TAR.29F4B0814312 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3.4.1. Dėl atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas teisinės reikšmės

Vidaus tarnybos statute numatyta atranka vyksta į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas, ji yra skirta žemesnes pareigas einantiems tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnams, siekiantiems užimti aukštesnes pareigūno pareigas. Tai reiškia, kad nuostatos dėl atrankos taikytinos tik tuo atveju, kai siekiama užpildyti laisvas pareigas pasirenkant tinkamesnį kandidatą iš žemesnės grandies pareigūnų. Tuo atveju, kai laisvos pareigos yra siūlomos lygiavertės ar aukštesnės grandžių pareigūnams, taikytinos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y. šiuo atveju Vidaus tarnybos statute numatyta atranka nevykdoma.

Administracinė byla Nr. A11–497/2007 Procesinio sprendimo kategorija 16.1; 16.2

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., trečiajam suinteresuotam asmeniui

G. J., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Laurai Juozumaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo

A. Ž. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G.

J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas

A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT) vado sprendimą Atrankos į Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado pareigas komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2006 m. balandžio 10 d. posėdžio protokole Nr. 9-394 skirti trečiąjį suinteresuotą asmenį G. J. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadu, taip pat kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti VSAT vado 2005 m. gegužės

27 d. įsakymu Nr. 4-313 patvirtintų Atrankos į laisvas aukštesnes Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno pareigas taisyklių (toliau – ir Atrankos taisyklės) teisėtumą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė šio prašymo, taip pat prašė grąžinti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 60–64, 86–87). Pareiškėjas nurodė, kad VSAT vado 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 4-240 sudarytai Atrankos komisijai pavesta atrinkti tinkamiausią kandidatą į VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado pareigas.

Tačiau VSAT vadas priėmė vienvaldišką sprendimą, nepaisydamas jo paties įgaliotos komisijos sprendimo, bei raštu nepagrindė ir nenurodė savo sprendimo motyvų, neinformavo pretendentų. Toks VSAT vado sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Be to, įstatymai ir kiti teisės aktai, įskaitant Atrankos taisykles, nesuteikia VSAT vadui teisės pakeisti Atrankos komisijos sprendimą. Pabrėžė, jog ginčijamas VSAT vado sprendimas yra neteisėtas, neobjektyvus, nepagrįstas nustatytais faktais. Pažeistas Vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statutas) įtvirtintas karjeros principas.

Nurodė, jog Atrankos komisija kolegialiai atrinko tinkamiausią kandidatą. Komisijos pirmininko sprendimas yra objektyvus, nes paremtas ne tik raštu išreikšta asmenine komisijos narių nuomone, bet ir objektyviais faktais, kuriais VSAT vadas nesirėmė. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam suteiktas vidaus tarnybos majoro laipsnis, o trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktas dviem pakopom žemesnis laipsnis, t. y. vyresniojo leitenanto laipsnis. Aukštesnis laipsnis yra objektyvus privalumas. Be to, jam suteikta pirma vidaus tarnybos pareigūno kvalifikacinėkategorija,otrečiajamsuinteresuotamasmeniui–antra.Pareiškėjomanymu, atsakovas pažeidė Statuto 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės) 6.3, 8.1 punktus, VSAT vado 2006 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų VSAT pareigūnų elgesio taisyklių (toliau – ir Elgesio taisyklės) 6.9 punktą. Teigė, jog Atrankos komisijos sprendimas, užfiksuotas protokole, paskelbtas dalyvaujant visiems nariams ir kitiems pretendentams, suformavo teisėtus lūkesčius, kad jis negali būti paneigtas. Nurodė, kad apie skundžiamą sprendimą informuotas tik po

5 dienų po jo priėmimo, o tai iš esmės sutrumpino laiką, skirtą sprendimo apskundimui. Pareiškėjo nuomone, VSAT vadui nebuvo būtinumo patvirtinti Atrankos taisykles ir reglamentuoti atrankos į laisvas aukštesnes pareigūnų pareigas tvarką VSAT. Statute nesant detalaus atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos reglamentavimo, turi būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo normos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų paskyrimo į aukštesnes pareigas tvarką. Pareiškėjo manymu, Atrankos taisyklės yra neteisėtos, nes jas priėmė nekompetentingas administravimo subjektas.

