TAR.1FF793A1AE6F · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.7. Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punkto, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punkto, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos 26 punktui

Administracinė byla Nr. I16-22/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 28 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Sigitos Rudėnaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant atsakovo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovui Tomui Daukantui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos 26 punktui.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą (toliau – ir pagrindinė byla) pagal ieškovės T. O. ieškinį atsakovui Vilniaus Kalvarijų pagrindinei mokyklai dėl neteisėtai pakeistų būtinųjų darbo sutarties sąlygų atkūrimo. 2007 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas civilinę bylą sustabdė ir kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos (toliau – ir Programa) 26 punktui. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio

25 d. nutartyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo

30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos 4 punkte nustatyta, kad pedagoginė norma yra kontaktinių valandų skaičius per savaitę. Kontaktinės valandos yra suprantamos kaip laikas, kai mokytojas tiesiogiai bendrauja su mokiniais (pamokos, treniruotės, papildomoji veikla). Šios Programos 26 punkte numatyta, kad I laikotarpio I etapu (nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.) ir II etapu (nuo 2006 m. sausio 1 d.) vidutinį mokytojo darbo krūvį sudaro po 18 kontaktinių valandų pedagoginė norma ir I etapu 5,2 val. bei II etapu 6,2 val. papildomo darbo.

Tiek 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 26 punktas, tiek 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Šiuose įsakymuose pedagoginio darbo krūvis – 18 pedagoginių valandų per savaitę – reglamentuojamas analogiškai kaip ir šiuo metu galiojančio Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punkte. Šiame Apraše ir minėtų nebegaliojančių aktų analogiškose nuostatose nurodomos pedagoginio darbo valandos yra suprantamos kaip kontaktinės valandos ir pertraukos tarp pamokų kartu bei papildomos valandos, taigi pagal Aprašo 24 punktą mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų, kurias sudaro tiek kontaktinės valandos, tiek papildomos valandos. Iš Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos 4 punkto matyti, kad pedagoginė norma yra kontaktinių valandų skaičius per savaitę, o šios normos dydis Programos 26 punkto pagrindu yra 18 kontaktinių valandų ir papildomo darbo valandos.

Aprašo 26 punkte nurodyta darbo laiko apimtis netapatintina su pedagoginio darbo norma, kadangi garantuojama teisės aktais pedagoginio darbo valandų norma per savaitę yra 18 kontaktinių valandų ir papildomo (užklasinio) darbo pamokos. Iš Aprašo 2 punkto kartu su 26 punktu galima daryti išvadą, kad pedagoginio darbo norma Apraše apima tik 18 valandų, į kurias įskaičiuojama tiek kontaktinės, tiek papildomai tarifikuojamos darbo valandos.

II.

Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo prašymą nurodo, kad Aprašo 24 punktas bei anksčiau galiojusių aprašų atitinkami punktai neprieštarauja Programos 26 punktui. Savo poziciją atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo

30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos 4 punktą, pedagoginė norma – kontaktinių valandų skaičius per savaitę. Programos 26 punkte numatyta pedagoginių darbo valandų norma yra vidutinis mokytojo darbo krūvis, pereinant prie naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos. Programos 2 ir 30 punktuose nustatyta, kad numatoma prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo pereiti nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Ši Programa įgyvendinama, atsižvelgiant į skiriamą finansavimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1231 3 p.).

2. Pagal Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 3 punktą, taip pat anksčiau galiojusių Švietimo įstaigų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašų atitinkamus punktus, pedagoginio darbo valandos

– tai kontaktinės valandos, papildomos valandos ir pertraukos tarp pamokų. Apraše 18 pedagoginių darbo valandų nustatyta tam, kad būtų galima apskaičiuoti tarifinį atlygį, nurodytą Apraše. Pagal Aprašo 24 punktą ir atitinkamus anksčiau galiojusių aprašų punktus, mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už

18 pedagoginio darbo valandų per savaitę. Nei anksčiau galiojusiuose aprašuose, nei galiojančiame Apraše nėra paminėta, kad 18 pedagoginio darbo valandų norma yra minimalus krūvis, kurį darbdavys privalo užtikrinti kiekvienam mokytojui. Tai yra tik koeficiento norma, pagal kurią nustatomas tam tikras darbo užmokestis. Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti ir dėl mažesnio ar didesnio nei 18 valandų kontaktinių valandų skaičiaus. Kolektyvinėse ir darbo sutartyse, mokyklos teisės aktuose galėtų būti reglamentuotos nuostatos dėl mokytojų darbo krūvio skirstymo, taip pat minimalaus mokytojo darbo krūvio.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 3 punkte numatyta, kad ministerijos turi nustatyti diferencijuotas pagal įstaigų ir organizacijų darbo pobūdį ir jų dydį, darbuotojų darbo stažą, išsimokslinimą bei kvalifikaciją tarnybinių atlyginimų schemas (koeficientais), neviršydamos minėtame nutarime nustatytų tarnybinių atlyginimų (koeficientais), taip pat nustatyti kitas nutarime numatytas darbo apmokėjimo sąlygas. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerija yra patvirtinusi būtent koeficientus ir atlyginimo skaičiavimo schemą. Atsižvelgiant į skiriamą finansavimą, numatoma etatinį apmokėjimą mokytojams nustatyti nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.

