TAR.1A59990E7C97 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1.1. Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ dalies dėl Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano patvirtinimo atitikties Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1512 redakcija) 14 straipsnio 1 ir 2 dalims, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2465 redakcija) 18 straipsnio 1 ir 2 dalims, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1062 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2,

16.1 ir 17.1 punktams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2.3, 17.4 ir 23.4 punktams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 56 patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 26 punktui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656 (2004 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-363 redakcija) patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 31 punktui

Administracinė byla Nr. I14-13/2007 Procesinio sprendimo kategorija 17.1

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant atsakovo atstovams R. K., V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ dalis dėl Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano patvirtinimo neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1512 redakcija) 14 straipsnio 1 ir 2 dalims, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2465 redakcija) 18 straipsnio 1 ir 2 dalims, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo

18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1062 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2, 16.1 ir 17.1 punktams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2.3, 17.4 ir 23.4 punktams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 56 patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 26 punktui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 656 (2004 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-363 redakcija) patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 31 punktui.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai Pajūrio regioninio parko bendruomenė „Karklės senbuviai“ ir N. J. pateikė skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui dėl planavimo sąlygų Nr. 2005.346 detaliojo planavimo dokumentui rengti panaikinimo. Pareiškėjų manymu, 2005 m. spalio 11 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 2005.346 prieštarauja 2005 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-282 patvirtintam Pajūrio regioninio parko tvarkymo planui, nes jose numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir rekreacinę infrastruktūrą, o tai prieštarauja sprendiniams, reglamentuojantiems Karklės etnokultūrinio draustinio teisinį tvarkymo režimą.

Pareiškėjai nurodė, kad patvirtintos planavimo sąlygos tiesiogiai palies kiekvieno Pajūrio regioninio parko bendruomenės „Karklės senbuviai“ nario interesus, veiks jų gyvenamosios aplinkos kokybę. Atsakovų teigimu, planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 2005.346 išduotos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ ir 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių patvirtinimo“, neprieštarauja Aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d.

įsakymu Nr. D1-282 patvirtintam Pajūrio regioninio parko tvarkymo planui, nes rekreacinės infrastruktūros priemonės įtvirtintos rekreacinės infrastruktūros plane, kuris yra Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sudėtinė dalis. Tretysis suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija nurodė su skundu nesutinkantis, paaiškindamas, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pasiūlymus sąlygoms automobilių stovėjimo aikštelės detaliajam planui rengti pateikė vadovaudamasis 2001 m. gruodžio 4 d. Saugomų teritorijų įstatymu Nr. IX-628, Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ XXXIV skyriumi „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“, Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d.

įsakymu Nr. 425 patvirtintu Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentu bei Aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano ir jo priedo rekreacinės infrastruktūros plano, kuriame numatyta automobilių aikštelės įrengimo galimybė, sprendiniais (b. l. 127–128). 2006 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas pateikė teismui prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ dalis dėl Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano patvirtinimo atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr.

904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2.3, 17.4 ir 23.4 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656 (2004 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-363 redakcija) patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 31 punkto reikalavimus. Pareiškėjai nurodė, kad Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros planas neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalies, 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2.3, 17.4 ir 23.4 punktų, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 31 punkto reikalavimų, kiek tai susiję su viešumo procedūrų užtikrinimu bei visuomenės dalyvavimu rengiant rekreacinės infrastruktūros planą. Pažymėta, kad Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas – specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuris pradėtas rengti 1998 m. sausio 1 d., o patvirtintas – 2005 m. birželio 2 d. Ginčijamos planavimo sąlygos išduotos 2005 m. spalio 11 d. (b. l. 28). Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano pagrindiniame brėžinyje (tvarkymo plane) jokių duomenų apie rekreacinės infrastruktūros objektus, jų paskirtį, išsidėstymą ar pan. nėra, jie nurodyti kitame – rekreacinės infrastruktūros plane – todėl, jų manymu, teritorijos planavimo procese buvo parengti du brėžiniai: pagrindinis tvarkymo planas ir atskiru brėžiniu rekreacinės infrastruktūros planas. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių specialiųjų planų rengimo taisykles ir tvirtina jas kartu su Aplinkos ministerija. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio įstatymo bei šio straipsnio