Kadangi atranka į užkardos vado pareigas vyko vadovaujantis neteisėtu teisės aktu, tai yra pakankamas pagrindas priimtus sprendimus laikyti neteisėtais. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 18–22) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad komisijos nariai tik išreiškia nuomonę, o vadovai, turintys teisę skirti pareigūną į pareigas, priima vieną iš Atrankos taisyklių 24 punkte nurodytų sprendimų. Atrankos komisijos posėdžio protokole Nr. 9-394 tik išreikšta kiekvieno komisijos nario, taip pat ir komisijos pirmininko, nuomonė.

Atsakovas pažymėjo, jog tarnybą vidaus reikalų sistemoje pareiškėjas pradėjo Vidaus reikalų ministerijos Kadrų departamente 1996 m. Tais pačiais metais jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis. Tuo tarpu tretysis suinteresuotas asmuo tarnybą pradėjo 1994 m. Lazdijų pasienio policijos rinktinėje (nuo 2001 m. VSAT) Lazdijų pasienio kontrolės punkte policininku. Jis turi teisę į pirmą kvalifikacinę kategoriją, tačiau šia teise nepasinaudojęs, bet tai jo kvalifikacijos nemažina. Atsakovas nurodė, kad pagal VSAT vado 2006 m. kovo 10 d.

įsakymu Nr. 4-172 patvirtinto VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado pareigybės aprašymo 6.2 punktą, vienas iš specialiųjų reikalavimų šias pareigas einančiam tarnautojui – turėti ne mažesnį kaip 8 metų darbo vidaus tarnyboje stažą, iš jų – ne mažesnę kaip 5 metų valstybės sienos apsaugos organizavimo patirtį. Pareiškėjas valstybės sienos apsaugos organizavimo funkcijas pradėjo vykdyti tik 2005 m. kovo 25 d., paskyrus jį Vilniaus rinktinės Mickūnų užkardos vado pavaduotoju. Iki to laiko jo užimamos pareigos buvo nesusijusios su valstybės sienos apsaugos organizavimu.

Atkreipė dėmesį, jog A. B., kuris irgi dalyvavo atrankoje į Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado pareigas, šio specialaus reikalavimo taip pat neatitiko, nors vienas iš Atrankos komisijos narių pareiškė nuomonę, jog jis tinkamiausias kandidatas. Tuo tarpu tretysis suinteresuotas asmuo nuo tarnybos vidaus tarnyboje pradžios vykdė valstybės sienos apsaugos funkcijas, ėjo Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado pavaduotojo pareigas, todėl jam gerai žinomas užkardai priskirtas pasienio ruožas. Atsakovas nurodė, kad VSAT vadas, atsižvelgdamas į Statuto 2 dalyje nustatytus kriterijus pretendentams, t. y.

į profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, priėmė sprendimą, jog tretysis suinteresuotas asmuo yra tinkamiausias kandidatas eiti minėtas pareigas. VSAT vado sprendimas yra nešališkas ir teisėtas. Pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo teisę apskųsti Atrankos komisijos sprendimą per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Tačiau su skundu jis kreipėsi 2006 m. balandžio 19 d., praleidęs 3 darbo dienų terminą. 2006 m. balandžio 24 d. pareiškėjui raštu atsakyta į skundą.

Atsakovas pabrėžė, kad nei Statuto 15 straipsnio, nei Atrankos taisyklių, nei Elgesio taisyklių 6.9 punkto nuostatos nepažeistos. Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 42–46) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Atrankos komisijos sprendimas negali būti laikomas įpareigojančiu VSAT vadą, kadangi taip būtų pažeistos imperatyvios teisės normų nuostatos. Atrankos komisijos sprendimas yra patariamojo pobūdžio ir negali atimti iš šio pareigūno norminių teisės aktų jam suteiktų teisių.

