TAR.26F1B89321FA · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.3.5.4. Dėl reikalavimo gauti techninių sąlygų

sąvadą pastato šilumos įrenginių prijungimui prie šilumos perdavimo tinklų

Šilumos perdavimo tinklas yra vamzdynai iki pastato šilumos

įrenginių. Tais atvejais, kai šiluma gaminama tame pačiame pastate, kuris šildomas, ji į pastato patalpas

patenka per pastato šildymo ir karšto vandens sistemą,

nesinaudojant šilumos perdavimo tinklais. Kadangi tokiais atvejais nėra

poreikio jungtis prie šilumos perdavimo

tinklų, pastato savininkas neprivalo laikytis nuostatų, numatytų Lietuvos

Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30

d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6

punkte – pateikti prašymą savivaldybės institucijai

ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą pastato šilumos įrenginių prijungimui prie šilumos perdavimo tinklų.

Administracinė byla Nr. A2–104/2007

Procesinio sprendimo kategorija 13.4; 15.2; 25

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos

pirmininkas) ir Gintaro Kryževičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui

Jablonskiui,

atsakovo atstovui Viktorijai Linikaitei,

trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams Virginijui

Kanopinskui, Udrui Narbai,

Tatjanai Leus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

administracinę bylą pagal

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balterma ir ko“ apeliacinį skundą dėl

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006

m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios

akcinės bendrovės „Balterma ir ko“ skundą atsakovams

Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Vilniaus miesto

savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei

„Vilniaus energija“, gyvenamųjų namų statybos bendrijai

„Pavilionių vizija“, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, dėl

projektavimo sąlygų sąvado dalies panaikinimo,

įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus

apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005 m.

gruodžio 5 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 2474 6.1 punktą; 2) įpareigoti

Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paraišką

šilumos teikimo projektavimo sąlygoms gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ Vilniaus miesto savivaldybės

Pavilionių kaime planuojamai statybai gauti;

3) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 8 773 Lt turtinės ir 1 227 Lt

neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip

pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra

šilumos tiekėjas. Jam 2005 m. vasario 4 d. buvo išduota šilumos tiekimo licenciją Nr. ŠT-1. Ši licencija suteikia teisę pareiškėjui tiekti šilumą

Vilniaus miesto savivaldybės Pavilionių kaimo

teritorijoje, kuri pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus yra

necentralizuoto šilumos tiekimo zona, kurioje

naudojamas prioritetinis kuras yra dujos. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas,

išduodamas ginčijamą projektavimo sąlygų sąvadą

gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Pavilionių vizija“ šios bendrijos planuojamiems atlikti statybos darbams

Pavilionių kaime, dėl šilumos tiekimo sąlygų nustatymo

turėjo kreiptis į pareiškėją ir ginčijamame projektavimo sąlygų sąvade šilumos

tiekėju turėjo nurodyti pareiškėją, tačiau

atsakovas to nepadarė, o šilumos tiekimo sąlygas derino ir šilumos tiekėju

nurodė centralizuotai tiekiamos šilumos

tiekėją UAB „Vilniaus energija“. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti. Šiais veiksmais yra apribojamos pareiškėjo galimybės tiekti

šilumą jam išduotoje licencijoje numatytomis sąlygomis

bei yra nepagrįstai proteguojamas kitas šilumos tiekėjas – UAB „Vilniaus

energija“. Pareiškėjas nurodė, kad dėl minėtų

neteisėtų atsakovo veiksmų jis taip pat patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Turtinę žalą sudaro darbo užmokesčio, darbo

vietų ir sąlygų pareiškėjo darbuotojams sukūrimo, įmonės technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo palaikymo išlaidos.

Neturtinė žala atsirado dėl reputacijos Pavilionių kaime pablogėjimo ir bendravimo galimybių su gyvenamųjų namų

statybos bendrija „Pavilionių vizija“ sumažėjimo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės

administracija su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad jis, dėl šilumos

tiekimo sąlygų gavimo kreipdamasis į UAB „Vilniaus energija“ ir nurodydamas šią bendrovę šilumos tiekėju

ginčijamame projektavimo sąlygų sąvade, įstatymų nepažeidė. UAB „Vilniaus energija“ iš esmės turi teisę centralizuotai

tiekti šilumą visoje Vilniaus miesto teritorijoje.