4. Programos 26 punkte pedagoginio darbo normos sąvokos apibrėžimo tikslas – nustatyti mokytojo vidutinį darbo krūvį pereinant prie naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos, o Aprašo 24 punkte ir anksčiau galiojusių aprašų punktuose pedagoginio darbo normos sąvokos apibrėžimas nustatytas siekiant apskaičiuoti mokytojui darbo užmokestį. Šiuo metu apskaičiuojant darbo užmokestį, pedagoginio darbo valandos sąvoka turėtų būti tokia, kaip ji apibrėžta Aprašo 3 punkte, nes mokytojams apmokama ne tik už kontaktines valandas, bet ir už laiką, kai jie tiesiogiai bendrauja su mokiniais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. liepos 8 d. priėmė nutarimą Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“. Pagal šio nutarimo 3 punktą, „Ministerijos, departamentai bei kitos valstybinės tarnybos ir savivaldybės – biudžetinių įstaigų ir organizacijų aukštesniosios organizacijos per 15 dienų turi nustatyti diferencijuotas pagal įstaigų ir organizacijų darbo pobūdį ir jų dydį, darbuotojų darbo stažą, išsimokslinimą bei kvalifikaciją tarnybinių atlyginimų schemas (koeficientais), neviršydamos šiame nutarime nustatytų tarnybinių atlyginimų (koeficientais), taip pat kitas šiame nutarime numatytas darbo apmokėjimo sąlygas“. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasi minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 31d. nutarimą Nr. 983 „Dėl pedagogų darbo užmokesčio padidinimo“ priėmė 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 1565 „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“. Pastarasis įsakymas ne sykį buvo keistas. 2005 m. liepos

15 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1459 jis buvo išdėstytas nauja redakcija „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsigaliojusia nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. Byloje ginčijamas šios redakcijos įsakymo 26 punktas, kuris nustatė:

„Mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę.“

Nors vėliau 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 1565 ne sykį buvo keičiamas, tačiau juo patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 26 punktas keičiamas nebuvo. Taigi byloje bus tiriamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 26 punkto (Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) teisėtumas. 2006 m. liepos 10 d. Švietimo ir mokslo ministras priėmė įsakymą Nr. ISAK-1436, kuriuo patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Tuo pačiu įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios Švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. 1565 ir jį keitę įsakymai. Byloje ginčijamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, kuris nustatė:

„Mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę.“

2006 m. gruodžio 20 d. Švietimo ir mokslo ministras įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtino Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Tuo pačiu įsakymu pripažintas netekusiu galios 2006 m. liepos 10 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-1436 ir jį keitę įsakymai. 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas nustato:

„Mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę.“

Kadangi tiek Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, tiek Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, tiek Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punktas nustato identišką teisinį reguliavimą, jų atitiktis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos 26 punktui nagrinėtina kartu.

IV.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą Nr. 1231 „Dėl naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos patvirtinimo“. Šiuo nutarimu patvirtinta Nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programa. Šios Programos paskirtis – apibrėžti naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įvedimo tikslus, uždavinius, numatyti įgyvendinimo laikotarpius bei etapus ir reikiamas lėšas (Programos 1 p.). Pagal Programos 2 punktą, prie etatinio darbo apmokėjimo bus pereita 2009 metais. Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas Programos 4 punkto 2 pastraipoje apibrėžiamas kaip nustatyta pareiginė alga, išreikšta mėnesinėmis bazinėmis algomis arba minimaliomis mėnesinėmis algomis už mokytojo etatui nustatytą darbo valandų skaičių per savaitę. Programoje, kaip vienas iš laukiamų jos įgyvendinimo rezultatų, nurodoma tai, kad mokytojai jausis socialiniu požiūriu saugesni, nes atlyginimas tiesiogiai nepriklausys nuo kontaktinių valandų skaičiaus (Programos 34 p.), mokytojų atlyginimai nebemažės dėl kasmetinio klasių komplektų skaičiaus mažėjimo (Programos 36 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1231 2 punktu Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su Finansų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pavesta parengti ir iki 2008 m. gegužės 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei perėjimo prie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo nuo 2009 m. sausio 1 d. priemonių plano projektą; parengti ir iki 2009 m. gegužės 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Programos įgyvendinimo II laikotarpio priemonių plano projektą; organizuoti ir koordinuoti Programos vykdymą.