Teigė, jog VSAT vadas atsižvelgė į Atrankos komisijos padarytas išvadas, tačiau galutinio sprendimo priėmimas priklauso tik jam. Esant abejonėms dėl Atrankos komisijos priimto sprendimo, VSAT vadas gali skirti į pareigas asmenį, kuris, jo įsitikinimu, sugebės geriau atlikti priskirtas funkcijas. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSAT tarnauja nuo 1994 m. liepos 25 d., t. y. net dvylika metų, o pareiškėjas – tik nuo 1999 m. kovo mėnesio. 2005 m. vasario

14 d. VSAT vado buvo apdovanotas VSAT 3-ojo laipsnio „Valstybės sienos sargyboje – 10 m.“ medaliu. Visą tarnybos laikotarpį rinktinių užkardose ėjo įvairias pareigas organizuojant ir planuojant pareigūnų tarnybos vykdymą, turi didelę patirtį šios srities tarnyboje, puikiai išmano tarnybos organizavimą ir specifiką. Pažymėjo, jog pareiškėjas tarnybą vykdė Personalo skyriuje, jo atliekamos funkcijos pagal savo specifiką (personalo planavimas ir komplektavimas) ir pagal pareigybių aprašymą mažai siejasi su užkardos vado tarnybos organizavimu. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal ištarnautų VSAT metų skaičių šiuo metu turėtų turėti jau pirmą kvalifikacinę kategoriją, tačiau ji dar nėra suteikta dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Pareiginis laipsnis nebuvo suteiktas laiku dėl užkardos vadovybės neveikimo. Be to, iki 2003 m. gruodžio mėnesio Lazdijų rinktinės vadovybė apskritai nesuteikdavo kvalifikaciniųkategorijų,nestaibūtųsąlygoję papildomas išlaidas iš VSAT biudžeto. Teigė, kad iki 2006 m. balandžio 28 d. vykdė užkardos vado pavaduotojo pareigas. Vilniaus rinktinės vadovybė ne kartą skatindavo už puikius darbo rezultatus. Buvo vertinamas kaip veiklus ir profesionalus pareigūnas. Vilniaus rinktinės vadovybė, negalint eiti pareigų buvusiam užkardos vadui, skirdavo jį laikinai eiti užkardos vado pareigas. Nuo 2004 m. sausio 1 d. per dvejus su puse metų tam tikrais laikotarpiais laikinai ėjo užkardos vado pareigas apie 7–8 mėnesius, todėl puikiai susipažinęs su užkardos vado pareigomis ir atliekamomis funkcijomis. Niekada nesulaukė jokių priekaištų dėl atliekamos tarnybos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu (b. l. 90–94) pareiškėjo skundą atmetė ir grąžino jam sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VSAT vado sprendimo skirti trečiąjį suinteresuotą asmenį VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadu pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėjo, jog pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu atsisakė prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti Atrankos taisyklių teisėtumą.

Teismo nuomone, šių taisyklių teisėtumo klausimas nėra esminis dalykas nagrinėtinu atveju ir negali turėti įtakos priimamam teismo sprendimui, todėl nėra pagrindo kreiptis dėl jų teisėtumo ištyrimo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 194 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 34 punkte nurodyta, jog užkardai vadovauja vadas, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų VSAT vadas rinktinės vado teikimu.

Vienas iš Atrankos komisijos narių buvo VSAT Vilniaus rinktinės vadas Vytautas Ižganaitis. Jis nurodė, kad tinkamiausiu užimti Padvarionių užkardos vado pareigas laikytinas tretysis suinteresuotas asmuo. VSAT vadas, atsižvelgęs į Vilniaus rinktinės vado pareikštą nuomonę (ji savo esme nagrinėtinu atveju gali būti prilyginama teikimui, kadangi šiuo atveju svarbi yra pati Vilniaus rinktinės vado valios išraiška, o ne teikimo forma), pagrįstai Padvarionių užkardos vadu paskyrė trečiąjį suinteresuotą asmenį. Teismas nustatė, kad Atrankos komisija bendru sutarimu ar balsų dauguma nebuvo priėmusi sprendimo skirti trečiąjį suinteresuotą asmenį VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadu, todėl nėra pagrindo teigti, kad VSAT vadas savo sprendimu pakeitė Atrankos komisijos sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai taikytini tiems individualiems sprendimams, kurie priimami viešojo administravimo institucijos vardu, institucijai įgyvendinant teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, VSAT vado sprendimas skirti trečiąjį suinteresuotą asmenį VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadu nėra laikytinas administraciniu aktu, kuriam turėtų būti taikomos nurodytos įstatymo nuostatos.

