos pirmininkui, atestacijos lapai pateikiami

Atestacijos komisijai vertinti Atestacijos komisijos posėdyje, todėl nėra pažeidžiamos vertinamo STT pareigūno teisės, o daug

skaidriau ir objektyviau yra įvertinamos visos aplinkybės,

susijusios su STT pareigūno tarnybinės veiklos vertinimu, be to, STT pareigūnas

turi teisę Atestacijos komisijos siūlymo

pagrindu priimtą STT direktoriaus jam nepalankų sprendimą apskųsti teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Lietuvos Respublikos specialiųjų

tyrimų tarnybos pareigūnų atestaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos

statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr. IX-1409, 10 straipsnis. Šio straipsnio 8 dalis (atsakovo atsiliepime

klaidingai nurodyta 4 dalis) paveda Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui patvirtinti nuostatus,

reglamentuojančius Tarnybos pareigūnų vertinimo kriterijus, periodiškumą ir tvarką, o taip pat Atestacijos komisijos

veiklą. Šiuos nuostatus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius patvirtino 2004 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr.

2-208.

Nuostatų 20 punktas nustato:

„Jeigu tiesioginis vadovas įvertina

pareigūno tarnybinę veiklą gerai ir atestuojamasis su šiuo

vertinimu sutinka, Atestacijos lapas pateikiamas

Atestacijos komisijos pirmininkui tvirtinti. Atestacijos komisijos pirmininkui patvirtinus Atestacijos lapą

atestuojamasis pareigūnas laikomas tinkamu eiti esamas pareigas ir pareigūnui paliekama jo turima kvalifikacinė

kategorija. Atestacijos komisijos pirmininko patvirtintas

Atestacijos lapas perduodamas atsakingam už personalo tarnybą pareigūnui. Jeigu

Atestacijos komisijos pirmininkas su šiuo

tiesioginio vadovo vertinimu nesutinka, jis nurodo nesutikimo motyvus, kitokį

vertinimą, siūlymą ir pateikia Atestacijos lapą

Atestacijos komisijai. Atestacijos komisija atestuojamąjį pareigūną vertina komisijos posėdyje. Jeigu Atestacijos

komisijos pirmininkas siūlo d atestuojamojo pareigūno

priimti vieną iš šių nuostatų 18.1 ir 19 punktuose nurodytų sprendimų,

Atestacijos komisija, gavusi Atestacijos lapą,

prieš 20 dienų iki Atestacijos komisijos posėdžio pasirašytinai informuoja

atestuojamąjį pareigūną apie Atestacijos komisijos

pirmininko vertinimą, siūlymą ir motyvus“.

Nuostatų 22 punkte nurodyta:

„Pareigūnų, kurių tarnybinę veiklą

vertina Atestacijos komisijos pirmininkas, Atestacijos lapai pateikiami Atestacijos komisijai.

Atestacijos komisija šiuos pareigūnus vertina komisijos posėdyje.“

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 10

straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Tarnybos pareigūnų tarnybinę veiklą

per kalendorinius metus vertina tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje

tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas arba tarnybos

pareigūną į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo tarnybos pareigūno

tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, gerai

arba nepatenkinamai. Jei tarnybos pareigūno tarnybinė veikla įvertinama labai

gerai arba nepatenkinamai, tarnybos pareigūną

vertina atestacijos komisija dėl jo tolesnės veiklos.“

Pareiškėjas Vilniaus apygardos

administracinis teismas abejoja, ar neprieštarauja Statuto 10 straipsnio 3 daliai Nuostatų 20 punktas ta

apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai, Atestacijos

lapas pateikiamas Atestacijos komisijos pirmininkui tvirtinti, o Atestacijos komisijos pirmininkui nesutikus su

vertinimu, pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisija,

taip pat 22 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei pareigūno

tarnybinę veiklą vertina Atestacijos komisijos

pirmininkas, nepriklausomai nuo įvertinimo, Atestacijos lapai pateikiami

Atestacijos komisijai, kuri šiuos pareigūnus vertina

komisijos posėdyje.

