TAR.2958D716845E · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

4. Užsienio teismų sprendimų apžvalga

4.2. Jungtinės Karalystės Aukštojo Teismo sprendimo apžvalga

2007 m. rugsėjo 4 d. Jungtinės Karalystės Aukštojo Teismo Karalienės suolo skyriaus Administracinio teismo sprendimas byloje

Nr. CO/1505/20072

___________________

2 http://www.juradmin.eu/docs/UK02/UK02000022.doc

Jungtinės Karalystės Aukštasis Teismas sprendė klausimą dėl keleivių oro transporto mokesčio atitikties Europos Bendrijos steigimo sutarties 49 straipsniui, kuris įtvirtina draudimą taikyti laisvės teikti paslaugas apribojimus, ir 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendroje Europos oro erdvėje (paslaugų teikimo reglamentas).

2006 m. gruodį Vyriausybė paskelbė, kad keleivių oro transporto mokestis (angl. Air passenger duty) padvigubės. Mokestis buvo nustatytas 1994 m., remiantis 1994 m. Pajamų įstatymu. Ši rinkliava buvo nustatyta skrydžių operatoriams, o jų sudaromų sutarčių standartinės sąlygos dažniausiai numatė galimybę susigrąžinti mokestį, apmokestinant keleivius. Jeigu skrydžiai buvo parduodami kelionių organizatoriams kaip atostogų paketo dalis, tuomet kelionių organizatorius apmokestindavo pirkėją, kuris įsigydavo kelionių pasiūlymą.

Tačiau patiems kelionių organizatoriams nebebuvo galimybės susigrąžinti padidėjusį mokestį iš asmenų, kurie įsigyja kelionių pasiūlymus, remiantis 1992 m. Kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų reglamento 11 taisykle. Kadangi padidėjęs mokestis buvo taikomas atostogų paketams, kurie jau buvo įsigyti, Kelionių organizatorių federacijos (toliau – ir Federacija) nariai privalėjo sumokėti 40 milijonų svarų sterlingų mokesčių, o šis mokesčių išaugimas nebegalėjo būti susigrąžintas klientų sąskaita.

Federacija nurodė, kad mokestis buvo neteisėtas per se, be to, neteisėtas ir mokesčio padidinimas. Federacija teigė, kad mokestis prieštarauja 1944 m. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – ir Čikagos Konvencijos) 15 straipsniui, kuri buvo inkorporuota į nacionalinę teisę, priėmus Paslaugų teikimo reglamentą Nr. 550/2004 m., konkrečiai 14 straipsniui. Federacija nurodė, kad mokesčio padidinimas yra neteisėtas, nes jis prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsniui.

Be to, mokestis arba jo padidinimas prieštarauja Europos Bendrijos steigimo sutarties 49 straipsniui. Teismas nusprendė, kad ir keleivių oro transportu mokestis, ir jo išaugimas buvo teisėti, o Čikagos konvencijos 15 straipsnis nedraudžia įvesti šio mokesčio. 15 straipsnio nuostata įtvirtina, kad nė viena Susitariančioji Valstybė neturi imti jokių muitų, mokesčių arba kitų rinkliavų vien tik už teisę bet kuriam Susitariančiosios Valstybės orlaiviui arba jame esantiems asmenims ar turtui perskristi jos teritoriją tranzitu arba įskristi ar išskristi iš jos.

Ši nuostata, teismo vertinimu, nereiškia, kad mokestis už kitas teises, išskyrus teisę bet kuriam Susitariančiosios Valstybės orlaiviui arba jame esantiems asmenims ar turtui perskristi šalies teritoriją tranzitu arba įskristi ar išskristi iš jos, yra mokėjimas, skirtas vien tik minėtoms teisėms. Iš esmės tai norma, draudžianti diskriminaciją, kuri užkerta kelią valstybėms suteikti palankesnę padėtį nacionalinėms oro linijoms. Mokestis, rinkliava ar kitas apmokestinimas, susijęs su teise įskristi į valstybės teritoriją arba teise išskristi arba perskristi teritoriją tranzitu, diskriminuotų užsienio valstybių oro linijas ir suteiktų palankesnę padėtį vietinėms ar nacionalinėms oro linijoms.

Mokestis, rinkliava arba kitas apmokestinimas, kuris mokamas už pakilimą, nepriklausomai nuo kelionės tikslo, kartu ir keliones valstybės teritorijoje, nediskriminuoja užsienio oro linijų ir todėl nėra prieštaraujantis tarptautiniams teisės aktams. Teismas pripažino, kad keleivis, skrendantis į užsienį, gali manyti, kad moka mokestį už tai, jog lėktuvas išvyksta iš valstybės teritorijos, tačiau iš tikrųjų mokestis nėra mokamas vien tik už teisę išskristi iš teritorijos, nes toks pat mokestis būtų taikomas, jei skrydis vyktų vienos valstybės teritorijoje.

Pareiškėjai taip pat rėmėsi 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1794/2006, nustatančiu bendrąją mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą bei 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendroje Europos oro erdvėje (paslaugų teikimo reglamentas), tačiau teismas, išnagrinėjęs reglamentų rengimo projektus ir reglamentavimo tikslus, nusprendė, kad reglamentų taikymo sritis nėra išplėsta iki mokesčių kelionėms lėktuvu reguliavimo: tokių mokesčių reguliavimas nėra susijęs su saugios oro erdvės užtikrinimu, oro eismo kontrole ir oro eismo srovių valdymu, o principai, įvirtinti Čikagos konvencijoje, visų pirma, yra susiję su draudimu diskriminuoti mokesčių srityje.

Teismas nusprendė, kad išaugę mokesčiai nepažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio. Teismo vertinimu, ginčijamas mokestis nėra diskriminuojantis: jis vienodai taikomas Europos Sąjungos ir vietiniams skrydžiams tokiu pačiu mastu. Mokesčio pasekmės nėra tiesiogiai ir demonstratyviai ribojančios paslaugų teikimą. Priemonės, kurių vienintelė pasekmė yra papildomos paslaugų teikimo išlaidos ir kurios vienodai veikia paslaugų teikimą tarp kelių valstybių narių taip pat kaip ir vienoje valstybėje narėje, nepatenka į Europos Bendrijos steigimo sutarties 49 straipsnio taikymo sritį.

Net jeigu būtų pripažinta priešingai, jog mokestis yra diskriminacinis, remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 49 straipsniu, mokesčio išaugimas yra proporcingas ir pateisinamas, todėl nepažeidžiantis 49 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio dydis yra nedidelis, o keleivių oro transporto mokestis nėra diskriminuojantis, teismas nusprendė, kad šis mokestis yra teisėtas kaip proporcinga priemonė, kurios tikslas sumažinti kelionių oro linijomis srautus, tokiu būdu sumažinti žalą, padarytą gamtai, ir gali būti vertinamas kaip įprasta mokesčių didinimo priemonė.

_________________