Be to, joks teisės aktas nenumato, kad skyrimas į VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado pareigas – kaip valinis VSAT vado veiksmas – turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų nematyti, jog Atrankos komisijos pirmininko išreikšta nuomonė buvo paremta objektyviais faktais. Teismas padarė išvadą, kad VSAT vadas pagrįstai pasinaudojo jam Atrankos taisyklių 24 punkto suteikta teise skirti trečiąjį suinteresuotą asmenį į atitinkamas pareigas.

Tokiais veiksmais jis realizavo teisę, įtvirtintą Nuostatų 16.6 punkte. VSAT vadas priėmė sprendimą nepažeisdamas nustatytos kompetencijos. Teismas nustatė, kad VSAT vadas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į pretendentų profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą atlikti pareigas, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti, todėl nėra pagrindo iš naujo vertinti minėtų dalykų. Pažymėjo, jog tai, kad Atrankos taisyklės buvo pakeistos VSAT vado įsakymu, neįrodo pareiškėjo skundo pagrįstumo.

Kiekviena institucija turi teisę tobulinti priimamus aktus. Be to, aiškią užkardos vado skyrimo tvarką nustato Nuostatų 34 punktas, kuris šiuo atveju nebuvo pažeistas. Teismas nurodė, kad procedūrinių pažeidimų byloje nenustatė. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos apskųsti teismui jo interesus liečiantį VSAT vado sprendimą. Teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas atitinka teisėtumo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad pareiškėjui grąžintinas sumokėtas

100 Lt dydžio žyminis mokestis, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl valstybės ir savivaldybių tarnautojų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 102–107) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių) karjeros santykių teisinį reguliavimą. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų karjeros santykių teisinį reguliavimą nustato Statutas, tačiau teismas ginčą sprendė neatsižvelgdamas į šio teisės akto nuostatas. Teismas, taikydamas Nuostatus, neįvertino jų ryšio su Statutu. Konstatuodamas, kad Atrankos taisyklių teisėtumas nėra esminis dalykas nagrinėjamuoju atveju ir negali turėti įtakos priimamam sprendimui, teismas iš esmės pabrėžė, kad Statutas ir jo pagrindu priimti teisės aktai nėra ginčo santykį reglamentuojantys teisės aktai.

Toks teisės normų aiškinimas paneigia vieną iš pagrindinių vidaus tarnybos principų – karjeros principas (Statuto 3 str. 6 d.) – ir sukuria teisinę situaciją, kai užkardos vado skyrimo tvarkos teisinis reguliavimas dingsta iš valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos karjeros santykių teisinio reguliavimo. Byloje esantys įrodymai liudija, kad Padvarionių užkardos vado skyrimą buvo siekiama vykdyti vadovaujantis Statute nustatytu vidaus tarnybos karjeros santykių teisiniu reguliavimu. Be to, toks teisės normų aiškinimas pažeidžia konstitucinę piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą.

2. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Nuostatų 34 straipsniu. Vilniaus rinktinės vadas V. Ižganaitis atrankos metu veikė kaip Atrankos komisijos narys. Komisijos nario nuomonės pareiškimas kolegialiame organe nei savo forma, nei turiniu, nei teisinėmis pasekmėmis negali būti tapatus tiesioginiam vadovo teikimui aukštesniam vadovui. Atsakovas nelaiko tokios nuomonės teikimu skirti trečiąjį suinteresuotą asmenį užkardos vadu.

3. Konstatuodamas, kad VSAT vadas pagrįstai pasinaudojo Atrankos taisyklių 24 punkto suteikta teise skirti trečiąjį suinteresuotą asmenį į pareigas ir realizavo Nuostatų 16.6 punkte įtvirtintą teisę, teismas netinkamai aiškino faktines atrankos aplinkybes. Būtent Atrankos komisijos pirmininkas priėmė vieną iš Atrankos taisyklių 24 punkte numatytų sprendimų, t. y. kad jis (pareiškėjas) yra tinkamiausias kandidatas užimti Padvarionių užkardos vado pareigas. VSAT vado sprendimas skirti trečiąjį suinteresuotą asmenį Padvarionių užkardos vadu priimtas realizuojant Nuostatų 16.6 punkte, o ne Atrankos taisyklių 24 punkte nustatytą teisę. Tiek objektyviai (pagal kvalifikaciją žyminčius rodiklius), tieka trankos procedūros metu jo kvalifikacijaįvertintaaukščiauneitrečiojosuinteresuotoasmens.