1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad prieš teikiant tvirtinti, bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti apsvarstyti. Pareiškėjai nurodė, jog Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656 patvirtintos Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, galioja 2004 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-363 redakcija) reglamentuoja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo tvarką, taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu (Taisyklių

1 punktas). Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad tvarkymo planų sprendiniai turi būti suderinti ir viešai apsvarstyti Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (galioja Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintu Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau

– ir Nuostatai) 1 punkto 4 dalis apibūdina viešą ekspoziciją kaip viešai eksponuojamus parengtus teritorijų planavimo dokumento sprendinius ir aiškinamąją medžiagą (aiškinamasis raštas, sprendinių vertinimo ataskaitos, brėžiniai ir t. t.). Nuostatų 7.2.3 punkte nustatyta, kad viena iš viešumą užtikrinančių procedūrų, kurias privalo atlikti planavimo organizatorius (Nuostatų 8 p.) – vieša ekspozicija. Pagal Nuostatų 17.4 ir 23.4 punktus planavimo organizatorius privalo organizuoti viešą ekspoziciją tam, kad supažindintų visuomenę su sprendiniais, jų poveikio vertinimo ataskaita.

Taisyklių 17 punktas nustato, kad tvarkymo planą sudaro sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalis) ir procedūrų dokumentai, parengti planavimo proceso metu. Pagal Taisyklių 20.5 punktą, tvarkymo plano brėžinyje privaloma pateikti valstybinių parkų teritorijos rekreacinio naudojimo sistemą (ji gali būti pateikiama atskiru brėžiniu) – nustatytos vietos rekreacinių objektų statybai, pažintinio turizmo trasų sistema, siūlomi rekreacinės infrastruktūros objektai ir pan. Visos išvardintos normos reglamentuoja visuomenės dalyvavimą teritorijos planavimo procese, viešumą užtikrinančių procedūrų įgyvendinimą, planavimo organizatoriaus pareigas, šių pareigų turinį bei teisines pasekmes, jei jos nėra vykdomos.

Pareiškėjų teigimu, kadangi rekreacinės infrastruktūros planas nebuvo viešai eksponuojamas, visuomenės neapsvarstytas ir neįvertintas, jis negalėjo būti patvirtintas. Nagrinėjant bylą, lemiamą reikšmę turi Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano legalumo klausimas, būtina ištirti, ar šis planas atitinka minėtus teisės aktus, todėl ištirtinas Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano patvirtinimo teisėtumas. Pareiškėjai pažymėjo, jog byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad viešųjų ekspozicijų ir viešųjų susirinkimų metu rekreacinės infrastruktūros planas nebuvo pateiktas susipažinti, nebuvo pateikta informacija apie numatomus rekreacinės infrastruktūros objektus, jų išdėstymą parko teritorijoje, todėl nebuvo galimybės susipažinti su projektuojamais sprendiniais, pareikšti pastabas, pasiūlymus ir pan. (Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano (planavimo schemos) svarstymo su visuomene viešų susirinkimų protokolų medžiaga; b. l. 68–70, 73–76).

Pareiškėjai nurodė, kad Aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 3 punkte pažymėta, jog Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas nustato teritorijos naudojimo pobūdį ir apsaugos reglamentą, tvarkymo priemones gamtos vertybių, biologinės įvairovės, gamtos išteklių subalansuotam naudojimui ir atkūrimui, pateikia pasiūlymus pažintinio turizmo ir kitos rekreacinės infrastruktūros plėtrai. Patvirtintame pajūrio regioninio parko tvarkymo plane (pagrindiniame brėžinyje) jokių duomenų apie rekreacinę infrastruktūrą ar jos plėtrą nėra; tokių duomenų nebuvo šį planą eksponuojant viešai, todėl visuomenė su parko rekreacinės infrastruktūros planu, kaip sudedamąja ir neatsiejama tvarkymo plano dalimi (Taisyklių 20.5 p.), nebuvo supažindinta.

