TAR.16F13CD012A7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3. Užsienio teismų sprendimų apžvalga

3.1. Prancūzijos Valstybės Tarybos sprendimų apžvalga

2007 m. vasario 8 d. Prancūzijos Valstybės Tarybos sprendimas byloje Société Arcelor Atlantique et Lorraine*

____________________

* http://www.conseil-etat.fr

2007 m. vasario 8 d. Prancūzijos Valstybės Tarybos (pranc. Conseil d’État) priimtame sprendime buvo padarytos svarbios išvados dėl administracinių teisės aktų atitikties įstatymams, dėl vidaus teisės, kurios teisės aktų hierarchijos viršuje yra Konstitucija, ir Bendrijos teisės santykio.

Sprendime, priimtame byloje Société Arcelor Atlantique et Lorraine, Valstybės Taryba pasisakė dėl būtinybės suderinti Konstitucijos viršenybės principą nacionalinėje teisėje ir Prancūzijos prisiimtų įsipareigojimų Europos Sąjungai laikymąsi, tais atvejais, kai yra nagrinėjami skundai dėl teisės aktų, kuriais buvo įgyvendinta Europos Bendrijos direktyva, teisėtumo.

Visų pirma, Valstybės Taryba atkreipė dėmesį, jog visi Prancūzijos aukščiausiųjų instancijų teismai – Valstybės Taryba, Konstitucinė Taryba (pranc. Conseil constitutionnel) ir Aukščiausiasis Teismas (pranc. Cour de cassation) – bei dauguma kitų Europos Sąjungos valstybių narių aukščiausiųjų instancijų teismų yra konstatavę, jog tarptautinės sutartys, ir ypač Bendrijos sutartys, turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu, tačiau turi žemesnę teisinę galią Konstitucijos atžvilgiu, kuri yra aukščiausios galios teisės aktas nacionalinėje teisėje. Bendrijos teisės viršenybės principas visų pirma yra pagrįstas Prancūzijos kaip Europos Sąjungos valstybės narės prisiimtais įsipareigojimais ir įtvirtintas Prancūzijos Konstitucijos 88-1 straipsnyje. Tarp Prancūzijos prisiimtų įsipareigojimų, kaip neseniai nurodė ir Konstitucinė Taryba, yra ir Bendrijos direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę. Valstybės Taryba atkreipė dėmesį, jog minėti du principai – Konstitucijos viršenybė ir valstybės narės pareiga įgyvendinti direktyvas – gali sąlygoti tam tikrą koliziją, kai, laikantis Prancūzijos Konstitucijos 88-1 straipsnio, direktyvos įgyvendinimui yra priimamas įstatymas arba poįstatyminis teisės aktas, kuris prieštarauja anksčiau vidaus teisėje priimtai teisės normai arba konstituciniam teisės principui.

Valstybės Tarybos nagrinėtoje Société Arcelor Atlantique et Lorraine byloje buvo keliamas dekreto, kuris buvo priimtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB nustatančią prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą Bendrijoje, teisėtumo klausimas. Pareiškėjai nurodė, jog dekretas prieštarauja konstituciniam lygybės principui.

Valstybės Taryba nagrinėdama šią bylą rėmėsi Konstitucinės Tarybos suformuota praktika, tikrinant įstatymų, priimtų įgyvendinant direktyvas, teisėtumą, ir nurodė, jog teismas turi ištirti du aspektus, nagrinėdamas šią bylą.

