TAR.1B10496C0C26 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Dėl registrų veiklos teisinių santykių

1.2. Bylos, nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose

Dėl registrų veiklos teisinių santykių

Pareiškėjas

P. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į 12/100 dalių sandėlio 3I1p, esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad Valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialasprašymoįregistruotipareiškėjonuosavybėsteisesį 12/100 dalių sandėlio 3I1p, kaip priklausinio prie patalpos, esančios Klaipėdos apskrityje, netenkino, konstatavęs, kad dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo (23 str.

2 d., 3 d.) nustatytų reikalavimų, juose nepakanka duomenų pareiškėjo prašymo įregistruoti nuosavybės teises į atitinkamą nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Skunde teismui pareiškėjas teigė, kad valstybės įmonei Registrų centras buvo pateikti visi reikiami dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjas yra pastato, dėl kurio kilo ginčų, bendrasavininkis, išrašas apie pagalbinio ūkio sandėlio 3I1p, kaip priklausinio, statusą. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės kėlė ginčą dėl jo įsigyto nekilnojamojo turto ir dalies pagalbinio ūkio sandėlio, kaip pagrindinio daikto ir jo priklausinio santykio, teigdamas, kad įsigijęs 30,04 kvadratinių metrų ploto „Telekomo“ patalpų, įgijo nuosavybės teisę ir į 12/100 dalių sandėlio 3I1p. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog sandėlis 3I1p, esantis (duomenys neskelbtini) yra minimo pastato priklausinys. Šiuos klausimus reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos normos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar sandėlis yra pastato, kuriame pareiškėjas įsigijo atitinkamas patalpas, priklausinys, ar pareiškėjas, įsigijęs patalpas, tapo ir 12/100 dalių sandėlio 3I1p savininku, būtinas faktinių bylos aplinkybių vertinimas, aiškinant bei taikant Civilinio kodekso normas. Specialioji teisėjų kolegija nutarė, kad kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (2007 m. birželio 1 d.).

Dėl turtinių teisinių santykių

Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanagienė“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimą dėl inžinerinių tinklų rekonstrukcijos valstybinėje žemėje. Skunde paaiškino, kad UAB „Arginta“, neturėdama pareiškėjo sutikimo, vykdė elektros tinklų prijungimo darbus pareiškėjui priklausančiame kelyje. Kadangi tinklų rekonstrukcijos metu buvo ardomas kelio kelkraštis ir sugadinta kelio danga, darbus atliekančios bendrovės „Arginta“ buvo paprašyta pateikti leidimus jiems atlikti, tačiau tokie leidimai nebuvo pateikti – paaiškinta, kad darbai vykdomi gavus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimą.

UAB „Arginta“ pareiškėjui jokių leidimų ar kitų dokumentų nepateikė. Iš susirašinėjimo su įvairiomis institucijomis paaiškėjo, kad fiziniam asmeniui G. K. buvo išduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimas dėl elektros tinklų tiesimo valstybinėje žemėje. Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kelias yra inžinerinis statinys, skirtas transporto ir pėsčiųjų eismui. Išanalizavęs Kelių įstatymo nuostatas, pareiškėjas padarė išvadą, kad ŽŪB „Vanagienė“ priklausančiame kelyje elektros tinklų tiesimo darbams atlikti buvo reikalingas kelio savininko sutikimas, tačiau jis nebuvo gautas, atliekami darbai nesuderinti su kelio savininku.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus G. K. išduoto sutikimo valstybinėje žemėje tiesti elektros tinklus. Specialiosios teisėjų kolegijos nuomone, išduodama šį sutikimą, Vilniaus apskrities viršininko administracija iš esmės įgyvendino valstybės, kaip nuosavybės teisės subjekto (valstybinės žemės savininko), teises ir išreiškė savo valią dėl valstybinės žemės sklypo (pa)naudojimo elektros tinklams tiesti.