Pareiškėjų teigimu, „Valstybės žiniose“ publikuoto aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių nuostatos, kiek jos yra susiję su rekreacinės infrastruktūros plėtros kryptimis ir priemonėmis, akivaizdžiai prieštarauja rekreacinės infrastruktūros plane užfiksuotiems sprendiniams, nes aiškinamajame rašte net neužsimenama apie galimybę Karklės etnokultūriniame draustinyje įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, prioritetas teikiamas dviračių bei pėsčiųjų pažintiniam turizmui, siekiama sukurti specializuotą kempingų, poilsiaviečių ir sustojimo bei apžvalgos aikštelių sistemą dviračių bei pėsčiųjų turizmui aptarnauti (aiškinamojo rašto 18.2, 18.6 p.).

Akivaizdūs grafinės ir tekstinės plano dalių prieštaravimai, pareiškėjų manymu, įrodo, jog rekreacinės infrastruktūros planas buvo priimtas be visuomenės dalyvavimo.

II.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų pareikštu prašymu ir sutikdamas su jame išdėstytais motyvais, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nusprendė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir prašyti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ dalis dėl Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano patvirtinimo neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1512 redakcija) 14 straipsnio 1 ir 2 dalims bei 23 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2466 redakcija) 18 straipsnio 1 ir 2 dalims bei 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1062 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2, 16.1 ir 17.1 punktams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2.3, 17.4 ir 23.4 punktams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 656 patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 26 punktui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656 (2004 m. liepos 1 įsakymo Nr. D1-363 redakcija) patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 31 punktui. Teismas savo prašymą grindžia šiais argumentais:

1. Ginčas kilo dėl Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano statuso ir jo patvirtinimo tvarkos. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nurodė, jog, rengiant Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą, buvo numatytos rekreacinės infrastruktūros priemonės ir jos įtvirtintos Rekreacinės infrastruktūros plane, kuris yra Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sudėtinė dalis (rekreacinės infrastruktūros brėžinys yra publikuojamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje, nurodant, kad jis patvirtintas 2005 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“). Klaipėdos apygardos administracinis teismas pažymi, kad 2004 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. IX-1962 redakcijoje (įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 16 d.) nustatyta, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Teismas pažymėjo, jog Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuris pradėtas rengti 1998 m. sausio 1 d. ir patvirtintas 2005 m. birželio 2 d., todėl šiuo atveju gali būti taikoma Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentavusių teisės aktų redakcija, galiojusi iki 2004 m. gegužės 1 d.

2. Teritorijų planavimo įstatymo (2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1512 redakcija) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavienių rūšių (žemėtvarkos, miškotvarkos ir kitų) specialiojo planavimo dokumentų rengimo būtinumą, struktūrą, rengimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai, specialiojo planavimo dokumentų taisyklės (kiekvienos rūšies atskiros), jas tvirtina ministerija, kurios reguliavimo sričiai priskirta planuojamoji veikla, kartu su normų sąvado tvarkytoja Aplinkos ministerija.

Teritorijų planavimo įstatymo (2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1512 redakcija) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems bendriesiems planams, turi būti suderinti, apsvarstyti viešai ir patvirtinti 23 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo įstatymo (2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1512 redakcija) 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieš teikiant tvirtinti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti viešai apsvarstyti. 2002 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 656 patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad tvarkymo planų sprendiniai turi būti suderinti ir viešai apsvarstyti Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų (1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1062 redakcija) 7.2 punkte numatyta visų Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų teisė susipažinti su rengiamais ir su jais susijusiais patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais planavimą organizavusioje institucijoje, taip pat atvirose parodose (ekspozicijose).

Su parengtais projektais visuomenę supažindina planavimą organizavusi institucija ir tam skiriami ne mažiau kaip 2 mėnesiai (ne mažiau kaip mėnuo – viešai ekspozicijai), kai svarstomi Lietuvos Respublikos, apskrities, savivaldybės lygmens bendrojo bei specialiojo planavimo projektai (1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 16.1. p.). Planavimu suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, visuomeninės organizacijos turi teisę susipažinti su parengtais projektais ir su jais susijusiais rengiamais ar patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais (1996 m. rugsėjo 18 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 17.1 p.).