Visų pirma teismas turi patikrinti, ar konstituciniai principai, kurių pažeidimas yra kvestionuojamas, turi atitikmenį Bendrijos teisėje, t. y. ar teisė arba laisvė, dėl kurių kilo ginčas, yra aiškiai ir efektyviai ginamos pirminėje Bendrijos teisėje (Steigiamosios sutartys ir bendrieji Bendrijos teisės principai) ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje pateiktuose pirminės teisės išaiškinimuose. Valstybės Taryba pažymėjo, jog tuo atveju, jei konstituciniai principai turi atitikmenį Bendrijos teisėje, pripažinimas, kad dekretas prieštarauja Konstitucijai, reikštų, kad direktyva (kurią įgyvendino ginčijamas dekretas) prieštarauja pirminei Bendrijos teisei. Valstybės Taryba nurodė, kad kai yra kreipiamasi dėl direktyvos galiojimo, byla turi būti nagrinėjama įprasta tvarka: tuo atveju, jei bylos šalių pateikti argumentai nesukelia rimtų abejonių dėl direktyvos galiojimo, nacionalinis teismas gali pats nagrinėti gautą skundą; ir priešingai, jei atsiranda tam tikrų neaiškumų, nacionalinis teismas turi kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, kuris vienintelis gali pasisakyti dėl Bendrijos antrinės teisės teisėtumo. Jei ETT nusprendžia, jog direktyva prieštarauja pirminei Bendrijos teisei, nacionalinis teismas turi panaikinti pagrindinėje byloje ginčytą dekretą, kuriuo buvo įgyvendinta neteisėta direktyva.

Ir antra, jei nacionalinis teismas nenustato Bendrijos teisėje ekvivalentiško principo konstituciniam principui, kuriuo rėmėsi ieškovas byloje, nes konstitucinis principas yra specialusis Prancūzijos konstitucinis principas, tai įprasta tvarka yra tikrinama, ar dekretas neprieštarauja konstituciniam principui, ir jei nustatomas prieštaravimas, dekretas yra panaikinimas.

Société Arcelor Atlantique et Lorraine byloje Valstybės Taryba nustatė, jog pareiškėjų nurodytas konstitucinis lygybės principas turi atitikmenį Bendrijos teisėje. Kadangi pareiškėjų iškeltas klausimas dėl lygybės principo pažeidimo (Direktyvoje 2003/87/EB skirtingai reglamentuojama leidimų sistema juodosios metalurgijos sektoriuje bei plastiko ir aliuminio sektoriuose), Valstybės Tarybos nuomone, buvo sudėtingas, nacionalinis teismas nusprendė kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas prejudicinis sprendimas. Valstybės Taryba kreipimesi dėl prejudicinio sprendimo pateikė tokį klausimą: „ar 2003 m. spalio 13 d. Direktyva 2003/87/EB yra galiojanti lygybės principo atžvilgiu tiek, kiek dėl jos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema taikoma juodosios metalurgijos sektoriaus įrenginiams, neįtraukiant aliuminio ir plastiko pramonės“.* Taigi Valstybės Taryba priimtame sprendime konstatavo, jog tiek nacionalinė teisė, tiek Bendrijos teisė turi bendrai siekti užtikrinti teisių apsaugą: tuo atveju, kai tam tikros teisės ir laisvės, kurios įtvirtintos Prancūzijos Konstitucijoje, yra ginamos ir Bendrijos pirminėje teisėje, nacionalinis teismas palieka galimybę jas ginti Bendrijos teismams; tuo atveju, kai kyla klausimas dėl specifinių teisių ir laisvių, įtvirtintų Prancūzijos Konstitucijoje, nacionalinis teismas imasi visų priemonių, jog būtų užtikrintas tinkamas jų laikymasis ir įgyvendinimas. Nacionalinio teisės akto, kuriuo buvo įgyvendintas Bendrijos antrinės teisės aktas, ir kuris prieštaravo minėtoms specifinėms Konstitucijoje įtvirtintoms teisėms ir laisvėms, panaikinimas būtų rimtas signalas valstybės institucijoms. Vidaus teisės akto panaikinimas turėtų sąlygoti: visų pirma, Konstitucijos peržiūrėjimą, siekiant sumažinti joje įtvirtintų teisių ir laisvių specifiškumą, arba, antra, netiesiogiai konstatavus Bendrijos antrinės teisės aktų prieštaravimą Konstitucijai, turėtų būti inicijuojamas tų antrinės teisės aktų peržiūrėjimas.