Taigi pareiškėjas iš esmės kėlė ginčą dėl žemės savininko teisės leisti kitam asmeniui naudoti jo nuosavybės teise turimą sklypą elektros tinklams tiesti įgyvendinimo. Pareiškėjas skundą argumentavo savo, kaip kelio-susisiekimo komunikacijų savininko, teisių pažeidimu. Specialioji teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamas ginčas kilo iš privatinių (civilinių) teisinių santykių, t. y. valstybės, kaip lygiateisės civilinių teisinių santykių dalyvės, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (2007 m. birželio 15 d.).

Dėl darbo teisinių santykių; dėl specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti kompetencijos ribų

L. D. padavė ieškinį Kauno rajono apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą. Jis nurodė, kad prašomu panaikinti įsakymu jam buvo paskirta nuobauda – papeikimas už darbo drausmės pažeidimus. Ieškovo nuomone, paskirta neadekvati pažeidimo sunkumui nuobauda. Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

L. D. Kauno apygardos teismui padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 12 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikino, perdavė bylą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismas nurodė, kad ieškovas yra Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Vilkijos komandos ugniagesys gelbėtojas, atsakovas – Kauno rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, sprendžia administracinis teismas. Teismas, įvertinęs reikalavimų pobūdį, konstatavo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 6 p.). Dėl šios priežasties teismas nusprendė apylinkės teismo sprendimą panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo pagal teismingumą Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 18 d. nutartimi, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu, nutarė klausimą dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui perduoti spręsti specialiajai teisėjų kolegijai. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, jog L. D. Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Vilkijos komandoje dirba ugniagesiu gelbėtoju pagal darbo sutartį, todėl jis valstybės tarnautojo statuso neturi. Teismo vertinimu, tarp L. D. ir Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos yra susiklostę ne tarnybiniai, o darbo teisiniai santykiai, reglamentuojami Darbo kodekso ir kitų darbo įstatymų, todėl kilęs ginčas nelaikytinas tarnybiniu ginču Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 19 dalies prasme. Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad L. D. darbas ugniagesiu gelbėtoju grindžiamas darbo sutartimi, jam netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas ir jis šio įstatymo taikymo prasme nėra valstybės tarnautojas (Valstybės tarnybos įstatymo

2 str. 2 d.), be to, jis nėra vidaus reikalų įstaigos pareigūnas (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 4 d.), drausminio poveikio priemonė jam pritaikyta vadovaujantis Darbo kodeksu, todėl ginčas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatytų požymių ir nėra tarnybinis – tai ginčas, kylantis iš darbo teisinių santykių. Specialioji teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad byloje yra priimta ir įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartis, kuria, remiantis Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimas panaikintas, o byla perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

Šioje Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra darinys, turintis specialią apibrėžtą kompetenciją. Jai priskirta spręsti klausimus, koks teismas – bendrosios kompetencijos ar administracinis – privalo spręsti kilusį ginčą (Civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str.).

Šiais klausimais ji priima galutines ir neskundžiamas nutartis. Jokie kitokie įgalinimai Specialiajai teismingumo kolegijai nėra suteikti. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti nėra teisminė instancija, kuriai įstatymu būtų pavesta vertinti bendrosios kompetencijos teismų ar administracinių teismų priimtus procesinius sprendimus ir juos naikinti. Tačiau Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti yra institucija, kuriai suteikta kompetencija priimti galutinį procesinį sprendimą dėl to, bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams yra priskirtinas nagrinėti ginčas.

Atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos kompetenciją, ji nėra saistoma bylą nagrinėjusių teismų priimtais procesiniais sprendimais bylos teismingumo klausimais (Civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 str.). Specialioji teisėjų kolegija ginčo priskyrimą bendrosios kompetencijos teismams ar administraciniams teismams išsprendžia atsižvelgdama į materialinių teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, specifiką, o ne į tai, kokius procesinius sprendimus teismai buvo priėmę prieš kreipdamiesi dėl bylos teismingumo klausimo išsprendimo.