III.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į prašymą ištirti norminio akto teisėtumą nurodo su argumentais, kuriais grindžiama abejonė dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio

2 d. įsakymo Nr. D1-282 dalies dėl Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano patvirtinimo atitikties teisės aktams nesutinkanti. Atsiliepime remiamasi Teritorijų planavimo įstatymo (2003 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. IX-1512 redakcija) 25 straipsnio 1, 2 dalimis, Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1062 redakcija) 4.4. punktu, 2002 m. gruodžio 21 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 656 patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 20.5 punktu. Paaiškinama, jog rengiant Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą (toliau – ir Tvarkymo planas), rekreacinė sistema buvo išdėstyta atskiru brėžiniu, kuris yra sudėtinė Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano dalis (Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano grafinė dalis susideda iš dviejų brėžinių). Pažymima, kad pareiškėjas neginčija Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano rengimo (ir svarstymo su visuomene) procedūrų. Pareiškėjo teigimu, yra tikimybė, kad rekreacinės infrastruktūros planas, kaip Tvarkymo plano sudėtinė dalis, viešųjų ekspozicijų ir viešųjų susirinkimų metu visuomenei pateiktas nebuvo, dėl to pastaroji neturėjo galimybės susipažinti su projektuojamais sprendiniais bei pareikšti dėl jų pastabas ir pasiūlymus. Būtent ta aplinkybė, kad visuomenei susipažinti buvo pateiktos ne visos specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalys, jo teigimu, pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Atsiliepime pažymima, jog pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano (planavimo schemos) svarstymo su visuomene viešo susirinkimo protokolo (2003 m. birželio 9 d. Nr. V5 1.7-16a)

2 punktą, viešam eksponavimui buvo pateiktos planavimo schemos grafinė (2 brėžiniai) ir tekstinė dalys. Minėti brėžiniai buvo eksponuojami Pajūrio regioninio parko direkcijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, Gargžduose, Palangos miesto savivaldybėje, Karklės bendruomenės kavinėje „Karklės kopos“. Pagal minėtąjį protokolą buvo paaiškinta, jog visos visuomenės narių pastabos yra susijusios išimtinai su statybų galimybėmis, visuomenė neišreiškė savo nuomonės dėl suprojektuotų poilsio bei mašinų stovėjimo aikštelių. Protokole taip pat užfiksuoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovo Kęstučio Vaitiekūno paaiškinimai, pateikti viešojo susirinkimo metu, nurodant, kad Tvarkymo planas yra susijęs su daugelio problemų sprendimu, tarp jų – ir infrastruktūros klausimais. Aplinkos ministerijos teigimu, nurodytas protokolas patvirtina, kad visuomenė buvo paskatinta reikšti savo nuomonę dėl suprojektuotų rekreacinės infrastruktūros sprendinių. Jokių duomenų, kurie rodytų, kad visuomenei susipažinti buvo pateiktas tik vienas brėžinys ir kad pastaroji nebuvo informuota apie planuojamoje teritorijoje suprojektuotus rekreacinės infrastruktūros objektus, nėra. 2003 m. spalio 1 d. protokole Nr. V5 1.7-52 taip pat nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą dėl rekreacinės infrastruktūros plano nepateikimo visuomenei susipažinti. Atsiliepime nurodoma, jog pagal Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų 32 punktą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per dvi savaites (kai svarstomi specialiojo ir detaliojo planavimo projektai) privalo parengti viešo projekto svarstymo su visuomene ataskaitą, kurią sudaro planavimo organizatoriaus pasirašytas aiškinamasis raštas (jame apibūdinama svarstymo eiga ir rezultatas; 32.1.1 p.) bei priedai (skelbimų ir pranešimų tekstai, jeigu skelbta spaudoje – skelbimų puslapių kopijos, planavimo pasiūlymų, gautų paskelbus apie numatomą rengti projektą, registracijos knyga, planavimo pasiūlymų originalai, susirinkimo protokolas su priedais, susirašinėjimas ir kiti su projekto svarstymu susiję dokumentai;

32.1.2. p.). Nagrinėjamu atveju parengtoje viešo svarstymo su visuomene ataskaitoje konkrečiai įvardinta, kad grafinė ir tekstinė dalys buvo eksponuojamos ataskaitoje įvardintose institucijose, kad viešai ekspozicijai buvo pateikti parko tvarkymo bei teritorijos rekreacinio naudojimo sistemos planai. Minėta ataskaita kartu su visa svarstymo medžiaga bei visuomenės pasiūlymais pateikiama valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančiai institucijai kartu su parengtu projektu (Nuostatų 32.2. p.). Pažymima, jog nagrinėjamu atveju valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, įvertinusi visą pateiktą medžiagą, nenustatė pareiškėjo nurodytų pažeidimų (Teritorijų planavimo įstatymo (2003 m. redakcija) 23 str. 1 d. 3 p.,