Pareiškėjo skundo argumentai yra

susiję su tuo, jog Statuto 10 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės tiesioginiam vadovui įvertinus pareigūno veiklą

gerai, dar sykį vertinti jį Atestacijos komisijos pirmininkui, o tuo atveju, jei tiesioginis vadovas kartu

yra ir Atestacijos komisijos pirmininkas – kad pareigūno

veikla papildomai būtų vertinama Atestacijos komisijoje. Pareiškėjas taip pat

nurodo, jog toks teisinis reguliavimas

Nuostatuose skiriasi nuo teisinio reguliavimo Valstybės tarnybos įstatyme, o

tai, pasak pareiškėjo, dar labiau sustiprina

abejones ginčijimo akto teisėtumu.

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 10

straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja tokį Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų

tarnybinės veiklos vertinimo modelį, pagal kurį Tarnybos pareigūnų vertinimas susideda iš dviejų etapų. Pirmiausia,

nuolatinį Tarnybos pareigūnų veiklos vertinimą per

kalendorinius metus atlieka pareigūnų tiesioginis vadovas. Šio vertinimo

rezultatai apibendrinami kiekvienų

kalendorinių metų pabaigoje, įvertinant pareigūną labai gerai, gerai arba

nepatenkinamai ir surašant Atestacijos lapą

(Nuostatų 12–16 p.). Antra, pareigūno tarnybinę veiklą per kalendorinius metus

įvertinus labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybos

pareigūno vertinimas perduodamas Atestacijos komisijai, kuri įvertina pareigūną dėl jo tolesnės veiklos. Pagal

Statuto 10 straipsnio 4 dalį, Atestacijos komisija gali įvertinti Tarnybos pareigūną labai gerai, gerai arba

nepatenkinamai. Toks Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos teisinis reguliavimas atsispindi ir Tarnybos

direktoriaus įsakymu patvirtintuose Nuostatuose

(Nuostatų 2.1., 2.2. p.).

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 10

straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nenurodyta, jog Tarnybos pareigūno, kurį tiesioginis vadovas buvo įvertinęs gerai,

veiklą papildomai vertintų kiti subjektai, tarp jų – ir Atestacijos komisija ar jos pirmininkas. Siekiant

nustatyti, ar Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 10 straipsnio 3 dalyje pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų,

kai Tarnybos pareigūną galėtų vertinti Atestacijos komisija bei jos pirmininkas, būtina sistemiškai

išanalizuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestaciją reglamentuojančias teisės normas.

Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos

statuto 10 straipsnio 1 dalį Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu dvejiems metams sudaroma nuolatinė

Atestacijos komisija. Ji susideda iš direktoriaus skirtų tarnybos pareigūnų. Statuto 10 straipsnio 2 dalis

nurodo, jog Atestacijos komisija vertina tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikaciją.

Statuto 10 straipsnio 1 dalis

įtvirtina specialų organą, skirtą pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimui, bei nustato jo sudarymo tvarką.

Tuo tarpu Statuto 10 straipsnio 2 dalis suteikia Atestacijos komisijai bendro pobūdžio kompetenciją vertinti Tarnybos

pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikaciją. Pastaroji norma

nenumato ir neriboja atvejų, nenustato būdų, kuriais Atestacijos komisija

galėtų vertinti Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos

rezultatus ir kvalifikaciją. Statuto 10 straipsnio 8 dalis suteikia įgaliojimus Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktoriui patvirtinti nuostatus, reglamentuojančius ne tik Tarnybos pareigūnų vertinimo kriterijus ir periodiškumą,

bet ir vertinimo tvarką bei Atestacijos komisijos veiklą. Suteikti įgaliojimai reglamentuoti Atestacijos

komisijos veiklą reiškia ir įgaliojimus detalizuoti šios komisijos kompetenciją tose ribose, kurią leidžia aukštesnės

galios teisės aktai (konkrečiu atveju – Specialiųjų

tyrimų tarnybos statutas), pareigūnų tarnybinės veiklos atestacijos paskirtis

bei viešojo administravimo principai. Minėta,

jog Statuto 10 straipsnio 2 dalis neriboja Atestacijos komisijos atliekamo

Tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo.