Atsižvelgiant į statytojo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių

vizija“ prašymą bei statytojo teisę rinktis

paslaugos teikėją, paraiška šilumos tiekimo projektavimo sąlygoms gauti

teisėtai buvo pateikta bendrovei „Vilniaus energija“.

Atsakovas nurodė, kad besivystančioje Pavilionių kaimo teritorijoje nėra tikslinga riboti kitų šilumos tiekėjų atsiradimą ir

veiklą, suteikiant išimtines teises tiekti šilumą tik dujomis sąlyginai nedidelių veiklos mastų įmonei ir taip

ribojant pagrįstą šilumos tiekėjų konkurenciją bei užkertant kelią vartotojams rinktis energijos rūšį.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB

„Vilniaus energija“ ir gyvenamųjų namų statybos bendrija „Pavilionių vizija“ su pareiškėjo skundu nesutiko.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė,

kad atsakovo veiksmai, ginčijamame projektavimo sąlygų sąvade šilumos tiekėju nurodant UAB „Vilniaus energija“,

yra teisėti. UAB „Vilniaus energija“ turi teisę tiekti

šilumą Pavilionių kaime ir statytojas – gyvenamųjų namų statybos bendrija

„Pavilionių vizija“ – pasirinko bendrovės

„Vilniaus energija“ siūlomą šilumos tiekimo būdą.

II. Vilniaus apygardos administracinis

teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio

18 d. statytojui gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Pavilionių vizija“ buvo išduotas statybos leidimas

daugiabučiam gyvenamajam namui Pavilionių kaime statyti.

2005 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo

gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių

vizija“ prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado, kuriuo prašoma anuliuoti dujų

technines sąlygas Nr. 789,

siekiant pakoreguoti parengtą projektą ir atsisakyti dujinės katilinės

įrengimo. Atsakovas 2005 m. rugsėjo 8 d.

pateikė bendrovei „Vilniaus energija“ paraišką šilumos tiekimo projektavimo

sąlygoms gauti. 2005 m. rugsėjo 13 d. UAB „Vilniaus

energija“ išdavė technines sąlygas Nr. 05197

objekto prijungimui prie Vilniaus šilumos

tinklų sistemos. 2005 m. gruodžio 5 d. atsakovas išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 2474, kuriame numatytas leidimas

projektuoti objekto prijungimą prie UAB „Vilniaus

energija“ šilumos tinklų sistemos. Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 20

straipsnio 3 dalyje numatyta, jog savivaldybės

administracijos direktorius (ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojas), gavęs statytojo

(užsakovo) pateiktus statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti reikalingus

dokumentus, pateikia paraišką statinio projektavimo

sąlygoms parengti, be kitų subjektų, ir inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ir naudotojams.

Minėto įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjus –

inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

savininkus ar naudotojus, todėl į projektavimo sąlygų sąvadą įrašomos visų

galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo

komunikacijų savininkų ar naudotojų, galinčių teikti statytojui (užsakovui)

paslaugas, nustatytos projektavimo sąlygos.

Teisę pasirinkti paslaugų teikėjus numato ir Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio nuostatos. Teismas nurodė, kad UAB „Vilniaus

energija“ turi licenciją, kuri šiai bendrovei iš esmės suteikia išimtinę teisę centralizuotai tiekti šilumą visoje