Specialiajai teismingumo kolegijai išsprendus bylos teismingumo klausimą, ankstesni teismų procesiniai sprendimai teismingumo klausimu nebesaisto teismo, kuriam perduodama byla, nepriklausomai nuo to, ar šie procesiniai sprendimai buvo ar nebuvo apskųsti ir panaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Nors įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartimi konstatuota, kad ši byla teisminga administraciniams teismams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Specialioji teisėjų kolegija priima galutinę ir neskundžiamą nutartį teismingumo klausimu, į tai, kad bylos teismingumas atitinkamam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlyga, į tai, kad įstatymuose nenustatyta, jog spręsdama ginčo teismingumo klausimą Specialioji teismingumo kolegija turi atsižvelgti į teismų priimtus procesinius sprendimus šiuo klausimu, byla perduota Kauno rajono apylinkės teismui nagrinėti pirmosios instancijos tvarka.

Taip pat pažymėta, kad nagrinėdamas bylą, Kauno rajono apylinkės teismas nėra saistomas Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarties nurodymais dėl bylos teismingumo (2007 m. liepos

2 d. nutartis).

Dėl mišraus pobūdžio teisinių santykių

Ieškovė

A. M. ieškiniu kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, kuriuo prašė:

1) pripažinti susitarimą „Dėl vėjo elektrinių statybos“ tarp UAB „Vėjų spektras“ ir A. M. negaliojančiu;

2) pripažinti vėjo elektrinių parko, esančio Kretingos rajono savivaldybėje, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus negaliojančiais;

3) išregistruoti vėjo elektrinių parko statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus iš Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo; 4) įpareigoti statytoją UAB „Vėjų spektras“ per trijų mėnesių terminą vėjo elektrinių jėgaines pertvarkyti taip, kad neviršytų leistino akustinio triukšmo gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Kretingos rajono apylinkės teismas nutartimi nutarė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Išnagrinėjusi bylą specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, kaip platesnė pagal savo pobūdį, turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. prieš J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-7-989/2000; nutartis paskelbta biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 14). Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, jeigu civilinėje byloje vienas iš reiškiamų reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (absorbcijos principas) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 31 d. nutartis byloje UAB „Ronida“ prieš Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kt.).

Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė savo ieškinyje iškėlė keturis reikalavimus. Pirmasis ieškovės ieškinio reikalavimas – pripažinti susitarimą, sudarytą tarp jos ir UAB „Vėjų spektras“, negaliojančiu – neabejotinai yra civilinio teisinio pobūdžio, kadangi ginčijamas susitarimas yra sudarytas tarp dviejų privačių asmenų, sandorių negaliojimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Ketvirtasis ieškovės reikalavimas taip pat yra civilinio teisinio pobūdžio, nes adresuotas privačiam juridiniam asmeniui, be to, juo ieškovė siekia apginti privačius interesus, savo nuosavybės teisę į greta vėjų jėgainių parko esantį žemės sklypą, iš nuosavybės teise valdomo sklypo, jos nuomone, kylančias teises.

Antruoju reikalavimu ieškovė ginčijo administracinį aktą, kuris buvo adresuotas viešojo administravimo institucijai – Valstybinei energetikos inspekcijai. Trečiasis ieškovės reikalavimas taip pat iš esmės adresuotas viešojo administravimo institucijai – Nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaigai Valstybės įmonei Registrų centras. Tačiau savo reikalavimus ieškovė iš esmės grindė CK Ketvirtosios knygos normomis, todėl darytina išvada, kad paminėtais reikalavimais ieškovė iš esmės siekia apginti savo, kaip privataus žemės sklypo savininkės, teises, savo privačius interesus, iš privačios nuosavybės teisės, ieškovės nuomone, kylančias bei privataus juridinio asmens (UAB „Vėjų spektras“) tikrai ar tariamai pažeidžiamas jos teises ir įstatymų saugomus interesus.

Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad ir pastarieji (antrasis ir trečiasis) ieškovės reikalavimai nėra grynai administracinio teisinio pobūdžio, jie susiję su nuosavybės teisės ir iš jos tikrai ar tariamai kylančių privačių teisių ir interesų gynimu. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (2007 m. liepos 19 d. nutartis).

_________________