Įgyvendindamas Statuto 10 straipsnio 8 dalį, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius turi ribotą diskrecijos teisę

nustatyti, kokiais atvejais pareigūnų

atestacijoje dalyvaus Atestacijos komisija. Specialiųjų

tyrimų tarnybos statutui prieštarautų toks teisinis reguliavimas, kuriame Atestacijos komisijai būtų suteikti įgaliojimai,

kuriuos pagal Statutą turėtų įgyvendinti kiti subjektai, arba teisinis reguliavimas, draudžiantis Atestacijos

komisijai įgyvendinti funkcijas, kurios jai tiesiogiai numatytos Statute. Šiuo atveju Statuto nuostatos nenumato

draudimo Atestacijos komisijai vertinti tiesioginio vadovo gerai įvertintą pareigūną, o Statuto 10 straipsnio 3

dalyje nėra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai pareigūno veiklą gali vertinti Atestacijos komisija.

Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Statuto 10 straipsnio 2 ir 3

dalys nekonkuruoja tarpusavyje. Statuto 10 straipsnio 2 dalis įtvirtina bendrą normą, suteikiančią įgaliojimus

Atestacijos komisijai vertinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiklos rezultatus ir kvalifikaciją, o

Statuto 10 straipsnio 3 dalis pateikia privalomus atvejus, kai toks pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas

Atestacijos komisijoje turi būti atliekamas.

IV. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio

13 d. nutarime yra konstatavęs, kad „valstybės tarnybos sistemos vieningumas nepaneigia galimybės tam tikrus

valstybės tarnybos santykius reguliuoti diferencijuotai.

Toks diferencijavimas galimas atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją

būtina užtikrinti veiksmingą valstybės

funkcijų vykdymą, garantuoti viešąjį interesą. Valstybės tarnybos santykių

diferencijuotas teisinis reguliavimas grindžiamas

valstybės (savivaldybių) institucijų bei jų vykdomų funkcijų ypatumais, šių institucijų vieta visų institucijų,

per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sistemoje, joms nustatytais įgaliojimais, atitinkamiems valstybės

tarnautojams būtinomis profesinėmis savybėmis, kitais svarbiais veiksniais“.

Būtent toks valstybės tarnybos

teisinių santykių diferencijavimas atsispindi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijoje ir kitų

(nestatutinių) valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinime. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestaciją

reglamentuoja Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr. IX-1409 bei šio

Statuto 10 straipsnio 8 dalies pagrindu Lietuvos

Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 2-208 patvirtinti Lietuvos

Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatai. Tuo tarpu kitų (nestatutinių)

valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymas (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) ir Valstybės

tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo

taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909. Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nenurodytos šio įstatymo 4

straipsnio 2 dalyje, statutiniams valstybės tarnautojams

taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai (Valstybės tarnybos

įstatymo 4 str. 2 d.). Taigi nėra pagrindo

nestatutinių valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių taikyti atestuojant

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus. Galimi

atskirų grupių valstybės tarnautojų vertinimo procedūrų skirtumai savaime nėra neteisėti, jeigu tuo nepažeidžiami aukštesnės

galios teisės aktai, nepaneigiama vertinimo paskirtis

ir nepažeidžiami viešojo administravimo principai.