Vilniaus miesto teritorijoje. Tokiu būdu atsakovas,

atsižvelgdamas į statytojo gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių

vizija“ prašymą anuliuoti išduotas dujų

technines sąlygas Nr. 789 bei jos teisę

rinktis paslaugos teikėją, pagrįstai paraišką šilumos

tiekimo projektavimo sąlygoms gauti pateikė bendrovei „Vilniaus energija“. Šiuo

atveju nebuvo jokios būtinybės į projektavimo

sąlygų sąvadą įrašyti visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų, galinčių teikti

statytojui (užsakovui) paslaugas, nes pats statytojas, realizuodamas teisę pasirinkti inžinerinių tinklų ir

susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus, pateikė prašymą anuliuoti išduotas dujų technines sąlygas

ir šiais savo veiksmais aiškiai parodė, kad nepageidauja,

jog statomame objekte būtų įrenginėjama dujinio šildymo sistema. Atsižvelgiant

į tai bei į tai, kad pareiškėjas nuomoja tik

tris vietines katilines, įrengtas ant daugiaaukščių namų stogų su vietiniais

perdavimo tinklais, nėra pagrindo daryti išvadą, kad

pareiškėjas galėtų būti vienintelis šilumos tiekėjas Pavilionių kaime. Teismas nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo

7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybės

tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio

specialiuosius planus. Šilumos ūkio

specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro ir aplinkos

ministro 2004 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.

4-13/D1-28, 36.1

punkte nustatyta, jog šilumos ūkio specialusis planas gali būti atnaujinamas, pasikeitus savivaldybės bendrajam planui.

Teismas nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės

tarybos 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtintą Naujamiesčio, Naujininkų,

Rasų, Vilkpėdės, Panerių, Grigiškių,

Antakalnio, Naujosios Vilnios, Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių, Šeškinės, Pilaitės, Pašilaičių ir Fabijoniškių

seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialųjį

planą Pavilionių kaimas yra necentralizuoto šilumos tiekimo zona, kurioje

prioritetinis kuras -dujos. Tačiau atsakovas, išduodamas projektavimo sąlygų

sąvadą, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad Vilniaus

miesto savivaldybės taryba 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtino Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su 99,45 ha

teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento žemės naudojimo būdu, pakeitimą. Teritorijos, kurioje yra žemės

sklypas, kuriame numatyta vykdyti šio ginčo objektu

esančią šilumos įvado statybą, naudojimo būdas šiuo sprendimu pakeistas į

gyvenamąją teritoriją, nustatant teritorijos

naudojimo pobūdį – daugiaaukščių statinių statybą. Sistemiškai analizuojant

šiuos du aktus, darytina išvada, kad minėtoje

teritorijoje yra poreikis centralizuotam šilumos tiekimui, kurį gali vykdyti UAB „Vilniaus energija“. Be to, Vilniaus regiono

aplinkos apsaugos departamento 2002 m. sausio 15

d. išvadoje Nr. 64 pabrėžta, kad Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių,

Justiniškių, Šeškinės, Pilaitės, Pašilaičių ir

Fabijoniškių seniūnijų teritorijose vyrauja didelis užstatymo tankis,

daugiaaukštė (gyvenamoji) statyba, o

kenksmingų medžiagų koncentracijos ore viršija arba artimos leistiniems

normatyvams, todėl šių teritorijų aprūpinimas

šiluma turėtų būti vykdomas iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Panašios nuostatos nurodytos ir Vilniaus

miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Aplinkos

apsaugos skyriaus 2002 m. sausio 22 rašte Nr. 11-23-12. Tai taip pat liudija, kad paraiška šilumos

tiekimo projektavimo sąlygoms gauti pagrįstai

buvo pateikta bendrovei „Vilniaus energija“. Teismas nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu šiuo atveju būtų

galima panaikinti projektavimo sąlygų sąvado ginčijamą

dalį ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo nurodomus veiksmus. Teismas

nurodė, kad šiuo atveju nenustatyta, kad

savivaldybės institucija ar konkretus tarnautojas būtų veikę neteisėtai ir

padarę veiksmus, kurie tiesiogiai pažeistų

pareiškėjo teises ar interesus. Todėl pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo

taip pat atmestinas. Teismas nurodė, kad,

atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo

panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą,

kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios

instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas. Nurodo, kad ginčo atveju Vilniaus miesto savivaldybės

administracija į projektavimo sąlygų sąvadą turėjo įrašyti pareiškėją. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju per plačiai

išaiškino statytojo teisę pasirinkti šilumos tiekėją. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 24, 25 ir 30 dalis,

Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių 24 punktą, šilumos tiekėjas gali būti tik vienas tam tikroje

teritorijoje. Todėl statytojas negali pasirinkti šilumos tiekėjo. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ pagal jai

išduotą licenciją turi teisę tiekti šilumą Vilniaus miesto teritorijoje, tačiau šioje licencijoje yra numatyta

išimtis, kad UAB „Vilniaus energija“ negali tiekti šilumos tose Vilniaus miesto teritorijose, dėl kurių yra

išduotos kitos šilumos tiekimo licencijos. Pareiškėjas šiuo atveju būtent ir turi licenciją tiekti šilumą

Pavilionių kaime. Taigi šioje Vilniaus miesto teritorijos dalyje UAB „Vilniaus energija“ neturi teisės tiekti šilumą.

Pareiškėjas nurodo, kad jam 2005 m. vasario 4 d. išduota licencija yra vėlesnis dokumentas nei Vilniaus miesto

savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimas

Nr. 1-634, 2004 m. kovo 30 d. bendrovės „Vilniaus energija“ licencija, Vilniaus

regiono aplinkos apsaugos departamento 2002 m.

sausio 15 d. išvada Nr. 64, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos

skyriaus 2002 m. sausio 22 d. raštas Nr. 11-23-12, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi

pareiškėjui išduotoje licencijoje nustatytomis

sąlygomis. Vilniaus miesto savivaldybė kitus prieš tai nurodytus dokumentus turėjo įvertinti, prieš išduodama pareiškėjui

2005 m. vasario 4 d. licenciją. Ginčo situacijoje šie dokumentai nebegali būti vertinami ir į juos nebegali būti

atsižvelgiama.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą

tretysis suinteresuotas asmuo gyvenamųjų namų statybos bendrija „Pavilionių vizija“ prašo apeliacinį skundą

atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo,

kad jis šilumos tiekėju pasirinko UAB „Vilniaus energija“ ir su šia bendrove sudarė atitinkamas sutartis.

Jis, kaip šilumos vartotojas, turi teisę pasirinkti šilumos tiekimo būdą ir, naudodamasis šia savo teise, pasirinko

paprasčiausiai eksploatuojamą, ekologiškiausią, ekonomiškai rezultatyviausią centralizuotą šilumos tiekimo būdą, kurį

vykdo UAB „Vilniaus energija“.

Atsiliepime į apeliacinį skundą

tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo, kad, jo nuomone,

pareiškėjas šiame ginče yra teisus. Nurodo, kad, nustatant licencijavimą energetikos sektoriuje, siekiama ne tik

kontroliuoti monopolinių paslaugų teikimu užsiimančių energetikos įmonių veiklą, užtikrinti saugų, patikimą ir

efektyvų energijos tiekimą vartotojams, veiklos viešumą,

sąžiningą konkurenciją, santykių su vartotojais aiškumą, bet ir efektyviai

prižiūrėti atskirų energetikos sektorių

rinkas. Energetikos įmonei išduodant atitinkamą licenciją, yra apibrėžiama

licencijuojamos veiklos teritorija, kurioje įmonei

suteikiama išskirtinė teisė vykdyti licencijuojamą veiklą -teikti atitinkamas paslaugas visiems tos teritorijos

vartotojams. Šiuo atveju galima teigti, kad yra išduodamas ne paprastas leidimas ūkinei–komercinei veiklai, bet išduodamas išskirtinis leidimas įmonei vykdyti

licencijuojamą veiklą atitinkamoje teritorijoje, t.

y. įmonei išduodama rinkos licencija apibrėžtoje teritorijoje. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad, atsižvelgiant į

bendrus energetikos įmonių licencijavimo principus

bei sistemiškai vertinant Šilumos ūkio įstatyme suformuluotus šilumos tiekėjo

bei šilumos tiekimo sąvokų apibrėžimus, galima

teigti, kad šilumos ūkio sektoriuje turėtų būti licencijuojama tik

centralizuotai tiekiamos šilumos rinka.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad 2004 m. kovo 30 d. bendrovei

„Vilniaus energija“ buvo išduota šilumos

tiekimo licencija Nr. L4-ST-37, kuri suteikia

teisę tiekti šilumą šiai bendrovei Vilniaus

miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus kitose Vilniaus miesto savivaldybės

ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės

komisijos išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas. Taigi UAB „Vilniaus

energija“ iš esmės yra suteikta išimtinė teisė

centralizuotai tiekti šilumą visoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, tačiau licencijoje numatyta išimtis suponuoja

galimybę savivaldybės teritorijoje veikti ir kitiems, mažesniems centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjams.