27 str. 2 d.). Akcentuojama, jog Pajūrio regioninio parko bendruomenė „Karklės senbuviai“ skunde Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad „bendruomenė ir atskiri jos nariai aktyviai dalyvavo priimant pagrindinius sprendimus dėl Karklės vystymo perspektyvų, tarp jų, ir dėl galimybės įrengti automobilių stovėjimo aikšteles“, prie minėto skundo taip pat buvo pridėta schema, pagal kurią numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Pažymima ir tai, kad Pajūrio regioninio parko planavimo schemos planavimo užduotyje (4.3 p.) pažintinio turizmo ir rekreacinės infrastruktūros numatymas yra įvardintas kaip vienas iš planavimo tikslų, o parko rekreacinio naudojimo, urbanistinės ir infrastruktūros plėtros planas įtrauktas į planavimo schemos turinį. Teigiama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Tvarkymo plano rekreacinės infrastruktūros planas nebuvo pateiktas visuomenei susipažinti, priešingai – joje esantys duomenys patvirtina, tad toks planas buvo eksponuojamas, pateiktas viešai svarstyti, visuomenė buvo skatinama pateikti savo nuomonę bei pasiūlymus dėl rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymo (2003 m. birželio 9 d. viešojo svarstymo protokolas Nr. V5 1.7-16a), tačiau tokių pasiūlymų nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtino Pajūrio regioninio tvarkymo planą; įsakymo 2. 1. punktu Valstybinei teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavesta įregistruoti Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą Teritorijų planavimo dokumentų registre bei patalpinti jį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje www.vstt.lt. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje, kaip patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282, yra skelbiami du Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano brėžiniai: Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas ir Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros planas. Pareiškėjui kilo abejonių dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ dalies, kuria patvirtintas Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros planas. Nurodytos ginčijamo norminio akto dalies atitikimas teismo nutartyje nurodytiems teisės aktams ir yra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

V.

Pareiškėjas prašo ištirti ginčijamo norminio akto atitikimą iki 2004 m. gegužės 1 d. ir po 2004 m. gegužės 1 d. Galiojusioms (galiojančioms) teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančioms teisės normoms. Kaip matyti iš teismo nutarties ir prie prašymo pridėto Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120) teksto, iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusi įstatymo 14 straipsnio redakcija buvo nustatyta 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2041, o ne 2003 m. balandžio 17 d. įstatymu IX-1512, kaip nurodo prašymą pateikęs teismas. Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120) 14 straipsnio 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija nustatė: „14 straipsnis. Specialiojo planavimo dokumentų rengimas ir galiojimas

1. Pavienių rūšių (žemėtvarkos, miškotvarkos ir kitų) specialiojo planavimo dokumentų rengimo būtinumą, struktūrą, rengimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis įstatymas, atitinkamą veiklą reguliuojantys įstatymai, specialiojo planavimo dokumentų taisyklės (kiekvienos rūšies atskiros). Jas tvirtina ministerija, kurios reguliavimo sričiai priskirta planuojamoji veikla, kartu su normų sąvado tvarkytoja – Aplinkos ministerija.

2. Specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems bendriesiems planams, turi būti suderinti, apsvarstyti viešai ir patvirtinti 23 straipsnyje bei šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka. <...>“. Teismo prašyme nurodyta Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio norma, reikalaujanti, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai būtų viešai apsvarstyti, buvo nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120) 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o ne 2003 m. balandžio 17 d. įstatymo IX-1512 redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kaip nurodyta teismo prašymo rezoliucinėje dalyje. Teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120) 23 straipsnio „Teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka“ 1 dalyje buvo nustatyta: „1. Prieš teikiant tvirtinti, bendrojo, specialiojo, detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, arba turi turėti atitinkamų institucijų raštišką pritarimą teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių ir šio įstatymo nustatyta tvarka; 2) viešai apsvarstyti; <...>“. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcijoje buvo nustatytos šios aktualios nagrinėjamai bylai teisės normos: „18 straipsnis. Specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimas, keitimas, derinimas, tvirtinimas ir galiojimas

1. Specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių specialiųjų planų rengimo taisykles ir tvirtina jas kartu su Aplinkos ministerija.

2. Specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens bendrojo teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams ir turi būti patvirtinti šio Įstatymo bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taisyklių nustatyta tvarka. <...>“. „27 straipsnis. Derinimo ir teikimo tvirtinti bendroji tvarka

1. Prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) nustatyta tvarka apsvarstyti; <...>“. Iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų „Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų“ normos, aktualios nagrinėjamam ginčui, buvo nustatytos originalia šio Vyriausybės nutarimo redakcija, o ne nutarimo 1997 m. rugsėjo 29 d. redakcija, kaip nurodyta teismo prašyme. „Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatuose“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 1079) buvo nustatyta: „7. Visi Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę:

7.1. susipažinti su teritorijų planavimo dokumentų valstybės registro duomenimis atitinkamą registrą tvarkančioje įstaigoje ir už nustatytąjį žyminį mokestį gauti jų kopijas;

7.2. susipažinti su rengiamais ir su jais susijusiais patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais planavimą organizavusioje institucijoje, taip pat atvirose parodose (ekspozicijose) ir gauti jų ištraukų bei brėžinių kopijas už nustatytąjį žyminį mokestį, jeigu planavimo organizatorius yra valstybės ar savivaldybės institucija. Kiti planavimo organizatoriai teikia kopijas už atlyginimą, kuris nustatomas tarpusavio susitarimu.“. „16. Su parengtais projektais visuomenę supažindina planavimą organizavusi institucija. Tam skiriama:

16.1. ne mažiau kaip 2 mėnesiai (ne mažiau kaip mėnuo – viešai ekspozicijai), kai svarstomi Lietuvos Respublikos, apskrities, savivaldybės lygmens bendrojo bei specialiojo planavimo projektai; <...>“. „17. Planavimu suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, visuomeninės organizacijos turi teisę:

17.1. susipažinti su parengtais projektais ir su jais susijusiais rengiamais ar patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais; <...>“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcijos „Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų“ aktualios normos nustatė: „7. Visuomenė dalyvauja teritorijų planavimo procese. Teritorijų planavimo viešumą užtikrina šios procedūros: <...>“.

7.2.3. supažindinimas su parengtais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais ir jų poveikio vertinimo ataskaita; vieša ekspozicija; baigiamasis susirinkimas – konferencija; <...>“. „17. Parengus teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius atlieka šias visuomenės supažindinimo su teritorijų planavimo dokumentais procedūras: <...>“.

17.4. susipažinti su parengtais nacionalinio, regiono lygmens bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais skiria ne trumpesnį kaip 2 mėnesių laikotarpį, iš jo ne mažiau kaip mėnesį – viešai ekspozicijai. Šiuo laikotarpiu planavimo organizatorius supažindina visuomenę su teritorijų planavimo dokumentais, sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, konsultuojasi dėl sprendinių pagrįstumo; <...>“. „23. Parengus teritorijų planavimo dokumento sprendinius, planavimo organizatorius: <...>

23.4. supažindinti su teritorijų planavimo dokumento sprendiniais skiria ne trumpesnį kaip mėnesio laikotarpį, jo metu surengia ne mažiau kaip 15 darbo dienų trunkančią teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešą ekspoziciją. Šiuo laikotarpiu visuomenė supažindinama su sprendiniais, jų poveikio vertinimo ataskaita. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos pristatomos visuomenei, jeigu planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas buvo atlikti nustatytąja tvarka“. Teisėjų kolegija tirs ginčijamo norminio akto atitikimą nurodytoms šioje nutarties dalyje teisės normoms.

VI.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės tirti administracinių norminių aktų atitikimo žemesnės galios teisės aktams. Nagrinėjamu prašymu teismas prašo ištirti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio tvarkymo plano patvirtinimo“ atitikimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21d. įsakymu Nr. 56 patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 26 punktui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656 (2004 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-363 redakcija) patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 31 punktui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši administracinės bylos dalis yra nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

VII.

