TAR.3A5A2E6BE09C · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2.3. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo priimtų sprendimų pridėtinės vertės mokesčio teisinio reguliavimo srityje apžvalga (2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. rugsėjo 1 d.)

2.3.4. Apmokestinimo momentas ir mokesčio apskaičiavimas

2006 m. vasario 21 d. prejudicinis sprendimas byloje

BUPA Hospitals ir Goldsborough Developments prieš Commissioners of Customs & Excise (C-419/02) [Didžioji kolegija]

Dėl Šeštosios direktyvos, iš dalies pakeistos 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyva (OL L 102, p. 18), 2 straipsnio 1 punkto, 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio išaiškinimo.

Terminai: Šeštoji PVM direktyva – 10 straipsnio 2 dalis – Prievolė sumokėti PVM – Apmokėjimas avansu – Išankstinis mokėjimas už būsimą farmacinių produktų ir protezų tiekimą.

Neoficiali prejudicinio sprendimo apžvalga:

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą buvo pateiktas byloje BUPA Hospitals Ltd (toliau – ir BUPA Hospitals) ir Goldsborough Developments Ltd (toliau – ir Goldsborough Developments), t. y. dviejų BUPA grupės bendrovių, prieš Commissioners of Customs & Excise (toliau – ir Commissioners) dėl pastarųjų atsisakymo leisti BUPA Hospitals ir Goldsborough Developments atskaičiuoti 17,5 milijono GBP (apie 26,2 milijono eurų) sumą už pirkimo pridėtinės vertės mokestį, kurį dvi kitos BUPA grupės bendrovės sumokėjo avansu už būsimą prekių tiekimą.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausė, ar, pirma, tokie sandoriai kaip pagrindinėje byloje, kurių tikslas įgyti mokestinį pranašumą, yra prekių tiekimas ir ekonominė veikla Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 punkto, 4 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 5 straipsnio 1 dalies prasme ir, antra, ar ši direktyva turi būti aiškinama kaip draudžianti mokesčio mokėtojo teisę atskaityti sumokėtą pirkimo PVM, kai šią teisę suteikiantys sandoriai yra sudaryti piktnaudžiaujant.

Teisingumo Teismas nurodė, kad Šeštosios direktyvos 10 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa numato, kad apmokestinimo momentas įvyksta ir mokestis tampa apskaičiuotinas, kai prekės pristatomos ar paslaugos atliekamos. Šeštosios direktyvos 10 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa, kuri numato, jog kai apmokėjimas turi būti atliktas avansu prieš pristatant prekes ar atliekant paslaugas, PVM tampa apskaičiuotinas apmokėjimo gavimo momentu nuo gautos sumos, yra šios nuostatos pirmojoje pastraipoje nustatytos taisyklės išimtis ir dėl to turi būti aiškinama griežtai.

Šeštosios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies a punktas apibrėžia PVM „apmokestinimo momentą“ kaip įvykį, dėl kurio susidaro apmokestinimui būtinos teisinės sąlygos. Iš to išplaukia, kad mokestis gali būti apskaičiuojamas tuo pačiu metu arba po apmokestinimo momento, tačiau ne prieš jį, nebent būtų numatyta kitaip.

Šeštosios direktyvos 10 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa leidžia valstybėms narėms numatyti, kad PVM tampa apskaičiuotinas po apmokestinimo momento trimis atvejais: ne vėliau kaip išrašant sąskaitą faktūrą, ne vėliau kaip gaunant kainą arba kai neišrašoma sąskaita faktūra arba ji išrašoma per vėlai, – per tam tikrą nurodytą laikotarpį, skaičiuojant nuo apmokestinimo momento.

Antros dalies antroji pastraipa nutolsta nuo šios chronologinės tvarkos, numatydama, kad apmokėjimo avansu atveju PVM tampa apskaičiuotinu dar prieš prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą. Kad mokestis galėtų būti apskaičiuotinas tokiu atveju, reikia, jog apie visus su apmokestinimo momentu susijusius faktus, t. y. būsimą tiekimą ar teikimą, jau būtų žinoma, ir kad šios prekės ar paslaugos būtų tiksliai identifikuotos apmokėjimo avansu metu.

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad PVM apmokestinamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, o ne mokėjimai už juos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendė:

– Į Šeštosios direktyvos 10 straipsnio 2 dalies antrosios pastraipos taikymo sritį nepatenka tokie kaip pagrindinėje byloje sutartos sumos išankstiniai mokėjimai, sumokėti už bendrai nurodytas prekes sąraše, kuris bet kuriuo momentu gali būti pakeistas bendru pirkėjo ir pardavėjo sutarimu ir pagal kurį pirkėjas galės pasirinkti prekes, remdamasis sutartimi, kurią jis bet kuriuo momentu gali vienašališkai nutraukti, susigrąžindamas likusį nepanaudotą išankstinį mokėjimą.

_________________