Vilniaus miesto savivaldybė 2005 m. vasario 4 d. išdavė šilumos tiekimo licenciją pareiškėjui, kuria jam ir buvo suteikta

išimtinė teisė tiekti šilumą atitinkamoje

teritorijoje, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės Pavilionių kaimo teritorijoje.

Taigi nuo šio momento neliko jokio teisinio

pagrindo toje pačioje teritorijoje veiklą pradėti vykdyti dar vienam šilumos

tiekėjui, o vėlesni atsakovo veiksmai (projektavimo

sąlygų išdavimas) yra vertintini kaip pažeidžiantys teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą

tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo,

kad Pavilionių kaime yra galima konkurencija tarp centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių ir vartotojai turi

teisę pasirinkti įmonę, kuri jiems tieks šilumą. Nagrinėjamu atveju vartotojas pasirinko UAB „Vilniaus energija“, o

atsakovas, į tai atsižvelgdamas, teisėtai išdavė

pareiškėjo ginčijamą projektavimo sąlygų sąvadą. Tretysis suinteresuotas asmuo

nurodo, kad pareiškėjui licencija yra išduota

tiekti šilumą centralizuotu būdu, tačiau jis siekia tai daryti kitu

alternatyviu būdu, kuris neatitinka aplinkos

apsaugos reikalavimų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą

atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad jis pagrįstai

paraišką šilumos tiekimo projektavimo sąlygoms gauti pateikė UAB „Vilniaus energija“ ir šiuo atveju

nebuvo būtinybės į projektavimo sąlygų sąvadą įrašyti visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar

naudotojų, galinčių teikti statytojui (užsakovui) paslaugas, nes pats statytojas, realizuodamas savo teisę

pasirinkti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų

savininkus ar naudotojus, pateikė prašymą anuliuoti išduotas dujų technines

sąlygas, taip savo veiksmais parodydamas, jog

atsisako nuo pareiškėjo siūlomo dujinio šildymo būdo. Atsakovas nurodo, kad

Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta,

kad šilumos gamyba grindžiama konkurencija tarp šilumos

gamintojų. Šilumos gamintojas – juridinis asmuo, gaminantis ir parduodantis

šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui

arba vartotojui, jeigu šilumos gamintojas turi šilumos tiekimo licenciją

(Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 11 d.). Taigi

tiek UAB „Vilniaus energija“, tiek pareiškėjas, turintys licencijas, suteikiančias teisę verstis šilumos tiekimu, laikytini

konkurentais tiek šilumos gamybos, tiek šilumos tiekimo rinkose. Atsakovas nurodo, kad besivystančioje Pavilionių

kaimo teritorijoje nėra tikslinga riboti kitų šilumos

tiekėjų atsiradimą ir veiklą, suteikiant išimtines teises tiekti šilumą tik

dujomis sąlyginai nedidelių veiklos mastų

įmonei ir taip ribojant pagrįstą šilumos tiekėjų konkurenciją bei užkertant

kelią vartotojams rinktis energijos rūšį.

Atsakovas nurodo, kad Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog

konkurencija tarp alternatyvių energijos rūšių

tiekėjų vartotojų poreikiams šilumai tenkinti įgyvendinama šilumos ūkio specialiaisiais planais, nustatančiais vartotojų

poreikių šilumai tenkinimą vartotojui mažiausiomis

sąnaudomis, užtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo

poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos

normas bei kitomis priemonėmis. Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių

energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę

šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Atsakovas nurodo, kad, išduodant ginčijamą

projektavimo sąlygų sąvadą, buvo vadovautasi Vilniaus

miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo

plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento

detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“. Šiuo

sprendimu ginčo teritorijos statusas buvo pakeistas, nustatant, kad tai yra

gyvenamoji teritorija su daugiaaukščiais statiniais.

Atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga riboti centralizuotos šilumos tiekėjų veiklą šioje teritorijoje. Numačius

daugiaaukštę statybą, t. y. pasikeitus teritorijos užstatymo tankiui bei intensyvumui, padidėja transporto intensyvumas

bei oro tarša. Šią situaciją dar labiau pablogintų daugiabučiuose namuose įrengtos dujinės šildymo sistemos,

kurias siūlo pareiškėjas. Todėl atsakovas, siekdamas

mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai, teikia prioritetą

ekologiškai švariems šilumos šaltiniams –

elektrai ir centralizuotam šilumos tiekimui.

Apeliacinės instancijos teismui

tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė dokumentus, įrodančius, kad iki gyvenamojo

namo Vilniuje, Ukmergės 300B nutiesti šilumos perdavimo tinklai, su GNSB „Pavilionių vizija“ sudaryta šilumos

pirkimo-pardavimo sutartis ir šiluma nuo 2007

m. sausio 10 d. pradėta tiekti į šį namą.

Pareiškėjo atstovas, įvertinęs šiuos

dokumentus apeliacinio skundo reikalavimus palaikė, tačiau

pripažino, kad pareiškėjas nebepretenduoja tiekti

šilumos gyvenamajam namui Vilniuje, Ukmergės 300B, bet pageidauja, kad teismo sprendimu būtų išaiškinti teisės

aktai, taikytini tokių ginčų sprendimui.

Atsakovo atstovė prašė apeliacinį

skundą atmesti, pakartodama argumentus, išdėstytus atsiliepime į apeliacinį skundą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB

„Vilniaus energija“ atstovai prašė apeliacinį skundą atmesti, be kitų atsiliepime į apeliacinį skundą

paminėtų argumentų nurodydami ir tai, kad šiluma nuo 2007 m. sausio 10 d. jau tiekiama namui Vilniuje, Ukmergės 300B.

Trečiojo suinteresuoto asmens

Valstybinės kainų ir energetikos komisijos atstovas prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjui 2005 m. vasario 4 d.

išduota šilumos tiekimo licencija Nr. ŠT-1. Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ir ŠŪĮ) šilumos tiekimo licenciją

apibrėžia kaip dokumentą, suteikiantį licencijos turėtojui teisę verstis šilumos tiekimu apibrėžtoje teritorijoje (2

str. 25 p.). Šilumos tiekimas pagal ŠŪĮ 2 straipsnio 24 punktą – centralizuotai pagamintos šilumos ir (ar) karšto

vandens pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams,

o šilumos tiekėjas -juridinis asmuo, valdantis

šilumos perdavimo tinklą, organizuojantis šio tinklo

eksploatavimą gaminant (perkant) šilumą ir tiekiant ją vartotojams (2 str. 23

d.). Vadinasi, šilumos pristatymo pripažinimui

šilumos tiekimu būtina, kad šiluma būtų gaminama centralizuotai ir kad iki

šilumos vartotojo ji patektų šilumos perdavimo

tinklais. Šilumos perdavimo tinklo sąvoka pateikta to paties įstatymo 2 straipsnio 21 punkte: tai sujungtų vamzdynų ir įrenginių

sistema, skirta transportuoti šilumnešiu (šilumnešis

– specialiai paruoštas vanduo, geriamasis vanduo, garas, kondensatas, kitas

skystis ar dujos, naudojami šilumai

transportuoti (2 str. 17 p.)) šilumą iš gamintojo vartotojams. ŠŪĮ 2

straipsnyje pateikta ir pastato šildymo bei

karšto vandens sistemos samprata, šią sistemą apibrėžiant kaip pastate įrengtą

techninių priemonių kompleksą, skirtą į

pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į

patalpas pristatyti (13 punktas) bei šilumos įvado

sąvoka, pagal kurią šilumos įvadas – šilumos perdavimo tinklo atšaka iki pastato pirmųjų uždarančiųjų įtaisų,

atskiriančių pastato šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklo (19 punktas). Išanalizavus ir sistemiškai