4. Ginčijamas sprendimas priimtas atsakovui vykdant vidaus administravimą. Šis sprendimas yra individualus administracinis sprendimas, kuriam taikoma Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, t. y. sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais bei teisės normomis.

5. Pretendentus ir jų privalumus vertino ne VSAT vadas, o Atrankos komisija. VSAT vadas galėjo remtis tik šios komisijos nuomone. Tačiau jis priėmė priešingą sprendimą nei Atrankos komisija.

6. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotu Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimu (toliau – ir Apibendrinimas). Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 112–113) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Apibendrinimo IV skyriuje pasisakė ne dėl atrankos į aukštesnes pareigas, o dėl statutinių valstybės tarnautojų atestavimo tvarkos. Vidaus tarnybos pareigūnų pareigų paaukštinimas reglamentuotas Statuto 15 straipsnyje, o atestavimo tvarka – 18 straipsnyje, o tai yra iš esmės du skirtingi institutai.

2. VSAT vado sprendimas skirti trečiąjį suinteresuotą asmenį VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadu nėra laikytinas administraciniu teisės aktu, kuriam turėtų būti taikoma Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. VSAT vadas realizavo teisę, įtvirtintą Nuostatų 16.6 punkte. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš vidaus tarnybos jau atleistas. 3. Palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 114–117) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. VSAT vadas, priimdamas sprendimą, įvertino Statuto 15 straipsnyje nurodytus kriterijus, t. y. vadovavosi karjeros principu.

2. Jo kompetencija yra tinkama atlikti užkardos vadui įstatymų priskirtas funkcijas, todėl pagrįstai buvo paskirtas eiti šias pareigas. 3. Atrankos komisijos sprendimas negali būti laikomas įpareigojančiu VSAT vadą. Šis, atsižvelgęs į Vilniaus rinktinės vado pareikštą nuomonę, pagrįstai jį paskyrė Padvarionių užkardos vadu (Nuostatų 16.6, 34 p.). 4. Bendras Atrankos komisijos sprendimas skirti vieną ar kitą kandidatą į pareigas nebuvo priimtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad VSAT vadas savo sprendimu pakeitė komisijos sprendimą. Įrodymai nepatvirtina, kad komisijos pirmininko išreikšta nuomonė buvo paremta objektyviais faktais. Komisijos sprendimas yra patariamojo pobūdžio.

5. VSAT vado sprendimas skirti jį VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadu nėra laikytinas viešojo administravimo aktu, kuriam turėtų būti taikoma Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis. Tai yra vidaus administravimo aktas. Be to, joks teisės aktas nenumato, kad skyrimas į šias pareigas – kaip valinis VSAT vado veiksmas – turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė yra Statuto 15 straipsnio nuostatų dėl atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas teisinės reikšmės nustatymas sprendžiant klausimą, kas gali (turi) būti paskirtas į šias pareigas. Todėl nagrinėjant šį ginčą yra būtina pateikti nurodytų nuostatų aiškinimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (atsakovas) yra viena iš vidaus reikalų įstaigų, kuriai taikytinas Statutas (Statuto 4 str. 1 p.). Pagal Statuto 5 straipsnio 2 dalį, atsakovui taip pat taikytinas jo veiklą reglamentuojantis specialus įstatymas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas.

Šiai bylai aktualiu klausimu teisinius santykius dėl tarnybos užkardos vado skyrimo reglamentuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 16 straipsnis, pagal kurio 3 dalį užkardos vadą skiria Tarnybos (VSAT) vadas rinktinės vado teikimu. Statuto 15 straipsnis skirtas teisiniams santykiams dėl pareigūno pareigų paaukštinimo. Šiuo straipsniu yra įgyvendinamas Statuto 3 straipsnio 6 dalyje numatytas vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų – karjeros principas, pagal kurį skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos metu įvertinant jų profesionalumą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti.