__________________

* 2007 m. kovo 5 d. Valstybės Tarybos pateiktas kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo buvo priimtas nagrinėti Europos Bendrijų Teisingumo Teisme (Byla Société Arcelor Atlantique et Lorraine C-127/07).

2007 m. vasario 8 d. Prancūzijos Valstybės Tarybos sprendimas

byloje M. X.

2007 m. vasario 8 d. Prancūzijos Valstybės Tarybos sprendime, priimtame išnagrinėjus M. X. bylą, Valstybės Taryba pasisakė dėl valstybės įstatymų leidžiamosios valdžios padarytų pažeidimų, nesilaikant tarptautiniais susitarimais prisiimtų įsipareigojimų, konkrečiai – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų reikalavimų.

Valstybės Taryba nurodė, jog ji neturi kompetencijos tirti įstatymų konstitucingumo, tačiau nagrinėja klausimus, susijusius su valstybės atsakomybe bei valstybės įstatymų leidžiamosios valdžios padarytais veiksmais.

Sprendime, priimtame byloje M. X., Valstybės Taryba pažymėjo, jog iki šiol, tuo atveju, kai buvo nusprendžiama, jog administracinis teisės aktas pažeidžia tarptautinį susitarimą ir todėl yra neteisėtas, nors šis Valstybės Tarybos sprendimas ir būdavo rimtas pagrindas kelti valstybės atsakomybės klausimą, niekada nebuvo aiškiai pripažinta, jog valstybė turi atlyginti padarytą žalą. M. X. byloje Valstybės Taryba turėjo galimybę konstatuoti, jog atsižvelgiant į valstybės institucijų pareigą užtikrinti, kad valstybė laikytųsi tarptautinių susitarimų, turi būti atlyginta žala, kuri atsiranda priėmus nacionalinius teisės aktus, prieštaraujančius Prancūzijos prisiimtiems tarptautiniams įsipareigojimams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog M. X. pirmiausiai kreipėsi į Socialinių reikalų teismą (pranc. Tribunal des affiares de sécurité sociale) prašydamas grąžinti sumokėtas įmokas chirurgų-dantistų pensijų fondui, remdamasis tuo, jog Valstybės Taryba panaikino dekretą (poįstatyminį teisės aktą), kuris reglamentavo minėtų įmokų mokėjimo tvarką. Tačiau vėliau buvo priimtas įstatymas, kuris įteisino įmokų rinkimą, iki tol reglamentuotą panaikintu dekretu, todėl Socialinės apsaugos teismas atmetė M. X. prašymą. Tada M. X. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas atlyginti žalą, kuri atsirado priėmus minėtą įstatymą. Jis nurodė, jog buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teisingą teismo procesą, kadangi priimtu įstatymu įsiterpta į įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

2007 m. vasario 8 d. sprendime Valstybės Taryba konstatavo, jog teismas, nuspręsdamas netenkinti prašymo grąžinti sumokėtas įmokas, taikė įstatymą, kuris įteisino minėtų įmokų rinkimą net ir po dekreto panaikinimo. Valstybės Taryba savo sprendime nurodė, jog Socialinių reikalų teismas nepagrįstai konstatavo, kad minėto įstatymo taikymas yra pagrįstas viešuoju interesu, ir tokiu būdu pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus. Valstybės Taryba pažymėjo, jog valstybė turi atlyginti M. X. padarytą žalą, kuri atsirado priėmus minėtą įstatymą ir tokiu būdu pažeidus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą teisę. Valstybės Tarybai priėmus šį sprendimą byloje M. X., valstybė turės atlyginti žalą, kuri nebūtų atsiradusi, jei panaikinus dekretą, nebūtų buvęs priimtas įstatymas, įteisinęs įmokų rinkimą, o pilietis M. X. anksčiau priimto teismo sprendimo pagrindu būtų galėjęs susigrąžinti sumokėtas įmokas.

_________________