įvertinus 2 straipsnio 21 ir 13 punktuose pateiktas šilumos perdavimo tinklo ir pastato šildymo bei karšto vandens

sistemos sąvokas, taip pat atsižvelgiant į šilumos

įvado sąvoką, prieinama prie išvados, kad šilumos perdavimo tinklas yra

vamzdynai iki pastato šilumos įrenginių. Taip

inžineriniai tinklai (kuriems priskiriami ir šilumos tiekimo tinklai)

suprantami ir Statybos įstatymo 2 straipsnio

10 dalyje, kuri nustato kad inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype

(išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų

nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai

vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais

ir įrenginiais. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai šiluma gaminama tame pačiame pastate, kuris šildomas, ji į

pastato patalpas patenka per pastato šildymo ir karšto

vandens sistemą, nesinaudojant šilumos perdavimo tinklais. Kadangi tokiais

atvejais nėra poreikio jungtis prie šilumos

perdavimo tinklų, vadinasi, pastato savininkas neprivalo laikytis ir nuostatų,

numatytų Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 punkte – pateikti prašymą

savivaldybės institucijai ir gauti iš jos techninių sąlygų sąvadą pastato šilumos įrenginių prijungimui prie šilumos

perdavimo tinklų. Šiame punkte nurodyta, kad tokį prašymą teikia tik pastato savininkas, pageidaujantis

prijungti pastato šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų. Vadinasi, ir šilumos tiekėjo, kaip jis

suprantamas pagal ŠŪĮ 2 straipsnio 23 dalį, paslaugos tokiais atvejais nereikalingos.

Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų,

išdėstytų jo skunde ir apeliaciniame skunde bei teisminio nagrinėjimo metu žodžiu pateiktų atstovo, pareiškėjas

pretendavo būti šilumos tiekėju, įrengiant dujinę katilinę ant gyvenamojo namo stogo, kitaip tariant, šilumą

gaminant tame pačiame pastate, kuris ir bus šildomas.

Kaip jau buvo minėta, tai nelaikoma šilumos tiekimu ŠŪĮ 2 straipsnio 24 punkto

prasme, kadangi tokiu atveju šiluma gaminama

necentralizuotai ir nesijungiama prie šilumos perdavimo tinklų. Taigi, jei

pareiškėjas ir būtų pasirinkęs vietinį šildymo būdą,

įrengiant dujinę katilinę gyvenamajame name, atsakovas neturėtų pareigos teikti pareiškėjui paraišką šilumos

tiekimo projektavimo sąlygoms gauti.

Statytojas pasirinko kitą namo

aprūpinimo šiluma būdą – centralizuotai pagamintos šilumos

tiekimą. Tokiu atveju jis privalo laikytis tvarkos,

nustatytos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 punktu: „Pastato savininkas, pageidaujantis prijungti pastato

šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti

iš jos techninių sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti“.

Tretysis suinteresuotas asmuo GNSB „Pavilionių vizija“ šią pareigą atliko ir

kreipėsi su atitinkamu prašymu į savivaldybės

administraciją.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių

7 punktas nustato, kad savivaldybės institucija, gavusi pastato savininko prašymą prijungti pastato šilumos

įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų, ne vėliau kaip per tris dienas pateikia šilumos tiekėjui paraišką gauti iš

jo pastato šilumos įrenginių prijungimo technines sąlygas.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 6

dalis nustato, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjus – inžinerinių tinklų ir

susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus (iš nustatančiųjų statinio projektavimo sąlygas), todėl į projektavimo sąlygų

sąvadą įrašomos visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų, galinčių

teikti statytojui (užsakovui) paslaugas, nustatytos projektavimo sąlygos. Remdamasis šia nuostata, pareiškėjas

apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl projektavimo

sąlygų turėjo būti kreipiamasi ir į jį, o namo statytojas turėjo teisę rinktis

tiekėją.

Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo

28 straipsnio 1 dalį, šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. Šilumos tiekimo licencijavimo

taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982, 24

punktas nustato, kad šilumos tiekimo licencija išduodama tik vienai įmonei tam

tikroje teritorijoje. Pareiškėjui 2005 m. vasario 4

d. išduotoje šilumos tiekimo licencijos Nr. ŠT-1 priedo 2 punkte nurodyta, kad „licencija išduota tiekti šilumą

Licencijos turėtojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais šilumos perdavimo tinklais Vilniaus

miesto savivaldybės teritorijoje – Pavilionių kaimo

teritorijoje, išskyrus kitose Vilniaus miesto savivaldybės ar Valstybinės kainų

ir energetikos kontrolės komisijos <...>

išduotose licencijose apibrėžtas teritorijas“. UAB „Vilniaus energija“ turimoje

2004 m. kovo 30 d. išduotos šilumos tiekimo

licencijos Nr. L4-ŠT-37 priede šilumos tiekimo teritorija apibrėžta taip:

Vilniaus miesto savivaldybės teritorija, išskyrus

kitose Vilniaus miesto savivaldybės ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotose licencijose

apibrėžtas teritorijas. Formaliai vertinant prieš tai paminėtas teisės normas ir licencijose nurodytas šilumos

tiekimo teritorijas šilumos tiekėju Pavilionių kaimo teritorijoje turėtų būti laikomas pareiškėjas ir į jį

turėtų būti kreipiamasi dėl projektavimo sąlygų gavimo. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjo licencijoje

nurodyta, kad ji išduota tiekti šilumą tam tikroje teritorijoje licencijos turėtojo nuosavybės teise ar kitais

teisėtais pagrindais valdomais šilumos perdavimo tinklais. Sąlyga šilumos tiekėjui valdyti šilumos perdavimo tinklus

numatyta ir teisės aktuose (ŠŪĮ 2 str. 23 d.,

Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių 4 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos,

pareiškėjas Pavilionių kaime centralizuotai

pagamintos šilumos tiekimo tinklų jokiu teisėtu būdu nevaldo ir tiekti

centralizuotai pagamintą šilumą neturi

techninės galimybės. Šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjo atstovas teismo

posėdžio metu. Tokiu atveju atsakovo kreipimasis

į pareiškėją dėl techninių sąlygų pastato šilumos įrenginių prijungimui prie šilumos perdavimo tinklų pateikimo būtų

tik formalus, nes pareiškėjas jų nebūtų galėjęs išduoti,

kadangi nevaldo šilumos perdavimo tinklų, prie kurių galėtų būti jungiami pastato

šilumos įrenginiai. Kitaip tariant,

pareiškėjas neatitiko tiekėjui teisės aktais nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgdama į šią išvadą bei į tai, kad namo

šildymui pasirinkus vietinio šildymo sistemą prijungimo prie šilumos tiekimo

tinklo projektavimo sąlygos nebūtų

reikalingos, kolegija nepasisako dėl pareiškėjo argumentų apie Vilniaus miesto

savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 20 d.

sprendimu Nr. 723 patvirtinto Naujamiesčio,

Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, Panerių,

Grigiškių, Antakalnio, Naujosios Vilnios, Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių,

Justiniškių, Šeškinės, Pilaitės, Pašilaičių ir

Fabijoniškių seniūnijų energijos rūšies naudojimo šildymui specialiojo plano pažeidimą, nes tai neturi įtakos

pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams.

Pirmosios instancijos teismas,

atmesdamas pareiškėjo reikalavimus panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005 m.

gruodžio 5 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 2474 6.1 punktą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės

administraciją pateikti pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paraišką šilumos tiekimo

projektavimo sąlygoms gyvenamųjų namų statybos bendrijos

„Pavilionių vizija“ Vilniaus miesto savivaldybės Pavilionių kaime planuojamai

statybai gauti, priėmė iš esmės teisingą

sprendimą, todėl pakeitus argumentavimą, šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Viena iš būtinų sąlygų žalos

atlyginimui pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį – neteisėti valdžios institucijų veiksmai. Kadangi

atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė.

Vadovaudamasi Administracinių bylų

teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų

kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

_________________