V. Nuostatose detalizuojama Atestacijos

komisijos ir jos pirmininko kompetencija nepažeidžia atestuojamojo asmens teisių. Pagal ginčijamą Nuostatų 20

punktą, gerai įvertinto pareigūno Atestacijos lapą tvirtina Atestacijos komisijos pirmininkas, kuris,

nesutikdamas su tiesioginio vadovo įvertinimu, nurodo nesutikimo motyvus, kitokį vertinimą, siūlymą ir pateikia

Atestacijos lapą Atestacijos komisijai, vertinančiai pareigūną Atestacijos komisijos posėdyje, o tai,

išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, leidžia išsamiai įvertinti atestuojamojo pareigūno tarnybinės veiklos

rezultatus. Analogiškai vertintinas ir Nuostatų 22 punktas, pagal kurį Atestacijos lapai pateikiami vertinti

Atestacijos komisijai visais atvejais, kai vertinamų pareigūnų tiesioginis vadovas yra Atestacijos komisijos

pirmininkas. Pagal Nuostatų 20 punktą, nesutikdamas

su tiesioginio vadovo įvertinimu, Atestacijos komisijos pirmininkas gali

siūlyti Atestacijos komisijai įvertinti

pareigūną tiek labai gerai, tiek ir nepatenkinamai. Kartu Atestacijos komisija

gali priimti siūlymą tiek palankesnį, tiek ir

nepalankesnį atestuojamajam pareigūnui, taip pat ir patvirtinti pirminį tiesioginio vadovo įvertinimą. Taigi Atestacijos komisija

nėra saistoma nei tiesioginio vadovo, nei Atestacijos

komisijos pirmininko siūlymu. Būtent Atestacijos komisija yra tas subjektas,

turintis bendrąją kompetenciją, numatytą

Statuto 10 straipsnio 2 dalyje, vertinti atestuojamus pareigūnus, tame tarpe ir

tikrinti tiesioginio vadovo išvados

pagrįstumą. Toks teisinis reguliavimas sukuria sąlygas objektyviai ir išsamiai

įvertinti atestuojamojo pareigūno veiklą ir jos

rezultatus.

Nuostatų 20 ir 22 punktuose įtvirtintu

pareigūnų vertinimo mechanizmu taip pat nėra pažeidžiama atestacijos

procedūros paskirtis, išplaukianti iš Statuto 10 straipsnio – įvertinti

atestuojamą pareigūną ir jo veiklos

rezultatus. Priešingai, tiesioginio vadovo išvados patvirtinimas Atestacijos

komisijoje leidžia išvengti subjektyvių ar dėl

kitų priežasčių nepagrįstų vertinimų ir užtikrinti vertinimo objektyvumą bei

visapusiškumą.

Remdamasi išdėstytais argumentais,

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos

Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų 20

punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju,

jei tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai, atestacijos lapas pateikiamas Atestacijos

komisijos pirmininkui tvirtinti, o Atestacijos komisijos

pirmininkui nesutikus su vertinimu, pareigūno veiklą vertina Atestacijos

komisija, taip pat Lietuvos Respublikos

specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų 22 punktas ta

apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei

pareigūnų veiklą vertina Atestacijos komisijos pirmininkas, nepriklausomai nuo vertinimo, atestacijos lapai pateikiami

Atestacijos komisijai, kuri šiuos pareigūnus vertina

komisijos posėdyje, neprieštarauja Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 10

straipsnio 3 daliai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo išplėstinė teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos

specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 2-208 „Dėl Lietuvos Respublikos

specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos specialiųjų

tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų 20 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei

tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina

gerai, atestacijos lapas pateikiamas Atestacijos komisijos pirmininkui

tvirtinti, o Atestacijos komisijos pirmininkui

nesutikus su vertinimu, pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisija, taip pat

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos

pareigūnų atestacijos nuostatų 22 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tuo atveju, jei pareigūnų veiklą

vertina Atestacijos komisijos pirmininkas, nepriklausomai

nuo vertinimo, atestacijos lapai pateikiami Atestacijos komisijai, kuri šiuos

pareigūnus vertina komisijos posėdyje,

neprieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto,

patvirtinto 2003 m. balandžio 1 d. įstatymu Nr.

IX-1409, 10 straipsnio 3 daliai.

Sprendimas neskundžiamas.

_________________