TAR.0B9C5AA0E8C7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

2.3. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo priimtų sprendimų pridėtinės vertės mokesčio teisinio reguliavimo srityje apžvalga (2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. rugsėjo 1 d.)

2.3.2. Apmokestinamieji asmenys

2006 m. birželio

8 d. prejudicinis sprendimas byloje Finanzamt Eisleben prieš Feuerbestattungsverein Halle eV (C-430/04)

Dėl Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 5 dalies antrosios pastraipos išaiškinimo.

Terminai: Šeštoji PVM direktyva – Galimybė remtis 4 straipsnio 5 dalies antrąja pastraipa – Privataus apmokestinamojo asmens veikla, vykdoma konkuruojant su valdžios institucija – Viešosios teisės subjektas – Veiklos, kai laikoma, jog ją vykdo valdžios institucijos, neapmokestinimas.

Neoficiali prejudicinio sprendimo apžvalga:

Prašymas Teisingumo Teismui buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Finanzamt Eisleben (toliau – ir Finanzamt) ir Feuerbestattungsverein Halle eV (toliau – ir Feuerbestattungsverein) dėl pirmosios atsisakymo atskleisti su Lutherstadt Eisleben (vietos valdžios institucija) susijusią mokestinę informaciją. Viešoji asociacija Feuerbestattungsverein, eksploatuojanti krematoriumą Halle mieste konkuravo su analogiškas paslaugas teikusia vietos valdžios institucija Lutherstadt Eisleben. Viešajai asociacijai Feuerbestattungsverein kilo įtarimų, kad vietos valdžios institucija – viešosios teisės subjektas, vykdantis ekonominę veiklą kaip valdžios institucija, nebuvo apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu, o toks šios vietos valdžios institucijos neapmokestinimas galėjo jai leisti kremavimo paslaugas teikti palankesnėmis nei jos privačios konkurentės taikomos kainos. Teisingumo Teismo buvo klausiama, ar privatus apmokestinamasis asmuo, konkuruojantis su viešosios teisės subjektu ir tvirtinantis, kad pastarojo neapmokestinimas arba per mažas apmokestinimas yra neteisėtas, gali remtis Direktyvos 77/388/EEB 4 straipsnio 5 dalies antrąja pastraipa. Teisingumo Teismas, atsakydamas į klausimą, nurodė, kad Šeštosios direktyvos 4 straipsnio

5 dalies antroji pastraipa skirta užtikrinti fiskalinio neutralumo principą, kuris draudžia būtent tai, kad panašūs vienas su kitu konkuruojantys paslaugų teikimai PVM požiūriu būtų traktuojami skirtingai, ir kad ši nuostata numato situaciją, kai viešosios teisės reguliuojama organizacija veikia kaip viešosios teisės subjektas, tai yra, veikdama jos teisiniam statusui būdingose ribose, vykdo veiklą ar sudaro sandorius, kurią konkuruodamas su ja privatus asmuo taip pat gali vykdyti ar kuriuos jis gali sudaryti veikdamas pagal privatinės teisės normas arba pagal administracines koncesijas. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad minėta nuostata numato viešosios teisės subjekto neapmokestinimo už jo, kaip viešosios valdžios institucijos, vykdomą veiklą ir sudaromus sandorius taisyklės išimtį, jei toks neapmokestinimas labai iškraipytų konkurenciją. Jei nagrinėjamos ekonominės veiklos neapmokestinimas PVM iškraipytų konkurenciją Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 5 dalies antrosios pastraipos prasme, Lutherstadt Eisleben krematoriumo eksploatavimas turėtų būti apmokestinamas pagal tą pačią nuostatą. Todėl nacionalinis teismas turėjo įvertinti ekonomines sąlygas, tam tikrais atvejais galinčias pateisinti viešosios teisės subjekto neapmokestinimo taisyklės išimtį. Be to, Teisingumo Teismas priminė, kad besąlygiškomis ir pakankamai tiksliomis direktyvos nuostatomis gali remtis privatūs asmenys, jei per nustatytą terminą nebuvo imtasi įgyvendinimo priemonių dėl direktyvos neatitinkančių nacionalinių nuostatų arba jei šios priemonės apibrėžia teises, kuriomis privatūs asmenys gali remtis atitinkamos valstybės narės atžvilgiu. Todėl privatūs asmenys nacionaliniame teisme prieš atitinkamą valstybę narę gali remtis direktyvos nuostatomis, kurios, atsižvelgiant į jų turinį, yra besąlyginės ir pakankamai tikslios, visais atvejais, kai nėra tinkamai užtikrintas visiškas jos taikymas, t. y. ne tik tuomet, kai ši direktyva neperkeliama ar netinkamai perkeliama, tačiau ir tais atvejais, kai nacionalinės priemonės, kurios tinkamai perkelia minėtą direktyvą, nėra taikomos taip, kad būtų pasiekti šios direktyvos tikslai. Nagrinėjamas atvejis minėtąsias sąlygas atitiko.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendė: – privatus asmuo, konkuruojantis su viešosios teisės subjektu ir ginčijantis veiklos, pastarojo vykdomos kaip viešosios valdžios institucijos, neapmokestinimą arba per mažą apmokestinimą PVM, nagrinėjant tokį ginčą kaip pagrindinėje byloje tarp privataus asmens ir nacionalinio mokesčių administratoriaus, gali remtis Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 5 dalies antrąja pastraipa.

Taip pat žr. ETT praktiką:

• 2007 m. birželio 26 d. prejudicinis sprendimas Hutchison 3G ir kt. prieš Commissioners of Customs and Excise (C-369/04) Terminai: Šeštoji PVM direktyva – Apmokestinamieji sandoriai – „Ekonominės veiklos“ sąvoka – 4 straipsnio 2 dalis – Licencijų, leidžiančių naudoti apibrėžtą radijo dažnių spektro dalį, skirtą telekomunikacijų paslaugoms, suteikimas. Dėl Šeštosios direktyvos, ypač jos 4 straipsnio, išaiškinimo.

• 2007 m. birželio 26 d. prejudicinis sprendimas T-Mobile Austria ir kt. prieš Austrijos Respubliką (C-284/04) Terminai: Šeštoji PVM direktyva – Apmokestinamieji sandoriai – „Ekonominės veiklos“ sąvoka – 4 straipsnio 2 dalis – Teisių, leidžiančių naudoti apibrėžtą radijo dažnių spektro dalį, skirtą telekomunikacijų paslaugoms, suteikimas. Dėl Šeštosios direktyvos, ypač jos 4 straipsnio, išaiškinimo.

_________________