V.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos 26 punktas nustato:

26. Nauja mokytojų darbo apmokėjimo sistema I laikotarpiu įvedama penkiais etapais (per 4 metus ir 4 mėnesius):

26.1. I etapas – nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. nustatomas toks vidutinis mokytojo darbo krūvis: 23,2 valandos per savaitę, iš jų 18 kontaktinių valandų pedagoginė norma ir 5,2 valandos – už papildomus darbus (čia papildomai skiriama 1 mokama valanda);

26.2. II etapas – nuo 2006 m. sausio 1 d. nustatomas toks vidutinis mokytojo darbo krūvis: 24,2 valandos per savaitę, iš jų 18 kontaktinių valandų pedagoginė norma ir 6,2 valandos – už papildomus darbus (čia papildomai skiriama 1 valanda);

26.3. III etapas – nuo 2007 m. sausio 1 d. nustatomas toks vidutinis mokytojo darbo krūvis: 26,3 valandos per savaitę, iš jų nuo 18 iki 20 kontaktinių valandų pedagoginė norma ir 7,3 valandos – už papildomus darbus (čia papildomai skiriama 1 valanda);

26.4. IV etapas – nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatomas toks vidutinis mokytojo darbo krūvis: 28,8 valandos per savaitę, iš jų nuo 18 iki 22 kontaktinių valandų pedagoginė norma ir 8,8 valandos – už papildomus darbus (čia papildomai skiriama 1,2 valandos);

26.5. V etapas – nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatomas toks mokytojo darbo krūvis: 30 valandų per savaitę, iš jų nuo 18 iki 22 kontaktinių valandų pedagoginė norma ir 10 valandų – už papildomus darbus (čia papildomai skiriama 1,2 valandos). Nors Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. nutarties rezoliucine dalimi prašoma ištirti ginčijamų Švietimo ir mokslo ministro įsakymų atitinkamų punktų atitiktį visam Programos 26 punktui, tačiau iš pareiškėjo nutarties argumentų matyti, kad jis abejoja ginčijamų norminių administracinių aktų atitiktimi ne visam Programos 26 punktui, o Programos 26.1. ir 26.2. papunkčiams, nustatantiems vidutinį mokytojo darbo krūvį naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo I etapu (nuo 2005 m. rugsėjo 1 d.) ir II etapu (nuo 2006 m. sausio 1 d.). Argumentų, leidžiančių abejoti ginčijamų Švietimo ir mokslo ministro įsakymų atitinkamų punktų atitiktimi likusiems Programos 26 punkto papunkčiams, pareiškėjo nutartyje nėra nurodoma. Todėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija tirs ginčijamų teisės aktų atitiktį būtent Programos 26.1. ir 26.2. punktams.

VI.

Teisinis reguliavimas, nustatytas Programoje, ypatingas tuo, kad Programa pirmiausia adresuojama viešojo administravimo subjektams – Švietimo ir mokslo ministerijai, Finansų ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – jiems pavedama priimti teisės aktus, įgyvendinančius Programą, organizuoti ir koordinuoti programos vykdymą (Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1231 2–3 punktai). Įgyvendindamos Programą, minėtosios institucijos privalo laikytis joje apibrėžtų Programos tikslų, uždavinių, įgyvendinimo laikotarpių bei etapų (Programos 1 p.).

Priimdamos Programą įgyvendinančius teisės aktus, jos negali pažeisti Programos nuostatų. Pareiškėjas Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas prašymą ištirti Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašų skirtingų redakcijų atitinkamų punktų teisėtumą kildina iš pagrindinės bylos, kurioje ieškovė gynė savo teises, remdamasi, be kita ko, Programos punktais, jos teigimu, suteikiančiais jai teisę į Programoje nustatytą mokytojo darbo krūvį. Minėta, kad Programa pirmiausia nustato pareigas viešojo administravimo subjektams šią Programą tinkamai įgyvendinti.

Individualiems asmenims teisės iš šios Programos galėtų kilti ir šia Programa galima būtų tiesiogiai remtis ginant pažeistas teises tik tais atvejais, jei konkrečios subjektinės teisės būtų tiesiogiai numatytos Programoje. Iš Programos matyti, kad 2009 metais perėjus prie etatinio darbo apmokėjimo (Programos 2 p.), mokytojams bus nustatytas fiksuotas darbo krūvis. Programos 26.5. papunktyje numatyta, kad naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos I laikotarpio V etapu – nuo 2009 m. sausio 1 d. nustatomas toks mokytojo darbo krūvis: 30 valandų per savaitę, iš jų nuo 18 iki 22 kontaktinių valandų pedagoginė norma ir 10 valandų – už papildomus darbus (čia papildomai skiriama 1,2 valandos).