Pažymėtina, kad tie patys atrankos kriterijai iš esmės yra pakartoti Statuto 15 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad Statuto 15 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtas galinčių dalyvauti atrankoje subjektų ratas. Pagal šią straipsnio dalį, atrankoje į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas gali dalyvauti aukštesnių pareigų siekiantys, žemesnes pareigas einantys tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnai. Nurodytose Statuto bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo nuostatose gali būti įžvelgiamas tarpusavio prieštaravimas, nes pirmuoju atveju (Statuto 3 str. 6 d. ir 15 str. taikymo atveju) kalbama apie būtinumą atlikti atranką, antruoju – atrankos institutas visai nenumatytas, nes skirdamas asmenį į užkardos vado pareigas Tarnybos (VSAT) vadas saistomas tik rinktinės vado teikimo.

Tačiau, kolegijos manymu, toks prieštaravimas šalintinas dėl šios priežasties: kaip nurodyta aukščiau, Statute numatyta atranka vyksta į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas, ji yra skirta žemesnes pareigas einantiems tos pačios ar atitinkamos kitos vidaus reikalų įstaigos pareigūnams, siekiantiems užimti aukštesnes pareigūno pareigas. Tai reiškia, kad nuostatos dėl atrankos taikytinos tik tuo atveju, kai siekiama užpildyti laisvas pareigas pasirenkant tinkamesnį kandidatą iš žemesnės grandies pareigūnų. Tuo atveju, kai laisvos pareigos yra siūlomos lygiavertės ar aukštesnės grandžių pareigūnams, taikytinos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos, t. y.

šiuo atveju Statute numatyta atranka nevykdoma. Taigi konstatuotina, kad nurodytos Statuto ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo nuostatos skirtos reglamentuoti skirtingus teisinius santykius, todėl viena kitai neprieštarauja. Iš bylos matyti, kad Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado pareigoms užimti atsakovo (VSAT vado) buvo pasirinktas atrankos būdas. Tai reiškia, kad kandidatų užimti šias pareigas dalykinės ir kitos savybės turėjo būti įvertinamos pagal Statuto 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus.

Kolegija pažymi, kad nurodytų kriterijų laikymasis yra privalomas tiek atrankos proceso metu (atrankos komisijos nariams), tiek asmeniui, kompetentingam skirti pareigūną į nurodytas pareigas (šiuo atveju VSAT vadui). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamos atrankos metu (2006-04-10) galioję teisės aktai nenumatė atrankos rezultatų (atrankos komisijos narių išvados) privalomumo VSAT vadui, todėl kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovas (VSAT vadas) nebuvo saistomas Atrankos komisijos narių balsavimo rezultatų. Tačiau, nesutikdamas su šiais rezultatais, VSAT vadas, vadovaudamasis minėtais vertinimo kriterijais, savo sprendime dėl atrankos užbaigimo privalėjo nurodyti, kokių kriterijų neatitinka Atrankos komisijos narių balsų daugumą surinkęs atrankos dalyvis (pareiškėjas).

Pažymėtina, kad faktas, jog pareiškėjui ir kitiems minėtoje atrankoje dalyvavusiems pareigūnams buvo leista dalyvauti atrankoje, reiškia, jog visi atrankos dalyviai (ir pareiškėjas) atitiko siekiamos pareigybės aprašymo reikalavimus (Atrankos taisyklių 12 p.). Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo sprendimo, pateikto Atrankos komisijos 2006 m. balandžio 10 d. protokole Nr. 9-394 (2006-04-07 sprendimo skirti Padvarionių užkardos vadu trečiąjį suinteresuotą asmenį), matyti, kad jis yra visiškai neargumentuotas (b. l. 9–10). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, tai reiškia, kad priimdamas tokį sprendimą atsakovas pažeidė taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

ABTĮ taikymo požiūriu tai yra pagrindas panaikinti pareiškėjo skundžiamą sprendimą (89 str.

1 d. 3 p.). Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas (Statuto 3 str. 6 d., 15 str. 2 d.). Todėl teismo priimtas sprendimas yra naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., 143 str.). Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjo A. Ž. skundą patenkinti ir panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado sprendimą 2006 m. balandžio 10 d. Atrankos į Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vado pareigas komisijos posėdžio protokole Nr. 9-394 skirti G. J. VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadu. Sprendimas neskundžiamas.

_________________