Prašymą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo pareiškėjas grindžia abejone, kad rengiant Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros planą galėjo būti pažeisti pirmiau nurodytose teisės normose įtvirtinti viešumo ir visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese reikalavimai. Taigi nagrinėdamas šią bylą, teismas tirs ne ginčijamo teisės akto normų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams, o tai, ar faktiškai vykdytos specialiojo plano rengimo ir svarstymo su visuomene procedūros nepažeidė nustatytų įstatymų reikalavimų.

Prašyme dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo teismas nurodo, kad pareiškėjai individualioje byloje savo teiginius, kad Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros planas galėjo būti nepaskelbtas ir nepateiktas visuomenei svarstyti kartu su Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu, grindžia Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano svarstymo su visuomene viešų susirinkimų protokolų 2003 m. birželio 9 d. Nr. V 1.7-16a ir 2003 m. spalio 1 d. Nr. V5 1.7-52 medžiaga. Kokie konkrečiai protokolų duomenys pagrindžia teismo abejones dėl norminio akto teisėtumo, nutartyje nėra detalizuota.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nesutinka su prašymą pateikusio teismo argumentais. Atsakovo teigimu, Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano grafinė dalis susideda iš dviejų atskirų brėžinių, tai atitinka Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 656 patvirtintų „Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių“ 20.5 punkto nuostatą, kad valstybinių parkų teritorijos rekreacinio naudojimo sistema turi būti pateikiama parko tvarkymo plano brėžinyje, ji taip pat gali būti pateikiama ir atskiru brėžiniu.

Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 13 d. įsakymu patvirtintos Pajūrio regioninio parko planavimo schemos planavimo užduoties 6 punkte „Planavimo schemos turinys“ yra nurodyta, kad turi būti ruošiamas ir parko rekreacinio naudojimo, urbanistinės ir infrastruktūros plėtros planas. Atsakovas teigia, kad visuomenei susipažinti ir viešai svarstyti buvo pateiktas visas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, taip pat ir jo grafinę dalį sudarantys brėžiniai. Šiuos teiginius atsakovas grindžia Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano svarstymo su visuomene viešo susirinkimo protokolu 2003 m. birželio 9 d.

Nr. V 1.7-16 a, kuriame yra nurodyta, kad viešam eksponavimui buvo pateikta planavimo schemos grafinė dalis, susidedanti iš dviejų brėžinių, dėl planuojamų infrastruktūros objektų – poilsio ir mašinų stovėjimo aikštelių – visuomenės pastabų negauta. Atsakovo pateiktose ištraukose iš Pajūrio regioninio tvarkymo plano svarstymo su visuomene ataskaitos taip pat yra konkrečiai įvardinta, kad viešai ekspozicijai buvo pateikti parko tvarkymo ir teritorijos rekreacinio naudojimo sistemos planai. Abejoti nurodytų rašytinių įrodymų tikrumu teisėjų kolegija neturi pagrindo, juos paneigiančių įrodymų byloje nėra. 2003 m. spalio 1 d. viešo susirinkimo protokole nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad viešam svarstymui nebuvo pateiktas Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros planas.

Remdamasi nurodytų aplinkybių visuma teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių teismo prašyme dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo išreikštą abejonę, kad rengiant Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą viešam svarstymui nebuvo pateiktas Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros planas. Taip pat tai reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio tvarkymo plano patvirtinimo“ dalis dėl Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros plano patvirtinimo prieštarauja nutartyje nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą atmesti. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio tvarkymo plano patvirtinimo“ dalis, kuria patvirtintas Pajūrio regioninio parko rekreacinės infrastruktūros planas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120) 14 straipsnio 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija 14 straipsnio 1 ir 2 dalims, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (1995 m. gruodžio 12 d. Nr. I-1120)

23 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. IX-2465 redakcija) 18 straipsnio 1 ir 2 dalims, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2, 16.1 ir 17.1 punktams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 904 redakcija) patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 7.2.3,

17.4 ir 23.4 punktams. Administracinę bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. D1-282 „Dėl Pajūrio regioninio tvarkymo plano patvirtinimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 56 patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 26 punktui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.

656 (2004 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-363 redakcija) patvirtintų Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklių 31 punktui nutraukti. Sprendimas neskundžiamas.

_________________