Teisinis reguliavimas, nustatytas Programos 26.1. ir 26.2. papunkčiuose, pasižymi tuo, kad jame, skirtingai nei Programos 26.5. papunktyje, nustatomas vidutinis mokytojo darbo krūvis. Vidutinis mokytojo darbo krūvis, kuris nustatomas įvairiuose Programos įgyvendinimo etapuose, iki pereinant prie etatinio darbo apmokėjimo, vaidina skirtingą vaidmenį, nei fiksuoto darbo krūvio nustatymas, kuris taikomas įgyvendinus etatinio darbo apmokėjimo sistemą. Vidutinio mokytojo darbo krūvio nustatymas reikšmingas tuo, kad jis orientuoja Programą įgyvendinančius viešojo administravimo subjektus į tai, kokio mokytojo darbo krūvio turėtų būti siekiama atskirais Programos įgyvendinimo etapais, kokios lėšos turi būti planuojamos darbo užmokesčio didinimui užtikrinti.

Jis aiškintinas sistemiškai su Programos priedu, nustatančiu lėšų poreikį naujai mokytojų darbo apmokėjimo sistemai įgyvendinti, atsižvelgiant į konkrečius Programos įgyvendinimo etapus. Programos priede nustatomas ne tik mokytojų vidutinis darbo krūvis skirtingais Programos įgyvendinimo etapais, bet ir papildomos lėšos, kurios reikalingos Programai įgyvendinti bei laukiamas mokytojų darbo užmokesčio padidėjimas procentais. Programos 1 punkte apibrėžiama Programos taikymo sritis nėra reglamentuoti mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, o tik apibrėžti naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos tikslus, uždavinius, numatyti reikiamas lėšas.

Programos 5 punkte nurodoma, kad mokslo metų pabaigoje keblu paskirstyti mokytojų darbo krūvį ateinantiems metams, nes pasikeitus mokomosioms klasėms ir klasių komplektų skaičiui, keičiasi ir kontaktinių valandų skaičius. Mokytojo alga nuo kontaktinių valandų skaičiaus nebepriklausys tik perėjus prie etatinio darbo apmokėjimo (Programos 18.3. punktas). Laukiamas mokytojų darbo padidėjimas yra pateikiamas kaip vienas iš Programos vertinimo kriterijų (Programos 29.1–29.2 p.), ir kaip laukiamas rezultatas (Programos 31 p.), o ne kaip konkretus ir besąlyginis mokytojų darbo užmokesčio didinimo mechanizmas.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi sisteminiu minėtų Programos nuostatų aiškinimu, sprendžia, kad Programos 26.1 ir 26.2 papunkčiai konkretaus darbo krūvio mokytojams neužtikrina ir nesuteikia jiems subjektinės teisės reikalauti šiuose papunkčiuose nustatyto darbo krūvio. Teisė į konkretų darbo krūvį (Programos

26.5. p.) galės būti įgyvendinama tada, kai bus pereita prie etatinio darbo apmokėjimo sistemos.

VII.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija)

26 punktas „Mokytojams tarifinis atlygis nustatomas už 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę“ reglamentuoja, kokia tvarka mokytojams apskaičiuojamas darbo užmokestis. Šie Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti teisės aktai nustato mėnesinių tarifinių atlyginimų koeficientus mokytojams, kurie taikomi, jeigu mokytojas dirba 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę. Nei Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, nei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punktas nenustato privalomo mokytojų darbo krūvio. Nepažeidžiant darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, mokytojų darbo krūvis gali būti ir didesnis, ir mažesnis nei 18 pedagoginių darbo valandų per savaitę.

Tiesiog apskaičiuojant konkretų mokytojo darbo užmokestį, tarifinio atlygio pagrindu imamas 18 pedagoginio darbo valandų per savaitę krūvis. Ginčijamos Švietimo ir mokslo ministro įsakymų nuostatos skirtos mokytojų darbo užmokesčiui apskaičiuoti ir privalomo mokytojų darbo krūvio nenustato, o Programos 26.1 ir 26.2. papunkčiai reglamentuoja vidutinį mokytojų darbo krūvį, į kurį viešojo administravimo subjektai turi orientuotis, įgyvendindami naują mokytojų darbo apmokėjimo sistemą ir planuodami lėšas. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamos Švietimo ir mokslo ministro įsakymų nuostatos ir Programos 26.1 ir 26.2 papunkčiai reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, todėl prieštaravimo tarp jų nėra.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d.

įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos 26.1 ir 26.2 papunkčiams. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendžia:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2408 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. ISAK-1436 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo 24 punktas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1998 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1565 patvirtinto Švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (2005 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. ISAK-1459 redakcija) 26 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1231 patvirtintos Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programos 26.1. ir 26.2. papunkčiams. Sprendimas neskundžiamas.

_________________